Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, 59 MGL (7670 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams, atidedant jo vykdymą 3 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams ir 20 d., atidedant jo vykdymą 3 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais, taip pat to paties teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-594-1033/2017, nuspręsta automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir automobilį grąžinti teisėtam savininkui – UAB „G.“ (1 t., b. l. 160–164).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. S. G. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pritaikytas automobiliui VW Passat baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nors šis automobilis bylai reikšmingu laiku priklausė UAB „G.“, tačiau turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės apribojimas, saugotoju buvo paskirtas N. S. G., kuris įgijo specialaus subjekto statusą. Šiame kontekste pasakytina, kad N. S. G. buvo UAB „G.“ direktorius nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., jis taip pat buvo šios bendrovės akcininkas nuo 2015 m. birželio 17 d. (1 t., b. l. 57–58). Todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku buvo UAB „G.“ atstovas ir jis atstovavo minėtai bendrovei sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo automobiliui VW Passat. Šiuo atveju N. S. G., kaip bendrovės vadovas ir savininkas, kartu ir paskirtasis UAB „G.“ turto saugotojas, prisiėmė atsakomybę, kad automobilis VW Passat bus bendrovės žinioje, kol taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme savaip interpretavo BK 246 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, kas gali būti šios nusikalstamos veikos subjektas), tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. BK 246 straipsnis nesieja nusikalstamos veikos subjekto išskirtinai su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurio teisinis statusas yra modifikuotas. Pažymėtina, kad BPK 151 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog „turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas“. Taigi turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju gali būti gerokai didesnis subjektų skaičius, nei vien tik tokio turto savininkas. Pripažintina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį gali būti taikoma ir bendrovės vadovui ar savininkui, kuris nustatyta tvarka paskiriamas minėto turto saugotoju ir įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Tokios išvados laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-976/2018). Teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad bylai reikšmingu laiku UAB „G.“ priklausęs automobilis VW Passat atitinka BK 246 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, o N. S. G. laikytinas šios nusikalstamos veikos subjektu.

N. S. G. baudžiamojo proceso metu iškėlė versiją, kad, pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Passat, jis maždaug po savaitės leido naudotis šia transporto priemone tuo metu buvusiam UAB „G.“ darbuotojui K. B. Kita vertus, šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu paneigė tokią aplinkybę. K. B. kategoriškai parodė, kad N. S. G. nedavė jam naudotis automobiliu VW Passat. Liudytojas patvirtino tokią pačią aplinkybę ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 127–129). Byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad N. S. G. leido naudotis automobiliu VW Passat UAB „G.“ darbuotojui K. B. Kitų duomenų, patvirtinančių N. S. G. versiją, byloje taip pat nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. dirbo UAB „G.“ nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2017 m. sausio 17 d. (4 t., b. l. 70). Taigi, remiantis N. S. G. parodymais, jis perdavė automobilį UAB „G.“ darbuotojui K. B. 2017 m. sausio mėn. pradžioje, tačiau netrukus K. B. oficialiai jau nebedirbo bendrovėje. Vadovaujantis minėta N. S. G. versija, nenustatyta, kad kaltinamasis ėmėsi kokių nors veiksmų, jog išreikalautų transporto priemonę iš K. B. neva neteisėto valdymo (pavyzdžiui, oficialiai reiškė pretenzijas K. B., informavo teisėsaugos institucijas apie buvusio bendrovės darbuotojo neleistiną elgesį, kreipėsi civiline tvarka dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto K. B. valdymo ar pan.). Jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų N. S. G. neveikimą, nenustatyta, juolab, kaip minėta, kaltinamasis žinojo, jog jis yra automobilio VW Passat, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotojas. Bendrovės vadovo elgesys, kai jis nereikalauja grąžinti iš darbo išeinančio (išėjusio) asmens jam perduoto turto, yra nelogiškas. N. S. G. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis turėjo asmeninių problemų, todėl jam tuo metu nerūpėjo išsireikalauti automobilį iš K. B. Šiame kontekste pasakytina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nustatyta, jog N. S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. gegužės 12 ir 17 d. (3 t., b. l. 185–191). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu N. S. G. nuteistas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo laikas 2017 m. sausio mėn.). Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose neužfiksuota, kad N. S. G. akcentavo, jog jis bylai reikšmingu laiku turėjo kokių nors ypatingų asmeninių problemų. Priešingai, kaltinamasis elgėsi nusikalstamai. Toks N. S. G. elgesys leidžia abejoti, kad jis turėjo tokių asmeninių problemų, kurios apribojo jam galimybę neva reikalauti iš K. B. grąžinti bendrovei jam perduotą automobilį. Taigi teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad jis perdavė automobilį naudotis K. B., kaip nepagrįstą.

Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad K. B. turėjo interesą neva parduoti automobilį VW Passat, nes jis bylai reikšmingu laiku turėjo daug skolų, nedirbo, (duomenys neskelbtini) žmona, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, o K. B. reikėjo pinigų nuvykti į (duomenys neskelbtini). Minėtos K. B. apibūdinančios aplinkybės (jo prasta finansinė padėtis, šeiminė padėtis ir kt.) savaime nepatvirtina, kad N. S. G. perdavė automobilį liudytojui, o šis galimai pardavė transporto priemonę ar atliko kokius nors kitus veiksmus su ja. Šiame kontekste pasakytina, kad kelionė iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) nėra tolima ir nereikalauja turėti itin daug pinigų pasiekti minėtą užsienio valstybę, juolab, kaip minėjo K. B. teisiamojo posėdžio metu, jis, atvykęs į (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti. Be to, neteisingas kaltinamojo teiginys, kad liudytojas 2017 m. apskritai daugiau nebedirbo Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, K. B. nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. dirbo UAB „V.“, t. y. galėjo gauti oficialių pajamų (4 t., b. l. 70). Teismas pažymi, kad, kvalifikuojant asmens nusikalstamą veiką pagal BK 246 straipsnį, nusikalstamos veikos motyvas ir/ar tikslas nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl N. S. G. teiginiai, kad jis neturėjo tikslo ar motyvo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra reikšmingi vertinant jo veiksmus BK 246 straipsnio prasme.

Kaip minėta, bylai reikšmingu laiku laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo UAB „G.“ priklausančiam automobiliui VW Passat, turinys buvo toks – uždraudimas šį turtą valdyti ir disponuoti, tačiau palikta teisė juo naudotis. Priešingai, nei teigė N. S. G. baudžiamojo proceso metu, automobilį VW Passat nebuvo uždrausta naudoti UAB „G.“ veikloje, duoti naudotis transporto priemone kitiems su bendrovės veikla susijusiems darbuotojams. Kaltinamojo, kaip turto saugotojo pareiga, buvo užtikrinti, kad per visą laikiną nuosavybės teisės apribojimo laiką automobiliu būtų galima tik naudojamasi, tačiau nedaroma jokių kitų veiksmų, susijusių su transporto priemonės disponavimu. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis perdavė naudotis aptariama transporto priemone K. B. ar kitam UAB „G.“ darbuotojui, o po tokio perdavimo transporto priemonė dingo. Priešingai, pagal byloje surinktus įrodymus, automobilis VW Passat buvo parduotas (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 17 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi. Akivaizdu, kad N. S. G. žinioje buvęs UAB „G.“ automobilis tapo pirkimo–pardavimo dalyku kitoje valstybėje. Byloje nenustatyta, kokiu tiksliai būdu automobilis VW Passat pateko į (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad be N. S. G. veiksmų transporto priemonės saugojimas negalėjo būti prarastas (kaip minėta, kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nenurodė jokių objektyviais įrodymais pagrindžiančių aplinkybių, kad automobilis VW Passat buvo prarastas be jo valios). Teismas anksčiau išdėstytais argumentais jau atmetė N. S. G. versiją, kad jis po laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo automobiliui VW Passat 2017 m. sausio mėn. perdavė transporto priemonę K. B. Todėl pripažintina, kad N. S. G. perdavė šį automobilį ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, nesusijusiam su UAB „G.“, kai buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas aptariamam turtui, t. y. kaltinamasis nuo to momento nebegalėjo užtikrinti turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugojimo

N. S. G., sakydamas paskutinį žodį, nepagrįstai teigė, kad šiuo atveju automobilio VW Passat perdavimo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui negalima prilyginti turto perleidimui, kaip nustatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje. Pirma, automobilio perdavimas ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui rodo, kad N. S. G. prarado galimybę užtikrinti, jog transporto priemonė yra kaltinamojo žinioje, kartu ir rūpintis jos saugojimu. Antra, šiuo atveju nėra būtina, kad N. S. G. būtų asmeniškai sudaręs sandorį dėl automobilio VW Passat (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartį). Kaip minėta, N. S. G. žinioje buvusi UAB „G.“ transporto priemonė tapo pirkimo–pardavimo dalyku kitoje valstybėje. Taigi UAB „G.“ neteko nuosavybės teisės į automobilį VW Passat. Kartu nėra galimybės pritaikyti šiai transporto priemonei konfiskavimą. Tai rodo, kad tarp N. S. G. perdavimo UAB „G.“ transporto priemonės ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui ir vėlesnio jos pardavimo (duomenys neskelbtini) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. be kaltinamojo veiksmų UAB „G.“ automobilis nebūtų parduotas kitam asmeniui. Vadinasi, N. S. G. perleido jo saugojamą automobilį VW Passat, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, koks asmuo iš tikrųjų pardavė (duomenys neskelbtini) automobilį VW Passat (juolab N. S. G. neinkriminuotas UAB „G.“ transporto priemonės pardavimas), kaip yra vertinamas sudarytas šis sandoris. Šiame kontekste pažymėtina, kad N. S. G. neteisus akcentuodamas, kad automobilio VW Passat pirkimo–pardavimo (duomenys neskelbtini) faktas buvo teisėtas ir sąžiningas, todėl tęsti automobilio konfiskavimą nebebuvo tikslinga. Iš (duomenys neskelbtini) įgaliotos pareigūnės gautas atsakymas, kad automobilio VW Passat pirkėjas turi 2017 m. liepos 17 d. transporto priemonės įsigijimo sutartį, todėl šis įsigijimas galėjo būti sąžiningas pirkimas. Tokiu atveju konfiskavimas būtų neįmanomas dėl trečiosios šalies teisių į transporto priemonę (2 t., b. l. 145–146). Taigi šiame atsakyme automobilio konfiskavimo negalimumas yra siejamas būtent su trečiojo asmens teisės į transporto priemonę apsauga, o ne su tuo, kad asmuo, parduodamas UAB „G.“ automobilį, turėjo tokią teisę.

N. S. G. nepagrįstai rėmėsi paskutiniame žodyje akcentuotu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-238/2012, nes jame nustatytos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei šioje byloje yra, nustatė, jog automobilis realiai buvo grąžintas kreditoriui, nuosavybės teisė į transporto priemonę nebuvo perleista kitam asmeniui ir kt.). Todėl vadovautis aptariamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktu jų vertinimu kaip precedentu šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

N. S. G. paskutiniame žodyje akcentuoti antstolės veiksmai (neveikimas), kad būtų įvykdytas UAB „G.“ automobilio konfiskavimas kuo skubiau, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia, kad kaltinamasis padarė anksčiau aptartus veiksmus. Kaltinamojo veiksmų teisiniam vertinimui taip pat neturi reikšmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-5706-933/2018 (3 t., b. l. 70–71). Šiuo sprendimu iš N. S. G. BUAB „G.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „K.“, priteistas 4530 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4530 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad aptariamoje civilinėje byloje ir šioje byloje yra skirtingi nagrinėjimo dalykai. Civilinėje byloje Nr. e2-5706-933/2018 iš N. S. G. priteista BUAB „G.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „K.“, patirta žala už automobilio VW Passat neperdavimą bankroto administratoriui. Tuo metu šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už automobilio VW Passat, kuriam bylai reikšmingu laiku buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą. Baudžiamojoje byloje BUAB „G.“ neturi jokio statuso, nagrinėjamos aplinkybės nėra susijusios su šios bendrovės teisių apsauga, taip pat jam nėra galimybės pareikšti civilinio ieškinio, nes, kaip minėta, automobilis VW Passat turėjo būti konfiskuotas, t. y. pereiti valstybės nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-870/2017 nuspręsta konfiskuoti N. S. G. vadovaujamai UAB „G.“ priklausantį turtą – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Anksčiau aptartos bylos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad N. S. G. žinojo, jog jis, kaip UAB „G.“ atstovas, buvo paskirtas bendrovei priklausančio automobilio VW Passat, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju, taip pat kad uždrausta šią transporto priemonę valdyti ir ja disponuoti, nes galimas šio turto konfiskavimas. Kaltinamasis, be kita ko, suvokė, kad jis buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį. Kita vertus, N. S. G. perleido UAB „G.“ priklausantį automobilį. Taigi byloje įrodyta kaltinamojo kaltė (tiesioginė tyčia).

Atsižvelgus į visas aplinkybes, pripažintina, kad N. S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos dalyko vertė neviršija didelės vertės).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. S. G. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos dalyko vertė 3500 Eur (92,93 MGL dydžio).

N. S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. G. anksčiau daug kartų teistas (3 t., b. l. 177–184), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 165–167). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už ankstesniais nuosprendžiais įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymą (duomenys neskelbtini). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. S. G. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. S. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą. Tai atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Šiuo atveju skirti N. S. G. viešuosius darbus nėra tikslinga atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, juolab ši bausmė gali būti skiriama tik asmens sutikimu. N. S. G. anksčiau buvo skirtos baudos už nusikalstamų veikų padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendis). Kita vertus, ši bausmės rūšis neatgrasė N. S. G., jis nepadarė išvadų ir vėl nusikalto. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nemano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę (net ir maksimalią).

N. S. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį. Šiame kontekste pasakytina, kad iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog dėl kaltinamojo yra priimtas dar vienas neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1173-506/2020 (Vilniaus apygardos teismas skelbs procesinį sprendimą dėl šio nuosprendžio 2021 m. kovo 2 d. 15 val.), kuriuo N. S. G. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė subendrinus aptariamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Siekdamas išvengti nepagrįsto dvigubo subendrinimo teismas nebendrina kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taip pat teismas šiuo metu neturi teisinio pagrindo bendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme N. S. G.

V. Kiti klausimai

N. S. G. kardomosios priemonės nepaskirtos, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, arba priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.