- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2-7779-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas įpareigoti ieškovą grąžinti 3 764 eurų draudimo išmoką, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis Nr. GJELT 3146859, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas gavo pranešimą apie 2020-07-09 įvykį, kurio metu buvo sugadintas liftas. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. RLT2111770 administravimą. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovo fiksuotus elektros energijos sutrikimus. 2020-07-16 Draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 3 000 eurų draudimo išmoka. Antruoju įvykiu ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. PZULT 1658135, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas gavo pranešimą apie 2020-07-14 įvykį, kurio metu sugedo dujinis katilas ir namo vandens filtravimo įrengimas. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2117496 administravimą. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gautas atsakovo 2020-07-30 elektroninis laiškas, kuriuo patvirtinta, kad 2020-07-13 AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu: (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 10 Kv tinkle, sutrikimo priežastis – avarijų prevencijos automatikos poveikis. 2020-07-30 Draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 764,21 eurų draudimo išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Pirmuoju atveju nurodo, kad atsakovas, gavęs ieškovo 2020-07-27 pretenziją, atliko tyrimą. Atsakovo pavedimu UAB „Jodesta“ atstovas 2020-08-19 nuvyko pas vartotoją, apžiūrėjo komercinės apskaitos skydą, paskirstymo skydą ir vidaus elektros tinklų instaliaciją. Nustatyta, jog paskirstymo skydas ir vidaus elektros instaliacija yra tvarkingi. Visos UAB „Jodesta“ nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2020-08-19 vartotojo elektros instaliacijos apžiūros akte. Be to, pagal atsakovo surinktą informaciją 2020 m. liepos mėnesį objekte, adresu (duomenys neskelbtini), elektros tiekimo pertrūkių nebuvo. Be to, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Paneigiant ieškovo argumentus dėl neva atsakovo tiekiamos netinkamos elektros energijos kokybės pažymėtina, jog transformatorinėje, iš kurios elektros energija tiekiama vartotojui, yra sumontuoti išmanieji skaitikliai, kurie kas tris valandas matuoja tiekiamos elektros energijos įtampą. Teikia 2020 m. liepos mėnesio elektros energijos įtampos matavimų duomenis, iš kurių matyti, kad įtampos svyravimai buvo Standarto ribose. Penkta, elektros energija vartotojui tiekiama iš transformatorinės A-430, vadovaujantis nuosavybės ribų akto duomenimis skirstomojo tinklo operatoriaus nuosavybė yra transformatorinė, srovės transformatoriai ir elektros energijos apskaitos prietaisas. Objekto savininko nuosavybė – kabelinė linija L-3, paklota iš transformatorinės į savininko objekto vidaus tinklą, ir savininko objekto vidaus tinklas. Elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta ant kabelinės linijos L-3, nutiestos iš transformatorinės į savininko objekto vidaus elektros tinkle, prijungimo gnybtų. Taigi už tinkamą ir saugų kabelinės linijos L-3 eksploatavimą atsakingas pats objekto savininkas. Pažymi, jog staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti ir gedimai vartotojo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius gedimus atsakovas nėra ir negali būti atsakingas. Antruoju atveju nurodo, kad vadovaujantis duomenimis iš vartotojų atjungimų sistemos nustatyta, kad 2020-07-13 elektros linijoje L-100 nuo 23:24 iki 23:24 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas įžemėjimo paieškai. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas įžemėjimas 10 kV tinkle, siekiant nustatyti tikslią įžemėjimo vietą bei pašalinti įžemėjimą, rankiniu būdu po vieną buvo atjungiamos elektros linijos iš pastotės Verkiai, kol buvo nustatyta įžemėjimo vieta. Šiuo atveju elektros linijoje L-100 įžemėjimas nustatytas nebuvo, įžemėjo L-400 elektros linija, kuria elektros energija nėra tiekiama draudėjui. Mano, kad ir šiuo atveju ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad nustatant dujinio katilo gedimo priežastį detalus tyrimas taip pat nebuvo atliktas. 2020-07-16 UAB „Vilpra“ techninio aptarnavimo darbų akte Nr. 15552 lakoniškai nurodyta, jog po įtampos svyravimo sudegė valdymo automatika, tačiau nenurodyti nei elektros įtampos matavimai, nei vieta, kurioje jie neva atlikti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje nagrinėjami du atskiri įvykiai, nurodyti ieškinyje: pirmasis, susijęs su ieškovo išmokėta 3 000 eurų draudimo išmoka pagal įmonių turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3146859, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); antrasis – susijęs su 764,21 eurų draudimo išmoka pagal gyventojų turto draudimo sutartį Nr. PZULT 1658135, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už sugadintus prietaisus, kurių gedimą lėmė, anot ieškovo, netinkamos kokybės elektros energijos tiekimas ar elektros svyravimai.
Iš tiesų CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Abonentas taip pat turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Vadinasi, elektros energijos vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo elektros energijos sutartį, pavyzdžiui, tiekia netinkamos kokybės elektros energiją.
Teismų praktikoje bei Lietuvos įstatymuose konstatuota, kad asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl jo civilinė atsakomybė už valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės ir kyla nustačius tris būtinas sąlygas: 1) žalą (nuostolius); 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
Vis dėlto priežastinio ryšio sąlyga šios kategorijos bylose yra reikšminga, nes netinkamos elektros kokybės tiekimas savaime neįrodo elektros įrenginio gedimo priežasties, o pagal CK 6.247 straipsnį gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, lėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nukentėjusiam asmeniui nuostoliai būtų atsiradę dėl kaltininko neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Ieškovas, siekdamas paneigti atsakovo atsisakymo išmokėti kompensaciją už sugadintus prietaisus: pirmuoju atveju – liftą, antruoju atveju – katilą, turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę prietaisų gedimo priežastims ir laikui nustatyti, kadangi elektros prietaisų (įrangos) gedimų priežasčių ir laiko nustatymas reikalauja specialių žinių. Tik kvalifikuotų konkrečių elektros prietaisų srities ekspertų išvados galėtų patvirtinti ieškinio pagrindą ir priežastinį ryšį su nuostoliais (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnis). Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėdamas atskirą teisės skyrių įmonėje, neprašė skirti teismo ekspertizės elektros prietaisų (įrangos) gedimo priežastims ir laikui nustatyti, nors nė viename ieškovo teismui pateiktame įrodyme nenurodyta elektros prietaisų (įrangos), už kurių remontą atsisakė atlyginti atsakovas, gedimo priežastis ir laikas.
Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo už netinkamos elektros kokybės tiekimu padarytą žalą energijos naudotojo elektros prietaisams ar įrangai priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, vėliau po įvykio sudarytais dokumentais ir kitais įrodymais, kurie tiesiogiai negali patvirtinti elektros prietaisų ar įrangos sugedimo konkrečios priežasties ir laiko.
Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo elektros prietaisai (įranga) buvo sugadinti būtent dėl atsakovo netinkamai patiektos elektros kokybės: pirmuoju atveju 2020 m. liepos mėn., antruoju atveju – 2020 m. liepos 13 d.
Priežastinis ryšys ieškovo nurodymu pirmuoju atveju grindžiamas savininko ūkininkės el. laišku Draudikui kuriame nurodoma, jog elektros energija tiekiama prasta oro linija, kenčia dažnai nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, todėl mano, kad dėl lifto kontrolerio gedimo priežastis yra dažnas elektros energijos dingimas, viršįtampiai; 2020 m. liepos 9 d. UAB „KONE“ lifto techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog sugedo dažnio keitiklis pagal klaidos kodą; taip pat pažymima, kad dažniausiai dažnių keitiklis sugenda dėl elektroninių elementų gedimų dėl senaties, maitinimo įtampos staigių svyravimų, įtampos įjungimo – išjungimo momentais, dėl viršįtampių ar žaibo iškrovų metu, taip pat pridėta sąmata.
Taigi pirmuoju atveju akivaizdu, kad nebuvo nustatyta tikroji lifto kontrolerio priežastis, nes viršįtampiai minima kaip tik viena iš galimų priežasčių. Tuo labiau, kad iš ieškovo pridėtų dokumentų net nėra aiškus lifto kontrolerio gedimo laikas.
Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo prietaisai sugedo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, apklausti liudytojomis ieškovės darbuotojas, kurios nėra kompetentingos nustatyti elektros prietaisų gedimo priežastis, juolab, tokių priežasčių nenustatė ir ieškovės pasitelktos elektros prietaisų remonto įmonės. Dėl to laikytina, kad ieškovas neįrodė nei lifto gedimo laiko, nei priežasties, nei tuo labiau atsakovo kaltės dėl galimo gedimo.
Antruoju atveju ieškovas teismui pateikė tokius įrodymus, kurie, jo manymu įrodo atsakovo pareigą atlyginti žalą: UAB „Vilpra“ 2020 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija VAT Nr. 2000242, bei Vandens filtrai 2020-07-23 defektinį aktą, kuriame numatyta, kad „apžiūrėjus minkštinimo filtrą nustatyta, kad dėl įtampos šuolio perdegė transformatorius, vožtuvo plokštė, varikliukas“ ir numatyta darbų vykdymo kaina.
Taigi šiuo atveju priežastinio ryšio buvimas iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu –defektiniu aktu, kuriame nurodyta, jog gedimai galėjo atsirasti dėl įtampos šuolio.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo draudėjo name, kuriame buvo ginčo prietaisas, 2020 m. liepos 13 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.
Vis dėlto defektiniame akte išvada dėl įtampos šuolių niekaip nepagrindžiama, nepaaiškinama kaip elektros nutraukimo faktas galėjo sugadinti prietaiso dalis. Paprastai bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo gedimo, todėl šiuo atveju buvo ypač svarbi prietaiso gedimo priežastis. Defektiniame akte taip pat nėra nurodomas prietaiso sugedimo laikas, o pats minkštinimo filtras galimai buvo apžiūrėtas tik 2020 m. liepos 23 d. (defektiniame akte nenurodomas apžiūros laikas). Teismo nuomone vien tik pats minkštinimo filtro sugedimo faktas negali patvirtinti, kad prietaiso gedimas įvyko atjungus elektrą ir dėl to yra atsakinga atsakovas.
Kaip minėta, pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu / neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo / neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Teismas mano, kad ieškovo pareiga yra įrodyti, jog žala jo draudėjams padaryta būtent neteisėtais atsakovo veiksmais.
Kadangi abiem atvejais defektiniuose aktuose nei kituose byloje esančiuose įrodymuose nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo apžiūrėti liftas (pirmuoju atveju) bei minkštinimo filtras (antruoju atveju), taip pat nenurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės (objektyvūs duomenys) lėmė defektiniuose aktuose nurodytas išvadas, kad viršįtampiai ar įtampos šuoliai buvo priežastimi prietaisų gedimo, tačiau nekonkretizuojama kaip buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, nepaaiškinama, kur konkrečiai kilo trumpasis jungimas (ar įtampos šuolis), išvada nėra pagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis.
Byloje nustatyta, kad pirmuoju atveju iš viso neaiški lifto sugadinimo data, tačiau jokių pertrūkių 2020 m. liepos mėn. nenustatyta pagal atsakovo pateiktus duomenis. Svarbu įvertinti ir tai, kad UAB „Jodesta“ atstovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti komercinės apskaitos skydą, paskirstymo skydą ir vidaus elektros tinklų instaliaciją. Apžiūros metu nepastebėta gedimo požymių, kurie galėtų turėti įtakos įrangos gedimui. Yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, gedimų nerasta.
Be to, kad momentinės įtampos lentelę, pastebėtina, kad jokių didelių įtampos šuolių 2020 m. liepos mėn. nenustatyta.
Antruoju atveju nustatyta, kad draudiminio įvykio dieną 2020 m. liepos 13 d. elektros linijoje, kuria elektra buvo teikiama ieškovo apdraustojo asmens namui, buvo neplaninis trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, elektros energija buvo atjungta įžemėjimo paieškai 2020 m. liepos 13 d, nuo 23:24 val. iki tos pačios dienos 23:24 val., siekiant pašalinti sutrikimus. Vis dėlto, įžemėjimas atrastas atjungtuose kituose 4 vartotojų objektuose, tarp kurių nebuvo ieškovo apdraustojo objekto. Jokio įžemėjimo elektros energijoje ieškovo apdraustojo namui elektros linijoje nenustatyta. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad vien tik ieškovo pateiktas defektinis aktas neįrodo, jog elektros energijos atjungimas galėjo sukelti įtampos svyravimą, dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Teismo nuomone, nenustatyta, kad dėl elektros prietaisų (įrangos) gedimo tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju būtų buvęs kaltas atsakovas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
Kadangi, kaip anksčiau minėta, sprendime teismui nepateikta specialisto ar eksporto išvada, liudijanti tiek apie sugedusių prietaisų (įrangos) priežastis, sugedimo laiką bei atsakovo veiksmus, todėl teismas pagal pateiktus įrodymus negali nustatyti atsakovo kaltės ir jį įpareigoti atlyginti regreso tvarka žalą ieškovui.
Šiuo atveju, įvertinus teismui pateiktus įrodymus ir šalių pasisakymus teismo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo šioje byloje priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai, jam nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas neprašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo ieškinį atmetus visiškai, atsakovui pastarosios nėra iš ieškovo priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 eurai), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo nepriteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos neviršija minimalios priteistinos išlaidų sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti visiškai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.