- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-52-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, O. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-841-941/2019 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių nustatymo bei pagal atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, faktinio gyvenimo skyrium dienos nustatymo, turto padalijimo, bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, O. G., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo T. K. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio; priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei 27120 Eur vertės butą (duomenys neskelbtini), ir 500 Eur vertės automobilį „Audi“ A4, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti ieškovę pagal 2006-08-18 kredito sutartį sumokėti SEB bankui likusią 38383,21 Eur kredito dalį, atsakovą T. K. paliekant solidariu skolininku; pripažinti, kad 0,60 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 5670 Eur, yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas turtas ir priteisti jį atsakovui. Nurodė, kad atsakovas metė šeimą ir išėjo gyventi su sugyventine, nustojo remti šeimą materialiai, vengia išlaikyti vaikus.
2. Ieškovė J. K. nesutikdama su priešieškiniu nurodė, kad santuoka iširo atsakovui metus šeimą ir išėjus gyventi su kita moterimi. Nesutinka, kad bendrą gyvenimą su atsakovu nutraukė tik (duomenys neskelbtini), nes jis jau išvažiuodamas į komandiruotę kovo mėnesį pasakė, kad pas ją nebegrįš, iš komandiruotės sugrįžo pas kitą moterį, į namus buvo užėjęs tik susirinkti savo daiktų. Nesutinka su buto vertinimu ir tuo, kad jis būtų dalijamas pusiau, nes tikrai negalės ir nesugebės kartu naudotis bendru turtu. Reikalavimas dėl kompensacijos už kredito įmokas yra nepagrįstas. Nors atsakovas ir nurodo, kad ateityje gali iškilti problemos dėl bendravimo su vaikais, ieškovė niekada nedraudė, nedraudžia ir nedraus vaikams bendrauti su tėvu. Priešieškinis gali būti tenkinamas tik iš dalies, kiek tai susiję su bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. K. nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto bei prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, dėl to pareiškė priešieškinį. Atsakovas sutiko su reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nes teikė išlaikymą vaikams ir piniginėmis lėšomis, ir natūra. Nurodė, kad 0,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui padovanojo mama O. G. ir jis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad ieškovė nuolat nenorėdavo kartu su šeima užsiimti bendra veikla, atsisakydavo dalyvauti šeimos išvykose, aiškindama, kad yra pavargusi ir reikia tvarkytis namus. Jai nuolat atrodė, kad trūksta pinigų. Taip pat ji ilgą laiką dėl savo emocinės būsenos atsisakydavo vykdyti sutuoktinės pareigas. Atsakovo žiniomis, ji sirgo depresija, diagnozuota po gimdymo, lankėsi pas gydytojus. Dėl to santykiai šeimoje nebuvo geri.
Šalies argumentai
4. Pareikštu priešieškiniu atsakovas teismo prašė šalių (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukūrė nuo (duomenys neskelbtini), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei J. K. ir atsakovui T. K. priteisti po ½ buto (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 0460618011418-52; priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui T. K. 715,29 Eur skolą už įvykdytus kreditorinius reikalavimus pagal 2006-08-18 kredito sutartį laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki 2018-12-19; nustatyti T. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
– leisti T. K. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, skaipo programa, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis);
– leisti T. K., kai jis yra Lietuvos Respublikoje, su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. bendrauti kas antrą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su nakvyne, pasiimant vaiką iš darželio ar mokyklos penktadienį ir nuvežant jį į darželį (ar) mokyklą pirmadienio rytą;
– antru savaitgaliu laikomas kitas po grįžimo einantis savaitgalis;
– T. K. praneša J. K. apie grįžimo į Lietuvos Respubliką datą ir buvimo joje laikotarpį raštu ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki susitikimo;
– leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 savaičių laikotarpiui; T. K. turi teisę bendrauti su vaikas nepertraukiamai; apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu J. K. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį;
– leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K., ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu; T. K. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai; apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu J. K. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį;
– leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. porinių metų per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), neporinių metų katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) apie vaikų paėmimą informuojant J. K. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę;
– leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui neporinių metų nepilnamečių vaikų pavasario (Velykų) atostogų metu; T. K. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai; apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu J. K. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį;
– leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. neporinių metų katalikų Šv. Velykų pirmą dieną, porinių metu katalikų Šv. Velykų antrą dieną apie vaikų paėmimą informuojant J. K. iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš savaitę.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrų įsipareigojimų bankui pagal 2006-08-18 kredito sutartį, pagal kurią gavo lėšų buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui finansuoti. Sutinka, kad visi įsipareigojimai pagal šią sutartį liktų solidarūs, o prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas – butas būtų priteistas šalims po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ar būtų padalytas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pritarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus, ir išlaikymo vaikams po 200 Eur dydžio. Iš esmės neprieštarauja dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, rekomenduoja ją pakoreguoti atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė T. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio T. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – K., K.. Priteisė iš atsakovo T. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei J. K..
8. Priteisė ieškovei J. K. ir atsakovui T. K. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto vertė 48100 Eur, dalies vertė 24050 Eur. Priteisė atsakovui T. K. asmeninės nuosavybės teise automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur, nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Nustatė, kad ieškovės J. K. ir atsakovo T. K. prievolės AB SEB bankui pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 0460618011418-52 su pakeitimu yra solidarios. Priteisė iš ieškovės J. K. atsakovui T. K. 612,96 Eur už įvykdytus kreditorinius reikalavimus pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 0460618011418-52 laikotarpiu nuo 2018-11-16 iki 2019-05-08.
9. Nustatė nepilnamečių vaikų E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. K.. Priteisė iš atsakovo T. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-11-12 iki vaikų pilnametystės. Pavedė J. K. vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
10. Nustatė atsakovo T. K. bendravimo su vaikais E. K. ir B. K. tokią tvarką:
– netrukdomai visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, skaipo programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis);
– kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su nakvyne nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą;
– vaikų vasaros atostogų metu 4 savaites – vieną kartą 2 savaites ir du kartus po savaitę nepertraukiamai, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku;
– vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po ½ atostogų dienų nepertraukiamai, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku;
– poriniais metais per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant mamą ne vėliau kaip prieš savaitę;
– neporiniais metais katalikų Šv. Velykų pirmą dieną, poriniais metais katalikų Šv. Velykų antrą dieną, apie vaikų paėmimą informuojant mamą ne vėliau kaip prieš savaitę;
– apie nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitimus šalys informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
11. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovės J. K. ir atsakovo T. K. po 5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą ir sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
12. Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas, neneigdamas neištikimybės, tačiau prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, jokių objektyvių duomenų, kuo pasireiškė sutuoktinės kaltė, nenurodė ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė. Sutuoktinės liga (pogimdyvinė depresija) ir tai, kad augino vaikus ir tuo laikotarpiu nedirbo, teismo vertinimu, objektyviai nėra ir negali būti laikoma kalte. Teismas nurodė, kad atsakovas sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, todėl pripažindamas, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti, santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Pripažinęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ilgą laiką trukusios neištikimybės ir galiausiai šeimos palikimo, teismas vertino, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, todėl, įvertinęs santuokos trukmę, iširimo aplinkybes ir priežastis (atsakovo kaltės turinį), ieškovei tektus patirti išgyvenimus, nesaugumą dėl savęs ir vaikų, šalių turtines padėtis, ieškovei iš atsakovo priteisė 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmių. Atsakovo prašymo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukūrė anksčiau nei buvo iškelta santuokos nutraukimo byla, teismas netenkino nurodydamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. 2018-11-16.
14. Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų. Teismas nepripažino atsakovui pagal 2010-06-17 dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrąja nuosavybe, šio turto į dalytino turto balansą jo netraukė ir nedalijo. Automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė atsakovui T. K., nes kompensacijos dėl automobilio klausimas tarp šalių išspręstas atsakovui padovanojant ieškovei jam priklausiusią automobilio „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to šis automobilis jau gyvenant skyrium atiteko ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nėra traukiamas į dalintino turto balansą. Spręsdamas dėl dalytino tarp šalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas vadovavosi individualiu vertinimu, atliktu jau po bylos iškėlimo, pripažindamas, kad buto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 48100 Eur. Byloje nesant duomenų, kad butas nedalus ir objektyviai negalėtų būti padalytas natūra, įvertinęs, kad bute šiuo metu gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais, atsakovas kito gyvenamosios paskirties turto neturi, ieškovė objektyvių finansinių galimybių išmokėti kompensaciją atsakovui neturi, prievolės kreditoriui už šiam būstui įsigyti suteiktą kreditą yra solidarios ir kreditorius nesutinka modifikuoti prievolę, butas įkeistas hipoteka, iki kredito gražinimo termino dar likę daugiau nei 15 metų, šalys nėra konfliktiškos ar smurtaujančios viena prieš kitą, atsakovo ir vaikų santykiai geri, atsižvelgdamas į formuojamą kasacinio teismo praktiką, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas abiem sutuoktiniams, priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-08-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 0460618011418-52 po santuokos nutraukimo yra solidari. Nustačius, kad nuo bylos iškėlimo momento (2018-11-16) iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje (2019-05-08) atsakovas yra sumokėjęs 1225,92 Eur įmokų, vykdydamas solidarią sutuoktinių prievolę, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė ½ šios sumos – 612,96 Eur.
15. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su mama, ji tinkamai rūpinasi vaikais, vaikai yra prie jos prisirišę, vaikams su tėčiu bendrauti netrukdoma, tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Ginčo dėl ieškovės nurodyto lėšų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti, dydžio nėra. 400 Eur išlaikymo suma, atsižvelgiant į šalies ekonomiką bei nurodyto amžiaus vaikų poreikius, įvertinus šalių finansines padėtis lygiavertėmis, atsakovui sutinkant teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą vaikams, teismas iš atsakovo T. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-11-12 iki jų pilnametystės. Ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki ieškinio pateikimo 2018-11-12 teismas netenkino, nes atsakovas šiuo laikotarpiu ieškovei vaikų išlaikymui pervedė 1545 Eur, taip pat dengė kitas vaikų išlaidas, pirko mokyklines prekes, nuo 2018 m. birželio mėnesio pasiimdavo vaikus savaitgaliais ir kitais ilgesniais nei viena diena laikotarpiais, tuo metu duodavo dienpinigių ir padengdavo jų išlaikymo išlaidas, iš komandiruočių parveždavo rūbų, mokėjo vaikų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas ir šių atsakovo nurodytų aplinkybių ieškovė neneigė.
16. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Šiuo atveju ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra, ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka sutinka, todėl teismas nustatė atsakovo T. K. bendravimo su vaikais E. K. ir B. K. tvarką.
17. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatyti, kiek procentų kurios šalies reikalavimai patenkinti, objektyviai neįmanoma, todėl įvertinęs, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos daug didesnės nei ieškovės, konstatavus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atitinkamai ir kilo teisinės pasekmės, bei atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstė, jas palikdamas kiekvienai jų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą: priteisti ieškovei J. K. nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto vertė 48 100 Eur, nustatant, kad J. K. sumokės prievoles AB SEB bankui, pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 04606180114118-52; nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0600 ha, kurio kaina 5670,00 Eur, yra įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir šį žemės sklypą nuosavybės teise priteisti atsakovui T. K.; priteisti iš atsakovo T. K. 1400 Eur įsiskolinimą vaikų išlaikymui ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai padalijo po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ji neįsivaizduoja bendro turto valdymo su atsakovu, nes teismas iš anksto užprogramavo bendraturčių konfliktus. Teismas šiuo atveju turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovo kaltė dėl iširusios santuokos yra akivaizdi, o 38 000 Eur skolos bankui dalį prisiėmus sumokėti vienai ieškovei, teismas turi teisinį pagrindą priteisti visą butą apeliantės vardu be kompensacijos atsakovui priteisimo.
18.2. Apeliantei nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti įsiskolinimo vaikų išlaikymui, kuomet atsakovas laikotarpiu nuo balandžio mėnesio šeimai jokių piniginių lėšų nebeskiria, išlaikymo įsiskolinimas yra 1400 Eur, todėl ši teismo klaida, apeliantės nuomone, turi būti ištaisyta apeliacinėje instancijoje.
18.3. Teismas nepagrįstai nepripažino bendrai sugyventu turtu šeimai atsakovo mamos O. G. dovanoto (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha, kurio kaina 5670,00 Eur. Pati O. G. teisme patvirtino, kad žemės sklypą ji dovanojo sūnaus šeimai, todėl, apeliantės įsitikinimu, šis turtas privalėjo būti pripažintas bendru turtu, įtrauktas į dalytino turto sąrašą ir priteistas atsakovui.
18.4. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 612,96 Eur už įvykdytus kreditorinius reikalavimus pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-11-16 iki 2019-05-08, nes, jei atsakovas mano, kad butas yra bendras, ir prašo jį padalyti po ½ dalį, privalo prisiimti ir turto išlaikymo sąnaudas, t. y. išlaidas už komunalinius patarnavimus, šildymą, šiukšlių išvežimą. Apeliantės teigimu, šios išlaidos yra tapačios banko įmokų sumai.
18.5. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai jos naudai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. K. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Kreditorius AB SEB bankas nesutinka modifikuoti sutarties, šalys turi teisę gražiuoju susitarti dėl atsakovo dalies išpirkimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalių santykiai iš tiesų yra konfliktiški ir šalys nesugebės rasti susitarimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. Be to, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nukrypimo nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Atsakovas prašo pripažinti, kad apeliantė, pateikusi reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą, jau įgyvendino savo teisę gauti kompensaciją už žalą dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei.
19.2. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl dovanoto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, tačiau nereiškė reikalavimo dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo. Notarine dovanojimo sutartimi trečiasis asmuo O. G. padovanojo atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Vien trečiojo asmens parodymų nepakanka daryti išvados, kad dovanojimo sutartis neatitinka tikrosios šalių valios. Apeliantė nėra sutarties šalis ir negali ginčyti sutartyje išreikštos dovanotojos valios.
19.3. Atsakovo nuomone, apeliantė nepagrįstai į suteikto išlaikymo dydį neįtraukia natūra gauto išlaikymo, kurį nepilnamečiai vaikai gavo tiesiogiai. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad ieškovei pervedė 1545 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl santuokoje įgyto buto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl santuokoje įgyto buto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
23. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu santuokoje įgytą butą padalyti abiem sutuoktiniams lygiomis daliomis, apeliaciniu skundu prašo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai nuosavybės teise nurodant, kad ieškovė lieka asmeniškai atsakinga pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. 460618011418-52. Apeliantė nurodo, kad būtina atsižvelgti į konfliktiškus šalių santykius, banko sutikimą leisti jai sumokėti likusią skolos dalį ir pagrindą nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
24. Visų pirma, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad šalių santykiai iš tiesų yra konfliktiški ir šalys nesugebės rasti susitarimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. Teismo posėdžių metu apeliantė yra pripažinusi, kad ji neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančio buto dalį ir jai nepavyko gauti paskolos būsto kreditui refinansuoti. Antra, neteisi apeliantė tvirtindama, kad bankas sutiko leisti jai sumokėti likusią už butą skolos dalį. Teismui pateiktuose kreditoriaus AB SEB banko procesiniuose dokumentuose, priešingai, nei teigia apeliantė, nėra sutikimo modifikuoti sutartį, banko pozicija, kad šalys liktų solidariai atsakingos pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. 460618011418-52. Taigi, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad kreditorius būtų pakeitęs savo nuomonę. Trečia, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nukrypimo nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, todėl akivaizdu, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nėra teisinio pagrindo spręsti šį apeliantės keliamą reikalavimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad neištikimybės faktas nelaikomas nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindu, teismo sprendimu ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas už žalą dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, akivaizdu, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo dėl atsakovo kaltės pažeistų atsakovo turtines teises, nes atsakovui už tą patį sutuoktinio teisių pažeidimą būtų taikoma dviguba atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai santuokoje įgytą butą padalijo abiem sutuoktiniams lygiomis daliomis pripažindamas, kad ieškovės ir atsakovo prievolės kreditoriui pagal vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidariomis.
25. Apeliantė nesutinka su 612,96 Eur už įvykdytus kreditorinius reikalavimus pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 0460618011418-52 laikotarpiu nuo 2018-11-16 iki 2019-05-08 priteisimu ir mano, kad atsakovas privalo prisiimti ir turto išlaikymo sąnaudas, t. y. išlaidas už komunalinius patarnavimus, šildymą, šiukšlių išvežimą. Apeliantės teigimu, šios išlaidos yra tapačios banko įmokų bankui sumai.
26. Vertinant aptariamą apeliacinio skundo argumentą, jau minėta, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nereiškė reikalavimo dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Taigi, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kelia naujus reikalavimus, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Antra, įrodymų, kad bendro turto išlaikymo išlaidos buvo patirtos, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas sprendė, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalytinas.
28. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai bendrai sugyventu turtu šeimai nepripažino atsakovo mamos O. G. dovanoto (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0600 ha, kurio kaina 5670,00 Eur. Pati O. G. teisme patvirtino, kad žemės sklypą ji dovanojo sūnaus šeimai, todėl, apeliantės įsitikinimu, šis turtas privalėjo būti pripažintas bendru turtu, įtrauktas į dalytino turto sąrašą ir priteistas atsakovui.
29. Bylos esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad T. K. asmeninės nuosavybės teise pagal 2010-06-17 dovanojimo sutartį Nr. LM-2094 priklauso 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81–82, 137–138).
30. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Dovanotas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalis), privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015). Įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka ieškovei.
31. Trečiasis asmuo O. G. (atsakovo motina) išreikšdama savo valią pagal 2010 m. birželio 17 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarine dovanojimo sutartį, padovanojo atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad rašytinėje notarės patvirtintoje dovanojimo sutartyje dovanotojos valia buvo turtą perleisti atsakovo šeimai bendrąja jungtine nuosavybe, o ne asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Toks nuosavybės režimas įregistruotas ir nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad trečiasis asmuo O. G. (atsakovo motina) būtų kreipusis į teismą dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo ir įstatymų nustatyta tvarka būtų konstatuotas jos tikrosios valios neatitikimas dovanojimo sutartyje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant nenuginčytai žemės sklypo dovanojimo sutartį, pripažinti apeliantės ginčijamą žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiams vaikams priteisimo
32. Apeliantei nesutikdama su teismo išvada dėl įsiskolinimo nepriteisimo, tvirtina, kad iš 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimo atsakovas yra sumokėjęs tik 1000 Eur, todėl likusi 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimo skola turi būti priteista. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
33. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
34. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai į suteikto išlaikymo dydį neįtraukia natūra iš vaikų tėvo gauto išlaikymo, kurį nepilnamečiai vaikai gavo tiesiogiai. Atsakovas teismui yra pateikęs įrodymus apie 1545 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų sumokėjimą (1 t., b. l. 117, 118). Ieškovė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas papildomai išlaikymą teikė daiktais (pvz., drabužiais, mokyklinėmis prekėmis), vaikų laisvalaikio išlaidų apmokėjimu, dienpinigių mokėjimu ir pan., neneigia ir jas pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimo prašo nepagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepriteisimo
36. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Įvertinus kiekvienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisykles. Analizuojant bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių turtinę padėtį po santuokos nutraukimo, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą vadovavosi protingumo, teisingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo principais, todėl teismo sprendimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų jas paliekant šalims, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 600 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė (bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas) teismų praktikoje yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus bei vertinant tai, kad šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme taip pat tarp šalių nepaskirstytos, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.