- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2-12682-674/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-36-3-00987-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- B. Š.
- Atsakovas
- Rasinių rajono 1-asis notarų biuras
- Trečiasis asmuo
- I. D., Lietuvos notarų rūmai, VĮ Registrų centras
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Š. ieškinį, atsakovas Rasinių rajono 1-asis notarų biuras, dėl klaidos Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime pripažinimo ir ištaisymo, tretieji asmenys I. D., Lietuvos notarų rūmai, VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad Raseinių rajono notarės A. Š. 1995 m. kovo 9 d. B. Š. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. AŠR651) yra padaryta rašybos klaida, nurodant, kad paveldimą turtą po J. Š. mirties sudaro pusė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ištaisyti rašybos klaidą 1995 m. kovo 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, (notarinio registro Nr. AŠR651) nurodant, kad paveldimą turtą po J. Š. mirties sudaro: ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), likusios paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies nekeičiant.
2. Ieškovas savo ieškinį palaikė, ieškiniu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. Š.. Po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 1995 m. kovo 9 d. Raseinių rajono notarė A. Š. išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. AŠR651, kuriame nurodyta, jog ¼ dalį J. Š. turto paveldi jo žmona A. E. Š., o du ketvirtadalius - jo sūnus B. Š., kurio naudai palikimo atsisakė I. D.. Toliau Paveldėjimo teisės liudijime išdėstytas paveldimas turtas, nurodant, kad J. Š. turėjo „pusę mūrinio gyvenamojo namo, su rūsiu, priestatu, veranda, pusę malkinės, pusę tvarto, pusę daržinės, pusę kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini)". Be to, Paveldėjimo tesės liudijime pagal įstatymą išvardintas kitas turtas, t.y. pajinis įnašas, piniginis indėlis, motociklas. Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą buvo nurodyta, kad liudijimas turi būti įregistruotas Tauragės VIPP biure, tačiau terminas, per kurį turėtų tai padaryti nebuvo nurodytas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama A. Š.. Po mamos mirties pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo pateikė jie abu su seserimi I. D.. Pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus po mamos mirties, paaiškėjo, kad J. Š. vardu registruota ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo, ½ dalis pastato-malkinės, ½ dalis pastato-tvarto, ½ dalis pastato-daržinės, esančių (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo matosi, kad tuo pačiu pagrindu A. Š. įregistruotos nuosavybės teisės į ¾ dalis gyvenamojo namo, ½ dalį pastato-malkinės, ½ dalį pastato-tvarto, ½ dalis pastato-daržinės, esančių (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro įrašai buvo padaryti remiantis 1975 m. sausio 22 d. Raseinių rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24/75, bei Seniūnijos 1994 m. vasario 28 d. pažymėjimu Nr. 34. 2019 m. VĮ Registrų centrui pareiškėjas pateikė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, norėdamas įregistruoti paveldėtą turtą po tėvo mirties, tačiau jo prašymas buvo atmestas, kadangi registratorius nustatė, kad J. Š. vardu yra registruota ¼ dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį malkinės, tvarto, daržinės, o paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad J. Š. priklausė pusė, t.y. ½ dalis minėtų pastatų. Nustačius, kad dokumentas, kurio pagrindu prašė atlikti registraciją, neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 2 d. reikalavimų ieškovo prašymas buvo atmestas.
3. Ieškovas paaiškino, kad dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto departamento Kauno skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. SPR4-4214 netenkinti jo prašymo, pateikė skundą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, konstatuojant, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie J. Š. priklausančia dalį (1/4) atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti (teismo sprendimas, seniūnijos pažyma), o notaro išduotame Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nesant duomenų apie J. Š. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, Nekilnojamojo turto registratorius neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų ištaisyti notaro patvirtinto liudijimo bei negali įregistruoti jam nuosavybės teisių į liudijime nurodytas paveldimas turto dalis. Notarės A. Š., išdavusios Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą įgaliojimai yra pasibaigę. Raseinių rajono teritorijoje veikia vienas notarų biuras, t.y. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras. Užklausus šį biurą dėl galimybės ištaisyti klaidą notarės, kurios įgaliojimai pasibaigę, 1995 m. kovo 9 d. išduotame Paveldėjimo teisės liudijime, buvo gautas atsakymas, kad notarei A. Š. baigus notaro veiklą, Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui buvo perduotos vesti tik nebaigtos turto paveldėjimo bylos, o paveldėjimo bylos, kuriose buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, yra saugomos notarų rūmų archyve. Taip pat paaiškinta, kad kitas notaras negali taisyti klaidų notaro išduotame dokumente, šis klausimas sprendžiamas teismine tvarka.
4. Ieškovas nurodė, kad jis šiuo atveju neturi tikslo ginčyti patį paveldėjimo teisės liudijimą, nes jis išduotas pagrįstai, jo paveldima turto dalis yra paskaičiuota teisingai, tačiau klaidingai įrašyta palikėjo turto apimtis, t.y. nurodyta, kad palikėjo J. Š. turtą sudaro pusė gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinių pastatų, kai mirusysis turėjo ¼ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinių pastatų. Dėl klaidingai nurodytos palikėjo turto - gyvenamojo namo dalies jis negali įregistruoti nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, taip pat disponuoti paveldėtu turtu. Abejonių, kad notarė padarė rašybos klaidą nekyla, nes tiek Paveldėjimo teisės liudijime, tiek VĮ Registrų centro NTR CDB išraše matosi, kad nuosavybės teisės A. Š. ir J. Š. buvo įregistruotos pagal teismo sprendimą ir pažymėjimą Nr. 34.
Atsiliepimas
5. Atsakovo Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. S. nurodė kad Raseinių 1-asis notarų biuras neturi teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje dėl klaidos pripažinimo ir ištaisymo. Paveldėjimo teisės liudijimą išdavė notarė A. Š., kuri yra baigusi notaro veiklą. Notaras notarinius veiksmus atlieka asmeniškai ir asmeniškai atsako už atliktus notarinius veiksmus, joks kitas notaras ar notarų biuras nėra baigusio veiklą notaro teisių ar pareigų perėmėjas. Minimam notarų biure dirbantys notarai negali ištaisyti klaidos, kuri buvo padaryta kita notaro, todėl biuras negali būti laikomas atsakovu šioje byloje ir priimti teisines pasekmes, susijusias su teismo sprendimu, priimti šioje byloje. Prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis dokumentuose išdėstytais faktais ir bylą nagrinėti jų biuro notarams nedalyvaujant.
6. Trečiasis asmuo I. D. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškinį palaiko. Paaiškino, kad po tėvelio mirties liko palikimas ¼ dalis gyvenamo namo, o ji dėl brolio palikimo tėčio palikimo buvo atsisakiusi. Kaip matosi iš pateiktų bylos priedų, J. Š. vardu pagal teismo sprendimą ir seniūnijos pažymą buvo registruota ¼ dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Notarės A. Š. 1995 m. kovo 9 d. išduotame Paveldėjimo teisės liudijime AŠR651 nurodyta, kad J. Š. turtą sudaro pusė, t.y. ½ dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį ūkinių pastatų. Kadangi notarės A. Š. įgaliojimai pasibaigę, o kitam notarui įstatymas nesuteikia teisės daryti pataisymų, klaidą galima ištaisyti tik teismine tvarka. Kai priėmė tėčio aplikimą, tai nesikreipė į registrų centrą, o susirūpino tik tuomet kai reikėjo tvarkytis palikimą po mamos mirties. Apie tai, kad netinkamai nurodytos paveldimo turto dalis dėl gyvenamojo namo, tai kreipėsi į registrų centą, bet prašymas buvo atmestas. Taip pat ištaisyti klaidą atsisakė tiek Raseinių rajono pirmojo notarų biuro notarės, tiek Lietuvos notarų rūmai.
7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo patenkinimo – galimos klaidos Liudijime ištaisymo, ir pažymi, kad savarankiško teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi, nors į bylą yra įtraukti trečiuoju asmeniu. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1994-02-09 įregistruota J. Š. nuosavybės teisė 1975-01-22 Teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24/75 ir (duomenys neskelbtini) viršaičio 1994-02-08 Pažymos Nr. 34, pagrindu. B. Š. Registrų centrui teikė 2019-07-09 prašymą, įformintą Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 21268566, įregistruoti jo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatus 1995-03-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. AŠR651 (toliau - Liudijimas), pagrindu. Teritorinis registratorius išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktą Liudijimą nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota J. Š. nuosavybės teisė į 1/4 dalį namo ir 1/2 dalį ūkio pastatų, o pateiktame Liudijime nurodyta, kad jam priklausė 1/2 dalis namo ir ūkio pastatų, todėl padarė išvadą, kad Liudijime nurodyti duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti namo ir ūkio pastatų dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. B. Š. su teritorinio registratoriaus sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijai (toliau - komisija), kuri 2019-09-12 sprendimu Nr. CSPR-242 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisija konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, tačiau šiems duomenims neatitinkant Liudijime nurodytų duomenų apie J. Š. priklausančią namo dalį (1/2), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų ištaisyti notaro patvirtinto Liudijimo bei negali įregistruoti B. Š. nuosavybės teisės į Liudijime nurodytas paveldimas nuosavybės teisės į namą dalis (2/8). Komisija pažymėjo, kad patenkinus B. Š. skundą į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, nebūtų teisingi ir išsamūs, neatitiktų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.
8. Trečiasis asmuo Lietuvos notarų biuras nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje Nr. e2-12682-674/2021. Paaiškino, kad notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, vykdo įstatymo jam pavestas funkcijas, saugo profesinę paslaptį bei asmeniškai atsako už atliktus notarinius veiksmus. Notarų profesinėje veikloje remiamasi asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad kiekvienas notaras notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą (Notariato įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Notarų rūmai yra viešasis juridinis asmuo - asociacija, kurio uždaviniai ir funkcijos reglamentuojami Notariato įstatyme (Notariato įstatymo 9 ir 10 straipsniai). Įstatymas nenumato, jog Notarų rūmai yra notarų, kurių įgaliojimai pasibaigę, teisių perėmėjai. Vadovaujantis Notariato įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi, Notarų rūmai atsako tik už notarų, kurių įgaliojimai pasibaigę, veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą. Iki 2004 m. kovo 8 d. galiojusių Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 362,13 punkte buvo numatyta, kad notaras savo iniciatyva arba suinteresuotiems asmenims prašant gali ištaisyti tik aiškius rašymo apsirikimus arba aritmetines klaidas, nekeičiančias patvirtinto ar išduoto dokumento esmės. Šioms taisyklėms netekus galios, notarinė praktika nepasikeitė. Nekeičiančiais notarinio dokumento esmės laikytini tokie rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, kai iš notarų pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad dokumente yra rašybos ar aritmetinė klaida, taip pat dėl kurių ištaisymo nėra pagrindo kilti suinteresuotų asmenų ginčui ar kt. Aiškius rašymo apsirikimus arba aritmetines klaidas, nekeičiančias notarinio dokumento esmės, notaras gali ištaisyti pats. Lietuvos notarinėje praktikoje notaras gali taisyti tik klaidas, esančias jo patvirtintuose dokumentuose, tačiau ne kito notaro patvirtintuose ar sudarytuose dokumentuose. Pastebėjus rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas notaro, kuris yra baigęs įgaliojimus, patvirtintame ar išduotame dokumente, tokias klaidas ištaisyti galėtų tik teismas. Esminių klaidų, kurios keičia notarinio dokumento esmę (pvz., turėtų būti įrašytas kitas sutarties objektas, kita sutarties šalis ir pan.), notaras ištaisyti ir jų aptarti negali, jos gali būti taisomos tik teisme arba sandorio šalims susitarus dėl sandorio pakeitimo. Taigi Notarų rūmai neturi teisės taisyti notarų patvirtintuose ar sudarytuose dokumentuose padarytų klaidų, nepriklausomai nuo to, ar notaras yra vykdantis veiklą, ar jo įgaliojimai yra pasibaigę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Notarų rūmai neturi kompetencijos taisyti ar pakeisti įgaliojimus baigusio notaro sudarytų ir patvirtintų dokumentų. Notarų rūmai taip pat neatstovauja buvusio notaro teismo procese, neperima kitų materialinių ir procesinių teisių bei pareigų, atsiradusių notaro profesinės veiklos metu, taip pat, neteikia paaiškinimų dėl notaro atliktų notarinių veiksmų. Byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
9. Civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Kaip nurodyta teismų praktikoje, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
10. Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas šiame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmenys, manantys, kad notaro atlikti veiksmai arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėti ir pažeidžiantys jų teises, turi teisę tokius veiksmus (neveikimą) apskųsti teismui CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2012).
11. Byloje nustatyta, kad 1995 m. kovo 9 d. notarė A. Š. išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (notarinio registro Nr. AŠR651) B. Š., kuris paveldėjo savo tėvo J. Š. turtą likusį po jo mirties (duomenys neskelbtini): sutuoktinė A. E. Š. paveldėjo po vieną ketvirtadalį turto, o B. Š. du ketvirtadalius, kurio naudai palikimo atsisakė I. D.. Nurodytas J. Š. priklausęs turtas iki jo mirties: pusė gyvenamojo namo su rūsiu, priestatu, veranda; pusė malkinės; pusė tvarto; pusė daržinės; pusė kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad J. Š. priklausė: ¼ dalis gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų pagal 1975 m. sausio 22 d. teismo sprendimą Nr. 2-24/75 ir 1994 m. vasario 8 d. apylinkės (seniūno) pažymėjimą Nr. 34. Pridedamas teismo sprendimas, kuris patvirtina tai kas nurodoma VĮ Registrų cento išraše. B. Š. ir I. D. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po savo motinos A. Š. mirties. B. Š. kreipėsi į VĮ Registrų centą su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teisę į statinius – gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. SPR4-4214 (14.5 E) prašymas atmestas nurodant, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, statinių registre J. Š. nuosavybės teise įregistruota ¼ dalis gyvenamojo namo 1A1p, ir po ½ dalį malkinės 2I1p, tvarto 3I1p, daržinės 4I1p, o pateiktame 1995 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijime Nr. AŠR651 nurodyta, kad J. Š. priklausė pusė aukščiau minėtų pastatų. Esant neatitikimams, nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti minimų pastatų dalis priklauso J. Š. nuosavybės teise. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir B. Š. 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundo netenkino, paliko galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SPR4-4214 (14.5 E). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. S. pateikė 2021 m. spalio 12 d. pranešimą, kad notarė A. Š. baigusi notaro veiklą, Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui buvo perduotos vesti tik nebaigtos turto paveldėjimo bylos, paveldėjimo bylos, kuriose buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, yra saugomos notarų rūmų archyve. Kito notaro priimtame paveldėjimo teisės liudijime notaras neturi galimybės ištaisyti klaidos, tai gali padaryti tik dokumentą išdavęs notaras. Kadangi notarė A. Š. yra baigusi notaro veiklą, klaida gali būti ištaisyta tik kreipiantis į teismą.
12. Nagrinėjamu atveju notarės išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo įgyja tam tikras asmenines ar turtines teises. Būtent šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruotos B. Š. daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus: dalis gyvenamojo namo, malkinės, daržinės, tvarto, esančių (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, dokumente padarytas rašymo apsirikimas ir nurodyta, kad J. Š. priklauso pusė gyvenamojo namo su rūsiu, kai iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad J. Š. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį ūkinių pastatų. Paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė A. Š. savo notaro veiklą yra baigusi, jos padarytas klaidas gali ištaisyti tik teismas.
13. Tais atvejais, kai asmuo mano, jog notaro atliktas veiksmas arba atsisakymas tokį veiksmą atlikti yra neteisėtas, jis turi teisę paduoti skundą notaro darbo vietos apylinkės teismui CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 511 straipsnis). Ieškovas B. Š. neteigia, kad atliktas notarinis veiksmas yra neteisėtas, kaip ir neginčija notaro išduotame paveldėjimo dokumente nustatytų faktų (palikimo priėmimo, paveldėtojų, paveldimo turto sudėties), o tik nurodo, kad išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodant paveldimo turto - gyvenamojo namo dalį, yra padarytas rašymo apsirikimas.
14. Kasacinio teismo pažymėta, kad paveldėjimo teisės liudijime notaro padaryta techninė spausdinimo klaida nėra teisinis pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą (lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2003, Nr. 3K-3-573/2012)
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjo J. Š. nuosavybės teisės registruotos į ¼ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ½ dalį malkinės, ½ dalį daržinės, esančių (duomenys neskelbtini). Be to šias aplinkybes patvirtina ir 1975 m. sausio 22 d. Teismo sprendimas Nr. 2-24/75, kurio pagrindu ir yra registruotos nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą ir nurodant palikėjui J. Š. nuosavybės teise priklausančio turto dalis, padaryta techninė klaida. (CPK 178 straipsnis).
16. Teismas vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyss civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
17. Esamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. AŠR651 yra padaryta rašybos klaida ir pripažįntina, kad palikėjo J. Š. paveldimą turtą po jo mirties sudaro: ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinys tenkintinas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje buvo išspręstas paveldėjimo teisės liudijimą išdavusios notarės A. Š., kurios įgaliojimai pasibaigę, klaidos ištaisymo klausimas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovais patraukto Raseinių rajono pirmojo notarų biuro neatitiktų CPK įtvirtinto bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principo ,pralaimėjęs moka“. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str.), CKP 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad Raseinių rajono notarės A. Š. 1995 m. kovo 9 d. išduotame B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. ARŠ651) yra padaryta rašybos klaida, nurodant, kad paveldimą turtą po J. Š. mirties sudaro pusė gyvenamojo namo su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
Ištaisyti rašybos klaidą ir nurodyti, kad paveldimą turtą po J. Š. mirties sudaro ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje 1995 m. kovo 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. AŠR651) palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.