Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-2206-933/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
2S-2206-933/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16627-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Skolininkas
L. S.
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „TOJARIS PROJEKTAI“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2206-933/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16627-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „TOJARIS PROJEKTAI“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei L. S. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės L. S. 56 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 56 000 Eur sumai skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skolininkė negrąžino paskolos, jai 56 000 Eur suma yra didelė. Kreditorės turima informacija, skolininkė realizavo vienintelį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir savo mamos vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkė (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš darbo, gyvena viena, todėl yra pagrindas teigti, kad ji gali siekti paslėpti visą savo turimą turtą, norėdama išvengti paskolos kreditorei sumokėjimo. Taip pat pažymėjo, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 62 388,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės kreipėsi ir kitas kreditorius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-11 nutartimi kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkės L. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau palikdamas teisę tą turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar jo nepakankant, areštavo skolininkės pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, leisdamas skolininkei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant po 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su kreditore. Nurodė, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 56 000 Eur sumos.

3.1. Teismas nurodė, kad pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus kreditorė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus.

3.2. Teismas nustatė, kad kreditorė, grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad skolininkė yra skolinga 62 388,61 Eur kreditorei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pridėjo tarp šios kreditorės ir skolininkės (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią skolininkei suteikta 60 000 Eur paskola. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad kreditorė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. S., todėl sutiko, jog kreditorės prašoma priteisti suma skolininkei yra didelė ir gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

3.3. Nurodytos aplinkybės, jog skolininkė realizavo vienintelį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir savo mamos vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teikė teismui pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu bei manyti, kad skolininkė gali imtis priemonių, siekdama išvengti vykdymo, todėl teismas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

3.4. Teismas pažymėjo, kad areštavus skolininkės pinigines lėšas, dėl jų trūkumo, gali būti sutrikdytas skolininkės įprastinių buitinių poreikių tenkinimas, todėl pirmiausia areštavo skolininkės nekilnojamąjį ir/ar kitą ilgalaikį materialųjį turtą, o nesant ar nepakankant kreditorės reikalavimams užtikrinti skolininkės nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto, areštavo skolininkės pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis.

3.5. Teismui nutarties priėmimo dieną nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkė, todėl surasti ir aprašyti skolininkės turtą pavesta kreditorės pasirinktam antstoliui, kuris įpareigotas nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis. Jeigu į antstolį nesikreips ir nepatikslins areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Skolininkė L. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1. Kreditorė, prašydama teismo priteisti nurodomą skolą bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutylėjo esmines aplinkybes apie tai, jog ginčo (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis yra susieta su po paskolos sutarties sudarymo L. S. ir UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ sudarytu (duomenys neskelbtini) susitarimu dėl nekonkuravimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį L. S. prisiėmė tam tikrus nekonkuravimo įsipareigojimus iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki tos pačios datos, iki kurios buvo suteikta paskola pagal paskolos sutartį.

4.2. Susitarimo dėl nekonkuravimo 6 punktas įtvirtina, jog šalių susitarimu už nekonkuravimo laikotarpį darbuotojo (L. S.) darbo santykių galiojimo metu jokia kompensacija nėra mokama. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), darbuotojai L. S. UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ suteikė 68 000 Eur lengvatinį kreditą 5 metų laikotarpiui, šalių susitarimu. Tai laikoma atlygiu darbuotojui (L. S.) už vienerių metų nekonkuravimą pasibaigus darbo sutarčiai. Tai rodo, kad paskolos sutartis yra susieta su nekonkuravimo susitarimu, kuris galioja vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo, o suteikta paskola laikytina ir kompensacija už nekonkuravimą po darbo sutarties nutraukimo, todėl kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ pareikšto reikalavimo pagrįstumas kelia abejonių ir neleidžia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

4.3. Nei vienas iš teismo 2021-06-11 nutartyje nurodytų argumentų nesudaro pagrindo suabejoti L. S. sąžiningumu. Aplinkybes apie tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą neįrodo L. S. nesąžiningumo, todėl nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. L. S. nėra gavusi dokumentų ir/ar informacijos apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuriuo remiantis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas neįrodo, kad L. S. yra nesąžininga ir siekia nuslėpti savo turtą tikslu, kad nebūtų įvykdyti įsipareigojimai kreditorei UAB „TOJARIS PROJEKTAI“. Kreditorė UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ teismui nepateikė įrodymų dėl šių aplinkybių, o teismas skundžiamą nutartį priėmė bei motyvus joje nurodė neturėdamas duomenų apie tokias aplinkybes.

4.4. Kreditorė UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutylėjo esminę reikšmę turinčias aplinkybes, susijusias su turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu. Skolininkei nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) kambarių butas, kuris jai gyvenant vienai buvo per didelis, dėl ko L. S. nusprendė jį parduoti. Butas buvo parduotas (duomenys neskelbtini), t. y. praktiškai metai iki L. S. darbo sutarties nutraukimo, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), ir galimo UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ paskolos pareikalavimo. L. S., parduodama butą, esantį (duomenys neskelbtini), objektyviai negalėjo žinoti ir nežinojo apie kokius nors UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ reikalavimus, kurių galėtų siekti išvengti ir kurie, galimai, atsirado praėjus metams po nekilnojamojo turto pardavimo. Tai paneigia tiek kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“, tiek pirmosios instancijos teismo argumentus apie bet kokį L. S. nesąžiningumą.

4.5. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. iki (duomenys neskelbtini) buvo bendrovės vadovė ir šiuo metu yra kreditorės akcininkė, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini) procentų arba (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ akcijų. Kaip matyti iš UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ finansinės atskaitomybės dokumentų, UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ 2020 metais uždirbo 539 942 Eur pelno, o bendrovės nepaskirstytas pelnas 2020-12-31 sudarė 491 601 Eur. Tai rodo, jog akcininkams išmokėjus dividendus L. S. tenkanti dividendų dalis yra beveik dvigubai viršijanti kreditorės reikalavimą. Net ir nenusprendus išmokėti dividendų L. S. vien tik priklausančių UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ akcijų dalies (net nevertinant absoliučiai kito skolininkei priklausančio turto) vertė gerokai viršija UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ reikalavimą. Taikomos varžančios procesinės priemonės (areštas) visiškai ignoruojant skolininkės L. S. interesus.

Atsiliepimas

5. Kreditorė UAB „TOJARIS PROJAKTAI“ atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

5.1. Ne kreditorė, o skolininkė iš esmės klaidina galimai tiek savo atstovą, tiek teismą, nurodydama, jog „Paskolos sutartis yra susieta su nekonkuravimo susitarimu, kuris galioja vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo, o suteikta paskola laikytina ir kompensacija už nekonkuravimą po darbo sutarties nutraukimo.“ Paskolos sutartis ir susitarimas dėl nekonkuravimo formaliai buvo pasirašyta penkeriems metams ir nurodytas toks nekonkuravimo laikotarpis be kompensacijos, nes realiai bendrovės direktorė tęsiantis darbo santykiams naudojosi bendrovės pinigais ir tokiu būdu gavo pridėtinę finansinę vertę. Be to, sąsajumą paneigia ir pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas Dėl nekonkuravimo susitarimo ir kompensacijos, kuriuo iš kreditorės reikalaujama mokėti skolininkei nekonkuravimo galiojimo laikotarpiu, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 40 % jos buvusio vidutinio darbo užmokesčio bei nurodoma, jog „nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių“, taip pat „L. S. ir Bendrovės sudaryto Susitarimo dėl nekonkuravimo 6 punktas, kuriuo susitarta, kad kompensacija nemokama dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos paskolos sutarties, laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai įstatymo nuostatai, įtvirtintai DK 38 straipsnio 3 dalyje. “

5.2. Skolininkės atstovas pateikia iš esmės prieštaringas paskolos sutarties ir susitarimo dėl nekonkuravimo interpretacijas – vienu atveju teigdamas, jog paskolos sutartis yra susieta su nekonkuravimo susitarimu ir 6 punkte yra įtvirtintas šalių susitarimas, jog lengvatinė paskola yra atlygis L. S. už vienerių metų nekonkuravimą pasibaigus darbo sutarčiai, antru atveju nurodydamas, jog 6 punktas prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai ir yra niekinis. Paskolos sutarties 4 punkte įtvirtina sąlyga, jog skolininkei „nutraukiant darbo sutartį su UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ likusi negrąžinta paskolos dalis turi būti grąžinta darbo sutarties nutraukimo dieną“. Darbo sutartis tarp buvusios direktorės L. S. ir bendrovės buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl paskolos sutarties įvykdymo terminas yra suėjęs ir skolininkė turi pareigą grąžinti gautas bendrovės lėšas.

5.3. (duomenys neskelbtini), kai skolininkė tariamai nežinojo apie UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ paskolos reikalavimą, buvo suėjęs terminas L. S. sumokėti kreditorei pirmąją įmoką pagal paskolos sutartį, kaip nurodyta 1.1. punkte, iki 2019 metų gruodžio mėnesio grąžinti kreditorei 13 600 Eur sumą. Šios pareigos L. S. neįvykdė nei suėjus paskolos gražinimo įmokos terminui, nei vėliau (duomenys neskelbtini) pardavusi savo būstą. Ši aplinkybė suteikia pagrįstą pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu. Aplinkybė, kad suėjus daliniam paskolos mokėjimo terminui skolininkė nepervedė į kreditorės sąskaitą 13 600 Eur sumos, pagrindžia jos nesąžiningumą, dėl ko kyla reali grėsmė tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.

5.4. Skolininkė klaidina, nes bendrovė 2021 m. išmokėjo dividendus akcininkams. Bendra išmokėtų dividendų suma siekė 300 000 Eur, iš kurių L. S. buvo išmokėta 60 000 Eur, t. y. 51 000 Eur dividendai ir 9 000 Eur gyventojų pajamų mokestis. L. S. pagal (duomenys neskelbtini) Akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-04-08 buvo išmokėta 10 000 Eur, 2021-04-12 – (duomenys neskelbtini) 000 Eur, 2021-04-16 – 5 000 Eur ir 2021-04-26 – 16 000 Eur. L. S. kaip UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ akcininkei buvo išmokėti dividendai, kurie sudarė 51 000 Eur sumą. Vertinant 2021 m. balandžio mėnesio skolininkės pajamas, kurios sudarė 52 500 Eur sumą, pastebėtina, jog dividendų išmokėjimo datai, t. y. 2021 m. balandžio mėnesį, L. S. turėjo pareigą grąžinti bendrovei jau ir antrąją paskolos dalį, konkrečiai 2020 m. gruodžio mėnesį ji turėjo sumokėti UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ dar 13 600 Eur sumą, tačiau to nepadarė. Skolininkė praleido net du 2019 ir 2020 metų paskolos grąžinimo dalinius pavedimus, kai turėjo visas finansines galimybes tai padaryti – 2021 m. balandžio mėnesį L. S. buvo išmokėta 51 000 Eur dividendų suma, tačiau ji net dalinai nepadengė paskolos. 2021-06-01 sumokėjus L. S. galutinį atsiskaitymą, ji turėjo pareigą grąžinti bendrovei 3 492,69 Eur sumą, kaip avansinės apyskaitos padengimą, t. y. nepriklausomai nuo pateiktų aplinkybių, jog L. S. negrąžino bendrovei paskolintų lėšų, ji disponavo bendrovės lėšomis pervesdama sau jas kaip avansines lėšas.

5.5. Nominali UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ vienos akcijos vertė yra 28,96 Eur. Kaip jau nurodyta, iš 2020 metų bendrovės balanse nurodyto 491 601 Eur nepaskirstyto pelno buvo išmokėti 300 000 Eur dividendai, o siekiant įvertinti bendrovės akcijų realią vertę reikėtų skirti ekspertizę, nes pateikti skolininkės atstovo metodai neturi realaus pagrindimo. Skolininkė 2021-06-29, po kreditorės kreipimosi į teismą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pateikė bendrovei pranešimą apie ketinimą parduoti UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ akcijas už 120 000 Eur sumą. Įvertinus aplinkybes, jog šiuo metu pateikti du kreditorių reikalavimai, kurių vienas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra 62 388,61 Eur sumai, kitas UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ – 56 000 Eur sumai, teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir nuėmus areštus nuo skolininkės sąskaitų, jai realizavus iš esmės savo paskutinį turtą, teismo sprendimų įvykdymas bus neįmanomas, nes skolininkė turės visas galimybes slėpti savo turtą ir išvengti prievolių sumokėjimo kreditoriams.

5.6. Antstolio Irmanto Gaidelio 2021-07-02 turto aprašas patvirtina, jog realiai skolininkės aprašyto turto vertė yra 2 100 Eur. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kils reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes skolininkė sieks realizuoti visą savo turtą. Tą patvirtina L. S. 2021-06-29 pranešimas apie ketinimą parduoti bendrovės akcijas, jį slėpti bei išvengti paskolos grąžinimo kreditorei. Skolininkės argumentai panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o patvirtina, jog: L. S. per paskutinį laikotarpį gavusi 152 452,54 Eur pajamas sąmoningai vengė vykdyti savo finansinius įsipareigojimus; skolininkė pateikė teismui faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes apie bendrovės nepaskirstytą pelną, nutylėjo aplinkybes apie gautas ženklias išmokas, tarp jų ir jai išmokėtus 51 000 Eur dividendus bei 9 000 Eur sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Tai įrodo jos nesąžiningumą. Skolininkė siekia parduoti bendrovės akcijas, todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ji turės visas galimybes savo pajamas nuslėpti, o teismo sprendimo įvykdymas bus maksimaliai apsunkintas, kadangi šiai dienai realus aprašytas L. S. turtas yra 2 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-11 nutartis, kuria patenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantė su atskiruoju skundu teikė teismui naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) Susitarimo dėl nekonkuravimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyt, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. S. buvo parduotas; UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ įstatus; duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašą, pagal kurį L. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ akcininkė, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini) vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų (kurių nominali vertė – 28,96 Eur); UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus.

10. Kreditorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) L. S. pranešimą Dėl nekonkuravimo susitarimo ir kompensacijos; 2021-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-21870-925/2021, kopiją, iš kurios matyti, kad teismas tenkino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą – taikė L. S. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – turto (turtinių teisių) areštą 62 388,61 Eur reikalavimo apimtyje; (duomenys neskelbtini) UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo svarstyta ir visų bendrovės akcininkų pritarimu buvo nuspręsta dėl 2021 m. bendrovės pelno paskirstymo; UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ sąskaitų išrašų kopijas nuo 2020-01-01 iki 2021-06-11; 2021-06-29 L. S. pranešimą apie ketinimą parduoti UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ akcijas; 2021-07-02 antstolio I. Gaidelio atlikto Turto aprašo kopiją.

11. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

12. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas skolininkei nepranešus, į tai, kad iš esmės dauguma naujai pateiktų įrodymų yra datuojami vėlesne, nei priimta skundžiama nutartis, data, į tai, kad visi naujai pateikti rašytiniai įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant atskirąjį skundą ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl visi kreditorės ir skolininkės teikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

14. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. tikėtino reikalavimo pagrindimo, pažymėtina, jog nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tikėtino reikalavimo pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (kreditoriui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/ 2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei (kreditorei) palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Teismo atliekamas prima facie reikalavimo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014), ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.

15. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes ir teiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškimo reikalavimas, kylantis iš paskolos sutarties teisinių santykių, būtų aiškiai nepagrįstas. Kreditorė kartu teikė (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtintą Paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjo (kreditorės) UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ ir paslaugos gavėjo (skolininkės) L. S.. Sutarties 1 punktu šalys susitarė dėl 68 000 Eur paskolos suteikimo iki (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu punktu buvo aptarti paskolos grąžinimo terminai. Sutarties 4 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, jog nutraukus Darbo sutartį, likusi negrąžinta paskolos suma turi būti grąžinta Darbo sutarties nutraukimo dieną. Darbo sutartis su L. S. nutraukta (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti, jog pati skolininkė negrąžintos paskolos sumos neginčija, tačiau, jos vertinimu, paskolos terminas, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) Susitarimo dėl nekonkuravimo turinį, nėra suėjęs.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau yra minėta, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių pareiškimo argumentų, o tik preliminariai nustato galimai ieškovei (kreditorei) palankaus sprendimo priėmimo tikimybę. Šiuo atveju kreditorė pareiškime aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikė teismui argumentus, pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – neegzistavimo.

17. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

18. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, ne kartą išaiškinta tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog skolininkė turi įsipareigojimus, kurių suma siekia 62 388,61 Eur, kitai kreditorei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ir kuri taip pat kreipėsi į teismą dėl skolos iš skolininkės išieškojimo, sprendė, jog nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ prašoma priteisti 56 000 Eur suma skolininkei yra didelė, todėl gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, aplinkybę, kad skolininkė realizavo savo vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą ir kitą būstą įsigijo savo motinos vardu, įvertino, kaip pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu bei manyti, kad skolininkė gali imtis priemonių, siekdama teismo sprendimo vykdymo.

20. Nors skolininkė nurodo, jog didelė reikalavimo suma negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skolos suma, įvertinant aplinkybes, kad: i) yra pateikti dviejų kreditorių reikalavimai (kreditoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas 62 388,61 Eur, kreditorės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ reikalavimas 56 000 Eur) bendrai 118 388,61 Eur sumai; ii) skolininkės atžvilgiu taipogi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavimui užtikrinti, yra svari aplinkybė, vertinant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

21. Kaip matyti, skolininkė (duomenys neskelbtini) pardavė savo vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo, kad nekilnojamojo daikto pardavimas neįrodo jos nesąžiningumo, kadangi pardavimo metu ji nežinojo apie galimą kreditorės paskolos pareikalavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti. Buto pardavimo momentu, (duomenys neskelbtini), L. S. jau buvo suėjęs terminas sumokėti kreditorei pirmąją įmoką (13 600 Eur) pagal Paskolos sutarties 1.1 punkte sulygtą paskolos grąžinimo grafiką, tačiau iš Pažymos dėl L. S. skolos matyti, kad iki šiol skolininkė kreditorei nėra pilnai grąžinusi net pirmos 13 600 Eur įmokos, kuri turėjo būti sumokėta dar 2019 m. gruodžio mėnesį. Taigi, pareigos grąžinti paskolą L. S. neįvykdė nei suėjus paskolos grąžinimo terminui (2019 m. gruodžio mėn.), nei vėliau – (duomenys neskelbtini), pardavus nekilnojamąjį turtą, kas sudaro pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu.

22. Vėliau, kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ((duomenys neskelbtini) Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, Banko sąskaitų išrašų), 2021 m. balandžio mėnesį bendrovė išmokėjo dividendus akcininkams, tarp jų skolininkei, kaip kreditorės akcininkei, turinčiai (duomenys neskelbtini) proc. visų bendrovės akcijų, per 2021 m. balandžio mėnesį buvo pervesta bendrai 51 000 Eur dividendų suma. Taigi, L. S., turėdama pareigą grąžinti bendrovei jau antrą įmoką (pagal paskolos sutarties 1.1 punktą – 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti dar 13 600 Eur), ir turėdama finansines galimybes tai padaryti, sprendžiant iš aptartų aplinkybių dėl dividendų jai sumokėjimo, to nepadarė, t. y. nepadengė nei pirmos nepilnai sumokėtos įmokos dalies, nei sumokėjo antrą įmoką, kas pagrindžia skolininkės nesąžiningumą ir grėsmę busimam teismo sprendimo įvykdymui.

23. Skolininkės galimybes įvykdyti kreditorei galimai palankų teismo sprendimą taip pat eliminuoja ir antstolio I. Gaidelio pateiktas 2021-07-02 turto aprašas, kuris patvirtina, jog realiai skolininkės aprašyto turto vertė yra 2 100 Eur. Dar daugiau, kaip matyti iš teismui pateikto L. S. 2021-06-29 pranešimo kreditorei, skolininkė ketina parduoti jai priklausančias bendrovės akcijas, kas akivaizdžiai mažina galimybę atsiskaityti su kreditore.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs prima facie pareiškimo reikalavimo įvertinimą pagal jame nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo jį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Be to, atsižvelgdamas į proceso dalyvių argumentus, į būsimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, galimus padarinius, kurie kiltų kreditorei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o reikalavimai patenkinti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui ir kad ši laikinoji apsaugos priemonė – skolininkės turto areštas – atitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nelaikytinos perteklinėmis ir konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šią laikinąją apsaugos priemonę taikė pagrįstai.

25. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Taigi, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas