- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2-6860-512/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03933-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei S. L., jos atstovei advokatei G. S., atsakovui A. L., jo atstovui advokatui G. G., institucijos atstovei A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2- 3615-785/2010 iš atsakovo A. L. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir išlaikymo dydį padidinti iki 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimu buvo patvirtinta jos ir atsakovo A. L. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą jų vaikams E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį. Nuo minėto sprendimo priėmimo praėjo beveik 12 metų. Priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams dėl pasikeitusios ekonominės situacijos nacionalinę valiutą pakeitus į eurus, padidėjusių vaikų poreikių bei ženkliai pakilusių prekių bei paslaugų kainų tapo nebepakankamas. Atsakovo mokami pinigai kiekvieno vaiko išlaikymui padengia tik itin mažą dalį net ir būtiniausių vaikų poreikių, tad mokamo išlaikymo vaikams neužtenka net maistui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą persvarstyti vaikams iš atsakovo teikiamo išlaikymo dydį, j į padidinant. Šiuo metu dukters E. L. ir K. L. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 600 eurų suma kiekvienam.
Ieškovės turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra prastesnė lyginant su atsakovo. Dirbti neturi galimybės, nes sūnus K. yra neįgalus, jam yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tačiau savo turtu - butu (duomenys neskelbtini), užtikrina vaikams būstą. Jos pajamos yra itin menkos - vienišo asmens išmoka 32 Eur ir netekto darbingumo pensija 146,34 Eur. Pragyventi padeda tėvai. Ieškovei dar tenka ir visi rūpesčiai, susiję su vaikų auginimu, auklėjimu, ugdymu ir sveikatos priežiūra, tad dirbti neturi galimybės dėl laiko stokos. Nematerialia prasme jos indėlis į vaikų auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (vaikų auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) atsveria menkas materialines galimybes skirti vaikams daugiau piniginių lėšų. Tuo tarpu materialinę paramą didesne dalimi auginant vaikus šiuo metu tikrai gali teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių. Atsižvelgiant į tai, tėvų pareigų vaikų išlaikymo srityje disproporcija šiuo atveju yra pagrįsta ir pateisinama.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes nėra pajėgus uždirbti ir mokėti reikalaujamo dydžio išlaikymą. Tuo tarpu Ieškovės turtinė padėtis yra kur kas geresnė. Be to ji teismui neatskleidė visų savo gaunamų pajamų, skirtų vaikų išlaikymui.
Atsakovas neturi galimybių iš esmės pagerinti savo padėtį, kad pasidarytų pajėgus teikti ženkliai didesnį išlaikymą. Tiek Ieškovė, tiek Atsakovas yra gana ribotų socialinių įgūdžių ir be papildomos socialinės pagalbos neišgyventų. Nors Atsakovui negalia nėra nustatyta, bet jis gyvena vien iš savo atlyginimo, gaunamo darbovietėje. Darbą ir būstą jis susirado su jį globojančių žmonių pagalba, pats to nebūtų sugebėjęs padaryti. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai, yra darbštus ir atsakingas, tačiau dažnai stokoja supratimo priimant elementarius sprendimus, todėl jam būtina pagalba. Pagalba jam reikalinga ir buityje. Maisto produktus bei kitus būtiniausius daiktus jis perka su kito žmogaus pagalba, vieną kartą per savaitę, tam vidutiniškai išleidžiama apie 70 - 80 Eur, nors dalis produktų yra pasirenkami iš pigiausios kategorijos, netgi iš nukainuotų prekių. Tokiu būdu mėnesiui maistui Atsakovas išleidžia apie 300 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 588 Eur (atskaičius mokesčius bei išlaikymą vaikams). Už būsto (buto) nuomą Atsakovas moka 100 Eur per mėnesį, taip pat moka už komunalinius patarnavimus, šie mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 60 Eur, tačiau šią žiemą brangs. Į darbą Atsakovas važinėja senu dviračiu, kurį tenka remontuoti. Nežiūrint sunkios turtinės padėties, Atsakovas pastoviai remia savo vaikus, ne tik išlaikymo lėšomis, kurias jam nuo atlyginimo nuskaito darbovietė, vykdydama antstolio patvarkymą. Pavyzdžiui 2019 m. jis vaikams nupirko mobilųjį telefoną ir planšetę, o 2020 m. planšetinį kompiuterį. Šie daiktai buvo nupirkti padedant M. R., kuris už juos iš karto sumokėjo, o Atsakovas jam vėliau kas mėnesį mokėjo po 20 arba 30 Eur, kol išmokėjo visą sumą. Ieškovė neteisingai nurodo, kad gauna iš Atsakovo išlaikymo tik po 72,40 Eur, nes išlaikymas kasmet yra indeksuojamas dėl infliacijos. Pagal Atsakovo iš darbovietės gautą pažymą apie pajamas, jam nuo atlyginimo kas mėnesį abiem vaikams nuskaitoma 287,83 Eur, kas sudaro po 143,90 Eur kiekvienam vaikui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad per 12 metų pasikeitė faktinės aplinkybės nulėmusios, kad jokios kritikos neatlaikanti priteista išlaikymo vaikams suma šiuo metu negali patenkinti net minimalių-būtinų paauglių poreikių. Per 12 metų vaikai iš mažamečių vaikų patapo paaugliais, šalyje keitėsi valiuta, smarkiai didėjo infliacija, ieškovės darbingumo lygis sumažėjo iki 45%. Ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją, todėl negali viena pati tenkinti savo vaikų fizinių ir dvasinių poreikių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. turi negalią, ir jam reikalingas padidintas dėmesys bei priežiūra. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo atitinka nepilnamečių vaikų E. ir K. L. interesams.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodė, kad kiekvieno iš vaiko išlaikymui galėtų skirti po 150 Eur kas mėnesį.
Institucijos atstovės nuomone, priteistas iš atsakovo išlaikymas vaikams turi būti padidintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą šalių vaikams E. L. ir K. L. periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikams sumą padidinti iki 250 Eur kas mėnesį kiekvienam. Tuo tarpu atsakovas mano, kad toks išlaikymo dydžio padidinimas yra nepagįstas.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
Ieškovė būtinumu didinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindžia jų poreikiais, teigia, kad didesnių išlaidų reikalinga maitinimuisi, sveikatai, aprangai, mokslams, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir kt.
Nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nustatytas 2010 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimu, t.y. beveik prieš 12 metų. Aplinkybė, kad su vaikų amžiumi auga ir vaikų poreikiai, yra visiems žinoma, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Atsakovas iš esmės sutiko, jog vaikų poreikiai yra padidėję, lyginant juos su poreikiais, buvusiais 2010 m.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalių sūnus turi nustatytą sunkų neįgalumo lygį. Ieškovė paaiškino, kad jis turi būti nuolatinėje priežiūroje, su juo būtina nuolat užsiimti, negalima palikti vieno, reikalingos papildomos išlaidos gydymui, vizitams pas gydytojus į (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių ji pati negali dirbti, nors ir pati yra tik iš dalies darbinga (nustatytas 45% darbingumo lygis). Dukra turi regėjimo sutrikimų.
Atsižvelgiant atsižvelgiant vien į šias aplinkybes, į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo beveik 12 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo vaikams priteistą išlaikymą.
Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga apie 600 Eur, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį reikalinga padidinti iki 250 Eur per mėnesį. Ieškinyje pateikė vieno mėnesio išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimą. Tuo tarpu atsakovas su ieškovės paskaičiavimais nesutiko, nurodė, kad vaikams per mėnesį pakaktų mažesnės sumos, jiems yra mokamos įvairios išmokos, jo pačio materialinė padėtis nėra gera, jis taip pat turi bendravimo sutrikimų, kartais reikia aplinkinių pagalbos tiek darbe, tiek buityje.
Teismo nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog vaiko poreikiams per mėnesį šiuo metu reikalinga 600 Eur ar didesnė suma, o atsakovo turtinė padėtis leistų teikti prašomą išlaikymo dydį.
Nors vaikams reikalingos ortodonto, okulisto, kitos gydymo paslaugos, nes nustatyti sveikatos, regos sutrikimai, tačiau tai nelaikytina ypatingai specialiais vaikų poreikiais dėl ko reikėtų nustatyti vidutinius vaiko poreikius viršijančių išlaidų dydį. Be to, sūnaus gydymo ir priežiūros išlaidas iš dalies finansuoja valstybė.
Iš pateikto išlaidų vaikų poreikiams paskaičiavimo matyti, kad ieškovė įtraukia ir išlaidas vaikų poreikių tenkinimui kaip kas mėnesį išleidžiama po 80 Eur suma dviračiams, riedžiams, išvykoms. Atsakovas, teikdamas priteistą išlaikymą, papildomai yra prisidėjęs prie kompiuterio, telefonų vaikams nupirkimo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių vaikų poreikiai, sveikatos būklė, valstybės teikiama parama yra skirtingi. Taip pat skirtingos ir pačių šalių pajamos.
Sūnui K. L. yra išmokama apie 360 Eur kas mėnesį pašalpų, neįgalumo, kitų išmokų, dukrai E. L. yra mokami tik apie 80 Eur vaiko pinigai. Atsakovas teikia apie 80 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Taigi, šiuo metu sūnaus išlaikymui yra gaunama apie 440 Eur, dukros – 160 Eur.
Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatą, šalių turtinę padėtį, šiuo metu turėtų būti apie 500 Eur, o dukros – apie 350 Eur.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirbti dėl sūnaus priežiūros ir savo sveikatos būklės negali, jos gaunamos išmokos (nedarbingumo, vaiko priežiūros) yra apie 340 Eur. Atsakovas dirba, jo pajamos atskaičius mokesčius ir teikiamą išlaikymą vaikams sudaro apie 530 Eur per mėnesį. Atsakovas moka 50 Eur už buto nuomą, tačiau ieškovė suteikia vaikams būstą, už paslaugas taip pat moka. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas su vaikais bendrauja itin retai, nepasiima jų atostogų metu, visi vaikų priežiūros ir kitų kasdieninių poreikių tenkinimo rūpesčiai tenka tik ieškovei. Teismas kritiškai vertina atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius apie tai, kad iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama po 143,90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turėjo išlaikymo įsiskolinimą, todėl ir yra nuskaitomos didesnės lėšos.
Šios aplinkybės taip pat yra svarbios nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams dydį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į kiekvieno iš vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad tik ieškovė tenkina kasdienius vaikų poreikius, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. L. po 140 Eur, o dukrai E. L. po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2022 m. birželio 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 411,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji atleista.
Ieškovė reiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nuo 250 Lt (72,40 Eur) iki 250 Eur. Reikalavimas (apibendrinant abiems vaikams priteistą išlaikymą) patenkintas apie 50 proc. (išlaikymo suma atitinkamai padidinta apie 60 Eur sūnui ir apie 190 Eur dukrai).
Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo už antrinę teisinę pagalbą priteistina 206 Eur išlaidų.
Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ( bendrai išlaikymas padidintas 250 Eur) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 67,50 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2- 3615-785/2010 iš atsakovo A. L. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų), o dukros E. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos – 2022 m. birželio 20 d. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteistas sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. L..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. L. 206 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630) ir 67,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.