Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) K. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams K. G., Č. A. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Vilnius“ dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. ieškiniu prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. G. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovams Č. A. V. ir A. V. V. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-05-06 parengtą planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais: 29 (X-6065298.89; Y-565804.30), 28 (X-6065222.14; Y-565997.02), 27 (X-6065234.69; Y-565997.02), 26 (X-6065252.21; Y-566007.30), 25 (X-6065235.16; Y-566040.67), 24 (X-6065221.99; Y-566066.45), 23 (X-6065210.84; Y-566083.84); 2) atnaujinti terminą pateikti skundą dėl 2008-05-19 apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo, ir 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo, panaikinimo; 3) panaikinti 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo; 4) panaikinti 2009-05-19 apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį atmetė. Ieškovė 2017-01-05 pateikė teismui apeliacinį skundą.2017-02-10 ieškovės atstovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl atsakovo K. G. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Ieškovės atstovas nurodė, kad jeigu atsakovas K. G. perleistų ginčo objektu esantį ir jam priklausantį minėtą žemės sklypą sąžiningiems tretiesiems asmenims, tai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gerokai pasunkėtų, nes sąžiningi tretieji asmenys savo nuosavybės teisę galėtų grįsti žemės sklypo perleidimo sutartimi. Todėl ieškovės gynyba dėl neaiškių žemės sklypų ribų itin pasunkėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovui K. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.Teismas nurodė, kad ieškovė siekia nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ir atsakovui priklausančio žemės sklypo bendrą ribą. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turi galimybę nevaržomai disponuoti ginčo objektu, dėl ko neatmestina galimybė, jog gali bandyti jį perleisti. Tokiu atveju tenkinus ieškovės apeliacinį skundą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas dėl būtinumo ginčyti naujus sandorius sąžiningų įgijėjų atžvilgiu. Teismo manymu, atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo - yra mažiausiai atsakovo teises varžanti priemonė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas K. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes, remiantis teisiniu reguliavimu, privalėjo bylą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti šį klausimą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą privalo įvertinti ieškinio preliminarų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių klausimas spręstas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teismas sprendimu ieškinį atmetė, todėl nebuvo pagrindo teismui konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą. Apelianto manymu, nebuvo ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – nebuvo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė ginčija ne pirkimo pardavimo sutartį, o bendrą žemės sklypų ribą. Ieškovė V. K. padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimo argumentai:Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimo. Kai buvo gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2017-02-10), byla dar nebuvo persiųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl teismas pagrįstai šį klausimą išsprendė, nepraleisdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti preliminarų ieškinio nepagrįstumą, nes sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka.Šioje byloje ginčijamas administracinis aktas (2009-05-19 apskrities viršininko įsakymas), kuriame K. G. priklausančio žemės sklypo plotas nurodytas 886 kv.m., kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-193/2004 konstatuotoms aplinkybėms, kad K. G. negalėjo įgyti nuosavybės teisės į didesnį nei 600 kv.m. ploto žemės sklypą. Todėl visiškai įmanoma situacija, kad atsakovui pardavus žemės sklypą iki ginčo išsprendimo, sąžiningi žemės sklypo įgijėjai bus negrįžtamai įgiję didesnį žemės sklypą nei jiems galėjo būti perleistas. Dėl nurodyto teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nes šį prašymą turėjo nagrinėti apeliacinės instancijos teismas. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 straipsnio 2 dalis). Minėtų normų kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, kurio žinioje civilinė byla buvo prašymo padavimo metu, privalėjo išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, priėmimo. Apeliantas mano, kad ši aplinkybė leidžia daryti išvadą dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, galintys turėti įtakos kitokiam, nei pirmosios instancijos teismo, sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, nes negalėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes nebuvo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl sklypų ribų. Taip pat ginčijamas administracinis aktas (2009-05-19 apskrities viršininko įsakymas), kuriame, pasak ieškovės, nurodytas atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas 886 kv.m. didesnis, negu jam priklauso. Todėl, atsakovo žemės sklypo perleidimo atveju, sąžiningi žemės sklypo įgijėjai įgytų žemės sklypą, kurio ribos bei dydis ginčijamas šioje civilinėje byloje. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą jį įvykdyti.Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo draudimo laikytina pagrįsta, proporcinga. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.