Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. I. ir D. Z. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Z. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

7. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, (duomenys neskelbtini) atsakovams gimė dukra S. Z. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11235-1090/2020 atsakovų santuoką nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu, I. Z. teismas grąžino iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „I.“. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė I. I. 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė santuoką su D. I., kurią 2024 m. vasario 13 d. nutraukė, sudarydami notarinę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14509-862/2014 atsakovei laikinai (2 metų laikotarpiui) buvo apribota tėvų valdžia S. Z. atžvilgiu, Vaikui nustatyta nuolatinė globa ir globėja bei gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta Z. N. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Šiuo sprendimu teismas priteisė Vaikui iš atsakovės I. Z. (dabartinė pavardė – I.) po 350 Lt (101,37 Eur), o iš atsakovo D. Z. po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 3 d.) iki Vaiko pilnametystės. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad atsakovai deda pastangas tam, kad išsigydytų nuo priklausomybės, būdami blaivūs rūpinasi dukra, nepilnametės ir tėvų emocinis ryšys nėra nutrūkęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10202-1102/2021 panaikino I. I. 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą S. Z. atžvilgiu, panaikino Vaikui minėtu sprendimu nustatytą nuolatinę globą, atleidžiant globėją Z. N. nuo Vaiko globėjos ir gaunamų lėšų tvarkytojos pareigų. Teismas šia nutartimi Vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina I. I. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1824-723/2023 ieškovui išdavė leidimą paimti Vaiką iš atsakovės. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesiima priemonių, kad pasirūpintų Vaiko fiziologiniais, emociniais, ugdymo ir kitais poreikiais. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nuo tada Vaikas gyvena pas atsakovės motiną (Vaiko senelę) Z. N.

10. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią. Sprendžiant, ar šiuo atveju yra pagrindas tėvų valdžios apribojimui, kaip minėta, teisiškai reikšminga nustatytina aplinkybė yra tai, ar atsakovai vengia vykdyti savo kaip tėvų pareigas. Atsakovai, bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko, kad jiems būtų apribotos tėvų teisės, tačiau nesutiko, kad tai būtų padaryta neterminuotam laikotarpiui.

11. Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo Vaiko priežiūros, o atsakovė nelinkusi keisti savo elgesio ir nesiima realių veiksmų siekiant pradėti spręsti iškilusias alkoholio vartojimo problemas. Ieškovas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti. Teismas tokių ieškovo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

12. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas iš esmės stabiliai teikia Vaikui išlaikymą (po 200 Eur kas mėnesį), bendrauja su Vaiku tiek tiesiogiai, tiek nuotolinėmis priemonėmis (telefonu), todėl spręsti, kad atsakovas visiškai nesirūpina Vaiku nėra pagrindo. Atsakovė I. I. pateikė teismui Specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ 2024 m. sausio 25 d. atsakovei išduotą jos charakteristiką, kurioje nurodyta, kad minėtuose globos namuose atsakovė dirba nuo 2023 m. gegužės 9 d. individualios priežiūros darbuotoja. Charakteristikoje atsakovė apibūdinama kaip pareiginga, jos darbas nurodyta, kad tiek globos namų gyventojų, tiek administracijos yra vertinamas teigiamai. Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog už 2023 m. rugpjūčio mėnesį jai buvo pervesta 1 060 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. lapkričio mėnesį jai buvo pervesta šiek tiek daugiau – 1 174,92 Eur darbo užmokesčio, panašiai (1 168,95 Eur) pervesta ir už 2024 m. sausio mėnesį. Atsakovė taip pat pateikė teismui psichologės E. S. 2024 m. vasario 14 d. parengtą specialisto grįžtamąjį ryšį, kuriame psichologė nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 8 d. suteikė atsakovei I. I. keturias konsultacijas, psichologė taip pat nurodė, kad I. I. atsakingai lankosi konsultacijose, derindama jas su darbo grafiku. Psichologė nurodė, kad I. I. yra motyvuota siekti teigiamų pokyčių savo gyvenime. Psichologė rekomendavo I. I. rūpintis savo emocine sveikata, taip pat palaikyti teigiamą ryšį su dukra.

13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip minėta, galėtų būti taikomas tuomet, jei teismas padarytų išvadą, kad atsakovai daro ypatingą žalą Vaiko vystymuisi ar visiškai Vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Ieškovas byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovai daro ypatingą žalą Vaikų vystymuisi. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovai Vaiku visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo ieškinio argumentus, kad atsakovai Vaikais tinkamai nesirūpina. Vis dėlto, kaip minėta, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

14. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovės neveikimą motinos valdžios įgyvendinimo prasme sąlygoja kenksmingas alkoholio vartojimas, kuris jau yra sukėlęs atsakovei fizinę ir psichologinę priklausomybę. Priklausomybė yra susijusi su susilpnėjusia galimybe kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą, jį nutraukti, todėl tai nėra susiję tik su paties žmogaus apsisprendimu (noru ar nenoru keisti situaciją). Be to, priklausomybė gali lemti sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“, todėl tokiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą (T. J. „Priklausomybės nuo alkoholio progresavimas ir asmens tapatumas biografiniuose pasakojimuose: nuo tapatumo valdymo iki „alkoholinės beprotybės“. Visuomenės sveikata, 2013 m., Nr. 3(62)). Pažymėtina, kad alkoholinės abstinencijos būklė gali būti net pavojinga gyvybei dėl galimų komplikacijų, todėl tokiu atveju būtina specialistų (gydytojų) pagalba. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad šiuo metu atsakovė yra konsultuojama specialisto. Aptartos aplinkybės rodo, kad motinos valdžios neįgyvendinimas yra susijęs su atsakovės psichinės sveikatos būkle. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovės psichinės sveikatos būklė nebegali pasikeisti (pagerėti), todėl teismas daro išvadą, kad neterminuotam motinos valdžios apribojimui teisinio ir faktinio pagrindo šiuo atveju nėra.

15. Kaip minėta, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad nors atsakovei laikinas motinos valdžios apribojimas šiuo metu nenustatytas, tačiau atsakovė ir be šios prevencinės priemonės suvokia savo problemą dėl alkoholio vartojimo ir ją sprendžia, o jos taikomi problemos sprendimo būdai duoda teigiamų rezultatų – jau kuris laikas (nuo 2023 m. gegužės 9 d.) atsakovė turi nuolatinį darbą, kuriame yra teigiamai apibūdinama, atsakovė šios bylos nagrinėjimu metu išsiskyrė su buvusiu sutuoktiniu D. I., kuris pasak atsakovės darydavo jai neigiamą įtaką, ir dabar gyvena tik su suaugusiu savo sūnumi, t. y. jos elgesyje pastebėti teigiami pokyčiai ir galima pagrįstai spręsti, kad Vaiko ir motinos (atsakovės) ryšys ateityje sustiprės. Taigi, teismas daro išvadą, kad nors atsakovai šiuo metu tinkamai nesirūpina Vaiku, tačiau negalima sakyti, kad nėra duomenų, jog tokia padėtis ateityje negali pasikeisti. Teismas pažymi, kad kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Valstybės institucijų didesnės pastangos padėti atsakovei (labiau įsiklausyti ir bendradarbiauti sprendžiant, kokios pagalbos priemonės labiau tinka šiai konkrečiai situacijai) atitiktų ir nepilnamečio Vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad Vaiko globėja yra gana garbaus amžiaus (šių metų balandžio mėnesį jai sueis 80 metų), o artimo Vaiko ir tėvų ryšio svarba yra neabejotina. Šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgia ir į S. Z. teismo posėdyje dalyvaujant psichologei išklausytą nuomonę, kuomet ji nurodė nenorinti, jog jos tėvams būtų neterminuotai apribotos tėvų teisės. Mergaitė šiltai atsiliepė apie savo tėvus, nurodė, kad jai yra gera būti su jais. Bylos nagrinėjimu metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovui, kuris išreiškė norą dažniau matytis su Vaiku, pasiūlė kreiptis į teismą, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad apribėjus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taigi, Vaiko globėja Z. N. negali nepagrįstai riboti tėvų (tiek atsakovės, tiek ir atsakovo) teisės matytis su Vaiku.

16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas abiems tėvams taiko laikiną tėvų teisių apribojimą.

17. Ieškovas nurodė, kad Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti laikinos globėjos Z. N. šeimoje, Vaikas prižiūrėtas, tinkamai rūpinamasi Vaiko sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi Vaiko poreikiai. Įvertinus šias aplinkybes, Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina globėjos Z. N. gyvenamojoje vietoje.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Ieškovas, kaip minėta, teismo prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą Vaikams po 316 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

19. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

20. Atsakovas D. Z. nurodė, kad jo kas mėnesį Vaikui teikiamas 200 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas. Teismas šių atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Šiuo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 708,40 Eur, vaikams kas mėnesį skiriama paramos suma („vaiko pinigai“) šiuo metu yra 96,25 Eur. Nepilnametė atsakovų dukra šiuo metu yra beveik 14 metų amžiaus, byloje nėra duomenų apie Vaiko sveikatos problemas ar specialiuosius poreikius. Taigi, kad užtikrintų būtinas Vaikui vystytis sąlygas, kiekvienas iš tėvų prie Vaiko išlaikymo kas mėnesį turi prisidėti 306 Eur suma (708,40 Eur – 96,25 Eur / 2). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikinai globėjai išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai Vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam būtų „sunkiau“ mokėti 316 Eur dydžio išlaikymą, nes jis turi įsipareigojimų bankui. Atsakovas D. Z. pateikė teismui duomenis, jog 2020 m. gruodžio 2 d. pasirašė su Luminor Bank AS kreditavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2041 m. gegužės 6 d. grąžinti banko suteiktą 48 000 Eur dydžio kreditą butui (duomenys neskelbtini) pirkti. Atsakovas taip pat pateikė teismui duomenis, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. yra pasirašęs sutartį dėl 1 630 Eur dydžio vartojimo kredito gavimo (paskutinė įmokų mokėjimo data pagal vartojimo kreditą 2025 m. vasario 28 d.). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovai, nusprendę susilaukti vaikų, turi pareigą juos ir išlaikyti, todėl atsakovo argumentai, kad jam yra sunkiau skirti didesnį išlaikymą Vaikui, nes jis turi finansinių įsipareigojimų (paskola būstui, vartojimo paskola) teismo vertinami kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga užtikrinti minimalius, būtiniausius savo vaikų poreikius yra pagrindinis vaikų susilaukusių suaugusių žmonių finansinis įsipareigojimas ir kitus įsipareigojimus tėvai turi prisiimti atsižvelgdami į tai, kad jie turi konstitucinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar kitus atsakovo išlaikomus asmenis, todėl jis (kaip ir atsakovė) privalo kas mėnesį Vaikui teikti 306 Eur dydžio išlaikymą, o neturėdamas tam galimybės, imtis reikiamų priemonių, kad būtų pajėgus tai padaryti.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovams byloje buvo suteikta nemokama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui duomenis, kad atsakovui buvo suteikta antrinės teisinės advokato pagalbos už 345,83 Eur, o atsakovei už 275 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią motinai I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) )nepilnametės dukros S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią tėvui D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametės dukros S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametei dukrai S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) nuo ieškinio teismui pateikimo (2023 m. lapkričio 20 d.) iki S. Z. pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14509-862/2014 iš atsakovo D. Z. nepilnametei dukrai S. Z. priteistą išlaikymo dydį (144,81 Eur) ir priteisti iš atsakovo D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametei S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) nuo ieškinio teismui pateikimo (2023 m. lapkričio 20 d.) iki S. Z. pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti Z. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnametės S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) Z. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.