Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsakovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Fešas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas uždarosios akcinės bendrovės ,,Fešas“ civilinėje bankroto byloje Nr. B2-754-601/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo BUAB ,,Fešas“ administratoriaus UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. L., vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 30 straipsniu, pateikė teismui prašymą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 23 d įvykusiame kreditorių susirinkime nuspręsta siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą ir pateikė teismui šio susirinkimo protokolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi pripažino atsakovą UAB ,,Fešas“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, o taip pat patvirtino patikslintą šios įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Fešas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmata, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat ir hipotekos kreditoriaus V. J. 52 001,11 Lt finansinis reikalavimas, o 2012 m. spalio 10 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 21 d., 2013 m. balandžio 4 d. nutartimis šie reikalavimai buvo patikslinti. Nustatęs, jog nagrinėjamu atveju pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta, kitokių priemonių išvengti įmonės bankrutavimo nesiimta, įmonės skolos nepadengtos, mokumas neatstatytas, vadovaudamasis ĮBĮ 30 straipsnio nuostatomis sprendė, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovą UAB ,,Fešas“ bankrutavusia ir ją likviduoti.

Vadovaudamasis ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalimi patvirtino administratorius pateiktą patikslintų kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, išskyrus kreditoriaus V. J. kreditorinį reikalavimą. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas patikslintas jo reikalavimas, yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, procesinis sprendimas nėra priimtas, taigi klausimas nebaigtas iš esmės nagrinėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas kreditorius V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl bendrovės likvidavimo ir tvirtinti patikslintą atsakovo BUAB ,,Fešas“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, nes nepatvirtinus jo patikslinto reikalavimo šis sąrašas nėra galutinis. Skundą apeliantas iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su tenkintino jo reikalavimo dydžiu.

Atsiliepimu į pareiškėjo kreditoriaus V. J. atskirąjį skundą, atsakovas BUAB ,,Fešas“ prašo šį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjui už piktnaudžiavimą proceso teisėmis skirti 20 000 Lt baudą, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje be pagrindo kelia klausimą dėl jo finansinio reikalavimo, pareikšto šioje bankroto byloje, bei bendrovės administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo, nes šie klausimai nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir skundžiamojoje nutartyje teismas dėl to nėra pasisakęs. Tuo pat metu atsiliepime taip pat pateikiami argumentai, susiję su pareiškėjo kreditoriaus V. J. pareikšto finansinio reikalavimo patikslinimo pagrįstumu. Taip pat teigia, jog už akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą apeliantui, kaip piktnaudžiaujančiam savo proceso teisėmis, skirtina bauda iki 20 000 Lt, pusę jos priteisiant sumokėti atsakovo naudai (CK 1.137 str. 3 d., 1.5 str. 1 d., CPK 95 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-988/2012). Prašo priteisti iš pareiškėjo 500 Lt išlaidų, susijusių su šio atsiliepimo pateikimu, atlyginimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip minėta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas UAB ,,Fešas“ pripažintas bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto įmone, taip pat patvirtintas patikslintas šios įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas. Apeliantas V. J. bei jo finansinis reikalavimas į šį patikslintų reikalavimų sąrašą nebuvo įtrauktas, teismui nustačius, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, kuria patikslinus V. J. reikalavimą buvo patvirtintas 22 434 Lt dydžio finansinis reikalavimas tenkintinas trečiąja eile, apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui ir byla šiame teisme dar neišnagrinėta, taigi klausimas dėl šio kreditoriaus patikslinto reikalavimo dydžio nėra išspręstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo patvirtintas hipotekos kreditoriaus V. J. 52 001,11 Lt finansinis reikalavimas. Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi patenkinus BUAB ,,Fešas“ administratoriaus UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymą, šis reikalavimas buvo patikslintas – sumažintas iki 22 434 Lt dydžio, ir patvirtintas kaip tenkintinas trečiąja eile. Reikalavimas sumažintas tuo pagrindu, kad 2013-02-14 įvykusiose varžytinėse už 64 800 Lt buvo parduotas V. J. įkeistas turtas, ir jam, kaip įkaito turėtojui, buvo pervesta 29 567,11 Lt suma, o 35 233 Lt sumokėta bankroto administratoriui, kaip sąmatoje įtvirtintų administravimo išlaidų dalis, tenkanti įkaito turėtojui (civilinė byla Nr. B2-754-601/2013),

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė teismui iš naujo nagrinėti ginčą, kilusį iš esmės dėl to, kokia V. J. patvirtinto reikalavimo dalis yra tenkintina iš lėšų, gautų už parduotą jam įkeistą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pilnai neatskleidė bylos esmės – neištyrė ir neįvertino visų aktualių bylai aplinkybių (administravimo išlaidų sąmatos dalies, tenkančios parduotam įkeistam turtui, pagrįstumas ir teisėtumas, etc.), neinformavo apelianto apie prašymo nagrinėjimą (civilinė byla Nr. 2-1459/2013). Kauno apygardos teisme ši byla iš naujo išnagrinėta 2013 m. rugpjūčio 13 d., o procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2013 m. rugpjūčio 20 d. 15 val. (civilinė byla Nr. B2-1983-390/2013) (CPK 179 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad yra ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir dėl to likviduotina, pagrįstai patenkino šį bankroto administratoriaus prašymą. Teismas iš esmės teisingai sprendė, jog faktas, kad nėra baigtas nagrinėti ginčas, kuris tarp šalių kilo dėl lėšų, gautų pardavus kreditoriui V. J. įkeistą turtą, paskirstymo, neužkerta kelio pripažinti BUAB ,,Fešas“ bankrutavusia bendrove ir pradėti jos likvidavimo procesą (ĮBĮ 30 str.). Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pagrindo naikinti šią teismo nutartį taip pat nesuteikia aplinkybė, jog pareiškėjas neįtrauktas į skundžiama nutartimi teismo patvirtintą patikslintą bendrovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Kaip minėta, bankroto administratorius laikosi pozicijos, kad jam, iš dalies tenkinant patvirtintą 52 001,11 Lt finansinį reikalavimą, yra pagrįstai sumokėta 29 567,11 Lt suma, kuri liko iš 64 800 Lt (pardavimo kaina), atėmus įkeistam turtui tenkančių administravimo kaštų dalį – 35 233 Lt. Kreditorius V. J. laikosi pozicijos, jog iš minimų lėšų turi būti patenkinta didesnė jo 52 001,11 Lt reikalavimo dalis, jog jam tenkanti sumokėti administravimo kaštų dalis – 35 233 Lt, yra nepagrįstai didelė. Taigi tokiu būdu skundžiama teismo nutartimi nėra pažeidžiamos V. J. nei materialinės, nei proceso teisės – ši nutartis pareiškėjui neužkerta galimybės dalyvauti bankroto procese su neginčijama dalimi, tai yra 22 434 Lt dydžio, finansiniu reikalavimu (kreditorius neneigia, jog 29 567,11 Lt jam buvo sumokėta), taip pat neužkerta galimybės tikslinti minėtą sąrašą, išsprendus nagrinėjamą ginčą (ĮBĮ 21 str., 26 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl aukščiau paminėtų motyvų apelianto pareiškėjo V. J. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Kaip minėta, atsakovo BUAB ,,Fešas“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas konstatuoti, jog pareiškėjas kreditorius V. J., pateikdamas šį skundą piktnaudžiauja savo proceso teisėmis, ir už tai skirti apeliantui baudą iki 20 000 Lt (CK 1.137 str. 3 d., 1.5 str. 1 d., CPK 95 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiuos kreditoriaus V. J. veiksmus traktuoti, kaip piktnaudžiavimą proceso teisėmis ir už tai skirti jam baudą (CPK 185 str.).

Netenkinus pareiškėjo V. J. atskirojo skundo, atsakovui BUAB „Fešas“ priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsakovas, pareikšdamas šį prašymą, yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 500 Lt tokių išlaidų dėl atsiliepimo į nagrinėjamą atskirąjį skundą surašymo (47 b. l.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, o taip pat į nagrinėjamoje byloje svarstomų klausimų sudėtingumą, į tai, kad atsiliepime pateikti argumentai, susiję su pirmiau paminėtos kitos bylos nagrinėjimo pagrindu bei dalyku, – sprendžia, jog šis atsakovo BUAB „Fešas“ prašymas tenkinamas iš dalies ir priteisia jam iš pareiškėjo V. J. 100 Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Fešas“ (įmonės kodas 134017057) 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.