- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2-242-715/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02658-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- UAB „VK impex“
- Atsakovas
- RUAB „Saurida“
dalyvaujant ieškovės UAB „VK impex“ direktoriui T. R., atstovei advokato padėjėjai S. R. – S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VK impex“ ieškinį atsakovei RUAB „Saurida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „VK impex“ 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės RUAB „Saurida“ priteisti 24604,92 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiškos skolos padengimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. birželio 13 d. ieškovė su pradine kreditore bankrutavusia UAB „Baltic wood“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. S17/06-13-01, pagal kurią ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teisę į 24604,92 Eur įsiskolinimo išieškojimą iš atsakovės RUAB „Saurida“. Nurodė, jog 2014 m. lapkričio 17 d. pradinė kreditorė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 19534,51 Eur sumai; 2014 m. lapkričio 28 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BWL107351 22015,22 Eur sumai, tačiau atsakovė tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 24604,92 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė RUAB „Saurida“ atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes pagal RUAB „Saurida“ buhalterinės apskaitos duomenis, įsiskolinimo nėra. Iškeliant bankroto bylą pradinei kreditorei UAB „Baltic wood“, t. y. 2015 m. sausio 20 d., pradinė kreditorė buvo atsakovei skolinga 33224,47 Eur, kiek vėliau iš UAB „Baltic wood“ buvo gautos PVM sąskaitos – faktūros Nr. BWL107338 (13642,19 Eur) sumai, Nr. BWL107345 (19534,51 Eur sumai) ir Nr. BWL107338K (651,82 Eur), kurias įtraukus į apskaitą BUAB „Baltic wood“ liko skolinga atsakovei 699,59 Eur.
Dublike ieškovė nurodė, jog skolos dydį (24604,92 Eur) apskaičiavo pradinė kreditorė, tačiau ji yra bankrutavusi įmonė, kuri yra išregistruota. Bankrutavusios įmonės dokumentai yra Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Ieškovė akcentavo, jog atsakovės pateikta atsiskaitymų suvestinė „Atsiskaitymai su partneriais (detali)“ patvirtina, jog atsakovė yra gavusi ir 2018 m. vasario 2 d. į savo buhalterinę apskaitą įtraukusi PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345, tad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo momentu (2017 m. birželio 13 d.) atsakovės skola 19534,51 Eur sumai egzistavo ir ši skola iki 2018 m. vasario 2 d. nebuvo padengta. Kadangi pradinei kreditorei bankroto byla buvo iškelta 2015 m. sausio 20 d., atsakovė, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, neturėjo teisės atlikti skolos įskaitymo.
Atsakovė triplike nurodė, jog ieškovė, įsigydama reikalavimo teisę, drauge perėmė tik PVM sąskaitas faktūras ir krovinių važtaraščius, tačiau neperėmė jokių dokumentų, pagrindžiančių 24604,92 Eur skolos dydį, neaišku, kiek ir pagal kokią sąskaitą atsakovė yra atsiskaičiusi, ir ar iš viso egzistuoja skola. Kad įsiskolinimo nėra, atsakovė buvo raštiškai pranešusi tiek pradinei kreditorei, tiek naujajai kreditorei. BUAB „Baltic wood“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 2017 m. rugpjūčio 3 d, tad reikalavimo perleidimo metu ieškovė turėjo galimybę gauti visus reikiamus skolos dydį pagrindžiančius dokumentus iš bankroto administratoriaus, o tai atlikusi būtų įsitikinusi, jog įsigijo nesamą skolą iš pradinio kreditoriaus. Atsakovė prekes pirko ir atsiskaitymus vykdė iki bankroto bylos iškėlimo pradinei kreditorei. Gavus PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345, ji buvo įvesta į apskaitą ir automatiškai uždengta atsakovės atliktais mokėjimais už prekes, vykdytais iki bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog kreditoriai patys turi teisę nuspręsti, ar reikšti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai teismo posėdyje prašė tenkinti ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais.
Atsakovė prašė teismo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes visą reikiamą medžiagą jau yra pateikusi teismui, prašė atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. krovinių vežimo važtaraščių, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. pradinė kreditorė UAB „Baltic wood“ perdavė pirkėjui UAB „Saurida“ 253,40 tonų medienos pjuvenų granulių. 2014 m. lapkričio 17 d. pradinė kreditorė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 19534,51 Eur sumai; 2014 m. lapkričio 28 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BWL107351 22015,22 Eur sumai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 28 d. buvo teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic wood“ ir apie tai viešai paskelbta. Bankroto byla UAB „Baltic wood“ iškelta 2015 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2015 m. vasario 2 d. 2015 m. vasario 24 d. BUAB „Baltic wood“ pateikė pretenziją atsakovei RUAB „Saurida“, reikalaudama sumokėti 24604,92 Eur skolą pagal 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 ir 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BWL107351. RUAB „Saurida“ 2015 m. kovo 4 d. rašte nurodė, jog šiuo metu atlieka pirkimų patikrinimą bei apmokėjimų analizę, prašė pratęsti UAB „Saurida“ kreditorinio reikalavimo pateikimo terminą. 2017 m. birželio 13 d. BUAB „Baltic wood“ sudarė su ieškove Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. S17/06-13-01, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į 24604,92 Eur dydžio reikalavimą.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nei ieškovė, nei atsakovė, nei pradinė kreditorė nežinojo, kokiu būdu susidarė 24604,92 Eur įsiskolinimas, nes toks įsiskolinimo dydis buvo nustatytas pagal bankrutavusios ir šiuo metu jau išregistruotos pradinės kreditorės buhalterinius duomenis. Vadinasi, pirmiausia būtina išanalizuoti ir nustatyti, kokio dydžio įsiskolinimas yra susidaręs pagal abi sąskaitas faktūras.
Dėl 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. BWL107351
Iš 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikalstamos veikos (toliau – Nutarimas) matyti, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00217-17, kuriame buvo tiriamos 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. BWL107345 ir 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. BWL107351 išrašymo, įtraukimo į buhalterinę apskaitą bei apmokėjimo aplinkybės. Nors šiame ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių negalima vertinti kaip prejudicinių faktų, tačiau CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. BWL107351 nebuvo pateikta įmonei UAB „Saurida“ ir ši įmonė sąskaitoje nurodyto granulių kiekio nepirko. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nėra pateikusi jokių papildomų įrodymų, paneigiančių šią ikiteisminio tyrimo metu nustatytą aplinkybę, nes ant sąskaitos faktūros nėra sąskaitos gavimą patvirtinančių atsakovės parašų; ši sąskaita nėra įtraukta į UAB „Saurida“ buhalterinę apskaitą; ieškovės pateikti krovinių vežimo važtaraščiai neįrodo, jog minėta sąskaita buvo išrašyta būtent už ieškovės pateiktuose krovinių važtaraščiuose įrašytas prekes. Laikytina, jog ieškovė neįrodė, jog pradinė kreditorė pagrįstai išrašė 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BWL107351 ir jog UAB „Saurida“ gavo prekes, už kurias buvo išrašyta sąskaita, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BWL107351 atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. BWL107345
Iš UAB „Saurida“ buhalterinės apskaitos išrašo apie atsiskaitymus matyti, jog 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. BWL107345 buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą 2018 m. vasario mėn. Nors ant sąskaitos nėra jos gavimą patvirtinančių atsakovės parašų, tačiau atsakovės direktorius S. R., pateikdamas šioje byloje rašytinius paaiškinimus, 2019 m. kovo 1 d. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 17 d. sąskaitą jam asmeniškai perdavė UAB „Baltic wood“ direktorius M. N., tačiau kilus ginčams su šiuo gamintoju dėl patiektų granulių kiekių, UAB „Saurida“ turimos žaliavos likučio, tarpusavio atsiskaitymų, jis (S. R.) sąskaitos neperdavė UAB „Saurida“ buhalterijai. UAB „Baltic wood“ bankrutavus, tapo sudėtinga išsiaiškinti ir suderinti pagamintų granulių kiekius, tad abejodamas dėl 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. BWL107345 pagrįstumo, jis šią sąskaitą perdavė buhalterijai tik 2018 m. vasario mėn.
Faktinę aplinkybę, jog atsakovei buvo žinoma apie 2014 m. lapkričio 17 d. sąskaitą, įrodo ir ieškovės pateiktas 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Baltic wood“ prašymas, kuriuo pradinė kreditorė prašo atsakovės įsiskolinimą, susidariusį pagal 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345, pervesti tretiesiems asmenims. Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo, priimto ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00217-17, 5 puslapio 4 pastraipoje nurodyta, jog iš UAB „Saurida“ banko sąskaitų pagal 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Baltic wood“ direktoriaus M. N. raštiškus prašymus pagal 2014 m. lapkričio 17 d. Nr. BWL 107345 PVM sąskaitą faktūrą (už granulių gamybą) buvo padaryti bankiniai mokėjimai UAB „Baltic wood“ ir UAB „Baltic bioenergy“ įmonės darbuotojams pagal sąrašą, iš viso sumokant pagal prašymus 49430,65 Lt (14316,11 Eur). Teismo iniciatyva išreikalauti UAB „Saurida“ banko sąskaitų išrašai taip pat įrodo lėšų pervedimo faktą. Taigi darytina išvada, jog atsakovė 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 gavo 2014 m. lapkričio 17 d., šią sąskaitą pripažino ir netgi iš dalies apmokėjo, sumokėdama 14316,11 Eur tretiesiems asmenims, nurodytiems pradinės kreditorės.
CK 6.44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Byloje įrodyta, jog atsakovė pagal 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 sumokėjo 14316,11 Eur sumą tretiesiems asmenims - UAB „Baltic wood“ ir UAB „Baltic bioenergy“ įmonės darbuotojams pagal 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Baltic wood“ vadovo prašymą. Kadangi 2014 m. lapkričio 17 dienai bankroto byla pradinei kreditorei dar nebuvo iškelta, ir netgi nebuvo priimtas pareiškimas teisme dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytina, jog pradinė kreditorė UAB „Baltic wood“ ir atsakovė UAB „Saurida“ turėjo teisę laisva valia susitarti, jog mokėjimas pagal 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą būtų atliekamas pradinės kreditorės nurodytiems tretiesiems asmenims. Taip pat darytina išvada, jog UAB „Saurida“, pervesdama lėšas šiems asmenims tinkamai įvykdė dalį mokėjimo prievolės ir pagal 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą tinkamai apmokėjo 14316,11 Eur sumą, tad teismo nustatyta neapmokėta suma pagal šią sąskaitą yra 5218,40 Eur (t. .y. 19534,51 Eur - 14316,11 Eur).
Dėl neapmokėtos 5218,40 Eur skolos pagal 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345
Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimus, nurodė, jog 2015 m. sausio 20 d., kuomet pradinei kreditorei buvo iškelta bankroto byla, UAB „Baltic wood“ jiems buvo skolinga 33224,47 Eur, tad į buhalterinę apskaitą įtraukus sąskaitas Nr. BWL107338 (13642,19 Eur) sumai, Nr. BWL107345 (19534,51 Eur sumai) ir Nr. BWL107338K (651,82 Eur), BUAB „Baltic wood“ liko skolinga atsakovei 699,59 Eur.
Iš atsakovės pateiktų atsiskaitymų išklotinių laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. bei atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog pradinę kreditorę UAB „Baltic wood“ ir atsakovę siejo komerciniai santykiai, tarpusavyje reguliariai buvo perkamos, parduodamos prekės, įskaitomi tarpusavio mokėjimai. Iš tikro, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normoje, reglamentuojančioje bankroto bylos iškėlimo teisinius padarinius, nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo; kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).
Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog atsakovė 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 gavo 2014 m. lapkričio 17 d., šią sąskaitą pripažino ir netgi iš dalies apmokėjo. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų pradinei kreditorei laiku, t. y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, tinkamai pranešusi apie likusios neapmokėtos dalies priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Kreditorinio reikalavimo neteikimas pradinės kreditorės bankroto byloje neįrodo, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas tinkamai ir laiku. Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovė yra apmokėjusi 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BWL107345 tik iš dalies, neapmokėta skola sudaro 5218,40 Eur, todėl ši suma priteistina reikalavimo teisę įsigijusiai ieškovei – UAB „VK impex“, tokiu būdu iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė reiškė ieškinio reikalavimus bendrai 24604,92 Eur sumai, teismas reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 5218,40 Eur, tad patenkino 21 procentą ieškinio reikalavimų. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 592 Eur žyminio mokesčio, ir patyrė 710 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1302 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 273,42 Eur bylinėjimo išlaidų.
Iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (už 5218,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės RUAB „Saurida“, j. a. k. 266916280, ieškovei UAB „VK impex“, j. a. k. 302733488:
- 5218,40 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 40 ct) skolos;
- 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 5218,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 273,42 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.