Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. v.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – akcinė bendrovė Š. b..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Trečiojo asmens AB „Š. b.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad BUAB „S.“ ir atsakovė 2015 m. lapkričio 9 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015/NK-3, nuomos objektas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)r., pastate Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos žymėjimas I-11 (1898,70 m²), I-12 (16,92 m²), I-13 (4,02 m²), I-14 (31,22 m²), kurių bendras plotas 241,86 m² (Sutarties Nr. 2015/NK-3 1.1 punktas), nuomos terminas – iki turto pardavimo arba perdavimo įkaito turėtojui BUAB „S.“ bankroto procedūros metu (Sutarties Nr.2015/NK-3 1.3 punktas). 2017 m. spalio 27 d. Patalpas įgijo trečiasis asmuo AB „Š. b.“. Patalpų nuomininkus informavo apie nuomos sutarčių pasibaigimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2017 m. lapkričio 7 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2017/11/07, nuomos objektas – negyvenamosios patalpos, tame tarpe (duomenys neskelbtini) r, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos pradžia – 2017 m. lapkričio 7 d., pabaiga – 2018 m. lapkričio 1 d. (Nuomos sutartis Nr. 2017/11/07). Apie sudarytą nuomos sutartį ir galimybę subnuomoti informavo nuomininkus. Atsakovei UAB „M.“ nesudarius subnuomos sutarties, ieškovė pareikalavo išsikelti iš neteisėtai užimamų negyvenamųjų patalpų. Atsakovė geranoriškai iš negyvenamųjų patalpų neišsikraustė. Ieškovė, remdamasi CPK 422 straipsniu ir CK 4.22 bei 4.34 straipsniais, prašo atkurti pažeistą nekilnojamojo daikto valdymą ir pašalinti daikto valdymo trukdymus, teigdama, jog yra paskutinis Ginčo patalpų teisėta ir sąžininga valdytoja. Atsakovės nuomone, ieškovė neįgijo faktinio Patalpų valdymo, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo dėl iškeldinimo, tokius reikalavimus galėtų reikšti tik negyvenamųjų patalpų savininkas, t. y. trečiasis asmuo.

Pagal CPK 422 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios, kas sudaro pagrindą teigti, jog asmeniui, siekiančiam posesoriniu ieškiniu apginti pažeistą valdymą, pakanka (ir kartu būtina) įrodyti, kad, pirma, jis yra paskutinis daikto valdytojas, antra, asmuo, užimantis procesinę atsakovo padėtį, yra valdymo pažeidėjas. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog tokiais atvejais kaip šis nėra ir negali būti sprendžiami ginčai dėl teisės, ką, beje, patvirtina ne tik CPK 422 straipsnio 1 dalies nuostata, bylojanti, kad teismas nesiaiškina atsakovo teisės į daiktą, bet ir to paties straipsnio antroji dalis, kurioje nustatyta, jog bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas, nes analizuojama supaprastinta procesine tvarka gali būti ginama tik teisė, kilusi iš valdymo, o ne pati valdymo teisė, kurios apgynimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1245-585/2014).

Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, ar ieškovė yra paskutinis daikto – ginčo Patalpų, valdytoja; antra, ar atsakovė pažeidžia ieškovės valdymą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turinti tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors nuomininko, panaudos gavėjo, saugotojo ar kito titulinio valdytojo valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).

CK 4.34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. O valdymo pažeidimu yra laikomas daikto ar jo dalies taip pat teisių į jį paėmimas ar bandymas paimti bei trukdymas valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje pasirinko CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytą teisių gynimo būdą, įrodinėdama, kad ji dėl atsakovės veiksmų (neteisėto valdymo) patiria valdymo ir naudojimo teisės suvaržymus, ir, prašydama teismo įpareigoti atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. iškeldinti iš jai laikinai perduotų valdyti ir naudoti Patalpų. Nurodytą teisių gynimo būdą paprastai naudoja daikto savininkas, remdamasis CK 4.98 straipsniu, kuriame numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nuo 2017 m. lapkričio 7 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 2017/11/07 pagrindu buvo laikinai perduotos valdyti ir naudoti ieškovei. Nuomos sutartis yra galiojanti (CK 6.189 straipsnis). Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomininkas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudoti juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris, įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento, t. y. sukuria sutarties šalims teises ir pareigas. Faktinis daikto perdavimas nėra reikšmingas. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė negali būti teisėtas valdytojas dėl faktinio patalpų neperdavimo, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus tai, pripažintina, kad ieškovė yra paskutinė ginčo Patalpų valdytoja.

Sprendžiant antrosios aplinkybės – ieškovės valdymo pažeidimo konstatavimą, reikšminga CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė – privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis), nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju negyvenamųjų patalpų ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties Nr. 2017/11/07 terminas yra nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. ne ilgesnė kaip vieneri metai, todėl imperatyvus reikalavimas dėl viešos teisinės sutarties registracijos galėtų būti netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys, nuomos sutarties Nr. 2017/11/01 9.9 punkte numatyta, kad sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis ir sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota viešajame registre įstatymu nustatyta tvarka. Bylos duomenimis Nuomos sutartis Nr. 2017/11/07 iki kreipimosi į teismą nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, sutarties sudarymo faktas nebuvo išviešintas. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovei Nuomos sutarties Nr. 2017/11/07 sudarymo faktas buvo žinomas, apie tai ne kartą informuota raštu, raginta išsikelti ir atlaisvinti ginčo Patalpas geruoju. Kaip jau minėta, sandorio teisinės registracijos išviešinimas pagal CK 1.75 straipsnį reikšmingas trečiųjų asmenų atžvilgiu, t. y. negalima sandorio sudarymo fakto naudoti prieš juos ir įrodinėti savo teisių prieš juos remiantis kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Teisė gina tik sąžiningus asmenis. Sąžiningumo, įpareigojančio civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinti savo teises rūpestingai, teisingai, atsižvelgiant į teisėtus bei pagrįstus kitų asmenų interesus, principu būtina vadovautis šio ginčo kontekste (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis). Sudaryto sandorio išviešinimo faktas reikšmingas sąžiningų trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas galėtų turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su sandorio dalyku (objektu), atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarbu įvertinti atsakovės sąžiningumą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Patalpas nuomojo iš BUAB „S.“ 2015 m. lapkričio 9 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015/NK-3 pagrindu, nuomos terminas – iki turto pardavimo arba perdavimo įkaito turėtojui BUAB „S.“ bankroto procedūros metu (Sutarties Nr.2015/NK-3 1.3 punktas). 2017 m. spalio 27 d. Patalpas įgijo trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ ir informavo, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nuomos sutartys bus laikomos pasibaigusios. Pagal Nuomos sutarties Nr. 2015/NK-3 2.2.6. punktą Nuomininkas (byloje atsakovas) įsipareigojo pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš laiką, Nuomos objektą perduoti Nuomotojui. Duomenų apie Patalpų perdavimą po Nuomos sutarties Nr. 2015/NK-3 pasibaigimo nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas G. M. patvirtino, kad po nuomos sutarties termino pasibaigimo, t. y. po 2017 m. lapkričio 1 d., Patalpomis naudojosi be jokio teisinio pagrindo, patalpų perdavimo pagal sutartį neorganizavo, tikėjosi, kad subnuomos patalpas toliau. Pažymėtina, kad ketinimus subnuomoti patalpas patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nepateikė, derybos tarp ieškovės ir atsakovės dėl subnuomos nevyko. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovai, kaip verslininkai, nesielgė taip, kaip turėtų elgtis sąžininga, atidi ir rūpestinga civilinių teisinių santykių šalis, kuriai neabejotinai turi būti žinomos ir suprantamos sutarties pasibaigimo pasekmės, todėl turėtų priimti tokio elgesio galimus neigiamus padarinius. Aplinkybė, kad ieškovė, kaip naujoji ginčo Patalpų nuomininkė, sudarinėjo subnuomos sutartis su kitais nuomininkais, nepateisina atsakovės pasyvaus elgesio. Atsakovės nesąžiningumas eliminuoja galimybę pasitelkti ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Nuomos sutarties Nr. 2017/11/07 neišviešinimo faktą teisinę gynybai. Tokiu būdu, nustatytos aplinkybes patvirtina, kad atsakovė savo pasyviais veiksmais pažeidžia ieškovės valdymą.

Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina esant būtinas sąlygas ieškovei reikšti procesorinį ieškinį atsakovei pagal CPK 422 straipsnio, CK 4.22, 4.34, 4.35 straipsnių nuostatas, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai dėl atsakovės iškeldinimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.

CPK 273 straipsnio reikalavimai įpareigoja teismą, priimant sprendimą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, nustatyti terminą, per kurį teismo sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nėra įvykdomas. Nagrinėjamu atveju, nustatytinas vieno mėnesio terminas teismo sprendimo įvykdymui, be kita ko, už teismo sprendimo savalaikį neįvykdymą – bauda po 30 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės UAB „A. v.“ naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį, t. y. už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5 dalis), patyrė 1 089 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis už pareikštus ieškinio reikalavimus. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo tenkintas, todėl 38 Eur žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas 1 089 Eur, t. y. 500 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme, 189 Eur V. A. į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugą) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2.1.; 2.2.; 2.7.; 5.; 8.2., 8.19 punktus, byloje sprendžiamų teisės klausimų sudėtingumų, bylos apimtį, aplinkybę, kad teismo posėdžiuose ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėjas, prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos iš dalies, todėl prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 870 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,91 Eur, todėl tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę UAB „M.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovės UAB „M.“ išsikėlimui su priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovei UAB „M.“ su priklausančiais daiktais neišsikėlus iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojama 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki išsikėlimo ieškovės UAB „A. v.“ naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „M.“ ieškovės UAB „A. v.“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminį mokestį, 870 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „M.“ 5,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.