Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta galutinė bausmė – areštas 20 (dvidešimties) parų.

Arešto bausmę paskirta atlikti įkalinimo įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime. Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. P. faktinio patalpinimo į įkalinimo įstaigą vykdant šį nuosprendį dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti ((duomenys neskelbtini)str. 3 d.). Nuteistasis M. P. neginčija savo kaltės, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo. Įstatymų leidėjas už BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymą numato baudą arba areštą. Pirmosios instancijos teismas M. P. pagal BK 243 straipsnį skyrė 30 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskyrė galutinę 20 parų arešto bausmę.

6. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

7. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga yra ir tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertina tiek M. P. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės reikšmingos bausmės individualizavimui. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Neliko neįvertinti ir nuteistojo ankstesni teistumai bei administraciniai baustumai. Būtent šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui parinkti nuteistajam su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę M. P.atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris pasireiškė vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad M. P. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą M. P. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į M. P. asmenybę, t. y. į tai, kad jis teistas, teistumai neišnykę, jo atžvilgiu yra atliekamas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kuriame jis pripažintas įtariamuoju (b. l. 83-98), eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, net ir po nusikalstamos veikos padarymo, vėl baustas administracine tvarka už to paties pobūdžio KET pažeidimus, paskirtų baudų nesumoka (b. l. 105-117), duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra (b. l. 124-126, 129), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 119-120). Spręsdamas dėl bausmės rūšies, pirmosios instancijos teismas kreipė dėmesį ir į tai, kad asmuo linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, linkęs nusikalsti, nes jis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus vis darydamas naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje padarė išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P.skiriant griežčiausią iš BK 243 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštą. Apylinkės teismas nustatė, kad kita alternatyvi BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda šiuo atveju nebūtų veiksminga. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes kaip matyti iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jis ne kartą teistas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nedaro, eilę kartų baustas ir administracine tvarka, baudų nemoka, be to, pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi daug finansinių įsipareigojimų, todėl akivaizdu, kad skirti baudos bausmę būtų netikslinga, nes ji nepasiektų bausmės tikslų. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė, kaip švelniausia iš BK numatytų bausmių, įvertinus M. P.asmenybę, net ir neatitiktų teisingumo principo, realiai neapribotų galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimui reikšmingus faktus, visiškai sutinka ir pritaria skundžiamame nuosprendyje atliktam M. P.asmenybės vertinimui, kuris pagrįstai leido spręsti, jog bausmės paskirtį geriausiai atitiks jam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą arešto bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, dėl ko buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos, sumažinant M. P. paskirtą bausmę vienu trečdaliu, daro išvadą, kad paskirta bausmė nelaikytina per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl dar labiau jos švelninti nėra jokio pagrindo.

11. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad atidėti arešto bausmę, atsižvelgus į apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo. Su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju atidėti M. P.arešto bausmės vykdymą negalima, nes jis arešto bausme yra nubaudžiamas ne pirmą kartą, be to, atsižvelgus į tai, kad M. P. šiuo metu yra teisiamas 10 – tą kartą, jis yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir sunkių nusikaltimų (BK 180 straipsnio 2 dalis), nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, vėliau ir realios laisvės atėmimo ir arešto bausmės, tačiau jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau pakartotinai nusikalsta, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su apelianto darbu, rūpinimusi šeima ir materialine gerove, pažymėtina, jog tokios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos švelnesnei bausmės rūšiai, nes, kaip minėta, ankstesni teistumai bei skirtos bausmės ankstesniais nuosprendžiais M. P. elgesiui įtakos neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju yra susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris pačiam nuteistajam ir priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl šeimos gerovės, mažamečio vaiko išlaikymo buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo neteisėtų veiksmų. Todėl konstatuojama, jog nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, o tik nuteistojo pageidavimai dėl švelnesnės bausmės (nesant tam pagrįstų ir motyvuotų argumentų) teismo išvadų nepaneigia.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes sprendžia, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.