Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-678-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2A-678-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-01306-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius (pran.)
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
N. G.
Trečiasis asmuo
E. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Milvydaitė Civilinė byla Nr. 2A-678-368/2013
Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01306-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui E. G., trečiajam asmeniui E. G., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama padidinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. sprendimu iš atsakovo E. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, o nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad pagal minėtą teismo sprendimą buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 125 Lt kasmėnesinį išlaikymą iki jų pilnametystės. Pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo vaikų poreikiai žymiai padidėjo, vaikai turi ne tik būtinųjų, tačiau ir specialiųjų poreikių, išskirtinių gabumų plaukimui, dukra gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi koledže, siekia sportininkės karjeros. Teigė, kad abu vaikai turi alerginį rinitą, reikalinga didesnė higiena ir nosiai skirti vaistai. Taip pat sūnui gydomi dantys. Atkreipė dėmesį į tai, kad yra neįgali, tik 35 proc. darbinga, šiuo metu nedirba, gyvena iš 571,50 Lt pašalpos ir pavienių darbų, ir šių pajamų neužtenka vaikų poreikiams patenkinti. Tvirtino, kad atsakovas nesidomi vaikais ir daug metų jų neišlaikė, šiuo metu antstolis išieško priteistą išlaikymą iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-983-15/2002 ir priteisė iš atsakovo E. G. nepilnametei dukrai 600,00 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-09-17) iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, o nepilnamečiam sūnui 400,00 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-09-17) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įpareigojo ieškovę tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų mokamas periodines išlaikymo išmokas iki jų pilnametystės. Kitą dalį ieškinio atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 664,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės atsakovui 170,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Sprendė , kad nepilnamečių vaikų poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė. Nurodė, kad abu vaikai turi specialių poreikių. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra neįgali ir jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Įvertino tai, kad atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir akcininkas, turi lėšų ne tik maistui ir bet pramogoms, naudojosi mokamomis advokatų paslaugomis, ir jam nenustatytas neįgalumas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vengė atskleisti realią savo turtinę padėtį, sprendė, jog jo faktinės pajamos yra galbūt didesnės, nei deklaruotos. Teismo vertinimu, tai, kad, būdamas darbingas, atsakovas daug metų vadovauja nuostolingai dirbančiai įmonei ir gaudamas itin mažą darbo užmokestį, neieškojo kito geriau apmokamo darbe, rodo, jog jo turtinę padėtį lėmė jo paties nerūpestingas požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Pabrėžė, kad atsakovas daug metų po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. sprendimo priėmimo (iki 2012-01-01) visiškai neteikė vaikams išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimas sudaro 31260,00 Lt), ir tai parodo atsakovo nerūpestingą požiūrį į savo imperatyvios pareigos išlaikyti vaikus vykdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) E. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir proporcingumo principą, netinamai įvertino tėvų turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė N. G. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai pakito ir atsakovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) E. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir jis negali teikti savo nepilnamečiams vaikams teismo priteisto išlaikymo.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas sutiko, kad turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir nurodė, jog sutiktų su ieškovės reikalavimais, tačiau šiuo metu gali mokėti tik po 200 Lt (pvz., 2 tomas, 17 b. l.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po teismo 2002 m. vasario 11 d. sprendimo priėmimo (iki 2012-01-01) apeliantas visiškai neteikė vaikams išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimas sudaro 31 260,00 Lt) (1 tomas, 19–23 b. l.).

Nors proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog visais vaikui (vaikams) priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko (vaikų) interesus, ir šį principą taikyti. Be to, kaip minėta tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi aplinkybė, kad apeliantas yra galbūt šiuo metu nepelningai dirbančios įmonės vadovas ir akcininkas (1 tomas, 38– 44 b. l.), gaunantis mažą darbo užmokestį (1 tomas, 65 b. l.), įvertinant atsakovo amžių (duomenys neskelbtini), darbingumo lygį (nėra neįgalus), pastangas ir priemones pagerinti savo turtinę padėtį, be kita ko, ieškant kito darbo (tokių duomenų byloje nėra), savaime negali reikšti teisinio pagrindo neteikti būtino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kolegijos vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantas neturi pakankamai darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai apeliantas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, ar kai pagėrės šalies ekonomika, taigi nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas vaikų išlaikymo stabilumui išsaugoti ir vaikų interesams. Kolegijos vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas byloje naudojosi ir mokamomis advokato paslaugomis (1 tomas, 68, 69 b. l.). Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas naudojosi mokamomis advokato paslaugomis ir kitose civilinėse bylose (pvz., Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-731-291/2013, Nr. 2-833-79/2012). Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, pateikiamas byloje pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti ir įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos 150,00 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d.) (2 tomas, 47, 48 b. l.).

Esant šioms aplinkybėms, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 150,00 Lt advokato pagalbos išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė