Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui L. B. dėl automobilio pirkimo -pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio, atsiliepimo esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

III. Ieškinio tenkinimo pagrindai, teismo motyvai, padarytos išvados.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad šalys 2024 m. vasario 29 d. surašydamos specialiame blanke sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas L. B. ieškovui G. K. pardavė automobilį VW PASSAT, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), v. nr (duomenys neskelbtini), už 3100 eurų, nurodyta automobilio rida yra 267100 km, techninė apžiūra galioja, sutartyje jokių automobilio trūkumų nenurodyta (e. b. 1 t., l. 15-29) .

Sutarties blanke nurodyta, kad kiekvienoje automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje turi būti nurodyta ši informacija: ar transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės pardavėjas jos savininkas buvo apgadinta eismo įvykyje, bei jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta; taip pat turi būti nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Tai privaloma padaryti, vadovaujantis CK 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231.

CK 6.431¹straipsnyje nustatyti privalomi reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui; pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Teismas pažymi, kad tokius trūkumus nurodęs pardavėjas netampa atsakingas už juos, t. y. įvertinus ar nurodytieji (išviešinti) trūkumai pirkėjui yra priimtini, pirkėjas pats sprendžia dėl pirkimo sutarties sudarymo ir pats priima su tuo susijusias rizikas. Tuo atveju, jeigu trūkumai nenurodyti, vertinama kiek jie buvo žinomi ar galėjo būti žinomi pardavėjui, vertinant ar tai nelaikytina paslėptaisiais trūkumais.

Šiomis aukščiau paminėtomis teisės aktų normomis siekiama apsaugoti sąžiningo pirkėjo, įsigijusio nekokybišką daiktą – transporto priemonę, teises ir teisėtus interesus. Tokio pobūdžio bylose pirkėjas (ieškovas) privalo įrodyti daikto neatitikimo kokybės reikalavimams faktą, o pardavėjas (atsakovas) kokybės trūkumų atsiradimą dėl pirkėjo kaltės.

Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatytos CK 6.333 straipsnio normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Ieškovas, remdamasis CK 6.334 straipsniu 1 dalies 4 punktu, reiškia reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą, ir atsisako naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, atsisakymą grindžia aplinkybe, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, bei remiasi vartojimo sutarties sudarymą reglamentuojančiu CK 6.363 straipsniu. Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu. Iš atsakovo paaiškinimo matyti, kad jis pardavė savo jam nuosavybės teise turėtą automobilį, kadangi įsigijo naują automobilį sau lizingu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, dėl ko ieškinyje nurodytos CK normos, reglamentuojančios vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus, nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Teismas laiko, kad lygios šalys vadovaujantis sutarčių laisvės ir lygiateisiškumo principais sudarė aptariamą pirkimo - pardavimo sutartį. Todėl šiam teisiniam santykiui taikytinas bendrasis reguliavimas pirkimo - pardavimo sutarčių vykdymui, numatytas CK 6.317 ir CK 6.333 straipsniuose, taip pat taikytinas specialusis reguliavimas, numatytas motorinių transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartims (CK 6.431¹ straipsnis).

CK 6.333 straipsnis nurodo, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Teismo vertinimu, toks reguliavimas reiškia, kad pardavėjas atsako už daiktų kokybę ir atsiradusius bei paslėptus trūkumus, tačiau neatsako, jei šie trūkumai buvo žinomi pirkėjui arba atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ar patikrinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo ne naują daiktą, o naudotą automobilį, kuris naudojamas dėvisi, genda, jo eksploatavimas yra nutraukiamas, kai jis nepraeina privalomos techninės apžiūros, t. y. buvo parduotas riboto naudojimo laike daiktas. Norint, kad automobilis ilgiau laikytų, būtina jo nuolatinė savalaikė techninė priežiūra, kurios neatliekant, nekeičiant techninių skysčių ar susidėvinčių dalių ar agregatų, automobilis gali tapti negalimas naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Tai, kad kai kurie remonto darbai reikalingi atlikti automobiliui, tai nedaro jo negalimu naudoti pagal tikslinę jo paskirtį CK 6.333 straipsnio prasme. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo – pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad įsigijo netinkamos kokybės daiktą, dėl ko nori nutraukti sudarytą su atsakovu automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti restituciją, gražinti atsakovui automobilį, atgauti sumokėtas pinigines lėšas.

Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal kasacinio teismo išsiaiškinimą, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sudarydami sandorį, pardavėjas atsakovas su pirkėju ieškovu aptarė tik akivaizdžiai matomus ir pastebimus automobilio trūkumus, t. y. nusidėvėjusias padangas ir traškantį pusašį (granatą), jokių kitų nepastebimų ar mažiau pastebimų trūkumų neaptarė. Ieškovo pateikta atsakovo skelbimo parduodant automobilį kopija nustatyta, kad skelbimas aktyvuotas 2023 m. gruodžio 10 d., rida nurodyta 266000 km, nurodyta, kad automobilis be defektų, skelbimo galiojimas baigėsi 2024 m. kovo 9 d. kaina keitėsi nuo 4200 Eur iki 3500 Eur (e. b.1 t., l. 53- 54 ). Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad automobilio padangos buvo nudilę ir traškantis pusašis, ką patvirtino ieškovas, taip pat abi šalys nurodė, kad dėl to atsakovas sumažino kainą automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad nei skelbime, nei pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė anksčiau paminėtų akivaizdžių trūkumų, todėl yra abejonės dėl jo sąžiningumo, nurodant kitus matomus ar nematomus automobilio trūkumus. Teismo vertinimu transporto priemonės esminiu pirkimo pardavimo - sutarties pažeidimu, dėl ko pirkėjo teisės gali būti ginamos CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, laikytina nenurodymas, ar iš esmės klaidingas nurodymas sutarties blanke privalomų nurodyti aplinkybių, automobilio pardavimas su esminiais trūkumais, trukdančiais eksploatuoti automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį, taip pat esant kitoms aplinkybėms, kurias žinodamas pirkėjas būtų automobilio neįgijęs.

Teismas pritaria atsakovo teiginiams, kad tokio amžiaus automobilis negali būti be jokių trūkumų, tačiau negali būti tokie, dėl kurių jį būtų negalima jo eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovo įgytas automobilis pardavimo metu buvo jau nuvažiavęs 267100 km, pardavimo metu buvo 16 metų amžiaus, kas Lietuvos standartais yra vidutinio amžiaus automobilis su vidutine rida, todėl ieškovas įgydamas automobilį pagrįstai manė bent artimiausiu laiku juo galės naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį. CK 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo - pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsižvelgtina į pirkimo objekto specifiškumą – įgyjant naudotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).

Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad automobilio gedimai išaiškėjo iš karto, nes važiuojant automagistrale buvo apsukų pulsavimas, po to buvo keisti garsai iš kondicionieriaus, dėl ko nusprendęs automobilį patikrinti, kada ir buvo nustatyti automobilio trūkumai. Ieškovas teigė, kad jis per penkias dienas važiavęs su šiuo automobiliu iš Kauno į Vilnių, kada pastebėjęs greičių dėžės gedimą, ir vietoje buvęs pavažinėti, važiuojant mieste buvo užgesusi automatinė greičių dėžė, nuvažiavęs apie 500 km. iš viso, dėl ko šie gedimai tikrai negalėjo atsirasti jam eksploatuojant automobilį, o buvo iki jo pardavimo. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas po įsigijimo automobilį eksploatavo tik kelias dienas, nuvažiavo gana trumpą 500 km. atstumą, dėl ko negalima daryti išvados, kad jo nurodyti visi gedimai atsirado jam naudojantis automobilio po jo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Šią aplinkybę, kad gedimai atsirado ieškovui eksploatuojant nupirktą automobilį, pareigą turėjo įrodyti būtent atsakovas, tačiau jis tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje taikytinos CK 6.333 straipsnio nuostatos dėl daiktų kokybės. 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CPK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Teismo vertinimu, toks reguliavimas reiškia, kad pardavėjas atsako už daiktų kokybę ir atsiradusius bei paslėptus trūkumus, tačiau neatsako, jei trūkumai buvo žinomi pirkėjui arba atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ar patikrinimo.

Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad paslėpti automobilio defektai yra dėl automatinės greičių dėžės, dėl lašančio dyzelino, važiuoklės dalių suvirinimas, automatinės greičių dėžės ridos skirtumas nuo skydelio rodmenų. Kadangi atsakovas šių dalykų jam nepasakė, tai reiškiasi juos slėpė, jeigu šiuos trūkumus būtų pasakęs, tai jis tikrai automobilio nebūtų pirkęs. Ieškovo nuomone automobilio negalima eksploatuoti, nes bėga dyzelinas; yra automatinės greičių dėžės gedimas; dėl ko automobilis buvo užgesęs važiuojant į priekį, ir atgal du kartus; taip pat valdymo blokai meta klaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad automobilio trūkumų nebuvo, jis neturėjęs tyčios ir tikslo slėpti kokius nors trūkumus. Teismo vertinimu tiek ieškovas, tiek atsakovas nepagrįstai traktuoja paslėptus defektus, kaip tyčinius veiksmus, siekiant užmaskuoti ar nutylėti galimus defektus. Paslėpti defektai nagrinėjamoje byloje teisiškai reiškia neakivaizdžius defektus, kurių negalima pamatyti plika akimi ar neatlikus specialaus tyrimo, šiuo atveju nepatikrinant automobilio autoservise arba specializuotoje įmonėje, juos gali nustatyti tik specialistai. Ta aplinkybė, kad atsakovas neslėpė defektų, ar apie jų buvimą galėjo nežinoti, neatleidžia jo nuo CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktus.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vienas iš atsakovo gynybos nuo ieškinio argumentų tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje buvo tai, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pačiam apžiūrėti automobilį, jis turėjo galimybę pamatyti jo išvaizdą, susipažinti su technine būkle, komplektacija bei išbandyti automobilį važiuojant, ką jis padarė, taip pat važiavo su automobiliu su juo atvykęs konsultantas, turėjo galimybę patikrinti automobilį autoservise. Ieškovas teigė, kad automobiliu važiavo prieš pirkimą du kartus, tačiau trumpą iki 1 km. atstumą, bei tai atliko gyvenamųjų namų kvartale, t. y. negalėjo pravažiuoti greičiau, ir nustatyti greičių dėžės gedimo. Ieškovas teismo posėdyje neigė, kad jam atsakovas siūlė pasitikrinti automobilį autoservise, bei nurodė, kad jis pasitikėjo atsakovu, kadangi jis skelbime buvo nurodęs, kad automobilis be trūkumų, jam perkant taip pat pasakė, kad automobilis yra be trūkumų, be to jis žinojo, kad jo ir atsakovo tėvai dirba viename darbe prokuratūroje, yra bendradarbiai, ką jis atsakovui pasakė prieš perkant automobilį. Pastarąją aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas. Nors atsakovas nurodė, kad atvyko ieškovas su konsultantu specialistu, tačiau šios aplinkybės neįrodė, kadangi ieškovas tai paneigė, nes su juo neatvyko joks konsultantas, o draugės brolis, kuris atvyko ne jo konsultuoti, o atvežė jį pasiimti automobilio, o pravažiavo tik tiek, kad dviejų žmonių nuomonė yra daugiau negu vieno. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis) ir patikrinti perkamo daikto kokybę yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga (CK 6.328 straipsnis), o pirkėjo nepasinaudojimas tokia savo teise nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Taigi, ta aplinkybė, kad ieškovas nepatikrino automobilio autoservise, kadangi dėl tam tikrų anksčiau nurodytų aplinkybių pagrįstai pasitikėjo atsakovu, neatleidžia pastarojo atsakomybės už parduodamo automobilio kokybės užtikrinimą, tiek kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, t. y. su juo ne tik važiuoti, bet ir saugiai važiuoti.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovas kaip pardavėjas pardavė pirkėjui ieškovui netinkamos kokybės automobilį, kurio nėra galimybės saugiai eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, tuo pažeisdamas automobilio pirkimo pardavimo sutarties sąlygas įtvirtintas įstatyme, t. y. parduodamas netinkamos kokybės daiktą (CPK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo vertinimu ieškovo nurodytas nustatytas automobilio greičių dėžės gedimas, dėl ko greičių dėžė dirba nesklandžiai, užgesta tiek važiuojant atgal, tiek į priekį yra pavojingas saugiam vairavimui gedimas, kuris yra pagrįstas tiek pačio ieškovo paaiškinimais, tiek jo pateikta UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ aktu, ir yra be abejonės trukdantis ieškovui automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Nors šį gedimą atsakovas ginčijo, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais, prašymo skirti autotechninę ekspertizę nepateikė, t. y. to neįrodė jokiais leistinais įrodymais. Šalys tokio tipo civilinėje byloje, kurioje teismas nėra aktyvus, turi dizpozityvumo teisę, t. y. pačios pasirenka kokiais įrodymais įrodinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepateikdamas atitinkamų įrodymų atsakovas veikė savo rizika ir turi priimti tos rizikos teisines pasekmes. Ieškovas nuo pat pradžių rėmėsi šiuo gedimu, prašydamas atsakovo nutraukti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau atsakovas to nesutiko padaryti. Visi kiti automobilio trūkumai buvo nustatyti po atsakovo atsisakymo nutraukti automobilio – pirkimo sutartį, pateiktus automobilį apžiūrai UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. Ta aplinkybė, kad neatitinka automobilio prietaisų skydelyje nurodytas kilometražas 267100 km, su greičių dėžės kilometražu 426000 km., t. y. greičių dėžės kilometražas yra daugiau kaip 150000 km, rodo, kad suklastota arba automobilio rida, kas labiau tikėtina, arba keista greičių dėžė, kas mažiau tikėtina. Tačiau bet kokiu atveju darytina išvada, kad pačios greičių dėžės kilometražas yra labai didelis, rodo didelį jos nusidėvėjimo laipsnį, dėl ko nėra pagrindo abejoti nustatytu jos gedimu, kuris galėjo gautis dėl ilgo greičių dėžės ekspoltavimo. Pats atsakovas atsiliepime pripažino, kad automatinės greičių dėžės pakitimai galimi dėl automobilio ilgo eksploatacinio amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad šis greičių dėžės kilometražas laikytinas paslėptu (neakivaizdžiu) trūkumu, kurio automobilio pirkimo metu ieškovas be specialaus tyrimo negalėjo nustatyti. Ieškovas nurodė, kad žinodamas greičių dėžės gedimą ir jos kilometražą tikrai nebūtų pirkęs automobilio, kas teismo vertinimu yra visiškai logiška, žinant automatinės greičių dėžės remonto kaštus, bei jos ribotus resursus.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 16 punkte nustatyta, kad vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai. Nustatytas trūkumas laikomas dideliu, kai: visiškai ar pavojingai sutrikusi elemento funkcinė paskirtis; 16.2. elemento atsparumo ir (arba) standumo savybės pastebimai sumažėjo; 16.3. pažeista geometrinė forma ir tai lemia kitą neigiamą poveikį; 16.4. transporto priemonės judėjimo ar tikrinimo metu girdimas aiškus, tačiau nebūdingas tam elementui bildesys, triukšmas, juntama vibracija; 16.5. matoma ar juntama nebūdinga sujungtų elementų tarpusavio padėtis ar jos pasikeitimas; 16.6. elemento pažeidimas ar jo nebuvimas lemia greitesnį jo ar kitų elementų susidėvėjimą; 16.7. nepasiekiami nustatyti veikimo ar efektyvumo rodikliai; 16.8. matyti didesnis eksploatacijos skysčių, degalų nuotėkis ar girdimas oro (dujų) prasiskverbimas; 16.9. akivaizdus kitoks neigiamas elemento poveikis saugiam eismui, aplinkai ar žmonių sveikatai; 16.10. privalomų pateikti dokumentų nepateikimas ar kitų privalomų sąlygų, nustatytų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406, neįvykdymas. 17 punkte nustatyta, kad pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai, kas reiškia jog su šiuos trūkumus reikia pašalinti, siekiant eksploatuoti transporto priemonę. Įvertinus šiuos reikalavimus, darytina išvada, kad didelis trūkumas yra ir tada, kai važiuoklės detalės yra suvirinamos, dėl ko jų atsparumo savybės pastebimai sumažėja (16.2. punktas). Prie tokių didelių trūkumų pripažintinas ir nustatytas automobilio skysčių (kuro, alyvos) skverbimasis į išorę (16.8. punktas). Automobilio greičių dėžės gedimas teismo vertinimu priskirtinas kaip akivaizdus kitoks neigiamas elemento poveikis saugiam eismui (16.9. punktas).

Teismo vertinimu aukščiau paminėti minėti automobilio trūkumai yra dideli trūkumai, kurių nepašalinus, automobilis negali būti eksploatuojamas, dėl ko atsakovo parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, kad jį naudoti pagal paskirtį. Todėl galima teigti, kad atsakovas iš esmės pažeidė pirkimo - pardavimo sutartį parduodamas ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkantis pirkėjas, t. y. kad automobilis yra tvarkingas, juo galima saugiau naudotis pagal paskirtį. Šios aplinkybės yra esminės, kadangi žinodamas jas esant, ieškovas nebūtų sudaręs automobilio-pirkimo sutarties. Teismas šiuos ieškovo argumentus laiko pagrįstais, dėl ko yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti. Kadangi sutarties pažeidimai yra esminiai, ieškovas pagrįstai naudojasi savo teisių gynimo būdu įtvirtintu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kadangi naudotas daiktas dėl savo specifiškumo negali būti pakeistas kitu daiktu; pirkimo kainos sumažinimas, trūkumų sumažinimas neatitinka ieškovo interesų, kadangi akivaizdu, kad greičių dėžė dėl didelio kilometražo yra nusidėvėjusi, jos remontas ar keitimas nebūtų ekonomiškas nei ieškovui, nei atsakovui. Todėl teismas ieškinį šioje dalyje tenkina kaip įrodytą ir pagrįstą (CPK 178, 185 str.), t. y. nustačius, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimas, ieškovo reikalavimas dėl atsisakymo sutarties tenkinamas ir sutartis nutrauktina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.217 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovo, ieškovui priteisiama sutartyje nurodyta automobilio kaina – 3100 Eur, o iš ieškovo atsakovui priteisiamas automobilis, kurį ieškovas įpareigojamas perduoti atsakovui (CK 6.222 straipsnis).

IV. Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovas pateikė į bylą UAB ,,Automobilių kompiuterinės diagnostiko centras“ 2024 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą AKDC Nr. 1802, pagal kurią jam buvo suteiktos automobilio apžiūros ir defektavimo paslaugos, kurių vertė yra 242 Eur (e. b. 1 t., 12 l.). Pateiktu SEB banko 2024 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovas sumokėjo UAB ,,Autopretenzija“ 302,50 Eur už konsultaciją dėl automobilio VW Passat (e. b. 1 t., l. 26). Ieškovas prašo priteisti šias išlaidas kaip nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo kaltės.

Ieškovas šias išlaidas patyrė dėl atsakovo veiksmų, kadangi jis nesutiko su automobilio – pirkimo pardavimo sutarties nutraukimu, dėl ko ieškovas turėjo kreiptis į įmonę dėl automobilio patikros, dėl ieškinio teismui suruošimo, bei jo ieškinys buvo tenkintas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgiant į paminėta, iš atsakovo ieškovui priteistina žala (nuostoliai) 544,50 Eur sumoje, susiję su išlaidomis, patirtomis sumokant UAB „Autopretenzija“ ir UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras” už paslaugas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas teismui pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo jo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 208, kuriuo jis sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t., l. 11 ). Šios išlaidos pripažintinos atsiradusiomis dėl šalių ginčo nagrinėjimo civilinėje byloje teisme, todėl priteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

Pagal atstovavimo sutartį ieškovą byloje atstovavo advokatas Marius Kuzminovas ( e. b. 1 t., 14 l.). Pagal atstovavimo sutartį atsakovą byloje atstovavo advokatas Ramūnas Mitkus ( e. b. 1 t., 171 l.). Šalys teismo posėdyje neprašė priteisti atstovavimo išlaidų, nors teismas į tai šalių dėmesį atkreipė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2024 m. vasario 29 d. tarp ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą transporto priemonės automobilio VW Passat VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą G. K. perduoti, o atsakovą L. B. įpareigoti pasiimti savo lėšomis iš ieškovo G. K. nurodytos vietos transporto priemonę automobilį VW Passat VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), per 10 dienų nuo ieškovo pranešimo atsakovui apie galimybę pasiimti automobilį gavimo dienos; jeigu ieškovas tokio pranešimo neįteiks atsakovui per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, automobilį įpareigoti pasiimti be ieškovo pranešimo ieškovui dalyvaujant per 10 dienų nuo šio teismo nustatyto 30 dienų termino po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3100 eurus, gautus iš ieškovo už jam parduotą automobilį VW Passat VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), juos sumokant ne vėliau kaip automobilio perdavimo - priėmimo metu.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žalą (nuostolius) 544,50 Eur.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 82 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.