Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atea“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis asmuo - UAB "Fima", išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešųjų pirkimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta

6. CPK 423² str. 1 d. numato, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) ir kituose įstatymuose nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o 3 d. numato, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (pretenziją), tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

10. Teismas pažymi, kad pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas bei subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, bet gali tokį objektą pasiūlyti. Kadangi CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, viešajame pirkime tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018; 2019 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką).

Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo

12. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų; tam, kad atsakovė galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras tuo atveju, kai jos vykdomos ne pagal supaprastintiems pirkimams (VPĮ VI skyrius) taikomas procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti; pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji; VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas; neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t.y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras - tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-32/2013). Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų dėl pirkimo nutraukimo taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne.

14. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, minėtas 2019 m. gegužės 30 d. LR Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas Nr. Nr. XIII-2158 įsigaliojo dar 2019-06-11, ginčo viešasis pirkimas buvo paskelbtas ir jo Pirkimo sąlygos perkančiosios organizacijos patvirtintos 2019-06-27, t. y. jau praėjus keliems mėnesiams po minėtų įstatymo pakeitimų, į kuriuos apeliuoja atsakovė, įsigaliojimo, taigi neabejotinai perkančiajai organizacijai, kaip subjektui, privalančiam organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus laikantis įstatymų reikalavimų, o taip pat kaip profesionalui šioje srityje, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neabejotinai galėjo ir turėjo būti žinomos. Rengdamasi ginčo viešajam pirkimui Tarnyba galėjo įvertinti minėtas VPĮ nuostatas, atitinkamai rengdama pirkimo sąlygas, numatyti ir įtvirtinti jose vienokias ar kitokias jai reikšmingas nuostatas bei reikalavimus tiek patiems tiekėjams, tiek jų siūlomoms prekėms ir paslaugoms, susijusius su atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, o tokių nuostatų nenumačiusi, vėliau turėtų prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes - negalėjimą atmesti nustatytas Pirkimo sąlygas atitinkančio teikėjo pasiūlymą, pašalinti jį iš pirkimo ir pan. Šiuo atveju teisinis reglamentavimas pasikeitė ne viešojo pirkimo procedūrų metu, o dar iki viešojo pirkimo pradžios, todėl pirkimo paskelbimo metu jau esamas teisinis reglamentavimas, kaip toks, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe bei pagrindu perkančiajai organizacijai keisti pirkimo sąlygas ir tuo pagrindu nutraukti jau pradėto pirkimo procedūras, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus pirkime dalyvavusių ir nustatytų Pirkimo sąlygų besilaikiusių tiekėjų lūkesčius. Pažymėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba teismui 2020-04-03 pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog esant tokiai faktinei situacijai, kai atitinkamos VPĮ nuostatos įsigalioja dar pasirengimo pirkimui stadijoje, t. y. likus iki pirkimo paskelbimo daugiau nei 3 mėnesiams, atsakovės argumentas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo šiuo atveju neturėtų būti laikomas aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.

16. Dėl finansinių asignavimų nepakankamumo. Teismas taip pat sutinka ir su ieškovės argumentu, jog atsakovės nurodytas finansinių asignavimų nepakankamumo ginčo pirkimui įgyvendinti faktas, kaip nepagrįstas ir atsakovės neįrodytas, negali sudaryti teisėto pagrindo pradėtų viešojo pirkimo procedūrų nutraukimui. Pirma, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, įskaitant ir Skelbimą apie pirkimą bei pačios viešojo pirkimo sutarties projektą, apie pradėtą viešąjį pirkimą buvo paskelbta ir jo sąlygos patvirtintos 2019 m. rugsėjo pabaigoje; perkančioji organizacija numatė tiekėjams sudaryti galimybę apžiūrėti vaizdo sistemos, kuri bus laimėtojo įrengta, vietą 2019 m. spalio viduryje; nustatytas pasiūlymų pateikimo bei vokų su pasiūlymais atplėšimo terminas buvo iki 2019-11-04; viešojo pirkimo sutartis turėjo būti vykdoma iki 2020-12-21; sistema turėjo būti tiekėjo perduota iki 2020-11-20 pasirašant atitinkamą paslaugų priėmimo - perdavimo aktą; su tiekėju atsiskaitoma tik po tokio akto pasirašymo ir pan. Taigi, perkančioji organizacija buvo numačiusi vykdyti pirkimo procedūras iš esmės 2019 m. pabaigoje, o pačią pirkimo sutartį sudaryti ir ją vykdyti būtent per 2020 metus, o ne 2019 metais, todėl atsakovės, kuri ir planavo vykdyti projektą ne 2019 metais o būtent 2020 metais, argumentas, jog nepavykus įvykdyti pirkimo ir neįsisavinus jam skirtų lėšų 2019 metais, būtų netekta jo finansavimo 2020 metams, akivaizdžiai yra nelogiškas, netinkamas ir niekaip nepagrįstas.

17. Antra, atsakovė ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė pagrįstų argumentų ir neįrodė, jog besitęsiant pirkimui 2020 metais būtų prarastas jo finansavimas, nebūtų galimybės iš naujo kreiptis dėl finansavimo, jam nebūtų skirti valstybės asignavimai ir pan., juo labiau, kad kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos kitos civilinės bylos tarp tų pačių šalių Nr. e2-2778-855/2020 medžiagos, kitam identiškam iš esmės tuo pačiu metu skelbtam ir tuo pačiu 2020-02-07 sprendimu nutrauktam viešajam pirkimui dėl sienos stebėjimo sistemos įdiegimo Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje, finansavimas yra išlikęs, po šio pirkimo nutraukimo atsakovė iš esmės iš karto - jau 2020-02-10 kvietė tiekėjus dalyvauti rinkos konsultacijose dėl naujo Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įrengimo pirkimo, o 2020-02-21 paskelbė naują viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 474259) dėl to paties objekto, kurį buvo siekiama įgyti ir 2020-02-07 nutrauktu pirkimu, įsigijimo, nustatydama terminą iki 2020-03-27 pasiūlymams teikti, numatydama tą pačią pirkimo vertę ir pan.

18. Trečia, atsakovės nurodomi užtrukę teisminiai ginčai, dėl kurių, kaip teigiama, ir liko nepanaudotos pirkimui skiriamos lėšos, vyko ir buvo susiję būtent su minėtu Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įrengimo pirkimu, bet ne su Šilgalių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimo pirkimu.

18. Pagaliau, pažymėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2020-04-03 teismui pateiktoje išvadoje pabrėžė, jog perkančioji organizacija, grįsdama sprendimą nutraukti pirkimo procedūras nepakankamu finansavimu turi pateikti konkrečius įrodymus, kad ji dėjo visas pastangas, kad finansavimas būtų užtikrintas (pvz., sprendė dėl kitų finansavimo galimybių, finansavimo šaltinių ar pan.) ir būtų galima sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu gi atsakovė niekaip neįrodė savo argumento dėl nepakankamo finansavimo, o tai sudaro pagrindą jį vertinti tiesiog kaip deklaratyvų.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

21. Kaip neginčijo bylos šalys ir kaip matyti iš ieškovės UAB "Atea" pasiūlymo, ji, dalyvaudama ginčo pirkime, siūlomą perkančiajai organizacijai vaizdo stebėjimo sistemą komplektavo be kita ko, ir Kinijos Liaudies Respublikos gamintojo Hikvision Digital Technology Co., Ltd tam tikra įranga (pasiūlytos šio gamintojo stacionarios kameros, stacionarūs kamerų objektyvai, kamerų apsauginiai gaubtai, stacionarūs termovizoriai, kupolinės valdomos stebėjimo kameros ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Visuomenės informavimo priemonėse pasirodžius informacijai apie šios kompanijos gaminamos produkcijos galimą nepatikimumą ir grėsmes Lietuvos valstybės interesams, taip pat pasirodžius Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo 2020" ataskaitai, perkančioji organizacija, veikianti ypatingai jautrioje valstybei srityje, būdama atsakinga už valstybės sienos apsaugą bei kontrolę ir norėdama išsklaidyti bet kokias abejones, kreipėsi į kompetentingas Lietuvos valstybės institucijas - LR Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie LR Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie LR Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministeriją bei Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti poziciją, ar minėtos Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintos stebėjimo įrangos įdiegimas valstybės sienos apsaugai nekels pavojaus ir grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

22. LR Valstybės saugumo departamento 2020-01-24 rašte Nr. 18-803 nurodoma, jog šios departamento vertinimu Hikvision gaminamos stebėjimo įrangos panaudojimas gali sukurti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidimus ir kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; rašte be kita ko, pažymima, jog tikėtina, kad Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, vykdydamos žvalgybinę veiklą užsienio valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), gali daryti įtaką Kinijos Liaudies Respublikos elektroninių ryšio ir vaizdo stebėjimo priemonių gamintojams ir nurodyti, kad jie savo gaminamoje ir realizuojamoje įrangoje diegtų ar sudarytų sąlygas ateityje įdiegti nedeklaruojamas funkcijas, skirtas perduoti šia įranga fiksuojamą informaciją tretiesiems asmenims; jei informacijai saugoti naudojamos "debesų kompiuterijos" technologijos, nelieka galimybės kontroliuoti šios informacijos saugojimo ir prieinamumo; garantinio aptarnavimo ir techninių gedimo šalinimo atveju gali būti prašoma pateikti įrangą gamintojui su informacijos kaupimo laikmenomis, o tai tampa nepriimtina tokių kritinių nacionalinio saugumo požiūriu struktūrų, kaip valstybės sienos apsaugos sistemos, atžvilgiu. Be to, kaip nurodė atsakovė, kaip matyti iš atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2020-02-06 posėdžio protokolo, o taip pat kaip matyti iš atsakovės teismui 2020-04-22 pateikto riboto naudojimo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2020-01-23 rašto Nr. 6-010-187 RN dalies – išrašo (jis dėl žemiau teismo nurodytų motyvų pripažintinas nevieša bylos medžiaga), jame pateikiama identiška aukščiau nurodytai Valstybės saugumo departamento rašte informacija bei pozicija apie tai, kad kompanijos Hikvision gaminamos stebėjimo įrangos panaudojimas gali sukurti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidimus ir kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui dėl tam tikrų rašte detalizuotų aplinkybių apie Hikvision įmonę, jos priklausomybę, veiklą, rizikas informacinėms sistemoms, kuriose naudojama jos gaminama įranga, informacijos konfidencialumui, galimas pasekmes ir pan. Taigi, abejuose oficialiuose minėtų institucijų dokumentuose pateikiama aiški ir nedviprasmiška informacija apie tai, kad dėl tam tikrų priežasčių minėto gamintojo įrangos naudojimas gali kelti grėsmes ir rizikas valstybės sienos sistemos apsaugai ir visos valstybės nacionaliniam saugumui bei sukelti skaudžias pasekmes.

23. Teismas pažymi, kad tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kurių raštuose pateikta informacija rėmėsi atsakovė, priimdama savo 2020-02-07 sprendimą, yra žvalgybos institucijos, savo kompetencijos ribose vykdančios žvalgybą ir kontržvalgybą, t. y. veiką, apimančią informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veiklą, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti (LR Žvalgybos įstatymo 2, 8, 9, 27 ir kiti straipsniai). Valstybės saugumo departamento pagrindiniai uždaviniai ir yra vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu; teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms (LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 str.). Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos taip pat yra žvalgybos institucija, įeinanti į krašto apsaugos sistemą, kuri yra Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis ir kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų, visuma (LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str.19 d., 3 str. 1 d. 4 p.).

24.Įvertinus teisės aktuose įtvirtintus aukščiau paminėtų institucijų uždavinius ir funkcijas, jų kompetenciją ir tiesioginę paskirtį, teismo nuomone, jų raštuose pateikta informacija, susijusi su gamintojo Hikvision siūloma įranga, neabejotinai negalėjo būti perkančiosios organizacijos ignoruojama. Priešingai, nagrinėjamos situacijos kontekste perkančioji organizacija, gavusi tokio pobūdžio, svarbos ir reikšmingumo informaciją ir jos kontekste įvertinusi savo pačios paskirtį, veiklos tikslus ir uždavinius bei vykdomo viešojo pirkimo tikslą, betarpiškai nukreiptus būtent į valstybės sienos apsaugą, kontrolę, stebėjimą, duomenų fiksavimą ir perdavimą, tokiu būdu prisidedant prie Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo bei grėsmių jo pažeidimui eliminavimo, turėjo teisę ir privalėjo spręsti dėl tolimesnių viešojo pirkimo procedūrų galimumo, konkrečiai - dėl viešojo pirkimo sutarties su rizikingą įrangą pasiūliusiu ir pirkimą laimėjusiu tiekėju sudarymo galimybių bei priimti vienokius ar kitokius atsakingus sprendimus. Teismo nuomone, po viešojo pirkimo paskelbimo ir pradėtų vykdyti viešojo pirkimo procedūrų paaiškėjusi iš minėtų institucijų raštų informacija nagrinėjamu atveju neabejotinai atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvoką VPĮ 29 straipsnio prasme, kuri sudarė perkančiajai organizacijai pakankamą pagrindą nuspręsti būtent dėl viešojo pirkimo nutraukimo, kadangi dėl šios aplinkybės toliau tęsti pirkimo procedūras ir atitinkamai sudaryti pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju nebuvo galimybės, ištaisyti teisinės padėties kitomis priemonėmis (keičiant pirkimo sąlygas) nebuvo galimybės, ir galiausiai iškilo objektyvus poreikis koreguoti ir keisti paskelbto Pirkimo sąlygas taip, kad perkančioji organizacija galėtų įsigyti grėsmės valstybės sienos apsaugai nekeliančias, nacionalinio saugumo interesus patenkinančias prekes bei paslaugas.

25. Teismas sprendžia, jog toliau tęsti pirkimo procedūras, eliminuojant ieškovę UAB "Atea" iš pirkimo, atmetant jos pasiūlymą ar pašalinant iš pirkimo, kaip nepagrįstai nurodė trečiasis asmuo UAB "Fima", nagrinėjamu atveju nebuvo galima, kadangi ieškovės pasiūlymas formaliai atitiko Pirkimo sąlygas, nebuvo nustatyta jokių Pirkimo dokumentuose bei VPĮ įtvirtintų ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindų, Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta jokių nuostatų dėl galimybės tiekėją pašalinti ir pirkimo ar atmesti jo pasiūlymą, jeigu jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Kita vertus, tęsti pirkimo procedūras, ignoruojant aukščiau minėtų kompetentingų institucijų konkrečiai perkančiajai organizacijai adresuotuose raštuose pateiktą jautrią valstybės interesų ir sienos apsaugos požiūriu informaciją ir įsigyti iš pirkimo laimėtojo įrangą, dėl kurios yra duomenų apie grėsmę nacionaliniam saugumui bei valstybės sienos apsaugai ir tokiu būdų prisiimti visas su tuo susijusias rizikas, taip pat būtų neprotinga, neteisinga ir neteisėta. Jeigu viešo pirkimo procedūros būtų ir toliau tęsiamos, tai galimai pažeistų valstybės interesus, o tuo pačiu ir nepatenkintų perkančiosios organizacijos poreikio bei tikslo įsigyti saugią, efektyviai valstybės sienos apsaugą bei stebėjimą galinčią vykdyti sistemą, padėsiančią Tarnybai vykdyti jos tiesiogines funkcijas.

26. Teismų praktikoje išaiškinta, jog situacija, kai perkančioji organizacija jau Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant Pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos Pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Kitoks aiškinimas, t.y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal jos vertinimu neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 2A-410-236/2015).

27. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės ta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Hikvision gamintojo įranga sudaro tik mažą dalį visos siūlomos stebėjimo sistemos, taip pat ir ta aplinkybė, jog perkančioji organizacija su ieškove jau buvo sudariusi, ir šiuo metu yra vykdomos kitos dvi viešojo pirkimo sutartys, pagal kurias diegiama identiška, kaip ir pasiūlyta ginčo pirkimo atveju, vaizdo stebėjimo sistema, į kurią eina ir Hikvision gamintojo įranga (Kybartų ir Kenos pasienio kontrolės punktuose), kadangi minėti viešieji pirkimai įvyko bei atitinkamos viešojo pirkimo sutartys buvo sudarytos perkančiajai organizacijai dar neturint jokių duomenų dėl galimų su minėtu gamintoju susijusių grėsmių nacionaliniam saugumui bei valstybės sienos apsaugai, t.y. nesant paaiškėjusių jokių aplinkybių, dėl kurių tokių sutarčių sudarymas ir vykdymas būtų buvęs negalimas - informacija apie reikšmingas aplinkybes paaiškėjo tik 2020 m. sausio - vasario mėnesiais.

28. Teismas taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti pirkimo procedūras buvo atsakovės priimtas ne žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių, laidų, viešų tam tikrų asmenų pasisakymų ir pan., kurie, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, gali būti vertinami kaip spekuliatyvūs, nepatikrini, subjektyvūs, nepatvirtinti jokia objektyvia informacija ir pan., o būtent kompetentingų atitinkamoje srityje valstybės institucijų pateiktos informacijos pagrindu. Šiuo atveju teismo nuomone, perkančioji organizacijai, priešingai nei teigia ieškovė ir trečiasis asmuo, kaip tik veikė rūpestingai, apdairiai ir teisėtai, kreipdamasi į minėtas institucijas, o ne remdamasi nepatikrina neoficialia, Lietuvos valstybės poziciją neatspindinčia informacija žiniasklaidoje, t. y. siekdama patikrinti informacijos teisingumą, tikrumą, išsklaidyti bet kokias abejones jautriu tiek pačiai atsakovei, kaip už Lietuvos valstybės sienos kontrolę bei apsaugą atsakingai institucijai, tiek apskritai visai visuomenei ir valstybei svarbiu klausimu.

29. Ieškovė UBA "Atea" ieškinyje nurodo, kad perkančioji organizacija savo sprendime nepateikė konkrečių techninių motyvų, kad ieškovės siūlomos vaizdo stebėjimo sistemos diegimas ir konkretūs gamintojo gaminiai galėtų būti pavojingi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, tačiau šis argumentas nepagrįstas. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimą, kaip jau buvo minėta, rėmėsi atitinkamų institucijų raštuose pateikta informacija, o pvz., Valstybės saugumo departamento minėtame rašte nurodomi ir tie techniniai aspektai, dėl kurių tokia įranga gali būti laikoma nesaugia, nepatikima (pvz., iškilus poreikiui grąžinti gamintojui tam tikrą sugedusią įrangą, būtų kartu su ja perduota ir atitinkama sugedusioje įrangoje esanti informacija ir pan.). Iš perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2020-02-07 bei 2020-02-19 posėdžių protokolų taip pat matyti, kad buvo įvertinti tam tikri techniniai aspektai, be kita ko, tai jog Hikvision kuriama ir realizuojama elektroninė vaizdo stebėjimo įranga gali būti nepatikima įrangos fiksuojamos informacijos nedokumentuoto ir nekontroliuojamo perdavimo tretiesiems asmenims aspektų.

30. Vis dėlto, teismas nenagrinėja ir nevertina pačios ieškovės UAB "Atea" nurodomų aplinkybių ir techninių argumentų apie tai, kad jos pirkime pasiūlyta gamintojo Hikvision įranga (visa ar jos dalis) iš tikrųjų yra patikima, tinkama, visiškai saugi, atitinkanti Lietuvos valstybės interesus ir nekelianti jiems jokios grėsmės. Teismas vadovaujasi tuo, jog minėto gamintojo - subjekto, kaip tokio, tiek jo gaminamos produkcijos grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, sienų apsaugai ir pan., vertinimas, visapusiškos informacijos šiuo aspektu turėjimas ir pan., nėra nei teismo, nei perkančiosios organizacijos, nei juo labiau pirkime dalyvaujančio tiekėjo teisė, kompetencija ir prerogatyva - kaip jau buvo minėta, tokį vertinimą turi teisę bei įstatyminę pareigą atlikti konkrečios valstybės institucijos.

31. Aplinkybė, kad nutraukusi ieškovės ginčijamą viešąjį pirkimą, atsakovė, kaip nurodė procesiniuose dokumentuose, ketina patikslinti Pirkimo sąlygas ir ateityje skelbti dėl to paties objekto naują pirkimą, o dėl iš esmės identiškos vaizdo stebėjimo sistemos, tik kitoje pasienio užkardoje (Kudirkos Naumiesčio) jau yra paskelbusi naują pirkimą, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes pakoreguodama Pirkimo dokumentus, taip pat netiesiogiai patvirtina atsakovės sprendimo nutraukti viešo pirkimo procedūras teisėtumą. Jeigu teismas atsakovės sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pripažintų neteisėtu ir įpareigotų perkančiąją organizaciją toliau tęsti pirkimo procedūras, kaip to reikalauja ieškovė, susidarytų neteisėta ir neprotinga situacija, kuomet perkančioji organizacija turėtų ir būtų verčiama įsigyti, kad ir Pirkimo sąlygas atitinkančią, tačiau pažeidimus LR valstybės sienos apsaugos sistemai bei grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui galinčią sukelti produkciją, kurią praktiškai naudojant visuomet kiltų riziką, jog Lietuvos valstybės atžvilgiu galimai bus vykdoma neteisėta kitų valstybių žvalgybinė veikla, gaunama jautri su valstybės sienos apsauga susijusi informacija ir pan., o tai neabejotinai prieštarautų protingumo, proporcingumo principui, viešųjų pirkimų instituto tikslams (LAT 2018-10-12 nutartis c.b. Nr. e3K-3-360-248/2018).

32. Pagaliau, Viešųjų pirkimų tarnyba savo teismui pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad viešasis pirkimas nėra ir negali būti laikomas savitiksliu, t. y. negali susidaryti situacija, kad paskelbus viešąjį pirkimą, jis, nežiūrint jokių objektyvių aplinkybių, privalėtų baigtis tik sudarant viešojo pirkimo sutartį. VPT nurodė, kad jei pasitvirtintų, jog pirkimo vykdymo metu susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet Pirkimo sąlygose atsakovė neįtvirtino reikalavimo, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau kompetentingoms institucijoms įvertinus ir nustačius galimas rizikas nacionaliniam saugumui, kurios galėtų kilti tęsiant pirkimo procedūras, abejotina, kad pirkimo tikslas būtų pasiektas (atitinkamai, kad nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai). Anot išvadą byloje teikiančios institucijos, pirkimo nutraukimas tokiu atveju galėtų būti laikomas teisėtu VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme.

33. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia jog pripažinti neteisėtu ir naikinti atsakovės 2020-02-07 sprendimą nutraukti viešojo pirkimo "Šilgalių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas" procedūras nėra pagrindo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų ir įrodymų dėl savo galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Teismas pažymi, kad 2020-04-22 atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie LR VRM pateikė teismui Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugo ministerijos 2020-01-23 rašto, adresuoto atsakovei, „Dėl pozicijos pateikimo“, dalį (išrašą), kuriuo rėmėsi perkančioji organizacija priimdama ieškovės skundžiamą sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras bei kuriame buvo pateikta įslaptinta riboto naudojimo informacija, o taip pat Antrojo operatyvių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2020-04-20 raštą, kuriame nurodyta, kad dalį minėtame rašte esančios informacijos nuspręsta išslaptinti, tuo tarpu kitos dalies informacijos įslaptinimo pagrįstumas nėra išnykęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti valstybės paslapties bei įstatymų saugomos informacijos slaptumą, vadovaujantis CPK 10 str. 2 d., 4 d., minėtas 2020-01-23 raštas (jo išrašas) pripažintinas nevieša bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-423⁸ straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Atea“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis asmuo - UAB "Fima", išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba atmesti.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2020-01-23 raštą Nr. 6-010-187 RN (išrašą) pripažinti nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su juo susipažinti dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (išskyrus jį pateikusią atsakovę).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.