Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ atstovams Jonui Junevičiui ir advokatui Vygantui Barkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Anykštos redakcija“ ir A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teksto fragmentas „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“ atitinka tikrovę. Pats ieškovas patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad 2012 m. gruodžio 17 d. 6:36 val. jam paskambino M. M. ir klausė, ar mokyklinis autobusas veš mokinius į mokyklą, nes jam reikia pas daktarus: iš vakaro dirbo, jo traktorius įstrigęs pusnyje, žmogus susierzinęs, pavargęs, nekaip jaučiasi. Taigi akivaizdu, kad M. M. jau tada prašė ieškovo pagalbos, taigi ši žinia visiškai atitinka tikrovę. Kokios, pasak ieškovo, neatitinkančios tikrovės, žeminančios ieškovo garbę ir orumą žinios užkoduotos teksto fragmente „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“, ieškinyje nenurodoma.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas buvo ir yra viešasis asmuo, kadangi jis yra savivaldybės pareigūnas – Anykščių raj. Savivaldybės Kavarsko seniūnas. Šiuo atveju publikacijose išimtinai buvo rašoma apie ieškovo, kaip apie Anykščių raj. Savivaldybės Kavarsko seniūno, veiklą (neveikimą), t.y. apie jį, kaip apie viešąjį asmenį ir apie jo, kaip viešojo asmens, veiksmus (neveikimą). Pagal LR VSĮ 32 str. 2 d. 17 p. būtent seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių valymą ir priežiūrą, t.y. vietinės reikšmės kelių priežiūrą, viešųjų paslaugų teikimo (taigi ir savalaikio kelių valymo nuo sniego) kontrolė buvo tiesioginėje ieškovo kompetencijoje.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atsakovas nurodė, jog neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonė paskleidė tikrovės neatitinkančias, asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis. Kadangi neturtinės žalos atlyginimas yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo, o atsakovai nepaskleidė tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų, patikslintas ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas. Atsakovas taip pat nurodo, kad prašomas priteisti 30 000 Lt (ar 8688,60 EUR) neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimu formuojamos teismų praktikos. Ieškovas, motyvuodamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodo, esą dėl 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. publikacijų jis 2013 m. balandžio 29 d. patyrė smegenų išemiją, o po to dažnai lankydavosi pas neurologą ir kitus gydytojus dėl galvos skausmų ir kt. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovas neturtinę žalą prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Tačiau nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neatskleidžiama, kodėl atsakovams taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, nors CK 6.6. str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 19 d. interneto portale www.anyksta.lt išspausdinta publikacija „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ (b.l. 10), ir 2012 m. gruodžio 20 d. laikraštyje „Anykšta“ išspausdintas žurnalisto A. L. straipsnis pavadinimu „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda...“ (b.l. 13-14). Šiuose straipsniuose buvo paskelbti teiginiai: „Dėl užpustytų kelių pavėlavus suteikti skubią medicinos pagalbą, pirmadienį, gruodžio 17 dieną, nuo širdies ligos mirė Kavarsko seniūnijos Medžiočių kaimo gyventojas M. M.“ ir „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“. Ieškovas A. G. pateikė atsakovui UAB „Anykštos redakcija“ reikalavimą išspausdinti per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos interneto portale www.anyksta.lt ir laikraštyje „Anykšta“ paneigimo tekstą (b.l. 62-67). Atsakovas prašomo paskelbti paneigimo teksto neišspausdino bei kitaip nepaskelbė per nustatytą terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2 dalį, jei tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji replikos teisė, kai asmuo, manantis, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pirmiausia turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę, kad ši ne vėliau kaip per dvi savaites paneigtų tokius duomenis ir tik atsisakius tai padaryti, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Anykštos redakcija“ su prašymu išspausdinti jo nurodyto turinio tekstą, tačiau atsakovas to nepadarė, remiantis CK 2.24 straipsnio 4 dalimi, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę bei orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą bei nurodė, jog kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas. Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.). Pirmųjų trijų faktų egzistavimą turi pareigą įrodyti ieškovas. Fakto, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, ieškovas neturi pareigos įrodinėti, nes pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, atsakovas turi pareigą šią prezumpciją paneigti, įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

Ginčo dėl to, kad ieškovo ginčijami teiginiai buvo atsakovų paskleisti per visuomenės informavimo priemonę – atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ leidžiamame laikraštyje „Anykšta“ bei internetiniame portale www.anyksta.lt, bei tai, jog ginčo teiginiai yra susiję su ieškovu, byloje nėra.

Ginčas kyla dėl teiginių atitikimo tikrovei bei fakto, ar jie žemina ieškovo garbę ir orumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovo A. L. parašytame ir internetiniame portale www.anyksta.lt išspausdintoje publikacijoje „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ bei laikraštyje „Anykšta“ išspausdintame straipsnyje pavadinimu „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda...“, aprašydamas įvykius, susijusius su M. M. mirtimi, paskleidė apie ieškovą neatitinkančius tikrovės bei žeminančius jo garbę ir orumą duomenis. Teiginiai „Dėl užpustytų kelių pavėlavus suteikti skubią medicinos pagalbą nuo širdies ligos mirė M. M.“ ir „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“ neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi paskleista informacija apie M. M. mirties priežastį tiesiogiai kaltina jį dėl aplaidumo.

Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas A. L., aprašydamas 2012 m. gruodžio 17 d. įvykius, savo straipsniuose formuoja nuomonę, kad ieškovas yra kaltas dėl M. M. mirties, nes apie ieškovo pastangas, kad būtų nuvalytas kelias, atsakovas neužsimena, įvykius aprašo abstrakčiai, nenurodydamas tikslaus laiko, tik formuodamas mintį, jog nebuvo skubama nuvalyti kelio, ir tai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes jo pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog 2012 m. gruodžio 17 d. kelias į Medžiočių kaimą nuo sniego buvo nuvalytas 10 val. 30 min. (b.l. 131), o greitąją medicinos pagalbą M. M. išsikvietė 2012 m. gruodžio 17 d., 11 val. 25 min. (b.l. 132-134).

Vertinant aplinkybę ar ginčo teiginiuose paskleistos žinios neatitinka tikrovės, teismas atsižvelgia į teksto turinį, iš kurio matyti, jog žurnalisto paklaustas ar tikrai dėl laiku nenuvalytų kaimo kelių, kai iki ligonio namų negalėjo privažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobilis, mirė Medžiočių kaimo gyventojas M. M., ieškovas atsakė (tekste aiškiai išskiriant, jog ieškovas kalbėjo pirmu asmeniu), kad UAB „Ukmergės versmė“ maždaug iki 12 valandos nuvalė kelią į M. M. sodybą. Taigi, atsakovams publikuojant straipsnį pavadinimu „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda...“, žinia, jog 2012 m. gruodžio 17 d. maždaug iki 12 valandos kelias iki Medžiočių kaimo nebuvo nuvalytas yra teisinga ir atitinkanti tikrovę, nes ją patvirtino pats ieškovas. Dėl teiginio „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“ ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, jog tą rytą apie 6 val. 30 min. jam skambino M. M. ir jie kalbėjosi. Taigi, ieškovas pripažino ir patvirtino faktą, kad kalbėjosi su M. M., tačiau pokalbio esmė buvo ne medicininės pagalbos prašymas, o kelių būklė. Vertinant šio teiginio atitiktį tikrovei, straipsnio ar jo dalies tekstas turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai, žiūrint į visą kontekstą, o ne imant atskirą teiginį. Šiuo atveju atskiras ginčo teiginys skamba taip - „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“, tačiau straipsnio pastraipoje dėstoma informacija yra platesnė ir labiau paaiškinanti ginčo teiginį, nes joje yra cituojamas ieškovas (vėlgi, pirmuoju asmeniu), kur jis paaiškina, kad „Pirmadienio rytą apie pusę septynių man paskambino pats M. M., pranešdamas, kad prastai jaučiasi, bet UAB „Ukmergės versmė“ neužkūrė greiderio, todėl operatyviai reaguoti į žmogaus pagalbos prašymą nebuvo galimybių... Po kiek laiko M. M. man vėl paskambino ir pasakė, kad dūsta, skauda širdį, tirpsta rankos. Supratau, kad tikrai rimtas reikalas, kadangi šį žmogų pažįstu ir žinau, kad jis nemeluos.“ Toje pačioje ginčo straipsnio pastraipoje yra ir sakinys, kuris ieškovo nuomone neatitinka tikrovės, ir jo paties žurnalistui pateiktas situacijos vertinimas, kuris yra visiškai adekvatus sakiniui „Nors pagalbos sunegalavęs vyras seniūnijoje prašė apie 6 valandą ryto“, nes M. M. tikrai prašė pagalbos iš ieškovo apie 6 valandą ryto. Iš to teismas daro išvada, jog yra akivaizdu, kad šis teiginys atitinka tikrovę.

Vertinant, ar ginčo teiginys „Dėl užpustytų kelių pavėlavus suteikti skubią medicinos pagalbą nuo širdies ligos mirė M. M.“ yra tikrovės neatitinkantis, svarbu nustatyti, ar tai yra žinia, ar žurnalisto nuomonė.

Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskleidimą civilinė atsakomybė neatsiranda. Sprendžiant ar konkrečiame teiginyje yra paskleista žinia, ar išsakyta nuomonė, vadovaujamasi tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atsakovo A. L. teiginys „Dėl užpustytų kelių pavėlavus suteikti skubią medicinos pagalbą nuo širdies ligos mirė M. M.“ turėjo tam pakankamą pagrindą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2012-12-20 „Anykštos“ publikacijoje „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda...“ vertindamas 2012 m. gruodžio 17 d. įvykius, pasibaigusius M. M. mirtimi, žurnalistas kalbėjo su keliais respondentais, citavo jų pateiktą informaciją, kuri straipsnio tekste yra pateikiama aiškiai, cituojant pašnekovus, todėl straipsnio teksto struktūra aiškiai leidžia suprasti, kurios mintys yra pašnekovų, o kurios – žurnalisto. Iš to galima daryti išvadą, jog žurnalistas straipsnio skaitytojui aiškiai pasako, kur straipsnyje yra jo pašnekovų pateikta informacija, o kur – žurnalisto pateikta įvykio interpretacija, t.y. jo nuomonė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-853/2003 yra pabrėžęs, jog išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones, asmenys yra nevaržomi išsakyti savo vidinį įsitikinimą, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobūdžio asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Teismo vertinimu akivaizdu, kad atsakovas A. L., remdamasis jo surinktos informacijos pagrindu, išdėstė savo nuomonę apie aprašomą 2012 m. gruodžio 17 d. įvykį, todėl teiginys „Dėl užpustytų kelių pavėlavus suteikti skubią medicinos pagalbą nuo širdies ligos mirė M. M.“ yra žurnalisto nuomonė, pagrįsta žurnalisto surinktų faktų pagrindu.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2013 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, jog 2012 m. gruodžio 19 d. interneto portale www.anyksta.lt publikacijoje „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“, ir 2012 m. gruodžio 20 d. laikraštyje „Anykšta“ publikacijoje „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda...“ buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 straipsnis ir 38 straipsnis, t.y. buvo pripažinta, jog šiuo straipsniu žurnalistas savo nuomonę išreiškė neetiškai (b.l. 20-21). Šis sprendimas buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimas buvo paliktas, o skundai atmesti (b.l. 22-40).

Pažymėtina, jog siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net ir tuo atveju, kai ši nuomonė yra pripažinta neetiška.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos seniūnas (CPK 182 str.) (b.l. 136). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtintas viešojo asmens apibrėžimas – tai „valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“. Svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė – politikai ir kiti viešieji asmenys (įskaitant valstybės tarnautojus). Šioje byloje ieškovas yra viešas asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-193/2009 pateikta CK 2.24 straipsnio analizė, kad įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką, kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam.

CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo veiklą, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Teismas nenustatė, kad atsakovai, paskleisdami informaciją apie ieškovą siekė sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalima konstatuoti atsakovų nesąžiningumo. Teismo vertinimu, teisinę atsakomybę už viešojo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą sukelia tik toks nesąžiningas elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingą ir objektyvią informaciją, bet pateikti klaidingus duomenis, iš anksto žinant jų klaidingumą, turint tikslą asmenį įžeisti, pažeminti ar jam pakenkti. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t.y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), nagrinėjamu atveju ieškovas yra viešas asmuo, t. y. Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos seniūnas, ir paskleista informacija buvo susijusi su ieškovo tiesioginių pareigų atlikimu – nes seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių valymą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo atsakovų paskleistą informaciją pripažinti žeminančia ieškovo garbę ir orumą.

Teismui netenkinus ieškinio dalyje dėl neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą žinių paskleidimo pripažinimo, reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kaip neįrodytas, nes neturtinė žala ieškinyje kildinama iš ieškovo garbės ir orumo pažeidimo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ atstovas advokatas Vygantas Barkauskas pateikė teismui įrodymus apie atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ turėtas atstovavimo išlaidas (b.l. 111-113). Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamų sumų, todėl yra priteistinas iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, iš ieškovo priteistinos teismo patirtos 10,47 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Anykštos redakcija“, į.k. 154129124, naudai 816,75 EUR (aštuonis šimtus šešiolika eurų ir 75 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 10,47 EUR (dešimt eurų 47 eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.