Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-504-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
II-504-288/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00923-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Liuba Kymantienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Institucija
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Byla Nr. II-504-288/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00923-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B., skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės būrio vado V. J. (toliau – Institucijos) 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-5442-2021 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. N. 202 m. kovo 2 d. A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad A. B. 2021 m. kovo 2 d., 02.25 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu artimai kontaktavo su J. B., gim. (duomenys neskelbtini) 1,54 promilių neblaivumas, J. D., gim. (duomenys neskelbtini)., R. G. gim. (duomenys neskelbtini) V. J. gim. (duomenys neskelbtini), t.y. kartu šventė vienoje patalpoje, vartojo alkoholinius gėrimus, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2.1.8.1 punkto reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Institucijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5442-2021 A. B. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo A. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. balandžio 13 d. priimtą nutarimą, kaip nepagrįstą. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad 2021 m. kovo 2 d. apie 22.50 val., į gyvenamąjį kemperį, adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo atvykęs R. J., kadangi jis buvo neblaivus, jis buvo išprašytas kaip nepageidaujamas. R. J. eidamas iš kiemo išdaužė pareiškėjo automobilio galinio lango stiklą. Apie nusikalstamą veiką pareiškėjas pranešė pagalbos telefonu Nr. 112. Pareiškėjui laukiant pareigūnų išeidavo į gatvę, pažiūrėti ar atvyksta pareigūnai. Laukiant pareigūnų nutarė užeiti pas R. G., kuris gyvena toje pačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) paklausti R. J. gyvenamosios vietos, kad galėtų pranešti pareigūnams apie įtariamąjį. R. G. su savo drauge pareiškėją sutiko koridoriuje. Pareiškėjui užsirašinėjant R. J. duomenis, per duris įžengė pareigūnai, tarp jų buvo vyr. patrulis D. N., kuris neatsižvelgęs į pareiškėjo skundą, pareiškė, kad patalpoje yra per daug žmonių ir pažeistos karantino taisyklės Nr. 1226. Pareigūnas pareiškė įtarimą, kad jie kartu vaišinosi. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įvykio vieta buvo filmuojama, kurioje matyti, kad pareiškėjas buvo koridoriuje prie lauko durų, todėl mano, kad surašytas administracinis protokolas ir paskirta – 500 Eur bauda nepagrįstai ir prašo panaikinti.

Atsiliepimas

Teismui pateiktame Institucijos atsiliepime nurodyta, kad su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad 2021 m. kovo 2 d. A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 21129014219, už tai, kad jis 2021 m. kovo 2 d. 02.25 val. (duomenys neskelbtini), name karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo su J. B., J. D., R. G. ir V. J., kartu šventė vienoje patalpoje, vartojo alkoholinius gėrimus, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo 2.1.8.2 punkto reikalavimų. Už šį pažeidimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalyje A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su bylos nagrinėjimo data, vieta ir laiku. 2021 m. balandžio 13 d. priimtas nutarimas ir paskirta – 500 eurų bauda. Nurodo, kad A. B. dalyvauti bylos nagrinėjime prašymų nepateikė. A. B. kaltę dėl jo inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, pateikta vaizdo įrašo kopija. A. B. savo skunde nurodo, kad į jam priklausantį kemperį, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme, bandė patekti iš matymo pažįstamas R. J., tačiau jis jo neįsileido. R. J. supykęs, kad jo neįsileido, išdaužė apeliantui priklausančio automobilio stiklą, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Peržiūrėjus ir įvertinus tarnybinį pranešimą, administracinio nusižengimo protokolą, pridėtą filmuotą vaizdo medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ne visiškai sutampa su byloje esančiais įrodymais. 2021 m. kovo 2 d. 01.51 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 25 min. kaimynas rankomis smaugė pranešėjo draugę, sudavė į veidą kumščiais, vėliau išdaužė kieme stovinčio pranešėjo automobilio stiklą. Moteriai liko grumtynių žymės (hematomos), tačiau GMP atsisakė. Atvykus policijos pareigūnams, iš namo vidaus išėjo 5 asmenys: J. D. pradėjo aiškinti, kad yra atvažiavusi į svečius pas savo kolegą A. B. ir iš matymo pažįstamas vyriškis, galimai kaimynas R. J., dėl neaiškių aplinkybių pradėjo ją smaugti, išdaužė apeliantui priklausančio automobilio stiklą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 2.1.8.1 ir 2.1.8.2 papunkčiuose nurodoma, kad draudžiama „daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai...> <... rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis“. Taigi savo namuose pareiškėjas priėmė į svečius kolegę J. D. ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau dar užėjo pas kaimynus, palaukti policijos pareigūnų, nors galėjo tai daryti savo kemperyje arba lauke. Atsiliepime nurodo, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą ir byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. A. B. nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ artimai kontaktavo ir šventė vienoje patalpoje, kurioje buvo daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenys, sukėlė galimybę išplisti Covid-19 ligai, taip sukeldamas pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo A. B. skundą netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais ir papildomai parodė, kad laukdamas pareigūno, atėjo pas kaimyną R. G. paklausti tik R. J. adreso, nes jis atėjo girtas ir nesutikus jo įsileisti, jis jam išdaužė automobilio lango stiklą. Su drauge buvo namuose, o pas kaimyną atėjo tik į prieangį, į buto vidų neįėjo. R. G. namo savininkas buvo su savo šeimos nariu V. J., pareiškėjas gyvena R. G. kiemo teritorijoje, kemperyje. Pareiškėjas nurodo, kad J. D. yra jo draugė, todėl jiems būnant kartu, jie buvo kaip vienas ūkis. Pas J. D. vėliau atvyko jos draugė su taksi, kad parvežti į namus J. D., tačiau J. draugė nei R. G. nei jo gyvenamojoje vietoje nebuvo. Nei jis, nei jo draugė, nei draugės draugė atvykusi taksi į butą pas R. G. nebuvo įėję, todėl mano, kad karantino sąlygų nepažeidė. Pareiškėjas teigia, kad įvykio dieną buvo savo gyvenamojoje teritorijoje tik su drauge, todėl laukdamas pareigūnų išėjo į lauką. Negalėjo išeiti iš savo gyvenamosios vietos teritorijos dėl pašalinių esančių žmonių, kadangi dėl įvykusio įvykio kvietė pareigūnus, todėl prašo panaikinti nutarimą.

Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu pagal iškvietimą surašė pareiškėjui administracinio nusižengimų protokolą. Atvykus į įvykio vietą iš gyvenamojo namo pro duris išėjo keli asmenys, todėl pažeidė karantino sąlygas. Liudytojas kiek pamena bute gyveno viena šeima ir surašyti protokolai buvo keliems asmenims, kurie negyveno vienose patalpose, nesantys vieno šeimos ūkio. Kiek pamena surašė tris ar keturis administracinio nusižengimo protokolus dėl karantino pažeidimo, nes visi asmenys buvo iš skirtingų šeimos ūkių. Asmeniškai nematė ar pažeidėjai gėrė viename name, nematė ar sėdėjo prie vieno stalo ir vartojo alkoholį. Kiek pamena iš nubaustų asmenų buvo blaivi tik viena moteris. Įvykio metu nebuvo reikalauta dokumentų, kokiu pagrindu viename name buvo keli asmenys.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, požymiai (sudėtis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. byloje Nr. AN2-11-332/2018).

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš 2021 m. kovo 2 d. pranešimo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams nurodyta, kad naudota NVRS kūno kamera Nr. 8 BOF1EC609044, kuriame nurodyta, kad atvykus į minėtą vietą pasitiko iš namo išėję 5 (penki) asmenys, kurie pradėjo aiškinti, kad kažkoks iš matymo žinomas vyriškis, kaip teigė galimai R. J. gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl neaiškių aplinkybių pradėjo smaugti pranešėją J. D., gim. (duomenys neskelbtini) galimai norėjo vartoti alkoholį su kitais asmenims, bet šie sukonfliktavo. Išeidamas galimai R. J. su kažkokiu daiktu išdaužė ,,Opel Astra“ automobilio galinį stiklą. Dėl šio įvykio savininkas A. B.. Papildoma informacija, kad turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą, padaryta apie 200 eurų žala. Dėl įvykio Informuota VPK bei NVRS. Išaiškėjo, kad visi asmenys ne iš vieno ūkio, kartu šventė vienoje patalpoje, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jiems buvo surašyti ANK protokolai dėl ANK 45 straipsnio 4 dalį. ROIK Nr. (21129014185, 21129014227, 21129014243,21129014193, 21129014219) dėl karantino sąlygų pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn buvo patraukti 5 (penki) asmenys V. J. gim. (duomenys neskelbtini). nustatyta – 2,06 promilių girtumas, J. B. gim. (duomenys neskelbtini) blaivi. J. D., gim. (duomenys neskelbtini). nustatyta – 1,54 promilių girtumas, A. B. gim. (duomenys neskelbtini) d. nustatyta – 2.22 promilių girtumas, R. G. gim. (duomenys neskelbtini). nustatyta – 3.04 promilių girtumas. Įvykio vietoje naudotas nešiojamas vaizdo registratorius Nr. 15 (BOF1EC5FE91C). Nurodytos taip pat pranešimo aplinkybės, jog prieš 25 min. kaimynas rankomis smaugė pranešėjo draugę, sudavė į veidą kumščiais, vėliau išdaužė kieme stovinčio pranešėjo automobilio stiklą. Moteriai liko grumtynių žymės (hematomos), tačiau GMP atsisako. Laukia nurodytu adresu. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021-03-02 01.48 (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 6-9).

Institucijos 2021 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. kovo 2 d., dirbant radijo šaukiniu 1903, kartu su vyr. patruliais A. D. ir V. F. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas vykti adresu, (duomenys neskelbtini) kur, prieš 25 min. kaimynas rankomis smaugė pranešėjo draugę, sudavė į veidą kumščiais, vėliau išdaužė kieme stovinčio pranešėjo automobilio stiklą. Moteriai liko grumtynių žymės (hematomos), tačiau GMP atsisako. Laukia nurodytu adresu. Atvykus į minėtą vietą, pastebėjo, kaip iš minėto namo išėjo keturi asmenys, viena moteris dar buvo viduje. Jie aiškino pareigūnams, kad kažkoks iš matymo žinomas vyriškis, kaip teigė galimai R. J. gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl neaiškių aplinkybių pradėjo smaugti pranešėją J. D., gim. (duomenys neskelbtini)., galimai norėjo vartoti alkoholį su kitais asmenims, bet šie sukonfliktavo. Išeidamas, galimai R. J. su kažkokiu daiktu išdaužė ,,Opel Astra“ automobilio galinį stiklą. Dėl šio įvykio savininkas A. B. gim. (duomenys neskelbtini)., turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą, padaryta apie 200 eurų žala. Dėl įvykio Informuota VPK bei NVRS. Taip pat išaiškėjo, kad visi asmenys ne iš vieno ūkio, kartu šventė vienoje patalpoje, vartojo alkoholinius gėrimus, konkretaus paaiškinimo dėl ko buvo vienoje patalpoje jie neturėjo, todėl jiems buvo surašyti ANK protokolai dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies. ROIK Nr. (21129014185, 21129014227, 21129014243, 21129014193, 21129014219) dėl karantino sąlygų pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn buvo patraukti 5 asmenys V. J. – nustatyta 2,06 promilių girtumas, J. B. – blaivi, J. D. – nustatyta 1,54 promilių girtumas, A. B. nustatyta – 2.22 promilių girtumas, R. G. nustyta – 3.04 promilių girtumas. Įvykio vietoje naudotas nešiojamas vaizdo registratorius Nr. BOF1EC5FE91C (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 5).

Iš vaizdo medžiagos matyti, kad įvykio metu dėl iškvietimo, kad sudaužytas pareiškėjo automobilio lango stiklas, matomi šalia stovintys keli asmenys su veidą dengiančiomis kaukėmis. Vaizdo įraše girdima, kad fiksuojamas įvykis dėl ko buvo kviesta policija bei aiškinamasi dėl karantino sąlygų nesilaikymo, kadangi vienoje vietoje keli asmenys, kurie galimai ne šeimos nariai. Vaizdo įraše matomas ir girdimas pareiškėjas, jo draugė. Taip pat vaizdo įraše matoma atvykusi pareiškėjo draugės draugė su taksi automobiliu. Taip pat vaizdo įraše girdima, kad pareiškėjas atvyko pas R. G. ne į svečius, o pasiteirauti įtariamojo dėl automobilio lango stiklo sudaužymo anketinių duomenų (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 26). Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad su R. G. vienoje patalpoje nebuvo, jokios šventės nešventė su kitais asmenimis nebendravo, išskyrus tai, kad buvo atėjęs iki R. G. pasiteirauti R. J. gyvenamosios vietos adreso, ryšium su iškviesta pagalba dėl sudaužyto automobilio lango stiklo.

Priimtu 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu A. B. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį skirta – 500 Eur bauda už tai, kad jis kartu su kitais asmenimis šventė vienoje patalpoje, vartojo alkoholinius gėrimus, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2.1.8.1 punkto reikalavimus.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 45 straipsnyje numatyta atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pažeidimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus ar nuo jų susilaikant karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

2021 m. kovo 2 d. galiojusio minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.1.8.1 papunktyje nurodyta, kad draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimi kontaktai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, artimai kontaktavo su darbo drauge J. D.. Byloje taip pat vaizdo medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas bendravo su R. G., kurio teritorijoje jis gyvena tik namo koridoriuje. Administracinio nusižengimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas bendrautų su R. G. sugyventine V. J.. Pareiškėjo paaiškinimo bei vaizdo medžiagos matyti, kad J. B. buvo atvykusi taksi. Pareiškėjo paaiškinimas, kad jis buvo tik su drauge J. D., patvirtina ir vaizdo medžiaga iš kurios matyti taksi automobilis. Tokių duomenų, kad atvykusi J. B. būtų vienoje patalpoje su pareiškėju nėra.

Administracinio nusižengimo medžiagoje nėra pareiškėjo paaiškinimo dėl 2021 m. kovo 2 d. aplinkybių, taip pat nėra buvusių įvykio vietoje asmenų paaiškinimų ar įvykio vietos protokolų, kuriuose būtų konstatuotas faktas apie bendrą kelių skirtingų šeimų šventę, vienoje patalpoje. Teismo posėdžio metu liudytojas D. N. negalėjo paaiškino, kad pareiškėjas ir kartu vienoje patalpoje buvę asmenys kartu šventė vienoje patalpoje, kadangi matė tik aiškinančius bendrame namo koridoriuje. Nurodo, kad visi buvę asmenys nubausti už analogiškus pažeidimus.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir visi minimi tarnybiniame pranešime asmenys kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tuo sukeldami pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tyrimo medžiagoje nėra apklausti asmenys minimi tarnybiniame pranešime, nėra byloje nustatyta kas sudaro atskirus šeimos ūkius, kas galėtų sukelti pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Priimtame 2021 m. balandžio 13 d. nutarime nurodytų aplinkybių nepatvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kad pažeidžiant teisės aktų, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2.1.8.1 punkto reikalavimus, sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ir nutarime minimi asmenys būtų vienoje uždaroje patalpoje, kad betarpiškai bendrautų ar švęstų bendras šventes. Visos abejonės vertinamos pažeidėjos naudai. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad pareiškėjas namo koridoriuje aiškinosi jam rūpimus klausimus su kaimynu, kurio teritorijoje gyvena kemperyje bei iš vaizdo įrašo nematyti, kad pareiškėjas yra besisvečiuojantis su kitais asmenimis R. G. bute. Taigi, A. B. veiksmuose nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėčiai būtinojo pavojingumo požymio. Nesant visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. B. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Dėl šios priežasties Institucijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-5442-2021, kuriuo A. B. paskirta – 500 Eur bauda, panaikintinas ir administracinė teisena A. B. atžvilgiu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutrauktina, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusižengimo požymių.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-493-594/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad skundžiamame nutarime iš esmės padaryta nepagrįsta išvada, jog A. B. veiksmai būtų nukreipti į įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, vykdanti savo tikrą ar tariamą teisę. Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra išsamiai surinkti duomenys patvirtinantys 2021 m. balandžio 13 d. nusižengimo padarymo aplinkybes, kai galimai apie padarytą A. B. nusižengimą, padarytą 2021 m. kovo 2 d., nėra surinkta jokių patvirtinančių duomenų, kad buvo švęsta vienoje aplinkoje kelių šeimos ūkių, kas galėjo sukelti pavojų užsikrėsti COVID-19 ligai, tačiau įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir šiuo atveju esant pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad A. B. veiksmuose nėra nusižengimo požymių

Teismas konstatuoja, jog nėra pakankamai įrodymų, jog buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje požymių, todėl A. B. skundas tenkintinas. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės būrio vado V. J. 2021 m. balandžio 13 d. priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-5442-2021 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

A. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės būrio vado V. J. 2021 m. balandžio 13 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5442-2021, kuriuo A. B. už pažeidimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta – 500 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė