Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis M. D. 2017-12-21 patvarkymu dėl 2017-12-07 skundo Nr. S-17-28-22814 nutarė pareiškėjo skundo netenkinti. Patvarkyme nurodo, kad išnagrinėjęs vykdomąsias bylas Nr., 0028/12/01620, 0028/13/01590, 0028/13/01591 ir 0028/10/05786, nustatė: 2017-12-15 antstolio M. D. kontoroje gautas 2017-12-07 J. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017-11-23 antstolio M. D. pranešimą Nr. S-17-28-21040 apie paskelbtas varžytynes. Skolininkas įvardija CPK 613 straipsnio pažeidimus: procesinis dokumentas surašytas ir priimtas asmens neturinčio atlikti šį procesinį veiksmą ir viršijant įgaliojimus nustatytus Antstolių įstatymo 30 straipsnyje bei pažeidžiant CPK 759 straipsnį, įtraukiant antstolius, kurie pagal CPK 633 straipsnį nėra vykdymo proceso šalimis ir negali „prisijungti“ kitus – asmenys be išieškotojo ar skolininko prašymų, priešingu atveju pažeidžiamos išieškotojo ir skolininko teisės, numatytos CPK 639 ir 643 straipsniuose. 2017-11-23 pranešimas apie paskelbtas varžytines Nr. S-17-28-21040 nėra patvarkymas, todėl neturi atitikti CPK 613 straipsnyje nustatytų nuostatų. Be to, vadovaujantis Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi „Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą“. Priėmęs padėjėją dirbti, antstolis surašo bendrą generalinį įgaliojimą, kuriame nurodoma, kokios veiklos sritys jam pavedamos ir kokius konkrečius veiksmus padėjėjas gali atlikti. Turėdamas įgaliojimą, padėjėjas veikia antstolio vardu, gali rengti ir pasirašyti patvarkymus. Vadovaujantis išdėstytu antstolio padėjėja turi teisę surašyti pranešimą apie paskelbtas varžytynes, neviršijant įgaliojimų. Skolininkas taip pat ginčija faktą, kad antstolis įtraukė kitus antstolius, kurie nėra proceso šalys. Vadovaujantis CPK 759 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktu „Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą“, todėl vadovaujantis antstolių informacine sistema visi nurodyti antstoliai 2017-11-23 pranešime apie paskelbtas varžytines yra antstoliai vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, todėl visiems buvo siųsti pranešimai apie paskelbtas varžytines, kad galėtų prisijungti prie išieškojimo. Skolininkas teigia, kad apie 2014-11-18 paskelbtas varžytines sužinojo tik dabar. Tačiau 2014-11-26 J. K. žmonai pasirašytinai buvo išduoti vykdomosios bylos procesinių dokumentų kopijos. Todėl skolininkas žinojo ir apie 2010-10-23 turto arešto aktą, ir apie 2014-06-20 patvarkymą paskirti ekspertizę Nr. S117093 ir apie 2014-10-16 pranešimą apie paskelbtas varžytines Nr. S139583. Be to, 2014-10-16 pranešimas apie paskelbtas varžytines buvo išsiųsta skolininkui į (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Skolininkas teigia, kad antstolis paskelbęs varžytines neįvykusiomis, pažeidė visą eilę reikalavimų numatytų CPK 719-723 straipsniuose, teigia, kad antstolis neįvykdė CPK 721 straipsnio reikalavimų ir per mėnesį nepaskelbė pakartotinų varžytinių, tūrėjo grąžinti savininkui ir panaikinti areštą, o vykdymo veiksmus nutraukti. Vadovaujantis CPK 719 straipsnio 5 dalimi ,,Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą“. Antstolis priėmęs 2014-11-18 patvarkymą Nr. S143301 pasiūlė išieškotojams perimti turtą. Vadovaujantis CPK 721 straipsnio 1 dalimi „Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes“. Antstolis neskelbė antrųjų varžytinių, nes išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) ir VSDFV Vilniaus skyrius paprašė antstolio sustabdyti išieškojimą iš J. K.. Antstolis, vadovaujantis CPK 627 straipsnio 1 dalimi sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0028/10/05786, 0028/13/01591, 0028/12/01620, ir 0028/13/01590 iki atskirų išieškotojų pranešimų. Taip pat skolininką informavo, kad apmokėjęs įsiskolinimus išieškotojams, liks neapmokėtos vykdymo išlaidos antstoliui, kurių išieškojimui taip pat gali būti taikomos priverstinės išieškojimo priemonės. Todėl skolininko skundas dalyje, kad nėra antstolio patvarkymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat skolininko skundas dalyje dėl grąžinto turto, panaikinto arešto ir vykdymo veiksmų nutraukimo yra taip pat nepagrįstas, nes antstolis tik paskelbęs antrąsias varžytines neįvykusiomis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 5 dalimi. Kadangi išieškotojų prašymais vykdomosios bylos buvo sustabdytos, antstoliui neliko pagrindo skelbti antrųjų varžytinių. 2017-02-21 antstolio M. D. kontoroje gautas išieškotojo prašymas atnaujinti išieškojimo vykdymą, tuo pagrindu 2017-02-23 priimtas patvarkymas Nr. S-17-28-3426 dėl vykdomosios bylos 0028/13/01590 atnaujinimo. 2017-06-23 antstolio M. D. kontoroje gautas išieškotojo pranešimas apie likusį J. K. įsiskolinimą, tuo pagrindu 2017-06-09 priimtas patvarkymas Nr. S-17-28-10180 dėl priverstinio vykdymo veiksmų atnaujinimo ir nukreipimo į nekilnojamąjį turtą. Nors skolininkas pagal VSDFV sprendimus Nr. (8.5)7-10-50542 ir 8.5)7-10-71647 Sodrai nėra skolingas, tačiau šitose bylose yra likusios antstolio vykdymo išlaidos. Vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. 2YT-33425-1064/2017, kurioje pasakyta, kad Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 41 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi vien tas faktas, kad asmuo yra atsiskaitęs su išieškotoju pats savame nereiškia, kad jis nebėra skolingas toje vykdomojoje byloje (ar kad ši byla apskritai nebeegzistuoja). Todėl vykdomosios bylos negali būti nutraukiamos iki tol, kol skolininkas nesumoka visų vykdymo išlaidų. Pagal VSDFV sprendimus (8.5)7-10-5054, (8.507-10-77587, (8.5)7-10-71647 ir VMI prie LR FM Nr. (23.17-08)-320-6475 sprendimą yra likusios antstolio vykdymo išlaidos, todėl atnaujintos visos vykdomosios bylos. Apie minėtą 2017-06-23 patvarkymą Nr. S-17-28-10180 skolininkas J. K. jau skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. 2YT-37858-433/2017 pareiškėjo J. K. 2017-07-09 skundą dėl antstolio M. D. veiksmų atmetė. Vadovaujantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi „Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai“. Pažymi tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančioms procesinėms teisėms. Skolininkas J. K. piktnaudžiaudamas savo teisėmis vilkina bylos nagrinėjimo laiką, nuolatos teikia skundus, prašymus, bandydamas taip atidėti turto realizavimą iš varžytinių, tokia užsitęsusi situacija pažeidžia kreditorių interesus. J. K. jau du skundai buvo netenkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. 2YT-33425-1064/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi 2YT-37858-433/2017. Skolininkas akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimo laiką, nes į Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikė atskirąjį skundą dėl termino atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. 2YT-37858-433/2017 atsisakė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties. Todėl skolininkas į Vilniaus apygardos teismą pateikė atskirąjį skundą dėl termino atnaujinimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties Nr. 2YT-37858-433/2017. Pažymi, kad skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku. Antstolis M. D. 2017-11-23 paskelbė varžytynes J. K. nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-12-05 į antstolio M. D. kontorą gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. raštas dėl civilinės bylos su atskiruoju skundu siuntimo Nr. 2-YT-37858-433/2017 į Vilniaus apygardos teismą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo. Tuo pagrindu M. D. priėmė 2017-12-05 patvarkymą Nr. S-17-28-21753 dėl varžytynių atšaukimo iki tol kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės skolininko atskirąjį skundą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atsižvelgdamas į nurodytą, antstolis skundą atmetė bei perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis).

Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais bei šios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-27 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6475 dėl 24 564,74 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (1 t., v. b. Nr. 0028/12/01620 b. l. 1); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-10-24 sprendimą Nr. (8.5)7-10-71647 dėl 916 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (T 1, vykdomosios bylos Nr. 0028/13/01591, lapas 1); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-11-05 sprendimą Nr. (8.5)7-10-77587 dėl 22 688,15 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (T 1, vykdomosios bylos Nr. 0028/13/01590, lapas 1); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-09-13 sprendimą Nr. (8.5)7-10-50542 dėl 11 298,36 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (T 1, vykdomosios bylos Nr. 0028/10/05786, lapas 1) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-33425-1064/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26733-2017-0) išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) J. K. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, jį atmetė; bei 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-37858-433/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31089-2017-0) išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) J. K. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, jį tenkino iš dalies: panaikino antstolio M. D. 2017-07-11 patvarkymą Nr. S-17-28-12291 dėl atsisakymo priimti skundą; 2017-07-09 skundą dėl antstolio veiksmų atmetė; pareiškėjo reikalavimą skirti antstoliui sankciją už neveikimą, kaip už tyčinį nusižengimą paliko nenagrinėtu. Pastarojoje byloje pareiškėjas skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį, tačiau teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nurodęs, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2017-09-14, ką patvirtina pažyma apie procesinio dokumento įteikimą. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą išsiuntė paštu 2017-09-25, nors paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena – 2017-09-21, t. y. atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus nustatytą 7 dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, kad skundas teismui pateiktas praleidus nustatytą terminą, o pareiškėjas neprašė praleistą terminą atnaujinti, atskirasis skundas nebuvo priimtas ir buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 307 straipsnis). Pareiškėjui pateikus prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi jį taip pat atmetė, nurodęs, kad pareiškėjas savo prašyme dėl termino atnaujinimo nenurodė jokių svarbių įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog jis 2017-09-14 negalėjo susipažinti su teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi dėl svarbių priežasčių, nes dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje, o 2017-09-15 buvo pas klientą Lukiškių tardymo izoliatoriuje, – taip pat negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 31 straipsnio 3 dalis), o pareiškėjas J. K. yra teisininkas, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo parašymą ir atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti. Pareiškėjui apskundus šią teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Vilniaus apylinkės teismo minėtas 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. spalio 3 d., 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-37858-433/2017 paliko nepakeistas.

Šioje byloje gautas pareiškėjo (skolininko) J. K. skundas dėl antstolio M. D. 2017 m. lapkričio 23 d. atlikto veiksmo – pranešimo Nr. S-17-28-21040 apie paskelbtas varžytines, panaikinimo, teigiant, kad antstolis šį procesinį dokumentą surašė pažeisdamas CPK 613 straipsnį; kad jis priimtas asmens, neturinčio teisės atlikti šį procesinį veiksmą ir viršijant įgaliojimus, nustatytus Antstolių įstatymo 30 straipsnyje bei pažeidžiant CPK 759 straipsnį, įtraukiant antstolius, kurie pagal CPK 633 straipsnį nėra vykdymo proceso šalimis ir negali „prisijungti“ kitų asmenų be išieškotojo ar skolininko prašymų, priešingu atveju –pažeidžiamos išieškotojo ir skolininko teisės, numatytos CPK 639 ir 643 straipsniuose.

Kaip žinia, asmens teisė apskųsti antstolio veiksmus dar nereiškia, kad galima dėl jam reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Pabrėžtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taip pat žinoma, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Minėta, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, jog nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; etc.).

Taigi, pirmiausia pažymėtina, kad antstolio 2017-11-23 pranešimas apie paskelbtas varžytines Nr. S-17-28-21040 nėra patvarkymas, kuriam taikomi CPK 613 straipsnyje nustatyti reikalavimai, todėl pareiškėjo argumentai, kiek tai susiję su procesinio dokumento negaliojimu šiuo pagrindu – yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, priėmęs padėjėją dirbti, surašė bendrą generalinį įgaliojimą, kuriame nurodė, kokios veiklos sritys pavedamos padėjėjui ir kokius konkrečius veiksmus padėjėjas gali atlikti. Turėdamas įgaliojimą, padėjėjas veikia antstolio vardu, gali rengti ir pasirašyti patvarkymus, todėl antstolio padėjėja teisėtai ir pagrįstai, veikdama pagal įgaliojimą, surašė pranešimą apie paskelbtas varžytynes.

Antra, pareiškėjo teigimu, antstolis neteisėtai, pažeisdamas CPK 759 straipsnį, įtraukė kitus antstolius į vykdymo procesą, kurie pagal CPK 633 straipsnį nėra šio proceso šalys ir tokiu būdu yra pažeidžiamos išieškotojo ir skolininko teisės, numatytos CPK 639 ir 643 straipsniuose. Pažymėtina, kad CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstolio iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra pabrėžęs, kad ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko, tačiau prisijungimas neturi retroaktyviosios galios, todėl suteikia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Nors CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, galimybė, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte reglamentuojama tik prisijungimo prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, tvarka ir nenustatoma sprendimų vykdymo tvarka prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko lėšų. Tačiau nurodytos situacijos nereglamentavimas Sprendimų vykdymo instrukcijos negali siaurinti CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo ribų, todėl antstolis priimdamas patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo įgyvendina jam įstatyme suteiktą teisę. Taigi patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolis turi aiškiai apibrėžti prisijungimo ribas prie kito antstolio vykdomo išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2013). Nagrinėjamu gi atveju, antstolis M. D. 2017-11-23 pranešimu informavo kitus antstolius apie galimybę prisijungti prie išieškojimo iš skolininko J. K., bet neprijungė, kaip teigia pareiškėjas, jų prie išieškojimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis pažeidė CPK 759 straipsnį; juo labiau nėra pagrindo teigti, kad tokiu savo veiksmu antstolis pažeidė ar pažeidžia išieškotojo ir skolininko teises, numatytas CPK 639 ir 643 straipsniuose.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad apie 2014-11-18 paskelbtas varžytines sužinojo tik dabar. Pirmiausia iš vykdomosiose bylose Nr. 0028/10/05786, 0028/13/01591, 0028/12/01620, ir 0028/13/01590 esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo J. K. žmonai 2014-11-26 pasirašytinai buvo išduoti vykdomosios bylos procesinių dokumentų kopijos. Todėl darytina išvada, kad skolininkas žinojo ir apie 2010-10-23 turto arešto aktą, ir apie 2014-06-20 patvarkymą paskirti ekspertizę Nr. S117093, ir apie 2014-10-16 pranešimą apie paskelbtas varžytines Nr. S139583. Be to, 2014-10-16 pranešimas apie paskelbtas varžytines papildomai buvo išsiųstas skolininkui paštu adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo teiginys, kad antstolis paskelbęs varžytines neįvykusiomis, pažeidė visą eilę reikalavimų numatytų CPK 719-723 straipsniuose, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus CPK 717 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir CPK 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų Nr. 0028/10/05786, 0028/13/01591, 0028/12/01620, ir 0028/13/01590 duomenimis nustatyta, kad antstolis 2014-11-18 priėmė patvarkymą Nr. S143301, kuriuo pasiūlė išieškotojams perimti turtą. Kaip žinia, pagal CPK 721 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Remiantis CPK 722 straipsnio 5 dalimi, tik paskelbęs antrąsias varžytines neįvykusiomis antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šioje byloje nustatyta, kad antstolis neskelbė antrųjų varžytinių, nes išieškotojai VMI prie LR FM ir VSDFV Vilniaus skyrius pateikė prašymą sustabdyti išieškojimą iš skolininko J. K.. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai, remdamasis CPK 627 straipsnio 1 dalimi, sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0028/10/05786, 0028/13/01591, 0028/12/01620, ir 0028/13/01590 iki atskirų išieškotojų pranešimų, nes nebuvo pagrindo skelbti antrąsias varžytines, ir, be kita ko, informavo skolininką, kad apmokėjęs įsiskolinimus išieškotojams, jis turės apmokėti ir vykdymo išlaidas, dėl kurių išieškojimo taip pat gali būti taikomos priverstinės išieškojimo priemonės. Šių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste visiškai sutiktina su antstoliu, kad pareiškėjo skundas dalyje, jog nėra antstolio patvarkymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo ar vykdomojo dokumento grąžinimo, arešto panaikinimo, turto skolininkui grąžinimo, vykdymo veiksmų nutraukimo – yra visiškai nepagrįstas. Tokią išvadą patvirtina ir tolesni antstolio veiksmai: antstolis, gavęs išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą atnaujinti išieškojimo vykdymą, 2017-02-23 priėmė patvarkymą Nr. S-17-28-3426 dėl vykdomosios bylos Nr. 0028/13/01590 atnaujinimo; ir, gavęs išieškotojo VMI prie LR FM pranešimą apie likusį J. K. įsiskolinimą, 2017-06-09 priėmė patvarkymą Nr. S-17-28-10180 dėl priverstinio vykdymo veiksmų atnaujinimo ir nukreipimo į nekilnojamąjį turtą vykdomojoje byloje Nr. 0028/10/05786.

Šioje vietoje dar kartą primintina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomųjų bylų Nr. 0028/10/05786, 0028/13/01591, 0028/12/01620, ir 0028/13/01590 medžiagos, skolininkas gana intensyviai domisi. Čia taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai dokumentai, atitinkantys Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, įvertinami ir vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus įkainius. Nagrinėjamose vykdomosiose bylose nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolio teisė gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą reglamentuojama valstybės. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir kitų įstatymo pavestų antstoliui funkcijų atlikimą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-27 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-6475 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-10-24 sprendimo Nr. (8.5)7-10-71647, 2011-11-05 sprendimo Nr. (8.5)7-10-77587 ir 2010-09-13 sprendimo Nr. (8.5)7-10-50542 vykdymo metu galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal šios Instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusiais su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą; įvykdžius vykdomąjį dokumentą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – tai mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą, vadinamasis „sėkmės mokestis“, mokamas, kai antstolis įvykdo sprendimą (jo dalį), kurio skolininkas neįvykdė gera valia. Tas faktas, kad atlyginimas antstoliui susietas su rezultatu, t. y., kad pagrindinis antstolio uždavinys yra rezultatas – visiškai įvykdytas teismo sprendimas, o ne tinkamai vykdoma procedūra, skatina antstolius efektyviau vykdyti sprendimus, nes ekonominė motyvacija yra viena iš geriausių paskatų, kad antstolis efektyviai ir rezultatyviai vykdytų valstybės jam deleguotas funkcijas. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą mokėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau, jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007; etc.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per raginime ar siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos; atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko tokiu atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš jo išieškomos visos vykdymo išlaidos, tai reiškia – ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme 1R-352 dėl sprendimo vykdymo instrukcijos patvirtinimo, 71 punkte yra nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610, 611 straipsniai).

Taigi, teismas daro išvadą, jog antstolis yra teisus teigdamas, kad nors skolininkas pagal VSDFV sprendimus Nr. (8.5)7-10-50542 ir (8.5)7-10-71647 Sodrai nėra skolingas, tačiau šitose bylose yra likusios antstolio vykdymo išlaidos, todėl šios bylos negali būti nutrauktos. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad jose pagal VSDFV sprendimus (8.5)7-10-5054, (8.5)7-10-77587, (8.5)7-10-71647 ir VMI prie LR FM Nr. (23.17-08)-320-6475 sprendimą nėra išieškotos antstolio vykdymo išlaidos, todėl šios visos vykdomosios bylos teisėtai bei pagrįstai yra atnaujintos bei vykdomos. Be to, primintina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, jau pasisakė dėl 2017-06-23 patvarkymo Nr. S-17-28-10180 teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas dar kartą pažymi, kad antstolis neturėjo / neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti šių vykdomųjų bylų, todėl darytina išvada, kad ir šioje dalyje pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Apibendrinant vykdomosiose bylose Nr. 0028/10/05786, 0028/13/01591, 0028/12/01620, ir 0028/13/01590 bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo naikinti antstolio 2017-11-23 veiksmą (pranešimą) Nr. S-17-28-21040 apie paskelbtas varžytines, antstolis teisėtai, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktus įgaliojimus ir jų neviršydamas, siekdamas vykdomųjų dokumentų įvykdymo bei tinkamo visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Teismas taip pat nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normų, reglamentuojančių varžytynių organizavimo tvarką, reikalavimus.

Esant aukščiau nurodytoms priežastims skolininko 2017-12-07 skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teisėjas

nutaria:

pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.