- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- e2-54-496/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00191-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. B., Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Genadijus Lukminas, Kristina Grigaliūnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. Š., su trečiaisiais asmenimis Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo arba nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 13 549,06 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. kovo 16 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2021-05-28 pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:
priteisti iš atsakovo A. Š. 4 000 Eur transporto priemonės pervežimo ir saugojimo išlaidas; 5,79 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas už kiekvieną transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo dieną nuo 2021-05-29 dienos iki atsakovas A. Š. atsiims transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikštelės (transporto priemonės saugojimo pabaigos), 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; arba prašo priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. 4 000 Eur nuostolių atlyginimą; taip pat prašo priteisti nuostolių atlyginimą – po 5,79 Eur už kiekvieną transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo dieną nuo 2021-05-29 dienos iki atsakovas A. Š. atsiims Transporto priemonę Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikštelės (transporto priemonės saugojimo pabaigos); priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. spalio 03 d. UAB “Automagija” ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5865, pagal kurią UAB “Automagija” įsipareigojo, įgaliotam VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių teritorijose, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Sutarties 3.17 p. UAB “Automagija” įsipareigojo per 1 (vieną) mėnesį į savo valdomą transporto priemonių saugojimo aikštelę pervežti transporto priemones, esančias paslaugos gavėjo žinioje ir saugomas kitų asmenų, su kuriais paslaugos gavėjo sutartys dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo yra pasibaigusios. Pagal sutarties 4.1 punktą UAB “Automagija” įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas: už lengvųjų transporto priemonių transportavimą – 181,50 Lt (52,57 Eur), už saugojimą – 20 Lt (5,79 Eur) už vieną parą. 2014 m. spalio 28 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 10 iš (duomenys neskelbtini) į Transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Išradėjų g. 16A, Šiauliai, buvo pervežtas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir saugomas iki šiol. Ieškovės žiniomis, minėto automobilio savininkas ir valdytojas teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas A. Š.. 2019-01-14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB “Automagija” perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008-01-01 d. iki 2019-11-01 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises. Administracinio teisės nusižengimo byloje yra nustatyta, kad minėtas automobilis transporto priemonių registre yra įregistruotas G. R. vardu, tačiau atsakovas paaiškino, kad jis šį automobilį nusipirko maždaug prieš 8 metus. Be to, administracinio teisės nusižengimo byloje yra nustatyta, kad atsakovas šiuo automobiliu naudojosi, nes su juo 2013-03-13 d. padarė administracinį teisės pažeidimą. Atsakovas nepateikė jokių automobilio pardavimą galinčių patvirtinti įrodymų, nenurodė, kam pardavė automobilį.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė 2021-09-24, 2021-10-01, 2022-01-06 pateikė prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovo 1532,30 Eur.
Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu palaiko ieškinį, ji nurodė, kad iki ieškinio pateikimo automobilis Audi 80 buvo saugomas 2404 dienas, už saugojimą susidaro 13 971,73 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti mažesnę pervežimo ir saugojimo išlaidų sumą – 4000 Eur, atsižvelgdama į itin ilgą automobilio saugojimo laikotarpį. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad buvo nusipirkęs automobilį Audi 80, jis buvo nubaustas už tai, kad nenurodė, kam pardavė automobilį, nuobaudos neginčijo, baudą sumokėjo. 2018 metais buvo priimtas sprendimas, suteikiantis teisę atsakovui atsiimti automobilį, tačiau jis automobilio neatsiėmė iki šiol. Atsakovas neinformavo registro apie automobilio pardavimą, nepranešė policijai, kam pardavė, ieškovės atstovė vertina kad tai neatitinka vidutinio asmens apdairumo standartų. Atstovė remiasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad administracinis nurodymas, kuriuo paskirta bauda A. Š., yra oficialus dokumentas, todėl jo negali nuginčyti liudytojo parodymai. Administracinio pažeidimo byloje atsakovas A. Š. su pareigūnais visiškai nebendradarbiavo, nors jis turėjo pareigą pateikti visą informaciją apie automobilio pardavimą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis automobilį Audi 80 buvo per tarpininką pardavęs J. B.. Atstovė vertina, kad tai nėra įrodyta, nes atsakovas pardavimo neišviešino, nepranešė registrui apie pardavimą, todėl negali panaudoti pardavimo prieš trečiuosius asmenis. Taip pat nėra realu, kad atsakovas galėjo parduoti automobilį J. B., nes šis nurodomu pardavimo metu dar buvo nepilnametis. Atstovė prašo ieškinį tenkinti.
2021 m. kovo 30 d., 2021 m. birželio 07 d. teisme gauti atsakovo A. Š. atsiliepimai į ieškinį, kuriuose nurodoma, kad ieškinys nepagrįstas. Jis nėra automobilio savininkas ir neturi jokių teisių į šį daiktą, ar prievolių, susijusių su šiuo daiktu. Nebūdamas transporto priemonės savininku neprivalo ir neturi teisės atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės. Atsiliepimuose yra nurodyta, kad atsakovas automobilį pardavė J. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad automobilį pardavė detalėmis dar iki eismo įvykio, jis buvo nurodęs policijos pareigūnams eismo įvykio tyrimo metu. Tada jam paskyrė baudą už tai, kad jis pardavė automobilį nesudaręs sutarties, tačiau jis nebuvo įvardintas automobilio savininku ar įvykio kaltininku. Tuo metu policija jam neišdavė ir negalėjo išduoti leidimo atsiimti automobilį. Atsakovas mano, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų, o dėl policijos neveiklumo nustatant autoįvykio kaltininką bei automobilio savininką. Taip pat žala atsirado ir dėl ieškovės nerūpestingumo, pasireiškusio ilgalaikiu automobilio laikymu savo aikštelėje, šešerius metus nebandant nustatyti automobilio savininką. Atsakovas nurodo, kad jis 2021 metų sausio mėnesio pabaigoje gavo visiškai nepagrįstą 2021-01-15 dienos leidimą atsiimti automobilį, kuriame nurodyta, kad jis esąs automobilio savininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. ankstesnių teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Jis paaiškino, kad automobilį Audi 80 jis buvo nusipirkęs, tačiau ne iš to asmens, kuris yra įregistruotas savininku, o iš kito asmens P. S. Jo gyvenamame kaime jis buvo trečias šio automobilio pirkėjas. Vėliau jis per tarpininką, liudytoju pakviestą M. Ralį, automobilį pardavė pirkėjui iš (duomenys neskelbtini). Šis pardavė dar kažkam. Atsakovas nurodė, kad parduodamas automobilį pirkėjo nematė, pardavė telefonu, pinigus paėmė R.. Pardavimo metu automobilis nebuvo tinkamas naudoti, be techninės apžiūros. Pirmas pokalbis su policijos pareigūnais dėl automobilio Audi 80 vyko telefonu 2014 metais. Maždaug po mėnesio su policijos pareigūnu bendravo Kelmės policijos komisariate. Tada jo klausė, kas yra automobilio savininkas, bet jis negalėjo nurodyti, nes nežinojo, pardavė mašiną be sutarties, nes automobilis buvo registruotas kito asmens vardu. Jis yra gavęs vieną leidimą pasiimti automobilį, tačiau neprisimena ar tai buvo 2018 metais, ar kitu laiku. 2014 metais policijos pareigūnams jis nenurodė liudytojo, per kurį pardavė automobilį, nes niekas apie tai neklausė.
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, nes atsakovas A. Š. nėra automobilio Audi 80 savininkas, nėra nustatyta, kad jis padarė eismo įvykį. Eismo įvykį 2014 metais tikriausiai padarė koks nors (duomenys neskelbtini) gyventojas. Atstovo manymu, atsakovas nėra nerūpestingas asmuo, nes jis nebuvo registruotas automobilio savininku. Deklaruoti pardavimą ir pirkimą turėjo ne tik A. Š., bet ir visi kiti šio automobilio pirkėjai ir pardavėjai. Policija nebandė išsiaiškinti, kas padarė eismo įvykį 2014 metais. Apie 2018 metų procesą A. Š. visiškai nieko nežino. Atsakovo A. Š. parodymai yra nuoseklūs. Juos patvirtina liudytojų V. Š. ir M. R. parodymai. Liudytojas M. R. aiškiai papasakojo, kaip pardavė automobilį J. B. Tai, kad liudytojas suklydo B. vardą nėra esmė, nes įvykiai buvo seniai. Policijos pareigūnai galėjo automobilį pripažinti bešeimininkiu, remdamiesi CK 4.50, 4.58 straipsniais. Dėl ilgo automobilio saugojimo kaltas yra ne atsakovas, o saugojimo aikštelės ir policijos pareigūnai.
Trečiojo asmens Šiaulių apskrities VPK atstovas 2021-09-22 teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykis buvo 2014-06-18. Po eismo įvykio automobilis Audi 80 buvo nuvežtas į UAB Tomadas saugojimo aikštelę. 2014-10-03 buvo sudaryta sutartis su „Automagija“ dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų. Pagal sutarties 4.1 punktą paslaugos teikėjas turi teisę gauti atlyginimą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Atstovas nurodė, kad atsakovas A. Š. 2014 metais spalio mėnesį paaiškinime nenurodė, kam jis pardavė automobilį Audi 80, todėl jis laikomas paskutiniu transporto priemonės valdytoju. Tuo metu atsakovas nenurodė jokių pirkėjo duomenų. A. Š. buvo paskirta bauda už tai, kad jis būdamas automobilio Audi 80 valdytoju negalėjo nurodyti, kam pardavė automobilį. Administracinio pažeidimo byla dėl eismo įvykio buvo nutraukta, nenustačius eismo įvykį padariusio asmens. Atstovas nurodė negalintis įrodyti, ar 2018 metais apie procesą buvo pranešta atsakovui A. Š. Leidimas atsiimti automobilį A. Š. buvo įteiktas 2021 metais.
Trečiasis asmuo J. B. 2022 m. sausio 5 dieną pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su tuo, jog ieškovė reikalavimus reiškia atsakovui, o ne jam. Jis nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pastarasis transporto priemonę pardavė jam. Trečiasis asmuo nurodė nepamenantis, kad būtų pirkęs „Audi 80“ markės, valstybinių Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, apie kurį rašoma ieškinyje. Iš savo „facebook“ paskyros mato, kad 2013 m. kovo – birželio mėnesiais turėjo automobilį „Audi 90“, juodos spalvos. Kiek prisimena, niekada nėra turėjęs vienu metu daugiau nei vieną transporto priemonę. Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, niekada nėra pirkęs transporto priemonės detalėms, o tuo labiau niekada nesivertė automobilių detalių prekyba. Atsakovo nurodytos transporto priemonės pirkimo pardavimo aplinkybės leidžia drąsiai teigti, kad transporto priemonės jis nėra pirkęs, tuo labiau, kad šiuo metu neturi nė vienos savo vardu registruotos transporto priemonės, nėra nė vienos transporto priemonės, kuri būtų registruota ar išregistruota Lietuvoje, valdytojas ar faktinis savininkas – visos turėtos transporto priemonės yra parduotos. Trečiasis asmuo išreiškė nuomonę, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 4 000,00 Eur suma yra per didelė.
Trečiojo asmens atstovė 2022-01-07 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, kad jis savo automobilį pardavė J. B. 2014 metais administracinio pažeidimo byloje A. Š. nurodė, kad automobilį pardavė nepažįstamiems vaikinams, todėl nesuprantama, kaip šiuo metu jis sužinojo, kad prieš aštuonerius metus automobilį pardavė J. B. Atsakovo A. Š. parodymai yra nuoseklūs tik tuo, kad jis nėra automobilio savininkas. Dėl kitų aplinkybių jo parodymai keičiasi. Atsakovo liudytojas tvirtino, kad A. Š. automobilį pardavė E., o B. vardas yra J. Vien tas faktas, jog liudytojas gal būt matė šioje byloje minimą automobilį J. B. tėvui priklausančioje teritorijoje, neįrodo, kad J. B. yra šio automobilio savininkas, automobilis galėjo būti remontuojamas. Remiantis visais byloje esančiais įrodymais atstovė vertina, kad atsakovas yra paskutinis žinomas ieškinyje nurodomo automobilio savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad UAB „Automagija“ 2014 m. spalio 3 d. sudarė sutartį su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – VPK) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5865. Šios sutarties 3 straipsniu paslaugos tiekėjas įsipareigojo paslaugos gavėjo operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinio pareigūnui iškvietus telefonu atvykti į nurodytą vietą nuvežti paslaugos gavėjo darbuotojų nurodytą transporto priemonę. Pagal sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktus už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti 181,50 Lt (52,27 Eur) sumą (įskaitant PVM) sumą už transporto priemonės nuvežimą ir 20 Lt (5,79 Eur) sumą (įskaitant PVM) už saugojimą vieną parą.
2014-10-28 turto perdavimo priėmimo aktu automobilis Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas iš (duomenys neskelbtini), į UAB „Tomadas“ aikštelę. Transporto priemonė saugoma iki šiol. 2021 metų sausio 15 dieną Šiaulių apskrities VPK surašė leidimą A. Š. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini).
2019-01-14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008-01-01 d. iki 2019-11-01 d imtinai, sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu.
Ieškinyje nurodoma, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 52,57 Eur, o saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2014-10-28 iki 2021-03-16 dienos (ieškinio teismui pateikimo dienos), iš viso už 2331 kalendorinę dieną yra 13 496,49 Eur (po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), iš viso – 13 549,06 Eur. Patikslintame ieškinyje, pateiktame 2021-05-28, ieškovė nurodo, kad už transporto priemonės Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą iki ieškinio patikslinimo dienos už laikotarpį nuo 2014-10-28 iki 2021-05-28, už 2 404 kalendorines dienas susidaro iš viso 13 971,73 Eur skola, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į itin ilgą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, prašo priteisti iš atsakovo mažesnę sumą – 4000 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad teisės pažeidimo padarymo ir transporto priemonės nuvežimo momentu transporto priemonės Audi 80 savininkas buvo atsakovas A. Š. Prie patikslinto ieškinio ieškovė pridėjo 2014-10-14 dienos A. Š. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad maždaug prieš aštuonerius metus iš nepažįstamo asmens pirko automobilį Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), juo naudojosi apie septynerius metus. Paaiškinime A. Š. nurodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį minėtą automobilį pardavė nepažįstamam vaikinui iš (duomenys neskelbtini) už 400 litų, jokių dokumentų nepildė. Kas nuo to laiko šiuo automobiliu naudojasi jis nežino. Po šio paaiškinimo pateikimo A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu. Protokole įrašyta pažeidimo esmė, kad A. Š., 2014 m. spalio 14 d., 10:30 val., būdamas automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, teisės pažeidimo (07-14-8526407) išaiškinimo tikslu negalėjo nurodyti, kam yra pardavęs minėtą automobilį. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. Š. nurodė, kad jis sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Taip pat į bylą pateiktame Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro 2014-10-10 rašte yra įrašyta, kad 2013-03-13 A. Š. su automobiliu Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį teisės pažeidimą.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. Š. nurodė, kad šiuo metu jau žino, jog 2013 ar 2014 metais automobilį Audi 80 perdavė J. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nurodė, kad pats su pirkėju kalbėjo tik telefonu, automobilį pardavė ne pats, o per tarpininką, liudytoją M. R. Atsakovas nurodė, kad jis 2014 metais, pateikdamas paaiškinimą policijos pareigūnams nepaaiškino detalių apie automobilio pardavimą dėl to, kad jo niekas to neklausė.
Liudytoju apklaustas M. R. paaiškino, kad automobilį Audi 80 į jų kaimą parsivežė nusipirkęs jo tėvas, paskui šį automobilį išmainė su kaimynu, kuris pardavė A. Š.. Po kažkiek laiko A. Š. savo automobilį Audi 80 paliko jo (liudytojo) kieme, o pats greičiausiai buvo išvykęs į komandiruotę. A. Š. jam paskambino ir pasakė, kad susitarė dėl šio automobilio pardavimo. Liudytojas parodė, kad pas jį atvažiavo du vaikinai, davė 400 litų ir išsivarė šį automobilį.
Liudytojas V. Š. parodė, kad A. Š. prieš daug metų savo automobilį pardavė E. B.. Liudytojas nurodė nedalyvavęs pardavime, tik matė, kad automobilis stovi B. tėvo kieme. Jis kalbėjo su A. Š. apie automobilio pardavimą, iš šio žinojo pardavimo detales.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas atsakovo poziciją 2014 metų paaiškinime ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, pripažįsta, kad A. Š. paaiškinimai yra skirtingi, prieštaringi: 2014 metais jis visiškai nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, nesistengė nurodyti detalių, kam yra perdavęs automobilį, o šios civilinės bylos nagrinėjimo metu jis net nurodė konkretų asmenį J. B., kuriam esą pardavė automobilį. Tačiau trečiasis asmuo J. B. neigia automobilio Audi 80 pirkimą iš A. Š.. Liudytojo V. Š. parodymai nėra patikimi, nes jis netgi nurodė neteisingą trečiojo asmens vardą, nurodė E. B., nors B. vardas yra J. Liudytojas M. R. nors pasakojo A. Š. automobilio pardavimo aplinkybes, tačiau jis, kaip ir pats atsakovas, nurodė, kad nebuvo surašyta pardavimo sutartis, o automobilis tiesiog perduotas.
Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės nuosavybę paprastai įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui. Šiuo atveju atsakovas A. Š. pripažįsta pats buvęs automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, tačiau nenurodo, kad jis būtų surašęs kokią nors šio automobilio perleidimo (pardavimo, dovanojimo ar kt.) sutartį. Taigi, jis net pats neteigia, ne tik neįrodo, kad automobilio savininku tapo koks nors kitas asmuo.
Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (SEAKĮ 20 straipsnio 1, 2 dalys, KET 32 punktas). Taigi pareiga nurodyti transporto priemonės valdytoją visų pirma kyla transporto priemonės savininkui, kuris turi tinkamai rūpintis savo daiktu. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas negali nurodyti asmens, valdžiusio jam priklausančią transporto priemonę, ir nėra priežasčių (pavyzdžiui, transporto priemonė buvo pavogta), pateisinančių tokį transporto priemonės nevaldymą, atsakomybė už transporto priemonės neatsakingą valdymą, t. y. perdavimą neaišku kam ir taip galimai kilusią žalą, taip pat pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, tenka transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 dienos nutartis byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonė Audi 80 2014 m. birželio 18 d. buvo priverstinai nuvežta dėl eismo įvykio, kai neasfaltuotame kelyje Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apsivertusi ant stogo. Atsakovas, nors teigia nesantis šio automobilio savininkas, tačiau į bylą duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nėra pateikęs. Jis 2014 metais buvo nubaustas už tai, kad negalėjo nurodyti, kam perdavė vairuoti automobilį. Atsakovas tokios nuobaudos neginčijo, tuo pačiu priėmė nuobaudą, skirtą automobilio savininkui. 2014 metais atsakovas nebendradarbiavo su policijos pareigūnais ir nors nurodė, kad transporto priemonę pardavė, tačiau pirkimo–pardavimo dokumentai į bylą nėra pateikti ir pagal bylos įrodymus pardavimo dokumentai net nebuvo surašyti, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas A. Š. eismo įvykio metu buvo ir yra automobilio Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas/valdytojas ir jam tenka pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau SEAKĮ) 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, 2021 m. sausio 14 dienos nutartis byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio mėnesį sprendimas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo (toks dokumentas į bylą nėra pateiktas) priimtas atsakovui nedalyvaujant. Apie eismo įvykį atsakovas A. Š. buvo informuotas, kai jis 2014-10-14 policijos pareigūnui pateikė paaiškinimą ir buvo nubaustas pagal ATPK 133 ¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau tuo metu jis nebuvo informuotas apie teisę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Toks sprendimas 2014 metais galimai net nebuvo priimtas, nes prie ieškinio ieškovė pridėjo 2018-11-22 dienos nutarimą, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas nutarė automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui (valdytojui) A. Š.. Tačiau apie šio dokumento įteikimą A. Š. įrodymų byloje nėra. Įteikimo nepatvirtino 2021-09-22 teismo posėdyje dalyvavęs Šiaulių apskrities VPK atstovas S. U.
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prie patikslinto ieškinio pateikė 2020 m. birželio 5 dienos pranešimą A. Š., kaip teisėtam automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui/valdytojui, nurodant, kad Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimu minėtas automobilis grąžintas savininkui. Prie pranešimo pridėti įrodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunta A. Š., siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) yra įteikta gavėjui 2020-06-06. Taigi, teismo vertinimu atsakovui A. Š. tapo žinoma apie teisę atsiimti automobilį 2020-06-06. Nuo šios dienos iki patikslinti ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021-05-28 praėjo 356 kalendorinės dienos. Remiantis šiais įrodymais automobilio saugojimo išlaidos priteistinos ne už ankstesnį laikotarpį, kaip nuo 2020-06-06, t. y. nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą, galimybę atsiimti automobilį ir sumokėti saugojimo išlaidas pateikimo atsakovui dienos.
Atsakovas A. Š. ir jo atstovas ginčija ieškinį, nurodydamas, kad esą nebuvo surastas tikrasis automobilio savininkas dėl to policijos pareigūnų ir ieškovės neveikimo. Tačiau pats atsakovas dar 2014 metais nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, nenurodė galimo pirkėjo duomenų, nepateikė automobilio pardavimo sutarties, taip atsakovas nepaneigė duomenų, kad jis yra automobilio savininkas.
Atsakovas A. Š. ir jo atstovas teigia, kad šį automobilį reikėjo pripažinti beverčiu, bešeimininkiu. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-890-221/2015). Tai, kad policijos pareigūnai nenustatė, kas su transporto priemone padarė administracinį teisės pažeidimą, dar nereiškia, kad automobilis turėtų būti pripažintinas bešeimininkiu daiktu. Byloje buvo nustatyta, kad paskutinis žinomas automobilio Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Š., todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo argumentai dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu atmestini kaip nepagrįsti.
Šioje byloje atsakovas neginčijo prašomo priteisti saugojimo išlaidų dydžio, jis tik įrodinėjo, kad automobilis neva buvo parduotas. Ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti atitinkamus duomenis apie paslaugų įkainius ir (ar) automobilio techninę būklę ar jo vertę. Byloje neginčijama vienos paros automobilio saugojimo kaina yra 5,79 Eur. Remiantis tuo, automobilio saugojimo išlaidos už 356 paras sudaro 2061,24 Eur., ieškinys tenkintinas iš dalies. Už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ieškovei nėra priteistina iš atsakovo, nes automobilis Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo nuvežtas 2014 m. birželio 18d., o VPK sutartis su UAB „Automagija“, kuria remiasi ieškovė, sudaryta 2014 m. spalio 3 dieną.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2061,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovo automobilio saugojimo išlaidas arba nuostolių atlyginimą – po 5,79 Eur už kiekvieną transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo dieną nuo 2021-05-29 dienos iki atsakovas A. Š. atsiims Transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikštelės (transporto priemonės saugojimo pabaigos). Teismas sprendžia, kad toks reikalavimas dėl saugojimo išlaidų priteisimo į ateitį nėra konkretus (nenurodyta konkreti reikalaujama suma), nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu ir nėra pagrįstas ekonomiškai, todėl yra paliktinas nenagrinėtas ( CPK 296 straipsnis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Šalių išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, ir ieškovės advokatės atstovavimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas yra 4000 Eur, ieškinys tenkinamas 2061,24 Eur sumai, t. y. tenkinama 52 procentais. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinas 46,38 Eur. žyminis mokestis ir 796,80 Eur (1532,30 Eur x 52 proc.) atstovavimo išlaidos, iš viso 843,18 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,85 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 061,24 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt vieno euro 24ct.) priverstai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2061,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 843,18 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 18 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl automobilio saugojimo išlaidų arba nuostolių atlyginimo po 5,79 Eur priteisimo už kiekvieną transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo dieną nuo 2021-05-29 dienos iki atsakovas atsiims transporto priemonę iš saugojimo aikštelės (transporto priemonės saugojimo pabaigos).
Priteisti iš atsakovo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), 16,85 Eur (šešiolikos eurų 85 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.