Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1964-656/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-05
Bylos Nr.: e2A-1964-656/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01735-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: K. G., Č. A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: sodininkų bendrijai „Vilnius“

Kategorijos

4.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1964-656/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01735-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 4.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas teisėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) V. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams K. G., Č. A. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Vilnius“, dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, nustatė

Žemesnės instancijos teismas

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. K. pareikštu ieškiniu prašė:

1) nustatyti jai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. G. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei atsakovams Č. A. V. ir A. V. V. (pradinis atsakovas pakeistas jo teisių perėmėja atsakove Č. A. V.) priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-05-06 parengtą planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais: (duomenys neskelbtini);

2) atnaujinti terminą pateikti skundą dėl 2008-05-19 apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo, ir 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo, panaikinimo;

3) panaikinti 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo;

4) panaikinti 2008-05-19 apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovui K. G. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei Č. A. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių žemės sklypų ribų kilo dar 2003 m., nes Trakų rajono valdyba sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai leido išsipirkti didesnius negu 600 m2 sklypus. Pagal sklypų skyrimo metu 1981 m. galiojusius teisės aktus buvo skiriami naudotis sodo sklypeliai iki 600 kv.m. Tačiau atsakovui K. G. nepagrįstai buvo leista įsigyti 826 kv.m. dydžio Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. L. nepagrįstai buvo leista įsigyti 804 m2 dydžio Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (R. L. buvo tuometinis šio žemės sklypo savininkas). Kadangi Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ribos įsiterpė į ieškovei priklausantį Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis, kuriomis atsakovų žemės sklypai viršijo 600 kv.m., ieškovė kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, gindama savo pažeistas teises. Trakų rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-05/2003 ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Šiuo sprendimu Trakų rajono apylinkės teismas pripažino dalinai negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkį Nr. 212v, kiek tai liečia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pardavimą K. G. – 226 kv.m. dalyje, R. L. – 204 kv.m. dalyje. Atitinkamai dalinai negaliojančiomis pripažintos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys su K. G. ir R. L.. Taigi Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 17 d. sprendimu iš esmės buvo pripažinta, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra po 600 kv.m. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2004-03-15 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovė 2009 m. atliko Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą suderinti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Tačiau valstybės įmonė Registrų centras ieškovę informavo, kad atsisakyta įrašyti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nurodė, kad Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas. Ieškovė įrodinėja, kad būtent Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys yra neteisingai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kaip nustatyta kadastrinių matavimų metu, Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos nesutampa su esamais riboženkliais, todėl dengia Ieškovės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinę ribą. NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 2 d. priėmė įsakymą Nr. Ž46-800 „Dėl pil. V. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. Ž46-800), kuriuo buvo patikslintas ieškovei nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, nominali vertė, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas. Atsakovas K. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė Įsakymą Nr. Ž46-800 panaikinti. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą pagal K. G. skundą nutraukė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-977/2014 pareiškėjo skundą tenkino ir Įsakymą Nr. Ž46-800 panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime nurodė, kad tarp K. G. ir Ieškovės yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, kuris turi būti sprendžiamas remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi. Atsakovai Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atliko nepaisydami riboženklių ir faktinės žemės sklypų ribos, tyčia žemės sklypų ribas patraukė į ieškovei nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) persidengia su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), be to, Sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) išeina iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribos. Pagal ieškovo iniciatyva UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2015 m. gegužės 6 d. planą (toliau – 2015 m. planas) Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia 63 kv.m. plotu, o Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia 43 kv. m. plotu. Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nėra aiškios, nes šie žemės sklypai persidengia. Atsakovė Č. A. V. ir ieškovė 2015-12-10 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovei Č. A. V. nutraukti. Taikos sutartyje nurodoma, kad atsakovė visiškai pripažįsta visus ieškovės reikalavimus. Taikos sutartyje taip pat šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja nereikalauti iš atsakovės atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylinėjimosi išlaidas valstybei atlygina atsakovė.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį ir prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.

Dėl apskundimo termino

Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti du individualius administracinius teisės aktus. Ieškovė pripažįsta, kad nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl 2009-05-19 įsakymo ir 2008-05-19 įsakymo panaikinimo paduoti ji yra praleidusi, todėl prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nurodė, kad būtent po LVAT 2014-09-29 sprendimo administracinėje byloje Nr. A261-977/2014 ji sužinojo, kad ginčas dėl žemės sklypo ribų turi būti sprendžiamas civiline tvarka, remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas K. G., nesutikdamas su šiuo ieškovės argumentu, nurodė, kad ieškovė apie 2009-05-19 įsakymą žinojo jau nuo 2012 m., dalyvaudama administracinėje byloje kaip trečiasis asmuo; administraciniam teismui buvo pateiktas minėtas įsakymas ir kadastrinių matavimų byla su nustatytomis Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis; ieškovę minėtoje byloje atstovavo profesionalus teisininkas, todėl termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012 m.Susipažinus su administracinės bylos Nr.A261-977/2014 medžiaga nustatyta, kad K. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012-07-11 pateikė skundą, kurį patikslinęs, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010-12-02 įsakymą Nr. Ž46-800 „Dėl pil. V. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“. Ieškovė V. K. buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, atstovaujama advokato, teikė atsiliepimą į K. G. reikalavimus, todėl teismas nusprendė, kad ieškovei apie ginčijamą 2009-05-19 įsakymą ir jo turinį tapo žinoma anksčiau nei 2012-11-09. K. G. žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2007-06-11 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 90, ribų paženklinime dalyvavo ir ieškovė V. K., tačiau be priežasties atsisakė pasirašyti minėtą aktą. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad V. K. apie jos teisių galimą pažeidimą suvokė jau ženklinant K. G. sklypo ribas, t. y. dar 2007 m. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė veikdama sąžiningai, turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą, dar 2012-11-09, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2015-06-19.Dėl Č. A. V. ir A. V. V. priklausančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) jokie teisminiai ginčai po ginčijamo 2008-05-19 įsakymo, kurio pagrindu buvo įregistruoti minėto sklypo kadastriniai duomenys, priėmimo, nevyko. VĮ „Registrų centras“ atsisakė įrašyti ieškovės sklypo kadastro duomenis dar 2011-01-03 sprendimu Nr. KS-12, tačiau ieškovė šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Teismas nepripažino ieškovės nurodomas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis, ieškovės elgesį vertino kaip nepagrįstai ir neprotingai ženklų delsimą ginti galimai pažeistas savo teises, termino praleidimo priežastis laiko subjektyviomis, todėl skundo dėl 2009-05-19 įsakymo ir 2008-05-19 įsakymo panaikinimo padavimo terminas neatnaujintinas ir ieškinys atmestinas kaip pareikštas praleidus vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

Teismas atsisakė tenkinti atsakovės Č.A. V. ir ieškovė 2015-12-10 prašymą, kuriuo prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovei Č. A. V. nutraukti.Teismas sprendė, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė visiškai pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos, pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), nustatymo. Tačiau sutinkamai su 2015 m. Planu matyti, kad taškai 27-26-25 žymi ieškovės ir atsakovo K. G. žemės sklypų ribą, todėl tokia taikos sutarties sąlyga, kai šalys savo susitarimu nustato kito atsakovo žemės sklypo ribą, negali būti tvirtinama. Be to, šalys susitarė panaikinti 2009-05-19 įsakymą ir 2008-05-19 įsakymą. Tokia taikos sutarties nuostata taip pat negali būti tvirtinama, nes šalys savo susitarimu negali panaikinti administracinio akto, kuris panaikintas gali būti tik imperatyviai įstatymo nustatyta tvarka ir tik subjekto, kuriam įstatymais tokia kompetencija suteikta.

Dėl sklypų ribų

Teismas, vertindamas iš esmės ieškinio pagrįstumą, konstatavo, kad tenkinti pareikštus reikalavimus nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. Ieškovės prašomu panaikinti 2009-05-19 įsakymu Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo K. G. žemės sklypas) plotas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-15 nutartį, buvo patikslintas, nustatant, kad sklypo plotas yra 886 kv. m, t. y. sumažintas nuo 1110 kv. m. Prašomu panaikinti 2008-05-19 įsakymu Sklypo Nr. 241 (atsakovės Č. A. V.) plotas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-15 nutartį, buvo patikslintas, nustatant, kad sklypo plotas yra 762 kv. m, t. y. sumažintas nuo 966 kv. m. Trakų rajono apylinkės teismas 2003-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-05/2003 pripažino iš dalies negaliojančia 1994-01-21 sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Trakų rajono valdyba pardavė K. G. 0,111 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 226 kv. m dalyje. Taip pat iš dalies negaliojančia buvo pripažinta 1994-01-21 sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Trakų rajono valdyba pardavė R. L. (šiuo metu sklypas priklauso atsakovei Č. A. V.) 0,0966 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 204 kv. m dalyje. Taigi, minėtu sprendimu buvo patvirtintas K. G. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 886 kv. m. ir Č. A. V. sklypo plotas – 762 kv. m. Teismas sutiko su atsakovo K. G. atstovo argumentu, kad minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl konkrečių V. K., K. G. ir Č. A. V. žemės sklypo ribų, buvo keliamas tik nuosavybės teisių įgijimo pagrindas.Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo paženklintos 2007-06-11 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 90 (administracinė byla Nr. A261-977/2014, 1 t., b. l. 13), kuriame ieškovė V. K. atsisakė pasirašyti be priežasties ir nepateikusi jokių pastabų. Taigi, teismo vertinimu, nepasirašydama aktą be pastabų ir pretenzijų, V. K. neprieštaravo tam, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklintas teisingai. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo paženklintos atlikus kadastrinius matavimus ir parengtas 2007-06-11 žemės sklypo, kurio plotas 886 kv. m planas. Šis planas yra įregistruotas viešame registre. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo paženklintos 2007-05-21 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 72, kuriame jokių pastabų dėl sklypo ribų paženklinimo nebuvo pateikta. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo paženklintos atlikus kadastrinius matavimus ir parengtas 2007-05-21 žemės sklypo, kurio plotas 762 kv. m planas. Šis planas yra įregistruotas registre. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Ieškovė, įrodinėdama šalių sklypų persidengimą, pateikė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-04-21 parengtą minėtų žemės sklypų situacijos schemą (2015 m. Planas). Schemoje nurodoma, kad Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia 63 kv. m ties šiaurine Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba; Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia 43 kv. m ties šiaurine Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Atlikus paskaičiavimus pagal situacijos schemoje nurodytus sklypų ilgius, palyginus juos su 2015 m. Planu, nustatyta, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotai sumažėja. Pavyzdžiui, Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba sutrumpėja 1,5 m, t. y. nuo 38,97 m (įregistruota viešame registre) iki 37,47 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Vakarinė sklypo riba sutrumpėja 1,4 m, t. y. nuo 21,71 m (įregistruota viešame registre) iki 20,31 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Rytinė sklypo riba sutrumpėja 0,75 m, t. y. nuo 23,94 m (įregistruota viešame registre) iki 23,19 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Pietinė riba sutrumpėja 0,51 m, t. y. nuo 38,74 m (įregistruota viešame registre) iki 38,23 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba sutrumpėja 1,96 m, t. y. nuo 26,14 m (įregistruota viešame registre) iki 24,18 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu), tuo tarpu ši riba nėra bendra su ieškovės žemės sklypu. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas K. G. savo žemės sklypą atitraukė nuo Vynuogių gatvės, tačiau iš 2015 m. Plano matyti, kad vakarinė Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, pažymėta taškais 27-26, nustačius ieškovės prašomą ribą, traukiama į rytinę pusę. Taigi, tokiu būdu, Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi mažėti tiek iš šiaurinės, tiek iš vakarinės pusės arba persidengti su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ties rytine Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Taigi, akivaizdu, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plotai mažėja ne tik ties šiaurine riba su ieškovės žemės sklypu, kas prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai (sumažėja atsakovų sklypų plotas). Minėta, jog šioje byloje nėra keliamas Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, todėl nustatyti ieškovės prašomą ribą pagal 2015 m. Planą, nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovei V. K. 2000-02-01 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 79-7438 atkurtos nuosavybės teisės į 4,00 ha miško, grąžinant natūra bendrą 4,00 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-02 įsakymu Nr. Ž46-800 buvo patikslintas Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 41363 kv. m (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 40000 kv. m). Tuomet Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos 2009-06-08 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 2400 ir parengtas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 41363 kv. m (2009 m. Planas). Teismas nustatė, kad bendra riba tarp Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savo koordinatėmis LKS-94 koordinačių sistemoje visiškai sutampa, t. y. bendra riba abiejuose planuose yra toje pačioje vietoje. Bendra riba tarp Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savo koordinatėmis LKS-94 koordinačių sistemoje taip pat visiškai sutampa, t. y. bendra riba abiejuose planuose yra toje pačioje vietoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė, prašydama nustatyti bendrą ribą tarp sklypų, teikia 2015 m. Planą, analogišką 2009 m. Planui, kai tuo tarpu 2009 m. Planas buvo panaikintas LVAT 2014-09-29 sprendimu konstatavus, kad pagal 2009 m. Planą K. G. žemės sklypo plotas sumažėja.Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Ieškovės sklypo 2015 m. Planas sudarytas vadovaujantis 2009-06-08 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, t. y. pagal tą patį aktą, kurio pagrindu buvo parengtas 2009 m. Planas. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovas. Iš minėto akto matyti (1 t., b. l. 21-22), kad jame buvo padaryti tik pataisymai ranka perrašant Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotus iš 41363 kv. m į 39997 kv. m, taigi rengiant 2015 m. Planą ir nustatant ribą tarp sklypų, naujas ribų paženklinimo – parodymo aktas nebuvo surašomas, taigi ir matavimai realiai nebuvo atliekami, taip pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktą. kuriame nustatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Tuo tarpų Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas pagal abu planus skiriasi. Pažymėtina, kad nustačius Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bendrą ribą pagal 2015 m. Planą, viešame registre turėtų būti įregistruojami Sklypo Nr. 861 kadastriniai duomenys pagal 2009-06-08 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuris kaip minėta LVAT 2014-09-29 sprendimu panaikintas konstatavus, kad K. G. žemės sklypo plotas sumažėja.Ieškovei nuosavybės teisės atkurtos į 0,90 ha ploto mišką (kvartalas 4) ir 3,10 ha ploto mišką (kvartalas 3), bendras plotas sudaro 4,00 ha. LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Teismas nustatė, kad maksimali leistina paklaida, apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, nagrinėjamu atveju yra ± 1800 kv. m. (nuo Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto atlikus preliminarius matavimus, ploto 4,0000 ha). Teismas nurodė, kad leistina paklaida gali sudaryti 38200 kv. m., tuo tarpu ieškovė ginčija 106 kv. m plotą. Nustačius, kad ieškovės plotas atlikus jo kadastrinius matavimus, sumažėtų leistinumo ribose, nėra jokio pagrindo išvadai, kad sklypai realiai persidengia. Byloje nėra duomenų, kad nepanaikinus Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų, ieškovės žemės sklypas taptų mažesnis, nei 38200 kv. m, todėl naikinti ginčijamus administracinius aktus nėra pagrindo, nes jais patvirtinti sklypų kadastriniai duomenys ieškovės teisių nepažeidžia.Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašo nustatyti bendrą sklypų ribą 2015 m. Plane tarp taškų 29-27-28 ir 24-23, kurie ribojasi ne su atsakovų sklypais. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-05-06 planas nustatytų reikalavimų, o jo patvirtinimas bei 2009-05-19 ir 2008-05-19 įsakymų panaikinimas reikštų ieškovės teisių ginimą atsakovų sklypų plotų sumažėjimo sąskaita, todėl ieškinys atmestinas ir kaip nepagrįstas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodė, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų neaiškumas egzistuoja dėl to, kad esami dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2004 buvo nustatyta, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plotai mažinami iki 600 kv.m. Tačiau 2009 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. gegužės 19 d. įsakymais šių žemės sklypų plotas patikslintas atitinkamai į 886 kv.m. ir 762 kv.m. Taigi sklypo ribų neaiškumas egzistuoja dėl to, kad atsakovai įgijo nuosavybės teisę tik į 600 kv.m. žemės sklypus ir šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu jie valdo 600 kv.m. viršijančias Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (šios dalys atitinkamai sudaro 286 kv.m. ir 162 kv.m.).Tai, kad ginčo sklypų ribos turi būti tikslintinos, yra nurodžiusi ir NŽT atsakovams adresuotuose 2011 m. lapkričio 7 d. raštuose Nr. 46SS-1260. Ginčo sklypų ribų persidengimas akivaizdus ir iš į bylą kaip ieškinio www.registrucentras.lt svetainėje patalpinto plano. Tačiau šio dokumentų prieštaravimo Trakų rajono apylinkės teismas nevertino ir atitinkamai nepadarė išvados, kad ribos tarp Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra neaiškios. Apylinkės teismas nėra nurodęs nei to, kad ginčo žemės sklypų ribos būtų neaiškios, nei to, pagal kokį konkretų dokumentą riba tarp ginčo sklypų būtų nustatyta ir aiški. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės. Apylinkės teismas Sprendime iš esmės neanalizavo vienos pagrindinės CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos – ginčo sklypų ribų aiškumo. Į bylą buvo pateikta daug vienas kitam prieštaraujančių dokumentų, bet pirmosios instancijos teismas šių dokumentų santykio visiškai nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip nenurodė ir to, kad šios ribos yra aiškios, ką pagal kasacinio teismo praktiką privalu nustatyti, jeigu nusprendžiama netaikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalies. Byloje nėra jokių kitų dokumentų, įrodančių, kad atsakovai po šios nutarties priėmimo būtų įgiję nuosavybės teisę į didesnio nei 600 kv.m. ploto sklypų dalis, todėl bylą nagrinėjantis teismas ribas tarp Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų nustatyti taip, kad Sklypų (duomenys neskelbtini) plotai neviršytų 600 kv.m.Teismas netinkamai rėmėsi administracinio teismo sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-977/2014 panaikino ne 2009 m. planą, o Įsakymą Nr. Ž46-800, ir nurodė, kad žemės sklypo plotas negali būti mažinamas administracinės procedūros tvarka tikslinant kadastro duomenis, nes tai sukelia neigiamas pasekmes asmeniui. Tame pačiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad tarp atsakovo K. G. ir Ieškovės yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, kuris turi būti sprendžiamas remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi. Administracinis teismas nesprendė jokių civilinės teisės klausimų. Teismas kaip Įsakymo Nr. Ž46-800 trūkumą, tiesiog nurodė tai, jog žemės sklypo plotas mažinamas neteismine tvarka, nors tik teismas pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį turi kompetenciją nustatyti ginčytinų sklypų ribas. Tai gali daryti tik teismas.Apylinkės teismas nepagrįstai nustatė leistiną paklaidą tarp Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir šia aplinkybe rėmėsi atmesdamas ieškinį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 punktu galima vadovautis tik, kai žemės sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Ginčo atveju žemės sklypų ribų neaiškumas atsirado ne dėl naujų tikslesnių matavimų, bet dėl to, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro bylų duomenys yra nustatyti klaidingai. Net ir laikantis pozicijos, kad ginčo atveju turėtų būti taikoma Nuostatų 21 punkte nustatyta paklaida, ši paklaida turėtų būti taikoma po lygiai mažinant visus ginčo žemės sklypus, o ne tik Ieškovės. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą, susijusį su CK 4.45 straipsnio taikymu, motyvuodamas minėto 1 mėn. termino praleidimu, nes CK 4.45 straipsnis gali būti taikomas ir tuo atveju, kai esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymas civiliniams ieškinio reikalavimams yra nepagrįstas, nepagrįstai riboja Konstitucijos 30 straipsnio laiduojamą teisę kreiptis į teismą, todėl teismo sprendimas naikintinas jau vien dėl šios priežasties. Į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas VĮ „Registrų centras“. Būtent VĮ „Registrų centras“ sutiko registruoti kadastro duomenis, kurie, kaip nurodyta NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 46SS-1259 ir 2011 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 46SS-1443, buvo klaidingi. Be to, tais pačiais raštais VĮ „Registrų centras“ buvo įpareigotas pažymėti Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapyje. VĮ „Registrų centras“ veiksmai registruojant kadastro duomenis gali būti vertinami kaip neteisėti, dėl ko ši įmonė turėjo būti įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo.

Atsakovas K. G. prašė apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad įregistruotos sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra netikslios yra nustačiusi ir NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2011-11-07 raštu Nr. 46SS-1260 ir 2011-11-18 raštu Nr. 46SS-1443. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2013-07-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-470/2013. Šioje byloje atsakovas prašė administracinį teismą panaikinti NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011-11-07 raštą Nr. 46SS-1260 ir 2011-11-18 raštą Nr. 46SS-1443 padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011-11-07 administracinis aktas Nr. 46SS-1260 yra dokumentas, kuriuo pradedamos nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros, todėl šis dokumentas pareiškėjui materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukuria. Teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne aptarti skundžiami sprendimai, o nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimai pakeisti žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.Ieškovas apie ginčijamą 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymą jau žinojo dalyvaudamas administracinėje kaip tretysis asmuo jau nuo 2012 m. (administracinės bylos Nr. I-37772-562/2012 Nr. A-261-977/2014). Administraciniam teismui buvo pateiktas ginčijamas sprendimas ir kadastrinių matavimų byla su nustatytomis žemės sklypo ribomis. Taigi ieškovas jau nuo 2012 m. žinojo apie ginčijamą sprendimą. Ieškovas prašo terminą atnaujinti skundui paduoti, bet nenurodo dėl kokių priežasčių praleido terminą, apibrėžia bendrom frazėm praleidimo priežastis “ieškovė veikė aktyviai siekdama įregistruoti kadastro duomenis NTR kadastre, dėl valstybinių institucijų neveikimo, atsakovų įpareigojimų nevykdymo. Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius. Antra, ieškovė nenurodė, kaip šie veiksniai įtakojo praleisti terminą skundui paduoti. Tokį žymų termino skundui paduoti praleidimą lėmė pačios ieškovės pasirinktas elgesys, jos nepakankamas aktyvumas ginant galimai pažeistas savo teises.Atsakovo žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2007-06-11 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 90, kuriame ieškovė V. K. atsisakė pasirašyti be priežasties ir nepateikusi jokių pastabų. Teisinga pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepasirašydama aktą be pastabų ir pretenzijų, V. K. neprieštaravo tam, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklintas teisingai. Sklypo Nr. 240 ribos buvo paženklintos atlikus kadastrinius matavimus ir parengtas 2007-06-11 žemės sklypo, kurio plotas 886 kv.m. planas. Šis planas yra įregistruotas viešame registre.Gretimo žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-15 nutartimi byloje Nr. 3K-3-193/2004 buvo nustatyta, kad atsakovų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plotai mažinami iki 600 kv.m., atitinkamai tam plotui kuriuo buvo pažeistos ieškovo teisės, t.y. nuo 1100 kv.m. iki 886 kv.m. Ieškovas nurodo, kad ginčo sklypų ribų neaiškumas pripažintas kompetentingos institucijos t.y. NŽT 2011-11-07 rašte Nr. 46SS-1260. Visų pirma, šis sprendimas buvo parengtas pagal žemės sklypo planą, kurio plotas yra 41363 kv.m. (parengimo data 2009 m.). Antra, šiame rašte nurodoma, kad ieškovo žemės sklypo planas parengtas klaidingai, jokios kalbos apie tai, jog žemės sklypų ribos yra neaiškios, nėra. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.UAB “Geodeziniai matavimai” 2015 m. parengė kadastrinių matavimų bylą pagal kurią ieškovė prašo nustatyti sklypo ribas, ši byla parengta nesilaikant įstatymo reikalavimų. Rengiant kadastrinių matavimų bylą nebuvo surašytas ribų parodymo-paženklinimo aktas. Matininkas atliekantis matavimus sukomplektavo bylą ribų paženklinimo - parodymo aktu, kuris buvo atliktas 2009-06-08. Šis aktas buvo ištaisytas, ribų paženklinimo akte 2009-06-08 yra ištaisymų ir prirašymų, kurie iškreipia dokumento turinį, sklypo plotas 41363 kv.m. kuris taisytas į 39997 kv.m. ir yra prierašas “taisymui tikėti” (akto 3 p.10 p.). Taip pat kitoje pusėje ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad šis aktas jau yra suderintas 2010-11-24 žemėtvarkos skyriaus vedėjo (yra žemėtvarkos skyriaus spaudas). Tai reiškia, kad matininkas atliekant ieškovės žemės sklypo matavimus nesilaikė nustatytos procedūros. Taigi matininkas 2015 m. nustatant atsakovei žemės sklypo ribas neatliko žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo, tiesiog ištaisė 2009-06-08 ribų paženklinimo-parodymo aktą nurodydamas sklypo mažesnį plotą ( 41363 kv.m. taisytas į 39997 kv.m.).Ieškovės žemės sklypo preliminariame plane 2001-01-20 (rengėjas Valstybinisžemėtvarkos institutas Vilniaus žemėtvarkos skyrius) ir žemės sklypo 1999-11-10 abrise nurodyti linijų ilgiai nesutampa su linijų ilgiais parengtame 2015 m. UAB “ Geodeziniai matavimai” plane. atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus nesivadovauta Nuostatų 21 p. bei Taisyklių 11 p. reikalavimais, t.y. kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodytų žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustačius, kad žemės sklypo (kadastro ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), Nuostatų 21 p. nustatyta tvarka nesikreipta į NŽT skyrių dėl išvados pateikimo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl leistinos kadastrinių matavimų paklaidos taikymo.Ieškovės naujai pateikti įrodymai iš administracinio teisės pažeidimo bylos negali būti įrodymų kitoje CPK tvarka nagrinėjamoje byloje, kol nepriimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje.Matininkas apskritai neatliko ieškovės žemės sklypo ribų-paženklinimą vietovėje, ko pasėkoje gretimų žemės sklypų savininkams buvo užkirsta teisė pateikti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 p.), taip būtu išvengta galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Matininkas sukomplektavo 2015 m. kadastrinių matavimų bylą su ribų parodymo-paženklinimo aktu, kuriame plotas 41133 kv.m. ir šis paženklinimas įvyko 2009 m., šis aktas netgi yra su žemėtvarkos skyriaus vedėjo parašais ir spaudu. Duodamas parodymus teisme matininkas patvirtino, kad žemės sklypas 2015 m. iš naujo nebuvo ženklinamas vietovėje, jis tik ištaisė 2009 m. ribų-paženklinimo aktą ir padarė prierašą „taisymui tikėti“.Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti, nes ieškovė neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido vienos mėnesio apskundimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė leistiną paklaidą. Ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl termino administraciniam aktui apskųsti

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB K. N. darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; ir kt. ).Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-104/2010). Taigi pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.Ieškovė nurodė, kad būtent po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 sprendimo administracinėje byloje Nr. A261-977/2014 ji sužinojo, kad ginčas dėl žemės sklypo ribų turi būti sprendžiamas civiline tvarka, remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas K. G., nesutikdamas su šiuo ieškovės argumentu, nurodė, kad ieškovė apie 2009-05-19 įsakymą žinojo jau nuo 2012 m., dalyvaudama administracinėje byloje kaip trečiasis asmuo; administraciniam teismui buvo pateiktas minėtas įsakymas ir kadastrinių matavimų byla su nustatytomis Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis; ieškovę minėtoje byloje atstovavo profesionalus teisininkas, todėl termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012 m., atsakovo manymu, ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, o objektyvių priežasčių, sukliudžiusių ginti savo pažeistas teises anksčiau, nenurodė, bendromis frazėmis apibrėždama termino praleidimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovo K. G. argumentais ir nuspendė, kad skundo dėl 2009-05-19 įsakymo ir 2008-05-19 įsakymo panaikinimo padavimo terminas neatnaujintinas ir ieškinys atmestinas kaip pareikštas praleidus vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti.Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės sužinojimo apie skundžiamą aktą momentą, nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad ieškovė yra gerokai praleidusi terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti. Žemės sklypų ribų neaiškumas, nustatomas ne tik tada, kai nėra ribas nustatančių dokumentų, bet ir tada, kai esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015). Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.). Ginčijami įsakymai yra individualūs administraciniai aktai, bet konkrečiai ieškovei teisių ir pareigų nenustatė. Nors Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys registre patikslinti vadovaujantis šioje byloje ginčijamais 2008 m. gegužės 19 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. įsakymais, tačiau šie įsakymai iš esmės prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems dokumentams, todėl pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas ginčą dėl žemės sklypų ribų yra civilinis ginčas, kurį turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Vien ta aplinkybė, jos žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016). Kadangi ginčijamų 2008 m. gegužės 19 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. įsakymų pagrindu buvo pakeisti Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys registre, darytina išvada, kad nurodyta teismų praktika aktuali ir tuo aspektu, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymas šioje byloje įmanomas ir nenuginčijus šių įsakymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei nustatant ribas būtų reikalaujama nuginčyti sklypo įgijimo pagrindą, tuomet žemės sklypo ribų nustatymo ginčai visuomet peraugtų į nuosavybės įgijimo pagrindų ginčą ir taip bereikalingai apkrautų savininkus ir teismus pertekliniu bylinėjimusi.

Dėl leistinos (ribinės) paklaidos

Apylinkės teismas atmesdamas ieškinį padarė išvadą, kad ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjimas atsakovų žemės sklypų ploto padidėjimo sąskaita neviršijo leistinos paklaidos. Ši aplinkybė sudarė vieną iš pagrindų atmesti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas leistiną paklaidą tarp Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Leistinos paklaidos neviršijimo aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo vienas iš pagrindų ieškinio atmetimui.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo paskirtis – reglamentuoti žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 straipsnis), pertvarkant šalyje esančią nuosavybės sistemą iš išimtinai valstybinės į grindžiamą privačia nuosavybe. Privačiam asmeniui iš valstybės įgijus žemę, jo teisės toliau ginamos remiantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis), todėl iš esmės netoleruotina situacija, kai tarp dviejų privačių asmenų kilus ginčui, pagal tam tikrą paklaidą iš vieno privataus asmens atimama nuosavybė ir perduodama kitam asmeniui. Tai ne tik neteisinga, bet ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir nekontroliuojamai paklaidos ribose vis savintis žemės sklypo gretimybes, todėl nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis apskritai negalėjo būti taikoma šiam ginčui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 punkte. Aiškindamas Nuostatų 21 punkte nustatytos paklaidos taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai žemės sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sklypų ribų teisingumo (vienos bendros kraštinės vietos). Prejudicinėje Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 17 d. sprendimu išspręstoje byloje iš esmės buvo pripažinta, kad atsakovų sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo žemės sklypo jai suteikimo dokumentus. Šio sklypo ribos patvirtintos 1981 metais. Bendrijos užimamas žemės plotas nekito, todėl 1992 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. 212 V Trakų rajono savivaldybė galėjo parduoti privačion nuosavybėn tokį žemės plotą ir kiekvienam sodininkui tokį konkretų žemės sklypą, kokį jiems buvo suteikę steigiant šį sodą. Įstatyme nurodytas požymis ,,užveisti sodai”, reiškia priskirtos bendrijai žemės naudojimą, o ne bet kokios žemės faktinį naudojimą. Trakų rajono savivaldybė, 1992 m. birželio 19 d. priimdama potvarkį Nr. 212 V, papildomos žemės atsakovams nesuteikė, nekeitė 1981 m. nustatyto sodininkų bendrijos užimamo sklypo ribų, todėl, leisdama pirkti žemę pagal faktą, kad atsakovai ją užėmė, pažeidė Vyriausybės nutarimus dėl sklypų suplanavimo ir naudojimo, sklypų dydžio nustatymo tvarką. Ieškovei atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1 ha 40 arų žemės plotą, kuris ribojasi su sodų bendrijos užimamu ir valstybės išperkamu žemės plotu. Prejudicinėje byloje atlikta Žemėtvarkos ekspertizė nustatė, kad į ieškovės atkurtą žemės plotą patenka atsakovams parduotas žemės sklypo plotas, kuris nepateko į jiems suteiktų sodo sklypų plotą, t.y. viršijantis 6 arus. 2008-05-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo, ir 2009-05-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo tą pačią žemės sklypo dalį žemės pardavė sodų bendrijos nariams. Apibendrinus tai reiškia, kad atsakovams buvo parduotas didesnio ploto žemės sklypas. Parduota žemės sklypo dalis grąžinta natūra ir ieškovei. Atsakovai neginčija nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei. Dėl šios priežasties netaikytina CK 4.45 str. 1 dalies nuostata, kad pagal kurią, jeigu ginčo ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Dėl ieškovės žemės sklypo plano duomenų teisingumo

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės žemės sklypo 2009 m. planas buvo panaikintas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-977/2014 nesprendė jokių civilinės teisės klausimų, įskaitant planais nustatytų žemės sklypų ribų teisingumo. Administracinis teismas kaip 2010 m. gruodžio 2 d. Įsakymo Nr. Ž46-800 trūkumą, tiesiog nurodė tai, jog žemės sklypo plotas mažinamas neteismine tvarka, nors tik teismas pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį turi kompetenciją nustatyti ginčytinų sklypų ribas. Kad būtent teismas, o ne viešojo administravimo subjektas turi tokią kompetenciją, konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje: „esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui suteiktos kompetencijos įgyvendinimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-977/2014 nepasisakė dėl šios bylos esmę sudarančių aplinkybių apie šalių daiktines teises į ginčo sklypus, o 2010 m. gruodžio 2 d. Įsakymą Nr. Ž46-800 naikino todėl, kad atsakovui K. G. priklausančio žemės sklypo plotas mažintas administracinės procedūros tvarka, nors kompetenciją spręsti dėl žemės sklypų ribų turi bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas ieškinį pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl ieškovės plano teisingumo.Ieškovė, įrodinėdama Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) persidengimą, pateikė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-04-21 parengtą minėtų žemės sklypų situacijos schemą (1 t., b. l. 16). Schemoje nurodoma, kad Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia 63 kv. m ties šiaurine Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba; Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia 43 kv. m ties šiaurine Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Atlikus paskaičiavimus pagal situacijos schemoje nurodytus sklypų ilgius, palyginus juos su 2015 m. Planu, nustatyta, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plotai sumažėja. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)šiaurinė riba sutrumpėja 1,5 m, t. y. nuo 38,97 m (įregistruota viešame registre) iki 37,47 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Vakarinė sklypo riba sutrumpėja 1,4 m, t. y. nuo 21,71 m (įregistruota viešame registre) iki 20,31 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Rytinė sklypo riba sutrumpėja 0,75 m, t. y. nuo 23,94 m (įregistruota viešame registre) iki 23,19 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Pietinė riba sutrumpėja 0,51 m, t. y. nuo 38,74 m (įregistruota viešame registre) iki 38,23 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu). Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba sutrumpėja 1,96 m, t. y. nuo 26,14 m (įregistruota viešame registre) iki 24,18 m (prašoma nustatyti 2015 m. Planu), ši riba nėra bendra su ieškovės žemės sklypu.Ieškovė nurodo, kad atsakovas K. G. savo žemės sklypą atitraukė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (kraštinė pažymėta taškais 27-34), tačiau iš 2015 m. Plano matyti, kad vakarinė Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, pažymėta taškais 27-26, nustačius ieškovės prašomą ribą, traukiama į rytinę pusę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi mažėti tiek iš šiaurinės, tiek iš vakarinės pusės arba persidengti su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ties rytine Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plotai mažėja ne tik ties šiaurine riba su ieškovės žemės sklypu, kas prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, nes šioje byloje nėra keliamas Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įgijimo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2016-03-01 rašte Nr.46SD-1004 „Dėl informacijos pateikimo“ konstatavo, kad: Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nuturimu Nr. 534. bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvisritnos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai - matavimui atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus. Taigi matininkas, atlikantis žemės sklypo kadastrinius matavimus turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentu. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus, nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant įstatymo 21 p., bei Taisyklių 11 p. nuostatoms. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos; neatitinka teritorijų planavimo dokumente t,y. sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)"' generaliniame plane nustatytoms riboms, nes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitekant kadastrinius matavimus nustatytos atitraukiant nuo 4 m pločio kelio apie 3 m ir apie 1 m., paliekant tarpą bei persislenkant į sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusę. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant įstatymo 21 p., bei Taisyklių 11 p. nuostatoms, žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t.y. sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano nustatytoms riboms. SB„(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos tiek prie 4 m pločio kelio, tiek prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - yra vienoje tiesėje. Po kadastrinių matavimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatytos ne vienoje tiesėje.“ Reikšmingas faktas, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2016-09-05 rašte Nr.46SD-3665 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ konstatavo, kad atsakovas K. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatęs metalinę tvorą ne pagal kadastriniais matavimais nustatytą pietvakarinę ribą taip užimdamas 59 kv.m. valstybinės žemės. Ši aplinkybė patvirtinta taip pat ir prie apeliacinio skundo pridėtame Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2016-09-01 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.46žn-100 konstatuojant, kad savavališkai užimtoje žemėje pastatyta metalinė tvora ir dalis šiltnamio. Turintis specialių žinių matininkas R. P., kuris rengė 2015-05-06 UAB „Geodeziniai matavimai“ planą, apklaustas liudytoju, parodė, kad kadastriniais matavimais nustatyta atsakovo K. G. žemės sklypo pietvakarinė riba neapima viso sklypo faktinių ribų, net kerta atsakovo šiltnamį, atitraukta nuo keliuko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis faktas patvirtina aplinkybę, kad atsakovai atlikdami jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus atsitraukė nuo kelio ir pasislinko į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę ir todėl ieškovės ir atsakovų žemės sklypai persidengia, o tarp sodų bendrijos kelio ir atsakovų žemės sklypų yra laisvos valstybinės žemės plotas. Atsakovas K. G. siekia šį laisvą valstybinės žemės plotą nusipirkti. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pakeitus atsakovų žemės sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą atsakovų žemės sklypų plotas gali nesumažėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-193/2004 nebuvo tinkamai įvykdyta, nes ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos išėjo už sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu nustatytų ribų. Šis faktas sudarė prielaidas nagrinėjamo ginčo kilimui. Teisėjų kolegija sutinka, kad, nagrinėdamas šį ieškinį pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį teismas gali remtis visais įrodymais, taip pat ir 2009 m. ir 2015 m. planais, kurių taškų koordinatės, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutampa. Nei atsakovai, nei kompetentinga byloje dalyvaujanti institucija Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepimuose į apeliacinį skundą bei žodinio bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-05-06 parengto plano geodeziniai duomenys neteisingi. Turintis specialių žinių matininkas R. P., kuris rengė 2015-05-06 UAB „Geodeziniai matavimai“ planą, apklaustas liudytoju, parodė, kad paklaidos yra leistinose ribose ir naujos plano derinimo procedūros atlikti nereikėjo.Teisėjų kolegija pasisakiusi dėl ieškinio pagrįstumo materialinės teisės taikymo aspektu ieškinį tenkina ir ginčo ribą nustato pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-05-06 parengtą planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė 1241 eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, sumokėjo 31 eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei patyrė 1150 eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (iš viso 2421 eur). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės V. K. 17,53 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad atsakovė Č. A. V. ir ieškovė 2015-12-10 pateikė teismui prašymą tvirtinti taikos sutartį, pagal kurią iš esmės pripažino ieškovės reikalavimus dėl atsakovės Č. A. V. žemės sklypo, unikalus Nr. 7940-0008-0241 ribų pakeitimo, tačiau teimas taikos sutarties teismas netvirtino dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Taikos sutartimi šalys buvo susitarę viena iš kitos nereikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toliau ginčo nagrinėjimas iš esmės buvo tęsiamas tik dėl atsakovo K. G. pareikštų prieštaravimų. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaravo ieškinio argumentui dėl teisingos žemės sklypų ribos nustatymo.Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, ieškovei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Č. A. V. nepriteisia. Teismas ieškovei iš atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisia 200 eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas likusias 2241 eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisia ieškovei iš atsakovo K. G..Teismas iš atsakovo K. G. priteisia 17,53 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės V. K. ieškinį tenkinti visiškai :

1) nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovui K. G. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)arba Nr. (duomenys neskelbtini)), bei atsakovams Č. A. V. ir A. V. V. (pradinis atsakovas pakeistas jo teisių perėmėja atsakove Č. A. V.) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini)), ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-05-06 parengtą planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais: (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo;

4) panaikinti 2008-05-19 apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo.

84. Priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo K. G. 2241 eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 200 eur bylinėjimosi išlaidų.

85. Priteisti valstybei iš atsakovo K. G. priteisia 17,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrius IgnotasAlma UrbanavičienėJadvyga Mardosevič