- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-454-574/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11617-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- K. F.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. F. pripažintas recidyvistu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 16 d., apie 17.23 val., paskambinus V. L. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susitarė ir, apie 17.42 val. atvykęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini), už 40 Eur pardavė V. L. narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios kiekis 0,00035 g., tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, disponavo, gabeno ir laikė minėtas narkotines medžiagas – karfentanilį, ir jas pardavęs išplatino.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu K. F. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde nurodo, kad jau apie metus nebevartoja draudžiamų medžiagų, dalyvauja programose, skirtose gydytis nuo priklausomybės, lankosi anoniminių narkomanų susitikimuose. Jis turi 5 metų dukrą, kuri gyvena su juo ir jo mama, kuri yra dukros globėja. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti, jau pradeda padoriai gyventi. Prašo suteikti galimybę įrodyti, kad yra pasikeitęs, jau daug laiko nedaro nusikaltimų ir nėra pavojingas visuomenei.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo K. F. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra jokio pagrindo.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
5. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-251-1214/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius
aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas K. F. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – į tai, kad nuteistasis, veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog K. F. praeityje teistas 14 kartų, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai, valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, taip pat su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 168-174). Administracinių nusižengimų registro 2025 m. vasario 25 d. išrašo duomenimis, K. F. per pastaruosius trejus metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus svetimo turto vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtų piniginių baudų nemoka (t. 4, b. l. 66-87), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apylinkės teismas neteisingai nurodė, jog K. F. praeityje buvo teistas 14 kartų, kadangi iš byloje esančio Įtariamųjų nuteistųjų ir išteisintųjų registro duomenų išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. gegužės 16 d., nuteistasis buvo teistas ne 14, o 9 kartus (veika nagrinėjamoje byloje padaryta 2023 m. birželio 16 d.) Kaip matyti iš minėto duomenų išrašo, po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas nagrinėjamoje byloje, K. F. buvo nuteistas dar 5 kartus už baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei padarymą. Taigi ir po nusikalstamos veikos, už kurią K. F. nuteistas šioje byloje, padarymą, toliau darė naujas nusikalstamas veikas.
8. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, bei, kad anksčiau teismų paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, nepaveikė, kad nebenusikalstų, todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jau apie metus nebevartoja draudžiamų medžiagų, dalyvauja programose, skirtose gydytis nuo priklausomybės, lankosi anoniminių narkomanų susitikimuose, turi 5 metų dukrą, kuri gyvena su juo ir jo mama, kuri yra dukros globėja, taip pat, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti, jau pradeda padoriai gyventi. Visgi, kaip jau aptarta aukščiau, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė, nenumatant jokių alternatyvių bausmių, o pagrindų taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.
9. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam K. F. bausmės rūšį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Nors nuosprendyje teismas neteisingai įvardino nuteistojo teistumų skaičių, tačiau toks neatitikimas, kolegijos vertinimu, nelėmė teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo. Bausmės dydis, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, nustatytas artimas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui (2 metai), todėl dar labiau ją mažinti jokio pagrindo nėra.
10. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme. Subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat svarstė galimybę nuteistajam K. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio 4 dalies pagrindu. BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo K. F. asmenybę, nenustatė pagrindo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jos nėra pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, kadangi prieš padarant nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla, K. F. buvo teistas 9 kartus, po šios veikos padarymo, nuteistas dar 5 kartus, turi neišnykusį teistumą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
13. Vilniaus apygardos teismui 2025 m. rugsėjo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 200 Eur išieškojimo iš nuteistojo K. F. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pažymėtina, kad teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Būtent šios normos pagrindu nuteistajam buvo paskirta gynėja, nepriklausomai nuo jo valios. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, taip pat į tai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, duomenų apie nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje buvo apklausta liudytoja V. L.. Nuosprendžio motyvuojamosios dalies 11-o lapo 2-oje ir 5-oje pastraipose neteisingai nurodyta liudytojos V. L. pavardė – V. L.. Akivaizdu, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, todėl jis ištaisytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. F. (K. F.) apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti nuosprendžio motyvuojamosios dalies 11-o lapo 2-oje ir 5-oje pastraipose padarytą rašymo pasirikimą – vietoje neteisingai nurodytos liudytojos pavardės – „V. L.“ įrašyti „V. L.“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.