- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 2-1426-871/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28362-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- Z.K.
- Atsakovas
- L.S., VM, V.M.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis, Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z.K. patikslintą ieškinį atsakovams L.S. ir V.M. dėl palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
2015-11-24 ieškovė Z.K. pateikė teismui patikslintą ieškinį (1 t., b.l. 118-122), atsakovams L.S. ir V.M., kuriuo prašoma: 1) priteisti iš atsakovės L.S. 6 940,00 EUR palūkanų įsiskolinimą pagal 2011-08-01 paskolos sutartį bei 174,92 EUR palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis, 2) priteisti iš atsakovo V.M. 7 703,00 EUR palūkanų įsiskolinimą pagal 2011-08-01 Paskolos sutartį bei 194,16 EUR palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis; 3) priteisti iš atsakovų L.S. ir V.M. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovai iš ieškovės pasiskolino po 17 500 EUR. Atsakovai už paskolą įsipareigojo mokėti palūkanas – 14,4 procentus mokant kiekvieną mėnesį. Atsakovai savo įsipareigojimų nevykdo, nors nuolat žada tai daryti. Tokiu būdu atsakovės įsiskolinimas pagal paskolos sutartį 2015-08-01 datai 6940 EUR palūkanų, o atsakovo 7703 EUR palūkanų. Atsakovai jau keturis metus vėluoja sumokėti sutartines palūkanas, todėl iš jų priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos (delspinigiai) už 6 mėn. nuo negrąžintų palūkanų sumų. Taip pat priteistinos procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovai L.S. ir V.M. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 152-153) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į pradinį ieškinį (b.l. 67-70) išdėstytus argumentus. Su ieškove buvo susitarta, kad palūkanos pagal paskolos sutartis bus pradėtos mokėti nuo 2012 m. pradžios, t.y. iki 2012 pradžios atsakovai planavo užbaigti autobuso remontą ir pradėti jį naudoti turistų pervežimams. Ieškovei buvo žinoma, kad palūkanų pagal paskolos sutartis mokėjimas buvo susietas su pajamomis, gautomis eksploatuojant pirktą autobusą. Tačiau kelevių pervežimo verslas nelabi sekėsi, dėl to atsakovai negalėjo mokėti ieškovei sutartų palūkanų. Pagal atsakovų prašymą ieškovė sutiko, kad palūkanų mokėjimas būtų atidėtas bei sumažintas palūkanų dydis. Ieškovė nepagrįstai palūkanas skaičiuoja nuo 2011-08-01, nes pagal sutarčių 2 punktą palūkanos pagal paskolos sutartis turėjo būti mokamos nuo 2012 m. pradžios. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo sumokėjo ieškovei 2377 EUR palūkanų, atsakovė – 3140 EUR palūkanų. Paskolos sutartyse nustatytas palūkanų dydis yra neprotingai didelis ir turėtų būti sumažintas pagal CK 6.37 str. 3 d. Prašė sumažinti paskolos sutartyse nustatytas 14,4 proc. metines palūkanas iki 6,39 proc. metinių palūkanų ir atitinkamai sumažinti priteistą įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas advokatas Giedrius Baziulis ieškinį prašė tenkinti, prašė priteisti iš atsakovės L.S. 6 740,00 EUR palūkanų įsiskolinimą pagal 2011-08-01 paskolos sutartį, nes po bylos iškėlimo atsakovė sumokėjo 2015-08-18 200 EUR, bei 174,92 EUR palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis, 2) priteisti iš atsakovo V.M. 7 703,00 EUR palūkanų įsiskolinimą pagal 2011-08-01 Paskolos sutartį bei 194,16 EUR palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis; 3) priteisti iš atsakovų L.S ir V.M. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės pakartojo 2015-11-24 patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė sumažinti paskolos sutartyse nustatytas 14,4 proc. metines palūkanas iki 6,39 proc. metinių palūkanų ir atitinkamai sumažinti priteistą įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė Z.K. ir atsakovė L.S. sudarė 2011 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovės 17 500 eurų, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2016-08-01. Pagal sutarties 4 punktą šalys susitarė, kad palūkanos sudarys 14,4 proc. per metus. O sutarties 2 punkte šalys susitarė „paskola pradėti grąžinti nuo 2012 m. Procentus mokėti kiekvieną mėnesį“ (b.l. 9). Ieškovė Z.K. ir atsakovas V.M. sudarė 2011 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovės 17 500 eurų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016-08-01. Pagal sutarties 4 punktą šalys susitarė, kad palūkanos sudarys 14,4 proc. per metus. O sutarties 2 punkte šalys susitarė „paskola pradėti grąžinti nuo 2012 m. Procentus mokėti kiekvieną mėnesį“ (b.l. 10).
Atsakovai bylos nagrinėjimo metu paskolų sutarčių, kurių pagrindu buvo pateiktas ieškinys, įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl abejoti šiais sandoriais ir jame išreikšta ginčo šalių valia teismui nėra pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė L.S. 2013-07-08 sumokėjo ieškovei 420 EUR sutartinių palūkanų, 2013-08-21 – 210 EUR, 2013-09-19 – 210 EUR, 2013-12-22 sumokėjo 500 EUR, 2014-07-25 - 500 EUR, 2015-04-15 - 300 EUR, 2015-05-16 1000 EUR (b.l. 91, 11, 12, 15, 71). Po ieškinio pateikimo teismui atsakovė L.S. sumokėjo ieškovei 200 EUR 2015-08-18 (b.l. 76). Atsakovas V.M. 2013-07-08 sumokėjo ieškovei 420 EUR sutartinių palūkanų, 2013-08-20 – 210 EUR, 2013-09-19 – 210 EUR, 2014-07-25 – 500 EUR, 2014-09-02 – 637 EUR, 2014-12-22 – 250 EUR, 2015-03-01 – 150 EUR (b.l. 92, 16, 73).
Ieškovė 2015 m. kreipėsi su pretenzijomis į atsakovus, prašydama atsakovų sumokėti 14,4 proc. dydžio palūkanas nuo paskolintų ir negrąžintų paskolų paskaičiuotas (b.l. 31-36).
Atsakovas V.M. 2015-06-25 pranešimu nurodė, kad reikalaujamą sumą įsipareigoja pervesti dalimis (po 100 EUR) į ieškovės sąskaitą, kol bus padengtas įsiskolinimas (b.l. 18).
Atsakovė L.S. raštišku pranešimu nurodė, kad pažada įsiskolinimą grąžinti, prašo leisti mokėti dalimis (b.l. 19).
Ieškovė 2015-08-17 kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų, 2015-11-24 patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovės L.S. priteisti sutartinių palūkanų 6940 EUR įsiskolinimą 2015-08-01 datai, o iš atsakovo V.M. 7703 EUR palūkanų įsiskolinimą 2015-08-01 datai.
Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas
CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita, t. y. šalys gali sudaryti tiek atlygintinę (už pelno palūkanas), tiek neatlygintinę paskolos sutartį; CK 6. 872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė.
Atsakovai bylos nagrinėjimo metu paskolų sutarčių, kurių pagrindu buvo pateiktas ieškinys, įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl abejoti šiais sandoriais ir jame išreikšta ginčo šalių valia teismui nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pagal abiejų 2011-08-01 paskolų sutarčių 4 punktus šalys susitarė, kad palūkanos sudarys 14,4 proc. per metus. O sutarčių 2 punkte šalys susitarė „paskola pradėti grąžinti nuo 2012 m. Procentus mokėti kiekvieną mėnesį“ (b.l. 9, 10). Kompleksiškai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovai su ieškove 2011-08-01 sudarė atlygintines paskolos sutartis, pagal kurias atsakovai už naudojimąsi paskolos sumomis (L.S. už 17 500 EUR ir V.M. už 17 500 EUR) įsipareigojo mokėti ieškovei 14,4 proc. dydžio metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad paskolos sutartys atlygintinės, o pagal ginčo paskolos sutartis atsakovai įsipareigojo mokėti metines 14,4 % dydžio palūkanas už naudojimąsi paskolos sumomis (vieno mėnesio palūkanų dydis yra 210 EUR (17 500 EUR x 14,4% : 12 mėn. pagal vieną paskolos sutartį); atsakovai pripažino, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovas V.M. sumokėjo ieškovei: 2377 EUR palūkanų, o atsakovė L.S. sumokėjo ieškovei 3140 EUR palūkanų (b.l. 68). Taigi atsakovai nereguliariai mokėdami palūkanas (b.l. 91, 92), tokiu būdu iš esmės pripažino, kad paskolos sutartys tarp šalių buvo atlygintino pobūdžio, ir jie vykdė tokius susitarimus. Tačiau byloje kilo ginčas dėl termino, nuo kurio pradžios skaičiuotinos palūkanos ir palūkanų dydžio sumažinimo.
Pažymėtina, kad civilinės teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pagal palūkanų funkcijas ir paskirtį išskiriamos dviejų rūšių palūkanos: 1) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); 2) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str.) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip tik prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas - 14,40 proc. sutartines palūkanas už 17 500 EUR dydžio paskolos sumą iš atsakovės ir už 17 500 EUR dydžio paskolos sumą iš atsakovo, palūkanas skaičiuojant nuo 2011-08-01 iki 2015-08-01.
Mokėjimo (pelno) palūkanas reglamentuoja CK 6.872 straipsnis, kuriame nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovai susitarė, kad sutartyse numatytos palūkanos už naudojimąsi paskola bus mokamos kiekvieną mėnesį (b.l. 9, 10). Ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoja nuo sutarčių sudarymo dienos 2011-08-01. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pagal abi paskolos sutartis šalys susitarė, kad palūkanos pagal paskolos sutartį turi būti pradėtos mokėti nuo 2012 m. sausio mėn., nes pagal sutarčių 2 punktą šalys susitarė dėl mokėjimų pagal paskolos sutartį termino pradžios – 2012 m. Teismas tokius atsakovų teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Sutarčių 2 punkte šalys susitarė „paskola pradėti grąžinti nuo 2012 m. Procentus mokėti kiekvieną mėnesį“ (b.l. 9, 10). Taigi pagal 2 punktą šalys susitarė nuo 2012 m. pradėti grąžinti paskolą, tuo tarpu sutartyse nėra nurodoma, kad ir palūkanos pradedamos mokėti nuo 2012 m. pradžios. Kompleksiškai įvertinus sutarčių turinį, šalių paaiškinimus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog pagal sutartis šalys susitarė, kad palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį, taigi mokėjimo termino nesiejant su 2012 m. pradžia. Todėl ieškovė pagrįstai palūkanų mokėjimo pradžią skaičiuoja nuo paskolos sutarčių sudarymo dienos 2011 m. rugpjūčio 1 d., t.y. nuo paskolintų pinigų naudojimo pradžios. Taigi ieškovės teisę reikalauti 14,40 proc. sutartinių palūkanų nuo 17 500 EUR paskolos iš atsakovės ir nuo 17 500 EUR paskolos iš atsakovo, skaičiuojant nuo 2011-08-01 numato teisės normos ir šalių sudarytos sutartys, todėl toks reikalavimas laikytinas teisiškai pagrįstu.
Atsakovai pateiktu atsiliepimu prašo mažinti sutartines palūkanas nuo 14,4 % iki 6,39 %, nurodydami, kad sutartinės palūkanos ženkliai didesnės už vidutinę metinę palūkanų normą, imamą už Lietuvos bankų suteiktas komercines paskolas paskolos sudarymo metu.
Kaip minėta, 14,40 proc. palūkanų paskirtis yra pelnas, o ne nuostolių kompensavimas. Dėl šių palūkanų dydžio šalys susitarė ir jos turi būti mokamos iki paskolos grąžinimo, nepriklausomai nuo to patiria ar nepatiria kreditorius kokius nors nuostolius. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Todėl esant kreditoriaus reikalavimui sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. įvykdyti prievolę natūrą, palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.258 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos prašant taikyti civilinę atsakomybę, t. y. sumokėti kompensuojamąsias palūkanas. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo LAT praktikoje apžvalga, Nr. 37, psl. 444).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2015-08-01, t.y. reikalauja prievolės vykdymo natūra. Atsakovai atsiliepime palūkanas prašo mažinti CK 6.37 str. 3 d. pagrindu ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, kurioje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Tačiau ši atsakovų nurodoma praktika suformuota sprendžiant bylas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina, nes kaip minėta aukščiau byloje pareikštas reikalavimas ne sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimas prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1. 37, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, o taikant sutarčių teisės normas.
Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys. Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo. Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju šalių sutartys sudarytos laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą. Sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovai atsisakė vykdyti sutarčių sąlygas dėl 14,40 proc. pelno palūkanų. Priešingai, byloje esančiais raštais 2015 metų atsakovai pripažino savo prievolės mokėti palūkanas ir įsipareigojo reikalaujamas sumas grąžinti (b.l. 18, 19). Kadangi šioje byloje atsakovai, atstovaujami profesionalaus teisininko advokato, bei procese galiojant rungimosi principui, nereiškė priešieškinio dėl paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo taikant CK 6.223 str., 6.228 str. ar kitas sutarčių teisės nuostatas, ši byla yra dispozytivi, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nėra pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartis ir pakeisti vieną iš jos sąlygų.
Nors atsakovai tokių pagrindų mažinti palūkanas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįrodinėjo, tačiau teismas jų ir nenustatė. Teismas pažymi, kad esminė šalių nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Nagrinėjamu atveju teismas esminės šalių nelygybės sutarčių sudarymo metu, spręsdamas klausimą dėl palūkanų dydžio pagrįstumo, nenustatė, o atsakovai jos neįrodė. Be to, pažymėtina, kad atsakovai nereguliariai mokėdami palūkanas (b.l. 91, 92), tokiu būdu iš esmės pripažino, kad paskolos sutartys tarp šalių buvo atlygintino pobūdžio, ir jie vykdė tokius susitarimus. Iš atsakovų atsiliepimo matyti, kad atsakovai pinigus skolinosi ne vartojimo poreikiams, o komerciniais tikslais, siekdami už paskolinus pinigus pirkti autobusą ir jį naudoti UAB „Baltic cars“ veikloje. Atsakovai su atsiliepimu pateikė Lietuvos banko duomenis dėl 2011-08 suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normų (b.l. 75), tačiau jos neatspindi komerciniais tikslais be jokio prievolių įvykdymo užtikrinimo suteiktų paskolų, ilgesnių nei 1 metų, vidutinių palūkanų normų. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad sutartyse įtvirtinta esminė šalių nelygybė (CK 6.228 straipsnis) ir mažinti šalių sutartyse nustatytą pelno (mokėjimo) palūkanų normą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai prisiimtų prievolių tinkamai ir laiku mokėti palūkanas nevykdo ilgą laikotarpį (keturis metus), atsakovai pripažino, kad nėra grąžinę nei jokios dalies paskolos, nors pagal sutartis įsipareigojo paskolą pradėti grąžinti nuo 2012 m. pradžios, kas taip pat nesudaro pagrindo mažinti sutartines palūkanas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo CK 6.223 str., 6.228 str. ar kitų sutarčių teisės nuostatų pagrindu, neįrodinėjo ir neįrodė minėtų materialiosios teisės normų taikymo pagrindų konkrečiu atveju, todėl byloje pagrindo mažinti sutartines pelno palūkanas teismas nenustatė.
Atsakovės L.S. mokėtinos sutartinės palūkanos nuo 17 500 EUR sumos už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2015-08-01 sudaro 10080 EUR, atsakovė per šį laikotarpį sumokėjo ieškovei 3140 EUR, ką atsakovė pripažino atsiliepime (b.l. 69), todėl likusi skola sudaro 6940 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė sumokėjo ieškovei 2015-08-18 200 EUR palūkanų (b.l. 76) ir ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra, yra pagrindas iš atsakovės L.S. ieškovės naudai priteisti 6740 EUR mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2015-08-01 Lt (6940 EUR ieškinio reikalavimas – 200 EUR sumokėtus bylos nagrinėjimo metu) (2011-08-01 paskolos sutartis, CK 6.872 str., 6.213 str. 1 d., 6.38 str.).
Atsakovo V.M. mokėtinos sutartinės palūkanos nuo 17 500 EUR sumos už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2015-08-01 sudaro 10080 EUR, atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo ieškovei 2377 EUR, ką atsakovas pripažino atsiliepime (b.l. 69), todėl likusi skola sudaro 7703 EUR. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo V.M. ieškovės naudai priteisti 7703 EUR mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2015-08-01 Lt (2011-08-01 paskolos sutartis, CK 6.872 str., 6.213 str. 1 d., 6.38 str.).
Atsakovų teiginiai, kad jie skolintus pinigus skolino autobuso pirkimui, kurį planavo naudoti įmonės veikloje, tačiau keleivių (turistų) pervežimo verslas nesisekė, atsakovai nieko neuždirbo, neturi pajamų, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio dėl palūkanų priteisimo, nes atsakovų su trečiaisiais asmenimis sudaryti sandoriai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir neeliminuoja atsakovų prievolės mokėti palūkanas pagal su ieškove sudarytas rašytines paskolos sutartis, kurios šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko numatytas verslas nedavė tokių rezultatų, kurių tikėjosi kredito gavėjas (Civilinio kodekso 6.212 str. 1 d.). Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Atsakovų atsiliepimo teiginiai, kad ieškovė sutiko, kad palūkanų dydis būtų atidėtas ir sumažintas, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovė sutiko su sutartinių palūkanų sumažinimu. Ieškovė tokiam palūkanų sumažinimui prieštarauja, todėl nėra pagrindo kalbėti apie sumažintą palūkanų normą. Be to, pagal CK 6.192 str. sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios sudaryta sutartis (CK 6.192 str. 4 d.), t.y. nagrinėjamu atveju turėjo būti rašytinės formos. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarčių sąlygos dėl palūkanų mokėjimo šalių buvo pakeistos. Todėl atsakovų teiginiai, kad pagal žodinį susitarimą ieškovė sutiko, kad palūkanų dydis būtų atidėtas ir sumažintas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str., 185 str.).
Kiti šalių pasisakymai neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui, arba nėra susiję tiesiogiai su bylos nagrinėjimo dalyku ar pagrindu, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už 6940 EUR dydžio sumą už 184 d., kurios sudaro 174,92 EUR, o iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už 7703 EUR dydžio sumą už 184 d., kurios sudaro 194,16 EUR. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kito palūkanų dydžio. Taigi įstatymas nustato palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensaciją už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Nors ieškovė patikslintame ieškinyje vartoja dvejopas sąvokas palūkanos (delspinigiai), tačiau iš reikalavimo turinio akivaizdu, kad pareikštas reikalavimas ne dėl delspinigių, o dėl kompensuojamų įstatyminių palūkanų priteisimo už termino mokėti sutartines palūkanas praleidimą. Reikalavimui dėl palūkanų priteisimo nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad reikalauja priteisti palūkanas už 184 dienas, todėl teismas yra saistomas šio reikalavimo ribų. Kadangi atsakovai praleido terminą mokėti sutartines palūkanas, yra pagrindas iš atsakovės L.S. ieškovės naudai priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo 6940 EUR sumos ieškovės reikalavimu už 184 dienas, kas sudaro 174,92 EUR (5 % x 6940 Eur : 365 d. : 100 % x 184 d.) (CK 6.261 str., 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovas V.M. praleido terminą mokėti sutartines palūkanas, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo 7703 EUR sumos ieškovės reikalavimu už 184 dienas, kas sudaro 194,16 EUR (5 % x 7703 Eur : 365 d. : 100 % x 184 d.) (CK 6.261 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
LR CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinė byla teisme iškelta 2015-08-20 ( b.l. 1). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas. Iš atsakovės L.S. ieškovės naudai priteisiama 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 6914,92 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 straipsnio 1 d.). Iš atsakovo V.M. ieškovės naudai priteisiama 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 7897,16 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 straipsnio 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovės už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 444,36 EUR (ieškinio suma 14812,08 EUR x 0,03 proc.). Ieškovė už ieškinį 2015-08-14 sumokėjo 50 EUR žyminį mokestį (b.l. 7), likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo priėmimo (b.l. 57), o 2016-01-11 ieškovė už ieškinį sumokėjo dar 521,07 EUR žyminio mokesčio. Kadangi už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 444,36 EUR, o ieškovė iš viso sumokėjo 571,07 EUR žyminio mokesčio, permokėta 126,71 EUR žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus ieškinio materialiuosius reikalavimus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisiama 444,36 EUR žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 222,18 EUR (CPK 93 str. 1 d.).
Byloje susidarė 8,68 EUR pašto išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o šias bylinėjimosi išlaidas ieškovė grindžia tik UAB Tikroji turto kaina kasos pajamų orderiais (b.l. 20-23) 1460 EUR sumai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad ji iki kreipimosi į teismą mokėjo už paslaugas UAB Tikroji turto kaina, o ne advokatui ar advokato padėjėjui, teismui nepateikti įrodymai, kad šioje civilinėje byloje pagal pavedimą atstovavę ieškovę advokatai būtų pateikę atstovavimo išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą, teismas nepriteisia ieškovei išlaidų, sumokėtų UAB Tikroji turto kaina už pagalbą, nes jos pagal kasacinio teismo praktiką negali būti vertinamos nei kaip išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nei kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
Atsakovams išaiškintina, kad pagal CPK 284 str. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Ieškinį patenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pakeistos 2015-12-08 nutartimi, atsakovų turtui galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270, 279 str., teismas,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L.S., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Z.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 6740 EUR sutartinių palūkanų, 174,92 EUR kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 6914,92 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V.M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Z.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 7703 EUR sutartinių palūkanų, 194,16 EUR kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 7897,16 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų L.S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V.M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Z.K., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 444,36 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 222,18 EUR.
Grąžinti ieškovei Z.K., a.k. (duomenys neskelbtini), 126,71 EUR permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2016-01-11 Lietuvos pašte, kvito Nr. : 025078. Išaiškinti, kad žyminį mokestį remiantis teismo sprendimu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų L.S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V.M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai lygiomis dalimis 8,86 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 4,34 EUR. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovams išaiškinti, kad jie pagal CPK 284 str. turi teisę, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pateikti teismui prašymą sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartimi pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pakeistos 2015-12-08 nutartimi, atsakovų turtui galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.