Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos nėra, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, paskutinius kartus teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį – subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 6 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta – 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 10 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta 2021 m. gegužės 7 d.);

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (įsiteisėjo 2023 m. sausio 24 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. tyčia sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 14.50 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju A. D. metu, tyčia sudavė peiliu ne mažiau 3 kartų nukentėjusiajam į nugarą, tuo padarydamas pastarajam durtines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, iš kurių mažiausiai viena kairėje pusėje yra kiauryminė, su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą.

Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes tai buvo padaryta, bet įvykių seka neatitinka realybės. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis gynėsi. Praeitais metais, 7-8 mėnesį, gali būti rugsėjo 15 dieną, susitiko per pietus, viskas ėjo vakarop, tamsėjo. Viskas buvo Vilniuje, jie susitiko, truputį išgėrė. Susitiko stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Susitiko su A. Norėjo jį pasikviesti į darbą, galbūt buvęs (duomenys neskelbtini) objektas. Jie truputi išgėrė, po to dar truputį. Jis gulėjo ant žolės, A. D. sėdėjo. Ten buvo pagaliai padangose, kad į jas neįkristi. Jis atsistojo ir nuo jo svorio pasistūmė padangos ir užkabino A. D.. Tai incidento pradžia. Žodis po žodžio ir pokalbis perėjo į veiksmus. Jis jo atsiprašė, A. D. iš pykčio pradėjo keiktis, pasakė, kad duos jam į snukį, jis (E. K.) pasakė tai einam. A. D. griebė už pagalio ir mostelėjo, jis atsistojo ir nubėgo. Perbėgo gatvę. Jis buvo girtas ir pažiūrėjo, kad A. D. eina atgal. Jis nusimetė kuprinę, išsitraukė replikes, įsisuko peiliuką, atsistojo prieš jį ir paklausė, ar jis nori viso to veiksmo. Tas juokėsi. Jis iš priekio laikė peilį, atsisuko, kad trenkti, taikė užeiti iš nugaros ir jam atėjo pagalys į galvą. Dar spėjo užsidengti, A. D. smogė. Užlipo prie pat jo ir į tą pačią vietą su peiliuku 4 kartus, jo pilnai neištraukė. Tuo peilio veiksmu, jis A. D. parvertė ant žemės ir pats pasišalino. Jis buvo su kepure. A. D. jam numušė kepurę. Jų konfliktas tęsiasi nuo žiemos, susitinka, išgeria, viskas normaliai. Taip žmonės bendrauja statybose, kaip porininkai. O taip jie nesusikalba. Jų kalba pasibaigė tuo, kad A. D. pasakė, kad jis jam duos. Jis pasakė einam, kas yra. Jis (A. D.) griebė už pagalio, jis (E. K.) pradėjo bėgti. Nerizikavo, nes buvo išgėrę. Dar 5 sekundes vienas į kitą žiūrėjo ir vis dėlto sukibo, taip išėjo jų konfliktas. A. turėjo pagalį, viskas fiksuota. Pagalys rastas šalia. Jis gatvėje gyvendamas, žino, kad reikia žmones apeidinėti. Jis yra sportą lankęs ir treniravęsis dėl savigynos, į konfliktus nelenda. Nepripažįsta tyčios. Čia alkoholis, tai buvo savigyna. Gal jis išprovokavo tuos veiksmus. Jis (E. K.) gal pradėjo tai iš patyčios. Sakė, kad gal jis durnas, tiesiog pradėjo iš jo juoktis. Kiek buvo galima nuolaidą padaryti. Gal jis jaunesnis vaikas, visada kaltas yra. Ne, taip nebus. Dūrė stovinčiam priešais jį. Jo (A. D.) rankos buvo pakeltos, jis palindo po jo rankomis ir prisispaudė prie jo. A. D. jį apimti dar norėjo, bet jis priekį truputi paėjo, įsmeigė peilį ir išbėgo. Dūrė peiliu stovinčiam. Kai palindo po rankomis, parvertė jį su alkūne, atgal pastūmė. Du kartus bėgo, pirmą kartą iki pievelės, antrą kartą po viso to. Kai A. D. pavertė, atrėmęs smūgį ir padaręs durtinę žaizdą, iškart pasišalino. Reples šveitė, ten yra ant kalno miškelis, metė į tą pusę. Pats pagalio nebuvo paėmęs, tik peilį. Jis (E. K.) jaunesnis ir vikresnis, jis (A. D.) stipresnis. Gale pokalbio su juo pradėjo atsikalbinėti ir jam tas netiko matyt. Ir dėl to kilo incidentas. Jo gynybiniai veiksmai padarė fizinius sužalojimus. Sutinka, kad jei buvo medicininių išlaidų, tai turi mokėti. Atvažiuojant greitajai, prie nukentėjusiojo rastas pagalys, jam to užtenka. Daug kas buvo pamiršta, daug kas apeita, nereikšminga. Žiūrint į asocialų gyvenimą, tai jis pas jį nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jam tėvas duodavo daug statybinių darbų, gali dirbti vienas. Tėvas dabar miręs. Jis gyveno pas draugus, pas pažįstamus. Jei jo pozicija neįsitvirtina, jis eis toliau, prašys žmogiškumo per apeliacinius teismus. Atvažiavo greitoji, yra rastas pagalys, tai užrašyta dokumentaliai, kepurė ir pagalys. To nebuvo pasakyta prokuroro žodžiuose.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. K. nurodė, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvena kur papuola, dažniausiai nakvoja laiptinėje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali nurodyti, nes neprisimena. 2022 m. rugsėjo 15 d. ryte, apie 9 val., nuėjo pasportuoti. Maždaug apie 12 val. susitiko su A. D. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasikalbėjo su juo ir kartu nuėjo į „Maxima“, kur nusipirkę degtinės butelį nuėjo šį butelį išgerti. Maždaug apie 14 val. jau buvo išgėrę šį butelį. Jis sėdėjo ant padangų, o A. priešais jį ant kažkokių pagalių ir galbūt dėl girtumo neišsilaikė ir netyčia užkabino bei pastūmė A., dėl ko jie pradėjo konfliktuoti. A. pradėjo kelti balsą, paėmė medinį pagalį ir pradėjo jį vaikytis juo mosikuodamas. Jis nusprendė gintis nuo A., apibėgo medį ir bebėgdamas link jo, išsitraukė peilį, kurį turėjo su savimi. Tai buvo paprastas nedidelis kišeninis peilis su replėmis, dilde, atsuktuvu. Jis jau buvo prie A., šiam iš priekio. A. užsimojo tuo pagaliu, trenkė jam, jis atrėmė tą smūgį ir tuo pat metu prisiglaudė prie A. dešiniuoju savo šonu, jie tarsi sulipo, jų veidai lietėsi vienas prie kito ir jis tuo tarpu dešinėje rankoje laikytu peiliuku dūrė A. į nugaros sritį. Prisimena, kad dūrė tris ar keturis kartus, visus į nugaros sritį ir iš karto nuo A. pabėgo. Peilį ten iš karto ir išmetė, tačiau kur išmetė, negali nurodyti. Buvo išgėręs, buvo šoke ir nelabai viską prisimena. Trenkdamas tuo pagaliu, nors jis ir atrėmė šiek tiek tą smūgį, A. jam pataikė į galvos kairiąją pusę. Neprisipažįsta A. specialiai sužalojęs, o tik gynėsi nuo pastarojo (t. 2, b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. K. nurodė, kad atsisako susipažinti su dokumentais, atsakyti į jam užduotą klausimą apie kaltę ir lieka prie savo pirmų parodymų, duotų 2022-09-29 d. Atsisako dabartinio įtarimo, nes yra davęs parodymus, kurių laikosi ir negali atsakinėti į klausimus pagal įtarimą, kuris trikdo jį ir meta jį į didžiausią kaltininko vietą, dėl ko nesutinka net pasirašyti įtarimo lapo ir prašo nagrinėti bylą bei pateikti jam įtarimą pagal jo parodymų seką. Prašo patikrinti visą proceso eigą, prašo akistatų, prašo realybę suvokti taip, kaip yra, nes visas klausimas kyla dėl kvalifikacijos, kurioje pagal jo parodymus jis lieka lengvai sutrikdęs sveikatą, o pagal įtarimą - su sunkiais sveikatos sutrikdymais. Prašo atsižvelgti į jo parodymus, duotus pirmą kartą. t. 2, b. l. 14-15).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. nurodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, gali būti nurodytą dieną. Sėdėjo, išgėrinėjo. Buvo A., jis ir kaltinamasis E. Jie išgėrė, susiginčijo, kaltinamasis nuėjo į šoną, jis nuėjo pažiūrėti, turėjo pagalį rankoje. Jis nuėjo iki 25 namo, einant atgal, kažkas atbėgo iš paskos, dūrė pora kartų ir nubėgo. Kas dūrė jis nematė. Pagaliu niekam nesudavė. Pagalį nešėsi, ėjo pasižiūrėti, kaltinamuoju nelabai pasitiki. Nuėjo pasižiūrėti ar kaltinamasis nuėjo. Tikėjosi, kad gali kilti muštynės. Jis kaltinamojo nematė, apsisuko, ėjo atgal išgėrinėti. Kažkas pribėgo iš nugaros, jis nematė, dūrė porą kartų ir jis nugriuvo. Žmonės iškvietė greitąją. Iš nugaros jam pataikė į plautį, pasidarė bloga ir jis nukrito. Kažkas iškvietė greitąją. Jį nuvežė į ligoninę. Ligoninėje niekas jo nelankė. Dėl ko buvo konfliktas nežino. Jis buvo labai girtas, K. irgi gėrė. Ar buvo A., neatsimena. A. buvo, jo pavardė gali būti V. Gal ir buvo konfliktas, neatsimena. Gal kažkas ir buvo bet neatsimena. Tai ne konfliktai, kai sėdi, išgėrinėji, susibari. Kažkada su kaltinamuoju kartu dirbo. Jis jam pretenzijų neturi, nes nieko nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. D. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., nuo 08 val. iki 14 val., su savo pažįstamais – A. (gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiau jokių jo duomenų nežino), A. (daugiau jo duomenų nežino) ir dar 4-5 asmenimis, kurių vardų ir pavardžių nežino, turgelyje, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gali tik pasakyti, kad asmenys, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus, yra iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Vartodami alkoholinius gėrimus bendrai išgėrė apie 5-6 butelius degtinės. Jis asmeniškai nuo 8 ryto iki 14 val. išgėrė maždaug vieną butelį degtinės. Pabuvęs su draugais su niekuo nesipykdamas nusprendė eiti namo. Jam einant (duomenys neskelbtini) gatve bei būnant prie įvažiavimo į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, jam iš už nugaros kažkas pribėgo bei pamena, kad po to nugriuvo. Dar pamena, kad prie jo pribėgo A. Daugiau nieko nepamena. Kas galėjo jį užpulti, neįsivaizduoja, su niekuo nesipyko ir jokių konfliktų neturėjo. To asmens jis nematė. Po šio užpuolimo iš jo nieko nepavogė. Niekam skolingas nėra. Vėliau, būnant ligoninėje, jam pasakė, kad asmuo tris kartus dūrė jam į nugarą. Alkoholį vartoja be perstojo maždaug jau pusmetį (t. 1, b. l. 73-76).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas A. D. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. vartojo alkoholį prie apleisto namo (duomenys neskelbtini). Visą dieną gėrė su kuo papuola. Apie pietus, tikslaus laiko nepamena, prie jo prisijungė (duomenys neskelbtini), jo vardas pavardė - J. K., A. L., kurie gyvena jo minėtame apleistame name. Vienu momentu, tiksliai kokiu, nepamena, nes jau buvo stipriai girtas, atsimena, kad jis su (duomenys neskelbtini) dėl kažko susiginčijo, jau net neatsimena ginčo priežasties. (duomenys neskelbtini) nuo jų kompanijos nuėjo į šoną, jis (A. D.) ėjo paskui jį, norėjo su juo pašnekėti. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) jam dingo iš akiračio, bet išgirdo, kad kažkas pribėga jam iš nugaros ir nespėjus atsisukti pajautė skausmą nugaroje - mentės vietoje. Jis iškart nukrito, suprato, kad jam kažkas dūrė. Prie jo pribėgo A., jo pavardė – V. ar V., jam apie (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini), adreso nežino. A. paprašė, kad padėtų atsisėsti ant bordiūro. Tada kažkoks praeivis iškvietė greitąją, kuri jį nuvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 82-85).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. P. nurodė, kad virtuvėje stovėjo prie lango, kalbėjo telefonu ir matė, kai juodai apsirengęs žmogus, bėga paskui kitą žmogų, trenkė jam su lazda ir tas žmogus nukrito. Jis atėjo ir žiūri, kad pas tą žmogų visa nugara kraujuota. Nuėjo paklausti kas nutiko. Tai buvo prieš metus, gal vasaros pradžioje, bet tiksliai neatsimena. Tai buvo apie 2-3 val. dienos. Jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Žmogus buvo gal 170 cm., juodai apsirengęs, matė, kad trenkė lazda. Ta lazda gulėjo šalia žmogaus. Veido jis tikrai nematė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis lazdos ar kitokio įrankio užpuoliko rankose nematė. Užpuoliką matė tik iš šono. Jo atpažinti negalėtų, viskas vyko labai greita.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 14.50 val., buvo savo buto pažymoje nurodytu adresu virtuvėje. Butas yra pirmame aukšte. Virtuvės langai išeina į kiemo pusę. Kaip tik buvo įėjęs į virtuvę, kai pro langą pamatė, kad kieme šalia stovinčių automobilių, esančių išmintu takeliu, iš kairės į dešinę, t. y. kryptimi link išvažiavimo iš kiemo, eina vyriškis, kuriam iš paskos sparčiu žingsniu eina kitas vyras. Pastarasis rankoje, kiek įsidėmėjo dešinėje, turėjo peilį. Kas tai buvo per peilis, neįsidėmėjo. Jiems einant, vaizdą jam užstojo kieme augantis didelis medis, o būtent jam žiūrint pro langą, jiems einant, medis buvo iš dešinės pusės. Jiems prieinant prie medžio matė, kad iš galo ėjęs vyras lyg tai peiliu dūrė kitam vyrui, kuriam ėjo iš paskos, į nugarą, o būtent ta ranka, kurioje laikė peilį, daro judesį į kito vyriškio nugaros sritį. Po to jie dingo iš akiračio. Kai jie atsirado jo matymo zonoje, t. y. dešiniau nuo medžio, pamatė, kad iš paskos ėjęs vyras rankose laikoma medine lenta trenkia minėtam užpultajam į nugarą. Po šio veiksmo ši lenta nukrito ant žemės. Tiksliai nesuprato, ar jis pats ją numetė, ar ji tiesiog nukrito. Po šių veiksmų vyrą užpuolęs asmuo nubėgo tiesiai, t. y. link išvažiavimo iš kiemo. Kokio amžiaus buvo pabėgęs vyras, nurodyti negali, nes jį matė tik šonu. Jis buvo apie 1.65 m. ūgio, su juoda kepure su snapeliu, turėjo kuprinę, kokios spalvos, šiuo metu nenurodys, apsirengęs tamsiai. Jo veido neįsidėmėjo, anksčiau nėra jo matęs. Kai pamatė, kad užpultas vyras nukrito ant asfalto, o užpuolikas pabėgo, išėjo į lauką, norėdamas padėti nukentėjusiajam. Pastarasis jam paaiškino, kad užpuolikas peiliu kelis kartus dūrė į nugarą ir pataikė vieną kartą į stuburą, o kitą kartą prie pat stuburo, taip pat minėjo, kad užpuoliko nepažįsta. Užpultą vyrą pažįsta iš matymo, šis nuolat girtauja su kitais vietiniais girtuokliais prie šalia jų esančios parduotuvės „Maxima“ (t. 1, b. l. 168-171).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. nurodė, kad pažįsta E., su juo neutraliuose santykiuose. Sėdėjo ir išgėrinėjo ne vieną dieną. Tai buvo anksti ryte, buvo stipriai apgaišę. Tai buvo vasara, daugiau nei prieš metus. Buvo šiltas, gražus oras. Buvo jis, A. D., N., L.. N. A. draugė. Atėjo E. Ten buvo laipteliai, auga eglutės, nuošaliau nuo žmonių. A. pradėjo kivirčytis su E. Jie nuėjo toliau ir pijokavo. Po jų kivičo E. išėjo, o T. (A. D.) priėjo prie jų, padarė pora čerkų ir išėjo. O jie toliau tęsė pijokystę. Atėjo jaunuolis ir pasakė, kad jį kviečia ir prašo duoti cigaretę. Jis užlipo laiptukais, jį tas jaunuolis davedė iki A., jis jam davė cigaretę. Ten buvo pulkas žmonių, buvo policija ir greitoji. Jis surūkė cigaretę, jį palydėjo link greitosios. Kas nutiko, jis sakė, kad nežino, nematė. Kiek suprato, jam nugaroj buvo durtinės žaizdos. Jį išsivežė greitoji. Kai priėjo, jis sėdėjo, buvo apsirengęs. Jis priėjo iš priekio. Jie visi buvo girti. Jis sakė, kad nieko nematė. Tada dar buvo šviesu. Nepastebėjo, ar A. turėjo lentą, pagalį. E. išėjo pirmas ir jis nepastebėjo, kad turėjo, nematė ir peilio. Kai jie pradėjo konfliktuoti, jie nuo jų nuėjo toliau per du, tris metrus. Pas juos girtus savo kalbos. Jie abu nuėjo į tą pačią vietą, ten vienas praėjimas. Jie pykosi tik žodžiais, nesimušė. E. buvo apsirengęs sportbačiais, treninginėmis kelnėmis. Kuom buvo apsirengęs A., neprisimena. N. nėjo pažiūrėti, kur A. Gal ji nelabai norėjo žiūrėti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. V. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. ryte, apie 10.00 val.-10.30 val., tiksliau laiko nepasakys, prie „Maximos“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, susitiko su draugais, kurių tarpe buvo ir A. D.. Jie visi nuėjo už parduotuvės ir išgėrinėjo. Negali tiksliai nurodyti laiko, kadangi į valandas nežiūrėjo, bet galbūt apie 12 val., prie jų prisijungė ir E. K.. Iš pradžių jie ramiai sėdėjo, visi išgėrinėjo, tačiau A. su E. pradėjo kivirčytis, jie vienas ant kito šaukė. Tikrai negali pasakyti, dėl ko jie šaukė, negali pasakyti dėl ko pas juos tas konfliktas įvyko, gal viskas tiesiog dėl girtumo. Jie vienas ant kito taip šaukė gal apie 10 minučių, po ko E. atsistojo ir išėjo. Kol jie ten visi sėdėjo, jokių susistumdymų tarp A. ir E. nebuvo, nematė, kad A. vaikytųsi E. su pagaliu. Kaip ir sakė, jie konfliktavo tik žodžiu. Negirdėjo, kad E. kviestų A. eiti išsiaiškinti santykius. Jis buvo pakankamai išgėręs ir gali būti neviską gerai prisimena. Po to, kai E. išėjo, gal po kokių 5 minučių išėjo ir A., kuris nieko nesakė, kur eina, tačiau jis kažkodėl pagalvojo, kad A. eina pas E., o kodėl taip pagalvojo, nežino. Kur nuėjo tiek E., tiek A., nematė. Gal po kokių 15 minučių, tiksliai laiko neįvardins, prie jų priėjo nepažįstamas jaunuolis ir pasakė, kad A. prašo cigarečių. Jis paklausė, kur yra A. ir jam parodė, kad jis sėdi netoliese. Jis tuoj pat nuėjo prie A. ir pamatė, kad pastarojo visa nugara kruvina, jis sėdėjo ant žemės. Paprašė pakelti, tad jis pakėlė, pasodino ant bortelio ir dar po sėdmenimis pakišo lentą. Prie jo buvo prisirinkę daug žmonių, netrukus atvažiavo ir greitoji pagalba. A. paklausė, kas jį sužalojo, tačiau šis atsakė, kad nežino, nematė. Tačiau netrukus gatvėje pasklido gandai, kad A. sužalojo E. Iš kur šie gandai pasklido, nežino. Pats asmeniškai nematė (t. 1, b. l. 187-188).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L. nurodė, kad pernai metais, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gėrė degtinę. Prasidėjo barniai. Buvo A. ir E. Kitą diena sužinojo, kad T. „peiliu pripjovė“. Kas tai padarė, nematė, tik šnekėjo. Sakė, kad tai padarė E. Pats to nematė. Jie buvo išgėrę. Jie pykosi, dėl ko pykosi, jis į jų kalbą nelindo. Pradėjo muštis, lakstyti, vienas pro kitą, pirmyn atgal. Negirdėjo, kad tarp jų būtų konfliktai. Dėl ko jie barėsi, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. atėjo į aikštelę, kuri yra už „Maximos“, esančios (duomenys neskelbtini). Nežino tiksliai, kuri valanda buvo, bet galėjo būti apie 9 val. Kai jis atėjo, jau buvo A., A. Kas dar buvo, neprisimena. Jie visi sėdėjo ir gėrė. Nežino, kuri buvo valanda, gal būt po pietų, apie 14 val., prie jų prisijungė ir E., pravarde (duomenys neskelbtini). Jis jau buvo gerokai išgėręs ir pagalvojęs, kad nenueis iki namų, išėjo. Tad prie jo nebuvo jokio konflikto tarp A. ir E., jis nematė, kad šie muštųsi ar konfliktuotų. Apie tai, kad A. buvo sužalotas - „pripjautas“, sužinojo iš A. Taip pat pasakė, kad tai padarė E., tačiau iš kur jis tai nežino, neklausė (t. 1, b. l. 173-175).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. B. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 14.50 val., tikslaus laiko pasakyti negali, atvažiavo jai priklausančiu automobiliu ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur prisiparkavo kairėje pusėje palei kelią, norėdama čia palikti automobilį. Sustojo šalia minėto namo nuo parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), pusės. Automobilio priekis buvo nukreiptas į kiemo pusę. Šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), kampo, arčiau namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo vyriškį, kuris pasirodė jai įtartinas. Jis vaikščiojo pirmyn ir atgal prie namo kampo, vėliau vaikščiojo šalia ten stovinčių automobilių, kažkurioje savo rankoje laikydamas peilį, bent jau taip jai pasirodė. Kiek įsidėmėjo, peilio rankena buvo tamsi, o ašmenys atrodė ilgi ir siauri. Ji nusprendė kol kas nelipti iš savo automobilio ir stebėti vyriškį, taip pat būdama automobilio viduje jį užrakino. Norėjo skambinti policijai, tačiau to padaryti nespėjo, nes minėtas asmuo staiga nubėgo link namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ką tiksliai jis ten darė nematė, nes vaizdą užstojo ten stovėję automobiliai. Vėliau, koks buvo praėjęs laiko tarpas pasakyti negali, bet labai greitai tai įvyko, už minėtų stovėjusių automobilių pamatė, kad minėtas asmuo mojuoja ranka. Šis veiksmas atrodė taip: vienos rankos judesiai buvo iš viršaus į apačią. Ką jis ten darė, nematė dėl vaizdą užstojusių automobilių. Šį veiksmą atlikęs kelis kartus vyriškis nubėgo į jos stovėjusio automobilio pusę. Prabėgęs ją, pasišalino, kur tiksliai, nematė. Jam nubėgus, ji išlipo iš automobilio ir paprašė netoliese stovėjusio jai nepažįstamo vyriškio pagalbos – kartu su ja nueiti ir pažiūrėti, kas ten įvyko. Kartu atėję pamatė už minėtų jai vaizdą užstojusių automobilių ant asfalto ant šono gulintį vyriškį. Paklausus, kas įvyko, vyras pasakė, kad jam į nugarą sudavė. Dėl kokios priežasties tai įvyko, vyras jiems neaiškino, o jie ir neklausė. Tada ji paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Norėtų papildyti, kad tas pabėgęs ir vyriškį sužalojęs asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, galbūt apie 1.70 m. ūgio, jai pasirodė panašus į narkomaną. Vyras buvo tamsiai apsirengęs ir su savimi turėjo kuprinę, kurią buvo užsidėjęs ant nugaros. Šio asmens veido neįsidėmėjo, atpažinti, kaip mano, negalėtų. Jai atvažiavus į kiemą, šis asmuo atrodė susinervinęs, negalėjo pastovėti vietoje, nuolat judėjo, lyg būtų kažko ieškojęs (t. 1, b. l. 163-165).

2022 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra daugiabučių namų kiemas - automobilių stovėjimo aikštelė, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini), pro prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais penkių aukštų daugiabutį namą, pažymėtu Nr. 21, ties įvažiavimų į stovėjimo aikštelę, po dešine puse, ant kelkraščio borto, kuris skiria asfaltuotą kelio dalį nuo vejos, padėta medinė lenta, ant kurios yra matoma tamsios spalvos dėmė. Lenta yra paimama ir supakuojama į paketą. Ant asfaltuotos kelio dalies šalia kelio borto guli juodos spalvos kepurė su snapeliu, ant jos priekinės dalies yra matomas metalo spalvos ženklas „Nike“. Kepurė yra paimama ir supakuojama į voką. Kairėje pusėje nuo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę stovi daugiabutis namas, pažymėtas Nr. 25, ant jo sienos yra pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros. Viena iš kamerų yra nukreipta į įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelės pusę, kitos dvi kameros nukreiptos į (duomenys neskelbtini) gatvę (t. 1, b. l. 20-28).

2023 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) - savininkų bendrijos pateikti 5 vaizdo įrašai:

Vaizdo įrašas, pavadinimu „23 kiemas_irasymas_20220915144959_20220915145059_220048“, šio įrašo trukmė 49 s. Atidarius vaizdo įrašą programėle „Windows Media player“, ekrano dešinės pusės apačioje atsiranda įrašas „Lauko kaire puse“. Šiame vaizdo įraše matoma, kaip įrašo 47 sekundę žole prabėga vyriškis, vilkintis tamsiais drabužiais ir ant nugaros uždėta tamsios spalvos kuprine.

Vaizdo įrašas, pavadinimu „desine_irasymas_20220915144758_20220915145059_8462737...“. Atidarius vaizdo įrašą programėle „Windows media player“, ekrano dešinės pusės apačioje atsiranda įrašas „Lauko desine puse“. Vaizdo įraše užfiksuota takelis, einantis tarp namo ir pievos. Vaizdo įrašo 27 sekundę matoma, kaip pieva link namo kampo eina vyriškis, vilkintis tamsiais drabužiais, rankose nešasi tamsios spalvos kuprinę ir užeina už namo kampo. Vaizdo įrašo 2 minutę 29 sekundę vėl matoma, kad taip pat vilkintis vyriškis bėga pieva link namo kampo ir dingsta už namo kampo. Šiame įraše nesimato vyriškio galvos.

Vaizdo įrašas, pavadinimu „garazu vartai_irasymas_20220915144759_20220915145059_ 8462709.“ Atidarius vaizdo įrašą programėle „Windows media player“, ekrano dešinės pusės apačioje atsiranda įrašas „Lauko garažo vartai“. Vaizdo įraše užfiksuota kiemo dalis bei važiuojamoji gatvės dalis. Matoma, kaip įrašo 32 sekundę į filmuojamą kiemą ateina vyriškis, vilkintis tais pačiais tamsiais drabužiais, iš priekio laikantis tamsios spalvos kuprinę, ant galvos dėvintis tamsios spalvos kepurę. Jis prieina prie važiuojamosios kelio dalies ir atsitupia, iš kuprinės traukia daiktus ir vis galvą nukreipia į kairę pusę. Po to susideda daiktus atgal į kuprinę, įrašo 1 min. 39 s. jis atsistoja ir nueina į kairiąją pusę, eidamas užsideda kuprinę ant pečių ir pereina į gatvės kitą pusę, po ko jo nesimato. Įrašo 2 minutę 31 sekundę matoma, kad tas pats vyriškis atbėga palei važiuojamąją kelio dalį iš kairiosios pusės ir dingsta už tvoros, kur jo nebesimato. Vyriškis bėga neturėdamas ant galvos kepurės.

Vaizdo įrašas, pavadinimu „garazu vartai_irasymas_20220915144759_20220915145059_ 8462709.“, tai tas pats vaizdo įrašas kaip ir Nr. 3, atkartojantis atkarpą vaizdo įrašo, kuomet vyriškis bėga šalia važiuojamosios kelio dalies iš kairiosios pusės ir dingsta už tvoros, kur jo nebesimato. Vyriškis bėga neturėdamas ant galvos kepurės.

Vaizdo įrašas, pavadinimu „Maximos“ puse_irasymas_20220915144958_20220915145059_ 219986.“ Atidarius vaizdo įrašą programėle „Windows media player“, ekrano dešinės pusės apačioje atsiranda įrašas „Lauko nuo maxima puses“. Vaizdo įraše užfiksuota namo siena, kur 39 sekundę matoma šalia namo sienos atbėgantis vyriškis, vilkintis tamsiais drabužiais, su tamsia kuprine ant nugaros ir be kepurės.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyriškis vilkintis tamsiais drabužiais yra E. K.. Prie apžiūros pridedama vaizdo įrašo „Stop“ kadro vaizdo nuotraukos (t. 1, b. l. 63-68),

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant kepurės, paimtos 2022 m. rugsėjo 15 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-21. Ant lentos, paimtos 2022 m. rugsėjo 15 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-21 (t. 1, b. l. 47-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. PEKG 22(90)/2023 (01) nurodyta, kad:

1. A. D. padarytas nepatikslintas kiekis durtinių žaizdų krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, iš kurių mažiausiai viena kairėje pusėje yra kiauryminė, su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu. Baudžiamosios bylos medžiagoje apie RVUL slaugytojos A. Š. pranešimą vienoje vietoje nurodytos 3 durtinės žaizdos, tačiau kiek žemiau pažymėtos 4 durtinės žaizdos.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą prieš GMP iškvietimą (2022 m. rugsėjo 15 d., apie 14.52 val.).

3. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo (įvertinta remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių punktu 6.6.9. bei šio punkto komentaru). Vertinti sužalojimus atskirai nėra galimybės dėl jų aprašymo trūkumų.

Ankstesnę specialisto išvadą Nr. G 3546/2022 dėl sveikatos sutrikdymo masto vertinimo laikyti nepagrįsta, kadangi ekspertas rėmėsi netinkamu Taisyklių punktu (6.6.11.) ir jo komentaru apie uždarą krūtinės ląstos traumą. Konkrečiu atveju, esant žaizdoms, trauma nelaikoma uždara, todėl sužalojimas turėtų būti įvertintas pagal Taisyklių punktą 6.6.9. ir jo Komentarą.

4. Pagal pateiktus medicininius dokumentus žaizdų kiekis nėra nurodytas.

5. Sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu, kokį nurodo įtariamasis E. K.. (t. 1, b. l. 143-146).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3115/2022 (01) nurodyta, kad E. K. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2022 m. rugsėjo 15 d.). Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daikto poveikiu, tiek griūnant ar atsitrenkiant (t. 2, b. l. 105).

Dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Išanalizavus kaltinamojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, iš dalies neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykių seka neatitinka realybės. Jis neginčija peiliu sudavęs smūgius A. D. ir padaręs šiam konstatuotus sužalojimus, tačiau teigė, kad tai buvo jo gynybinis atsakas į A. D. agresyvų elgesį. Teismas šiuos E. K. argumentus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuri paneigta byloje surinktais įrodymais.

Teisiamojo ir ikiteisminio tyrimo metu E. K. argumentai, kad neturėjo tyčios sužaloti A. D., šiamam peiliu dūrė, nes gynėsi, atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-492-942/2015). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-9-719/2018).

Teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs E. K. atžvilgiu, kaltinamąjį vytųsi ir pan. Be to, svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad konfliktas buvo mažareikšmis. Nukentėjusysis A. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jo ir kaltinamojo kilo ginčas, tačiau neprisimena dėl ko. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie pykosi tik žodžiais, nesimušė. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie jo nebuvo jokio konflikto tarp A. ir E., jis nematė, kad šie muštųsi ar konfliktuotų. Iš liudytojų E. P. ir A. B. parodymų taip pat matyti, kad jokio pavojaus aplinkinių gyvybei ar sveikatai nukentėjusysis A. D. nekėlė, nors liudytojas A. V. patvirtino, kad nukentėjusysis konfliktavo, bet ir šis liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis turėjo realų pagrindą gintis nuo nukentėjusiojo.

Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo, pavadinimu ,,Garazu vartai_irasymas_20220915144759_20220915145059_8462709.mp4“ matyti, kad kaltinamasis, vaizdo įrašo 0,42 min., priklaupdamas prie žemės kažką išima iš kartu neštos kuprinės, o 1,42 min. pasišalina. Iš vaizdo įrašo nėra matyti, kad kaltinamąjį kažkas vytųsi, kad jam grėstų pavojus ir pan. Priešingai, matyti, kad kaltinamasis gali pasišalinti, nebekonfliktuodamas su nukentėjusiuoju, tačiau priešingai – jis sugrįžta ir tik tada suduoda nukentėjusiajam smūgius peiliu. Taigi, nėra jokio pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip savigyną, nes akivaizdu, jog jis turėjo realią galimybę pasišalinti, jeigu jautė grėsmę iš nukentėjusiojo. Dar daugiau, jis teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, jog jeigu būtų pasišalinęs ir negrįžęs, jo gatvėje nebegerbtų.

Minėta, kad tiek liudytojas E. P., tiek liudytoja A. B. parodė, jog būtent kaltinamasis judėjo į nukentėjusiojo pusę, peiliu suduodamas nukentėjusiajam iš nugaros pusės. Nors kaltinamasis teigė, kad liudytoja A. B. negalėjo matyti įvykio, tačiau peržiūrint vaizdo kamerų įrašą, esantį byloje, matyti, kad liudytojos parodymuose nurodyta buvimo vieta kaip tik leidžia stebėti įvykio vietą, be to ji aiškiai nurodė, kad kaltinamasis po to, kai ji matė jį mojuojantį peiliu, prabėgo pro jos automobilį: „ Šį veiksmą atlikęs kelis kartus vyriškis nubėgo į jos stovėjusio automobilio pusę. Prabėgęs ją, pasišalino, kur tiksliai, nematė.“. Būtent tokios aplinkybės ir matomos vaizdo įraše. O pats kaltinamasis patvirtino, kad tai jis prabėga pro automobilį ,,Toyota Auris“, taip pat, peržiūrint vaizdo įrašą, teismui parodė, kurioje vietoje automobilio atžvilgiu įvyko konfliktas. Taigi, darytina išvada, kad liudytoja A. B. iš savo buvimo vietos galėjo matyti patį konfliktą, todėl atmestini ir tie kaltinamojo argumentai, jog liudytoja A. B. negalėjo matyti įvykio.

Taip pat svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020 ir kt.). Taigi, išgertuvių vietoje įvykęs žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo niekaip negali būti laikomas prasidėjusiu ar tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi, o kaltinamojo E. K. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. PEKG 22(90)/2023 (01) nurodyta, kad A. D. padarytas nepatikslintas kiekis durtinių žaizdų krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, iš kurių mažiausiai viena kairėje pusėje yra kiauryminė, su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 14.52 val. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamasis E. K. 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 14.50 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė peiliu ne mažiau 3 kartų nukentėjusiajam į nugarą ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą.

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo E. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, bausmės atidėjimo galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą: padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be kita ko, teismas, skirdamas bausmę, įvertina kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vidutinio amžiaus, teistas (t. 2, b. l. 51-71), administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 77-101), nedirbantis (t. 2, b. l. 112). Duomenų, apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. padarė vieną iš pavojingiausių BK numatytų nusikaltimų. Todėl, vertindamas paties kaltinamojo pavojingumą, teismas pažymi, jog šiuo atveju negalima konstatuoti, ši nusikalstama veika nėra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, ankstesni teistumai įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė.

Taip pat, kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (nėra naujų ikiteisminių tyrimų) sudaro pagrindą konstatuoti, jog griežtos bausmės paskyrimas kaltinamajam įgyvendintų tik vieną iš BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įvardintų tikslų, o būtent nubaudimo tikslą. Todėl atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sankcijos vidurkis – 4 metai laisvės atėmimo. Šiuo atveju būtent tokia bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui, atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę sunkinančią aplinkybę, paties nukentėjusiojo elgesį. Nenustatyta nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį nėra, kaip nėra ir aplinkybių, sąlygojančių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

E. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta iki minėto nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo), nuosprendžiai bendrinami pagal BK 63 straipsnio taisykles. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedama dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesiai) ir skiriama galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmės dalis.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 644,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 152-155). Civilinis ieškovas buvo informuotas apie vyksiantį teismo posėdį. Teismas gavo civilinio ieškovo prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, todėl civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Teismas pažymi, jog civilinis ieškovas žalos patyrė būtent dėl kaltinamojo veiksmų, žalos dydis yra pagrindžiamas į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 154). Teisiamojo posėdžio metu E. K. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, todėl atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

E. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. 14.45 val. (b. l. 3-4). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 25-28). Paskutinį kartą kardomoji priemonė – suėmimas – paręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi iki 2023 m. vasario 28 d. imtinai (b. l. 47-50). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi, kardomoji priemonė nuo 2023 m. vasario 28 d. panaikinta (b. l. 189-190).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti E. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. 14.45 val. iki 2023 m. vasario 28 d. (įskaitytinai), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- medinę lentą, E. K. ir A. D. DNR pavyzdžius, statybinį peilį ir dėklą su geležtėmis, įvairius popieriukus, 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (b. l. 51-52), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- kepurę, kuprinę su drabužiais ir namų apyvokos daiktais, žiebtuvėlį, įkroviklį, 2 vnt. USB laidų, MRT e-star, dvi pinigines su plastikine kortele ir plastikiniu žetonu, raktą su pakabuku Nr. 19, 3 vnt. telefono įkroviklių, 5 USB raktus, išorinę bateriją, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (b. l. 51-52), grąžinti E. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti E. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. 14.45 val. iki 2023 m. vasario 28 d. (įskaitytinai), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo E. K. priteisti 644,95 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- medinę lentą, E. K. ir A. D. DNR pavyzdžius, statybinį peilį ir dėklą su geležtėmis, įvairius popieriukus, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, sunaikinti;

- kepurę, kuprinę su drabužiais ir namų apyvokos daiktais, žiebtuvėlį, įkroviklį, 2 vnt. USB laidų, MRT e-star, dvi pinigines su plastikine kortele ir plastikiniu žetonu, raktą su pakabuku Nr. 19, 3 vnt. telefono įkroviklių, 5 USB raktus, išorinę bateriją, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, grąžinti E. K..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.