Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Brigvija“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto vizija“ atstovams V. K., D. N., atsakovei J. V., atsakovės atstovei advokatei Erikai Jasiūtei -Baranauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Brigvija“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovei J. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Brigvija“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovė J. V. nemokėjo skolų, neatsiskaitinėjo su darbuotojais, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. 2013m. įsiskolinimai buvo 12680,00 litų, o 2017 m iškėlus bankroto bylą jau 19153,00 Eur.Tokiu atveju nors veikla kažkiek buvo vykdoma , tačiau patiriami nuostoliai ne mažėjo, o atvirkščiai didėjo. UAB“ Brigvija“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo VĮ „Registrų centrui“ teikti paskutinį kartą už 2016 metus, tačiau išanalizavus įmonės balanso duomenis pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertę jau 2013 metais. Tokiu atveju buvo du nemokumo požymiai - įmonė nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija turimą turtą. Tuo atveju, jei įmonė nevykdo veiklos, būtina kreiptis į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau šios įstatyme nustatytos pareigos atsakovė nevykdė. Nuo 2014-05-01 iki 2017 10 30 , įmonės bankroto bylos iškėlimo kreditoriniai įsipareigojimai buvo 19725,00Eur.

Teismo posėdyje atsakovė nesutiko su pateiktu ieškiniu, nesutiko su žalos dydžiu. Paaiškino, kad pusę metų nevykdė veiklos, nes nuomotojas 2015 metais išvarė iš patalpų, kiek galėjo tiek veiklą vykdė, pardavinėjo papildomai gėles, kad sumažinti skolas už elektrą, vandenį, atsiskaitinėjo su atleidžiamais darbuotojais. Tačiau nuomos mokesčio UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ už patalpų nuomą nedengė. Šiaulių apygardos teisme, iškėlus bankroto bylą, ir tvirtinant kreditorinius reikalavimus , kreditorinių įsiskolinimų neginčijo, su jais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-10 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-993-440/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Brigvija“, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“ (el. b. 9 12.), 2018 03 21 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje eB2-408- 440/2018 buvo patikslinti kreditoriniai reikalavimai 20220,91 Eur. sumai (e.b. l-14-16). Iš išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad nuo 2012 08 22 iki 2017 11 21 UAB „Brigvija“ direktorė buvo atsakovė J. V.. (e. b. 35-37) Šiaulių apygardos teismas 2017 10 30 nutartyje iškelti bankroto bylą, konstatavo, kad nors įmonė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, tačiau pardavimo pajamų neužtenka bendrosioms ir administracinėms išlaidoms padengti, todėl nuo 2015 m. įmonė veikia nuostolingai .

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

Dėl nemokumo momento

Tuo atveju, jei yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2018-07-19 nutartis byloje e3K-3-304-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė vertina, kad įmonės nemokumas atsirado 2013 metais . Šią išvadą grindžia tuo, kad 2014 03 20 Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas įmonės balansas (t. 1; b. l. 26), pagal kurį 2013-12-31 įmonė turėjo turto už 9312 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 12680 Eur. Tokiu atveju UAB „Brigvija“ nemoki buvo jau 2013 metais.

Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų įmonės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, o būtent įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Be to, būtina nustatyti žalos dydį. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, paprastai šis padidėjimas yra laikytinas žala. Tačiau žala kasacinis teismas yra pripažinęs ir visų kreditorinių reikalavimų sumą.

Be kita ko ieškovas privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kreditoriams kilusios žalos. Pagal bendrąją taisyklę tarp vadovo veiksmų ir kilusios žalos teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei įmonės nuostoliai galėtų būti laikomi jo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti.. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina duotomis aplinkybėmis.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Brigvija“ 2014 03 20 aiškinamame rašte nurodo (el. b. 23-25 l.) kad skolos už patalpų nuomą sudaro 10745,00 litų, kitos skolos su darbo santykiais 1934 Lt; 2016 04 25 aiškinamajame rašte (b. l 28) nurodo, kad skolos už patalpų nuomą jau 21454 Lt, darbuotojams 1520 Lt. Atsakovė, nuo 2012 08 22 iki 2017-11-21 būdama UAB „Brigvija:“ direktorė laiku, t.y., nuo 2014 03 20 kuomet buvo žinoma, jog įmonė nors ir vykdo ūkinę veiklą, bet negauna pelno, didėja įmonės įsiskolinimas kreditoriams, iki 2014 04 30 nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei.

Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, nes įmonė VSDFV biudžetui buvo skolinga 2696,92 Eur. Skola susidarė dėl to, kad įmonė 2631,23 Eur yra skolinga draudimo įmokų už darbuotojus bei 65,68 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių. SoDra informavo atsakovę, kad jei nepadengs įsiskolinimo bus kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo,

Taipogi nustatyta, kad nuo 2014-04 30 iki 2017-10-30 įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 3256,56 Eur kreditoriui VSDF Šiaulių skyriui, 45,00 Eur. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, 218,82 Eur VMI prie LR FM, 414,01 Eur. UAB „Cardos“, 10440,88 Eur UAB „Nekilnojamo turto valdymas. Viso 14375,27 Eur , kas pagrįstai laikytina žala kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, žinodama, kad įmonė dirba nuostolingai, įsipareigojimai kreditoriams didėja, nesiėmė veiksmų sumažinti skolą didžiausiam kreditoriui UAB „Nekilnojamo turto valdymas“, nesikreipė dėl nuomos sutarties nutraukimo (e.b. 2t. 21l), neprašė stabdyti nuomos mokesčio skaičiavimą, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.). Kaip pati atsakovė nurodė savo atsiliepime, kad skolų atsirado jau V. V. būnant direktoriumi. Nurodytas atsakovės elgesys vertintinas kaip ypač nerūpestingas. Taigi atsakovė nepateikė kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų.

Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovė būtų laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Todėl, konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės savininko atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Brigvija“ priteistinas 14375,27 Eur žalos atlyginimas.

Be to, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Brigvija“ iš atsakovės, praleidusios terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14375,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 03 25 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl ieškovės pateikto įrodymo, byloje, kad tai yra tapatųs reikalavimas, dėl žalos atlyginimo Šiaulių apylinkės teisme 2018 10 10 . Kadangi nustatyta, kad tai yra skirtingi reikalavimai – šioje byloje žala kildinama dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo , kitoje civilinėje byloje žala, atsiradusi, netinkamai organizavus finansinę apyskaitą, todėl ieškinys šiuo pagrindu kaip tapatus neatmestinas.

Kadangi ieškinys tenkinamas, tai atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1d.).

Byloje susidarė 39,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. V., a.k (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Brigvija, įmonės kodas 145676518, 14375,27 Eur (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt Eur.27 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14375,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 03 25 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. V., 3.52 Eur (tris eurus 52ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.