Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2306-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
2S-2306-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13832-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
I.D. A.
Trečiasis asmuo
AB DNB bankas
Civilinė byla Nr. 2S-2306-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13832-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.21.1
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I.D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. A. ieškinį, pareikštą atsakovams antstoliui Irmantui Gaideliui ir Andriui Trumpakojui, trečiasis asmuo AB DNB bankas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2016-04-01 turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą Andrių Trumpakojį grąžinti ieškovei butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo naudai priteisti iš ieškovės 30429,73 Eur, iš antstolio I. Gaidelio priteisti 9 603,27 Eur, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus ieškinys atmestas ir iš ieškovės I. D. A. trečiajam asmeniui Luminor Bank, AB, priteistas 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.2018 m. gegužės 24 d. ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti 2018-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų antstolio Irmanto Gaidelio ir Andriaus Trumpakojo bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą Andrių Trumpakojį ieškovės neiškeldinti ir leisti gyventi bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame Andriui Trumpakojui; įpareigoti atsakovą netrukdyti ir sudaryti sąlygas ieškovei gauti su buto naudojimu susijusias paslaugas (elektra, dujos, vanduo ir kt.), už jas atsiskaityti; suteikti ieškovei teisę sudaryti su įmonėmis ir kitomis įstaigomis sutartis dėl elektros, dujų, vandens ir kt. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekimo ir/ar paslaugų atnaujinimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad, patikslinus ieškinio reikalavimus, pritaikyta laikinoji priemonė – įrašas Nekilnojamo turto registre, draudžiantis atsakovui perleisti minėto buto nuosavybės teises- yra nepakankama, kadangi atsakovas Andrius Trumpakojis gali imtis veiksmų iškeldinti ieškovę iš buto arba suvaržyti naudojimosi butu galimybes. Teigė, kad atlikus minėtus veiksmus, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti neįmanomu, t. y., ieškovė negalės nedelsiant naudotis butu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėta nutartimi jau buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat 2017 m. lapkričio 3 d. teismas nutartimi atsisakė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir 2017 m. spalio 13 d. prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovė (apeliantė), trečią kartą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes. Teismas sprendė, kad tenkinti prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nėra teisinio pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė I. D. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nesusipažino ir nenagrinėjo jos 2018-05-23 prašymo, o buvo pakartotinai išnagrinėti jos ankstesni prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė rėmėsi visiškai kitu pagrindu ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip prevencines priemones, kurios užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, o ne ankstesniuose prašymuose tuo pagrindu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas visiškai neatsižvelgė į jos argumentus, nutartyje nepateikta motyvų, kodėl jie atmetami, nutarties dalyje ypatinga reikšmės suteikiama nuosavybės neliečiamumo principui, neatsižvelgiant į apeliantės interesus. Atsakovas antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad byloje jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tuo tarpu tenkinus ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų pažeista šalių lygiateisiškumo pusiausvyra, pernelyg apribotos atsakovo kaip teisėto buto savininko nuosavybės teisės. Tuo labiau, kad ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą neiškeldinti ieškovės, leisti jai gyventi atsakovui priklausančiame bute; įpareigoti atsakovą netrukdyti ir sudaryti sąlygas ieškovei gauti su buto naudojimu susijusias paslaugas (elektra, dujos, vanduo ir kt.), už jas atsiskaityti.Nagrinėjamu atveju apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog ieškovės analogiški prašymai jau ne kartą išnagrinėti. Apeliantė su tuo nesutinka. Nurodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė remiasi visiškai kitu pagrindu ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip prevencines priemones, kurios užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, o ne ankstesniuose prašymuose tuo pagrindu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiu apeliantės argumentavimu nėra jokio pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmestas analogiškas ieškovas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent įpareigoti atsakovą neiškeldinti ieškovės, leisti jai gyventi atsakovui priklausančiame bute; įpareigoti atsakovą netrukdyti ir sudaryti sąlygas ieškovei gauti su buto naudojimu susijusias paslaugas (elektra, dujos, vanduo ir kt.), už jas atsiskaityti. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi netenkinus ieškovės atskirojo skundo ir palikus galioti anksčiau minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nors apeliantės teigimu paskutiniuoju prašymu ji prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitu pagrindu, kaip prevencines priemones, kurios užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi laikinosios apsaugos priemonės visada taikomos ieškinio reikalavimo ribose. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra susiję išimtinai tik su turto pardavimo varžytinių akto ginčijimu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio ir atitinka įstatyme įtvirtintas dvi būtinąsias sąlygos, leidžiančias taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovei (apeliantei), pakartotinai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant iš esmės tas pačias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties teisine argumentacija, pažymi, kad byloje nėra nustatytos būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos (CPK 144 str.).Pažymėtina, kad apeliantė jokių argumentų dėl ko pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos atskirajame skunde iš esmės nenurodo ir nemotyvuoja, o atkartoja prašymo argumentus.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas