- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-515-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01564-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Agnė Tikniūtė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- SIA „Citadele Leasing“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.10Lizingas
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas (ankstesnis pavadinimas: SIA „UniCredit Leasing“) ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos ir netesybų priteisimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto priteisimo natūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas (ankstesnis pavadinimas: SIA „UniCredit Leasing“) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą K. J. (toliau – ir atsakovas) grąžinti / perduoti ieškovei turtą: a) ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pagaminimo data 2019, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); b) būgninį ritinių presą – vyniotuvas (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2020 (toliau visi kartu sprendime – ir turtas), 2) priteisti iš atsakovo 126 102,19 Eur skolos ir netesybų, 3) priteisti iš atsakovo 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną skaičiuojamus nuo 217 475,30 Eur sumos (delspinigiai už turto negrąžinimą), šiuos delspinigius skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki turto realaus grąžinimo ieškovei momento, 4) priteisti iš atsakovo 0,08 proc. palūkanų už kiekvieną dieną nuo 50 164,56 Eur sumos (pradelsti mokėjimai iki lizingo sutarčių nutraukimo), skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki įsipareigojimų visiško įvykdymo, 5) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė paaiškino, kad su ūkininku K. J. (atsakovas) 2020 kovo 9 d. sudarė Finansinio lizingo sutartis Nr. 718045/01, Nr. 718045/02, Nr. 718045/03 (toliau visos kartu – lizingo sutartys) lizingo objektai – ratinis traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id Nr.: (duomenys neskelbtini), būgninis ritinių presas – vyniotuvas (duomenys neskelbtini), pag. Data 2020.
1.2. Teigė, kad atsakovas nuo 2020 m. gegužės mėn. pradėjo ženkliai vėluoti vykdyti lizingo sutartyse įtvirtintus mokėjimus. Atsakovas nereagavo į ieškovės raginimus vykdyti finansinius įsipareigojimus ir ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutraukė lizingo sutartis bei pareikalavo atlyginti susidariusius nuostolius ir nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau atsakovas geranoriškai savo prievolių ieškovei neįvykdė ir ieškovei priklausančio turto negrąžina. Ieškinio pateikimo dienai atsakovas nebuvo grąžinęs ieškovei šių lizingo sutarčių objektų: a) ratinis traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id. Nr. (duomenys neskelbtini), b) ratinis traktorius Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id Nr.: (duomenys neskelbtini), c) būgninis ritinių presas – vyniotuvas (duomenys neskelbtini), pag. Data 2020.
1.3. Vėliau pareiškimu dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ieškovė patvirtino, kad atsakovas grąžino ieškovei dalį turto, t. y. ratinį traktorių Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu, pagaminimo data 2019, identifikacinis Nr.: (duomenys neskelbtini). Todėl Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti / perduoti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ ratinį traktorių Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu, pagaminimo data 2019 m., identifikacinis Nr.: (duomenys neskelbtini) (ieškinio dalyko 1 punkto b) dalis) nutraukė.
1.4. Ieškovė reikalavo iš atsakovo atlyginti 126 102,19 Eur skolos ir netesybų, kurios susideda iš pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis iki lizingo sutarčių nutraukimo, delspinigių už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras nuo neapmokėjimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, sutarties nutraukimo mokesčio, baudos dėl sutarties nutraukimo, delspinigių dėl laiku negrąžinto turto, dėl pavėluoto turto grąžinimo lizingo davėjo patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kurių nepadengs lizingo gavėjo sumokėti delspinigiai.
1.5. Teigė, kad net ir po lizingo sutarčių nutraukimo, ieškovė svarstė galimybę atnaujinti lizingo sutartis 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R/20-123, siūlė atnaujinimo sąlygas, tačiau atsakovas į šį ieškovės siūlymą neatsakė. Toks atsakovo nereagavimas, anot ieškovės, laikytinas atsakovo nebendradarbiavimu.
1.6. Dėl priskaičiuotų netesybų dydžio, ieškovė nurodė, kad lizingo sutarčių 9.5.1, 6.3 punktuose susitarė dėl delspinigių, baudos dydžio. Pažymi, kad šiuo atveju lizingo sutartys sudarytos su atsakovu, ūkininku, kuris yra prilyginamas juridiniam asmeniui ir verslininkui, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tad jis turėjo įvertinti kokią sutartį ir kokiomis sąlygomis sudarė, bei atitinkamai įvertinęs sąlygas apsispręsti dėl lizingo sutarčių (ne)sudarymo. Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biržų žemtiekimas“ traktorių Deutz-Fahr 6165 perdavė ieškovei tik 2020 m. gruodžio 18 d. turto priėmimo–perdavimo aktu.
2. Atsakovas K. J. priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 52 762 Eur neišpirktą turto vertę pagal 2020 m. kovo 9 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/01; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 72 880 Eur neišpirktą turto vertę pagal 2020 m. kovo 9 d. finansinio lizingo sutartį 718045/03; priteisti atsakovui natūra ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G O S su frontaliniu krautuvu, pag. data 2019; būgninį ritinių presą-vyniotuvą (duomenys neskelbtini), pag. data 2020; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 347 Eur lizingo sutartyje Nr. 718045/01 ir lizingo sutartyje Nr. 718045/03 numatytų palūkanų; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 0,02 proc. dydžio delspinigius už pavėluotus mokėjimus pagal sutartis; proporcingai tenkintų / atmestų reikalavimų daliai priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui.
2.1. Nurodė, kad lizingo sutarties dalyko grąžinimas (paėmimas) turi būti kraštutinė priemonė, kuri siejama su atsakovo nepajėgumu toliau vykdyti savo įsipareigojimus bei ieškovės siekiu tokiu būdu susigrąžinti atliktas pinigines investicijas.
2.2. Ratinį traktorių Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/02, ieškovė pasiėmė iš atsakovo dar 2020 m. lapkričio mėnesį ir šiuo metu jis yra pardavinėjamas arba jau parduotas, todėl atsakovas nebemato jokių galimybių reikšti reikalavimo (dėl priteisimo šio turto natūra atsakovui) šioje dalyje.
2.3. Pagal lizingo sutartį Nr. 718045/01 buvo numatyta, kad atsakovas už lizinguojamą turtą per visą laikotarpį turės sumokėti 5 459 Eur palūkanų, o pagal lizingo sutartį Nr. 718045/03 – 5 888 Eur palūkanų. Todėl atsakovas mano, kad iš atsakovo priteisus ne tik neišpirktą turto vertę, bet ir mokėtinas palūkanas pagal lizingo sutartis Nr. 718045/01 ir Nr. 718045/03, būtų patenkintas ieškovės finansinis interesas gauti pelną.
2.4. Dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, pažymėjo, jog pieno supirkimo kainoms 2020 m. pabaigoje atsistačius į pradinį iki sutarčių sudarymo buvusį lygį, atsakovas sėkmingai įgyvendina praėjusių metų sunkmečio (karantino) pasekmes, t. y. pilnai atsiskaitinėja su kreditoriais, dėl ko bus pajėgus įvykdyti teismo priteistą skolą.
2.5. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu moka Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2- 4179-225/2020 priteistą įsiskolinimą kreditoriui UAB „Biržų žemtiekimas“ už paskolintus avansinius mokėjimus pagal šioje byloje minimas lizingo sutartis dėl žemės ūkio technikos įsigijimo. Paskutinė atsakovo mokama įmoka pagal patvirtintą taikos sutartį paminėtoje civilinėje byloje 2021 m. rugpjūčio mėnesį.
2.6. Tai, kad atsakovas po patirto sunkmečio stengiasi įvykdyti visus įsipareigojimus prieš kreditorius, patvirtina ir duomenys apie baigiamą vykdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtose vykdomosiose bylose antstolis vykdė išieškojimą bendrai 48 160,42 Eur sumai (neįskaičiuojant vykdymo išlaidų), o iš likusios 48 160 Eur skolos kreditoriams, atsakovui liko sumokėti 3 700 Eur įmoką. Prašo teismo priteistą sumą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą grąžinti / perduoti ieškovei turtą – ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pagaminimo data 2019, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 103 883,01 Eur skolos ir netesybų. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 103 883,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo K. J. priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 7 306,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl lizingo sutarčių sudarymo ir nutraukimo aplinkybių nustatė, kad ūkininkas K. J. (atsakovas) su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu (ieškove) 2020 m. kovo 9 d. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/01, lizingo objektas – ratinis traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina 68 607 Eur, pradinė įmoka 10 291,05 Eur; finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/02, lizingo objektas – ratinis traktorius Deutz- Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id Nr.: (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina 108 900 Eur, pradinė įmoka 16 335 Eur; finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/03, lizingo objektas – būgninis ritinių presas – vyniotuvas (duomenys neskelbtini), pag. Data 2020, pirkimo kaina 88 330 Eur, pradinė įmoka 13 249,5 Eur. Ginčo objektai atsakovui buvo perduoti pasirašius turto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktus Nr. 718045/01, Nr. 718045/05 ir Nr. 718045/03. Ieškovė atsakovą apie susidariusius įsiskolinimus informavo 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimais. Ieškovė atsakovui 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė reikalavimą Nr. LD20/09-2747 dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo, kuriuo informavo atsakovą dėl esminio sutarties pažeidimo (mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo / netinkamo vykdymo), nutraukė sutartis bei įpareigojo atsakovą grąžinti ginčo turtą bei sumokėti nuostolius pagal lizingo sutartis. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas turto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo UAB „Biržų žemtiekimas“ perdavė ieškovei lizingo objektą – ratinį traktorių Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė lizingo sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens (UAB „Biržų žemtiekimas“) kitos šalies (atsakovo) nurodytą daiktą (turtą) bei perduoti jį lizingo gavėjui (atsakovui) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui (atsakovui) nuosavybės teise. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovui nesumokėjus visos lizingo sutartyse nustatytos kainos, ginčo turtas nuosavybės teise neperėjo atsakovui, taigi priklauso ieškovei.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ginčo santykiams yra taikytinos vartojimo teisinius santykius kvalifikuojančios teisės normos. Tiek pačių lizingo sutarčių objektų (turto) specifika (žemės ūkio technika), tiek pats faktas, kad atsakovas pirko ginčo turtą kaip ūkininkas, suponuoją išvadą, jog atsakovas negali būti laikomas vartotoju, nes įsigijo turtą verslo (profesiniams) tikslams įgyvendinti.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami lizingo sutartis, Lizingo sutarčių Bendrosiose sąlygose susitarė dėl to, ką šalys laikys esminiu sutarties pažeidimu (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.1 punktas). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis, dėl ko ieškovė ne kartą atsakovą informavo, ragino raštu siųsdama pranešimus (2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimai).
8. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais dėl netinkamo ieškovės elgesio nutraukiant lizingo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovė ne vieną kartą (2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimais), atsakovui suteikė 15 kalendorinių dienų terminą esminio lizingo sutarčių pažeidimo pašalinimui, informuodama, jog kitu atveju ieškovė įgys teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas po minėtų pranešimų tinkamai nepašalino esminių lizingo sutarčių pažeidimų (tik iš dalies sumokėdavo įsiskolinimą), teismas konstatavo, jog ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, nustačiusi esminį sutarčių pažeidimą – atsakovas iš dalies nevykdė ar netinkamai vykdė savo mokėjimo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, ir šis sutarties pažeidimas tęsėsi ilgiau nei 15 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo atitinkamo lizingo davėjo mokėjimo įsipareigojimo pagal sutartį įvykdymo terminas (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.1.4.3 punktas).
9. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo bei turto grąžinimo natūra, nes ieškovė, sudarydama lizingo sutartis turėjo finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturėjo siekio įgyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Ieškovė ir atsakovas, sudarydami lizingo sutartis Lizingo sutarčių Bendrosiose sąlygose sulygo, kad esminio sutarties pažeidimo atveju lizingo davėjas turi teisę savo nuožiūra reikalauti sumokėti baudas, delspinigius ir visus lizingo mokėjimus pagal sutartį prieš terminą, taip pat vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą lizingo davėjui bei atlyginti visus dėl išankstinio sutarties nutraukimo lizingo davėjo patirtas išlaidas bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.2.2 punktas).
10. Teismas nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovė turi teisę, nustačius esminį sutarties pažeidimą, be kita ko, nutraukti sutartį vienašališkai, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą lizingo davėjui bei reikalauti atlyginti visas išlaidas bei nuostolius, sumokėti netesybas.
11. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad lizingo sutartis pasirašė ne atsakovas kaip nepagrįstus. Lizingo sutartis pasirašė G. J., kuri ginčo sutartis pasirašė veikdama pagal atsakovo 2020 m. sausio 3 d. jai išduotą įgaliojimą, pasirašymo faktą paliudijo ir liudytojas V. U.. Sutartys buvo faktiškai vykdomos perdavus turtą atsakovui, taip pat atsakovui iš dalies mokant įmokas pagal lizingo sutartis, sutarčių teisėtumo ir / ar išduoto įgaliojimo, atsakovas neginčija, todėl teismas atsakovo argumentus dėl netinkamo sutarčių sudarymo, informavimo apie sutarčių sąlygas įvertino kaip deklaratyvius.
12. Teismas dėl turto išreikalavimo nurodė, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo, kuriuo jis galėtų naudotis turtu (lizingo sutartys yra nutrauktos), todėl jis privalo šį turtą grąžinti ieškovei. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei nėra grąžinęs ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nevykdo prievolės grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, todėl šie atsakovo veiksmai / neveikimas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises ir teisėtus interesus, nes tik turto savininkas gali spręsti kam leisti naudotis jo turtu ir ši jo teisė yra absoliuti. Be kita ko, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, atsakovas negali turėti naudos iš savo neteisėto ir nesąžiningo veikimo / neveikimo ieškovės atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir jis privalo grąžinti ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bylos duomenimis nėra grąžintas.
13. Pažymėjo, kad iškėlus bylą teisme pirma buvo grąžintas Traktorius Deutz-Fahr 6165 su frontaliniu krautuvu ir šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi, priimtas ieškovės ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas, o vėliau bylos nagrinėjimo metu grąžintas būgninis ritininis presas – vyniotuvas (duomenys neskelbtini) presas. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimų dėl jau grąžinto turto išreikalavimo.
14. Dėl prašomų priteisti sumų nurodė, kad už vėlavimą atlikti sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus arba už visišką ar dalinį kitų sutarties sąlygų nevykdymą lizingo gavėjas lizingo davėjui atsako už dėl termino atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius bei privalo sumokėti delspinigius – vėlavimo sumokėti atveju delspinigių dydis sudaro 0,08 proc. palūkanų per dieną nuo mokėjimų, kurių terminai jau yra suėję, ir nepadengtos turto vertės, o tuo atveju, jei neįvykdomos kitos sutarties sąlygos 0,2 proc. palūkanų per dieną nuo mokėjimų, kurių terminai yra suėję, ir nepadengtos turto vertės. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo dienos einančios po mokėjimo termino pabaigos, arba kitą dieną po dienos, kai lizingo gavėjas turėjo įvykdyti bet kurią kitą savo sutartyje numatytą prievolę. Delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kai atsiskaitoma už pradelstus mokėjimus arba tol, kol įvykdoma bet kokia kita laiku neįvykdyta lizingo gavėjo prievolė pagal sutartį. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia lizingo gavėjo nuo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo (lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 1.1.19, 6.1.1 punktai). Be to, Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 6.3 punkte įtvirtinta lizingo davėjo teisė sutarties nutraukimo dėl netinkamo sutarties vykdymo atveju, be kita ko, reikalauti iš lizingo gavėjo sumokėti 10 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną.
15. Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą lizingo gavėjo pagal sutartį lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrąžinami (Administravimo mokestis, pradinė įmoka, bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos šios sutarties pagrindu lizingo davėjas gavo iš lizingo gavėjo), o lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus mokėjimus, delspinigius, baudas, paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio sutarties nutraukimo mokestį bei kitus sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visas lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtas išlaidas, kompensuoti Turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus Turtą gautos sumos ir neišpirktos Turto vertės sutarties nutraukimo dieną bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartis (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.4 punktas).
16. Dėl pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis iki sutarčių nutraukimo ir 0,08 proc. dydžio delspinigių už pradelstus mokėjimus teismas pažymėjo, kad pagal 2020 m. gruodžio 16 d. skolos detalizavimo lentelę, atsakovas pagal sąskaitas-faktūras Nr. 718045/03/05 (4 631,85 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 31 d.), 718045/03/04 (4 631,85 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. liepos 31 d.), 718045/03/03 (4 631,87 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. birželio 30 d.), 718045/03/02 (4 025,67 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. gegužės 31 d.), 718045/02/05 (5 504,82 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 31 d.), 718045/02/04 (5 504,81 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. liepos 31 d.), 718045/02/03 (5 504,82 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. birželio 30 d.), 718045/02/02 (6 593,82 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. gegužės 31 d.), 718045/01/05 (3 468,04 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 31 d.), 718045/01/04 (3 468,03 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. liepos 31 d.), 718045/01/03 (2 198,98 Eur; sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. birželio 30 d.), viso neapmokėjo 50 164,56 Eur sumos. Pagal 718045/01-03 Sutarčių nuostolių suvestinę, be kita ko, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/01 išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų skola sudaro 9 135,05 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/02 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų skola sudaro 23 108,27 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/03 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų skola sudaro 17 921,24 Eur, taigi viso 50 164,56 Eur. Vadovaujantis 718045/01-03 Sutarčių nuostolių suvestinės duomenimis, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/01 delspinigių suma sudaro 969,73 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/02 delspinigių suma sudaro 2 759,50 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/03 delspinigių suma sudaro 2 102,65 Eur, taigi viso 5 831,88 Eur. Reikalavimai priteisti pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis iki lizingo sutarčių nutraukimo – 50 164,56 Eur bei 5 831,88 Eur delspinigius už kiekvieną dieną nuo mokėjimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, todėl teismas sprendė juos laikyti pagrįstais, atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo, teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, todėl reikalavimą šioje dalyje tenkino.
17. Dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir baudos nurodė, kad ieškiniu ieškovė prašė priteisti 22 383,30 Eur dydžio baudą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas dėl baudos priteisimo – 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nurodė, jog tokia bauda yra neproporcingai didelė.
18. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 6.3 punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti lizingo davėjui 10 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną, tuo atveju, jeigu lizingo davėjas vienašališkai nutraukia lizingo sutartį dėl to, kad lizingo gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (CK 6.154 straipsnis). Taigi, esant nenuginčytam šalių susitarimui, egzistuojant atitinkamoms šalių aptartoms sąlygoms (sutartys nutrauktos dėl lizingo gavėjo netinkamo jų vykdymo) lizingo gavėjas turi pareigą mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės sutarčių nutraukimo dieną. Teismas nurodė, kad ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ieškovė skaičiuodama baudos dydį nurodė, jog pagal lizingo sutartį Nr. 718045/01 baudos dydį sudaro 5 753,50 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/02 baudos dydį sudaro 9 183,20 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/03 baudos dydį sudaro 7 414,68 Eur, taigi, viso 22 351,38 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 22 351,38 Eur baudos priteisimo pagrįstas todėl tenkinas.
19. Pažymėjo, kad ieškovė skaičiuodama sutarčių nutraukimo administravimo mokestį nurodė, jog pagal lizingo sutartį Nr. 718045/01 mokesčio dydį sudaro 863,03 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/02 mokesčio dydį sudaro 1 377,48 Eur, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/03 mokesčio dydį sudaro 1 112,20 Eur, taigi, viso 3 352,71 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3 352,71 Eur dėl sutarties nutraukimo mokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
20. Dėl delspinigių už negrąžintą turtą teismas pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė prašo priteisti 0,2 proc. delspinigių dėl laiku negrąžinto turto – 44 364,96 Eur (už kiekvieną pavėluotą grąžinti turtą dieną 0,2 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nepadengtos turto vertės sutarties nutraukimo dieną). Teismas, įvertinęs į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs viso turto, taip pat pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.5.1 punkto nuostatas, negrąžinto turto sutartu būdu, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už laiku negrąžintą turtą pagrįstas. Pažymėjo, jog tik nuo atsakovo veiksmų priklauso delspinigių skaičiavimo terminas, t. y. grąžinus turtą, nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo delspinigių priteisimui.
21. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius, teismas atkreipė dėmesį, jog Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.5.1 punkte nustatyta, kad „lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui 0,2 proc. (nulio sveikų vienos dešimtosios procento) dydžio delspinigius“. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi vadovaujantis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais, pažymėjo, jog rašymo apsirikimas, kai skaičiai ir skaičiai žodžiais tarpusavyje nesutampa, aiškintinas sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, be kita ko, prioritetą suteikiant skaičiams parašytiems žodžiais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 44 364,96 Eur delspinigių dėl laiku negrąžinto turto pagal lizingo tenkinamas iš dalies – priteisiant 22 182,48 Eur sumą.
22. Dėl netesybų, skaičiuojamų nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško prievolių įvykdymo, bei procesinių palūkanų priteisimo pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną skaičiuojamus nuo 217 475,30 Eur sumos (delspinigiai už turto negrąžinimą) ir 0,08 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo 50 164,56 Eur sumos (pradelsti mokėjimai iki lizingo sutarčių nutraukimo), delspinigius skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki įsipareigojimų visiško įvykdymo. Taigi, ieškovė prašo priteisti skirtingo dydžio netesybas už dvi laiku neįvykdytas prievoles, t. y. piniginės prievolės termino praleidimą ir turto negrąžinimą. Be to, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Teismas pažymėjo, kad vertinant, Sutarties sąlygas, tik iš dalies galima spręsti, jog dėl dalies delspinigių skaičiavimo šalys sulygo iki visiško prievolės įvykdymo, t. y. kiek tai susiję su praleistais mokėjimais. Sutarties sąlygos visiškai aiškiai nesuponuoja išvados dėl delspinigių skaičiavimo ir po ieškinio teisme pareiškimo ir / ar delspinigių skaičiavimo iki visiško skirtingų prievolių įvykdymo. Teismas sprendė, kad nesant pagrindo priteisti tiek netesybų tiek procesinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo teisme. Vadovaudamasis CK 6.37 bei 6.210 straipsniais teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė procesines palūkanas už priteistą sumą (103 883,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsakovas savo priešieškinio reikalavimuose reiškia priešingą reikalavimą nei ieškovė – prašo dalį ginčo turto priteisti jam natūra, o ieškovei priteisti neišpirktą turto vertę pagal lizingo sutartis Nr. 718045/01 ir 718045/03, priteisti ieškovei minėtose sutartyse nustatytas palūkanas, procesines (kompensuojamąsias) palūkanas, 0,02 proc. dydžio delspinigius už pavėluotus mokėjimus pagal sutartis. Ieškovė nuo turto įsigijimo momento yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą, o atsakovui perdavė turto naudojimo ir valdymo teises, taip pat pagal CK 6.574 straipsnio ir Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų nuostatas ieškovė turi teisę į tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. be kita ko, turi teisę reikalauti grąžinti jai sutarties dalyką. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl turto išreikalavimo, neprašydama priteisti neišpirktą turto vertę iš atsakovo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė tokiu būdu ketina padengti savo patirtus nuostolius – realizuodama ginčo turtą. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl dalies turto priteisimo natūra, taip pat neišpirktos turto vertės pagal dvi lizingo sutartis priteisimo, nepateikė duomenų, jog bus finansiškai pajėgus tokias sumas sumokėti, priešingai, atsakovas teikė į bylą duomenis, jog turi vykdomųjų bylų, pagal kurias tinkamai atsiskaitys ateityje, tačiau ši aplinkybė parodo atsakovo prievolių laiku nevykdymą, o ne finansinę galimybę sumokėti sumas pagal šį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo priešieškinis negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
25.1. Teigia, kad lizingo sutarties dalyko grąžinimas (paėmimas) ieškovei, turi būti kraštutinė priemonė, kuri siejama su atsakovo nepajėgumu toliau vykdyti savo įsipareigojimus bei ieškovo siekiu tokiu būdu susigrąžinti atliktas pinigines investicijas.
25.2. Pažymi, kad ieškovė atsakovo nepajėgumu toliau vykdyti savo įsipareigojimus šioje byloje neįrodinėjo ir ginčo šiuo klausimu byloje nekilo, o atsakovas priešieškinyje įrodinėjo, jog yra pajėgus sumokėti už priteistą jam turtą natūra ir toks būdas atsakovo manymu yra labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą. O tai, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog bus finansiškai pajėgus tokias sumas sumokėti, atsakovo manymu nereiškia, jog jis nėra pajėgus įvykdyti ieškovei prievoles (tenkinus priešieškinį).
25.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovo atliktų įmokų už ginčo turtą faktą, t. y. traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pagal lizingo sutartį Nr. 718045/01, pirkimo kaina yra 68 607 Eur, atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 7 723,80 Eur įmokų bei 10 291,05 Eur pradinę įmoką, iš viso 18 014,85 Eur, likusi neišmokėta turto kaina yra 52 762 Eur.
25.4. Nurodo, kad ieškovė pažeidžia teisinio tikrumo principą, nes ieškovė šioje byloje buvo pareiškusi daugiau nei 130 000 Eur reikalavimą ir kaip nurodė teismui pateiktame dublike, po šios bylos planuoja reikšti papildomus reikalavimus atsakovui dėl turto vertės skirtumo, pardavus ginčo techniką, priteisimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, kad tais atvejais, kai civilinis ginčas nagrinėjamas iš esmės teismuose, jis turėtų būti išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Šioje byloje ginčas nebuvo išspręstas, todėl buvo pažeistas teisinio tikrumo principas.
25.5. Teigia, kad už sutarties nutraukimą atsakomybė nepagrįstai buvo perkelta atsakovui, todėl nepagrįstai priteista 22 383 Eur dydžio bauda už sutarčių nutraukimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties sudarymo aplinkybių. Teigia, kad sutarčių sudarymą organizavo ne pati ieškovė, o ieškovės neįgaliotas asmuo UAB „Biržų žiemtiekimas“. Be to, lizingo sutartis pasirašė ne apeliantas, o jo motina G. J., kuri neturėjo teisės sudaryti finansinio lizingo sutarčių. Teigia, kad ieškovė turėjo patikrinti atsakovo finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis. Apeliantas cituoja CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.
25.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti grąžinto turto vertę, tam kad tinkamai nustatytų ieškovės patirtus nuostolius dėl lizingo sutarties nutraukimo.
25.7. Nurodo, kad atsakovas gaudamas lizingo objektus pagal sutartis naudoti ir valdyti, iš anksto sumokėjo pradinius įnašus, kurių bendra suma 39 895,55 Eur. K. J. lizinguojamo turto pagal minimas sutartis pradiniam įnašui pasiskolino iš UAB „Biržų žemtiekimas“ 32 620 Eur. Teigia, kad ieškovei turėjo būti žinoma, kad apeliantas ginčo sutarčių pasirašymo metu turi kitų finansinių įsipareigojimų (suteiktų UAB „Biržų žemtiekimas“), ir galimai kitų kreditorių, kurių suma ar vertė viršija 30 000 Eur sumą. Apeliantas mano, kad ieškovė nevykdė savo pačios sutartyse įtvirtintų reikalavimų įsitikinti atsakovės mokumu, netinkamai vertino atsakovo visos vykdomos veiklos, reikalavimų dėl sustiprinto kliento tapatybės nustatymo. Ieškovės pateikti teismui reikalavimai, t. y. ieškinio pagrindas ir dalykas grindžiami neteisėtai sudarytomis lizingo sutartimis. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Apelianto nuomone, lizingo sutarčių sudarymo aplinkybės paneigia esant atsakovo ar jo atstovės laisvą ir tarpusavyje suderintą sutarties sudarymo principą.
25.8. Teigia, kad ieškovė delspinigius už negrąžintą turtą – traktorių Deutz-Fahr 6165, skaičiavo iki 2020 m. gruodžio 16 d., nors šį traktorių ieškovė pasiėmė dar 2020 m. lapkričio mėn. 2 - 3 dienomis. Be to, turto perdavimas nebuvo įformintas perdavimo–priėmimo aktu.
25.9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pažymi, kad ieškovė teismui pateikė 2020 m. gruodžio 21 d. ieškinį dėl trijų lizingo sutarčių. Teismui priėmus ieškinį, ieškovė vieną reikalavimą atsiėmė (dėl traktoriaus 6115). Ieškovei traktorius 6115 buvo grąžintas 2020 m. lapkričio 3 d. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės ieškinio dalis dėl traktoriaus 6115 buvo pareikštas nepagrįstai, todėl žyminis mokestis ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už šį reikalavimą negali būti priteisiamos iš atsakovo.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
26.1. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, nurodydamas, kad ieškovė nuo turto įsigijimo momento yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą, o atsakovui perdavė turto naudojimo ir valdymo teises, taip pat pagal CK 6.574 straipsnio ir lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų nuostatas ieškovė turi teisę į tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. be kita ko, turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką.
26.2. Pažymi, kad reikalavimas grąžinti turtą yra kildinamas būtent iš CK 6.574 straipsnio dalies, kaip lizingo sutarčių nutraukimo pasekmės, t. y. ieškovei pasinaudojus savo teise nutraukti lizingo sutartis, atitinkamai ieškovė turi teisę taikyti visas iš lizingo sutarčių nutraukimo kylančias teisines pasekmes. Tuo tarpu CK 6.574 straipsnyje aiškiai numatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir lizingo sutarčių Bendrosiose sąlygose.
26.3. Ieškovės kaip turto savininkės teisės į turtą yra absoliučios ir jų varžyti Lizingo sutarčiai esant nutrauktai, t. y. atsakovui neturint teisinio pagrindo naudotis turtu, nėra jokio teisinio pagrindo.
26.4. Nors ieškovė ir sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, tačiau skolos atgavimo procesas, jos mažinimas ir pan. turėtų būti ir yra kontroliuojami ne pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, bet vykdymo procese šį sprendimą vykdant antstoliui, jei susiklostytų tokia situacija, kad išreikalautinas turtas būtų išreikalautas ir vėliau ieškovės realizuotos.
26.5. Atkreipia dėmesį, kad po lizingo sutarčių nutraukimo ieškovė siūlė atsakovui atnaujinti lizingo sutartis, tačiau atsakovas su atnaujinimu nesutiko, nes nebuvo pajėgus jų vykdyti finansiškai. Tai, kad atsakovas turi didelių finansinių sunkumų ir nebus pajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovei patvirtina ir jo paties apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad „šiuo metu antstolės I. G. žinioje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra išieškoma pinigų suma – 131 277 Eur. Be to, ieškovė, nutraukusi lizingo sutartį, turi neabejotiną teisę į nuostolių atlyginimą nedelsiant, o tai gali pasiekti tik realizuojant jam nuosavybės teise priklausantį turtą.
26.6. Nepagrįsta, kad atsakovas atsakomybę dėl sutarties sudarymo siekia perkelti ieškovei, nors iš byloje pateiktų dokumentų yra visiškai aišku, kad lizingo sutartys buvo sudarytos tarp K. J. ir ieškovės, atstovaujamo pardavimų vadybininkės K. V. (o ne UAB „Biržų žemtiekimas“ atstovo kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas), Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – perdavė turtą naudotis atsakovui, o atsakovas sumokėjo pradines įmokas, turtą priėmė ir naudojasi turtu iki šiol (nesant teisinio pagrindo). Pažymi, kad ieškovė Lizingo sutartis sudarinėja griežtai laikydamasi savo kreditavimo politikos, todėl jei lizingo sutartys buvo sudarytos, vadinasi lizingo sutarčių sudarymo dienai atsakovas atitiko kreditavimo reikalavimus, o atsakovo finansinė padėtis pablogėjo jau po lizingo sutarčių sudarymo.
26.7. Ieškovė iki nutraukiant lizingo sutartis ne kartą ragino atsakovą įvykdyti lizingo sutartis, taip pat net po jų nutraukinimo siūlė atnaujinti lizingo sutartis, jei bus padengti ženklesni įsiskolinimai, bet atsakovas su lizingo sutarčių atnaujinimu nesutiko. Apeliaciniu skundu atsakovas siekia nepagrįstai įrodyti ieškovės nebendradarbiavimą ir piktnaudžiavimą sudarant lizingo sutartis ir jas vykdant.
26.8. Teigia, kad atsakovas neįrodė, kad priskaičiuotos netesybos yra nepagrįstai didelės. Ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, pag. Data 2019, Id. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas naudoja savo ūkinėje veikloje, vadinasi gauna iš neteisėtai naudojamos transporto priemonės pajamų, nors jokių įmokų už šį turtą nemoka. Ieškovė negali įvertinti kokios būklės turtą jam pavyks atgauti ir ar iš viso jį pavyks atgauti, todėl negali įvertinti savo patirtų nuostolių dydžio. Mano, kad šie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių ginčo aplinkybių
29. Remiantis šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. atsakovas ūkininkas K. J. (lizingo gavėjas) ir ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas (lizingo davėja) sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/01 dėl ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu (pardavėjas UAB „Biržų žemtiekimas“) įsigijimo nuosavybės teise sumokėjus visą 68 607 Eur kainą (lizingo laikotarpis septyniasdešimt du mėnesiai).
30. 2020 m. kovo 9 d. atsakovas ūkininkas K. J. (lizingo gavėjas) ir ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas (lizingo davėja) sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/02 dėl ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu (pardavėjas UAB „Biržų žemtiekimas“) įsigijimo nuosavybės teise sumokėjus visą 108 900 Eur kainą (lizingo laikotarpis septyniasdešimt du mėnesiai).
31. 2020 m. kovo 9 d. atsakovas ūkininkas K. J. (lizingo gavėjas) ir ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas (lizingo davėja) sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 718045/03 dėl būgninio ritinio preso – vyniotuvo (duomenys neskelbtini) (pardavėjas UAB „Biržų žemtiekimas), įsigijimo nuosavybės teise sumokėjus visą 88 330 Eur kainą (lizingo laikotarpis šešiasdešimt mėnesių).
32. Turtas atsakovui buvo perduotas pasirašius turto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktus Nr. 718045/01, Nr. 718045/02 ir Nr. 718045/03.
33. Lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl 2020 m. rugsėjo 4 d. reikalavimu Nr. LD20/09-2747 atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartis 718045/01, 718045/02, 718045/03 bei pareikalavo grąžinti jų pagrindu valdytą ir naudotą turtą bei sumokėti preliminarią 269 793,62 Eur nuostolių sumą, kurie susidarė dėl sutarčių nutraukimo.
34. Ginčas dėl traktoriaus Deutz-Fahr 6165 su frontaliniu krautuvu grąžinimo yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria priimtas ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ atsisakymas dėl ieškinio reikalavimų dalies – dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą K. J. grąžinti/perduoti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ ratinį traktorių Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu (ieškinio dalyko 1 punkto b) dalis) ir toje dalyje civilinę bylą nutraukė.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būgninį ritininį presą – vyniotuvą (duomenys neskelbtini) atsakovas grąžino 2020 m. vasario pabaigoje, o vėliau bylos nagrinėjimo metu grąžintas būgninis ritininis presas – vyniotuvas (duomenys neskelbtini) presas.
Dėl lizingo sutarčių sudarymo aplinkybių
36. Apeliantas nurodo, kad lizingo sutartis pasirašė neįgalioti asmenys. Be to, ieškovė neįvertino atsakovo finansinių galimybių tinkamai vykdyti lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teigia, kad gaudamas lizingo objektus pagal sutartis naudoti ir valdyti, iš anksto sumokėjo pradinius įnašus, kurių bendra suma 39 895,55 Eur, pradiniam įnašui pasiskolino iš lizinguojamų objektų pardavėjo UAB „Biržų žemtiekimas“ 32 620 Eur. Teigia, kad ieškovei turėjo būti žinoma, kad apeliantas ginčo sutarčių pasirašymo metu turėjo kitų finansinių įsipareigojimų (UAB „Biržų žemtiekimas“), ir galimai kitų kreditorių, įsipareigojimų kuriems suma viršija 30 000 Eur sumą.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios nėra teisiškai reikšmingos, įvertinus šios bylos nagrinėjimo dalyką (lizingo sutarties nutraukimo pasekmės bei nuostolių dydis). Jos galėtų reikšmingos, jei būtų pareikštas reikalavimas dėl sandorio, sudaryto apgaulės (CK 1.91 straipsnis) ar suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis), sudaryto neįgalioto atstovo (CK 1.92 straipsnis) negaliojimo, taigi, jei būtų pareikšti reikalavimai pripažinti nuginčijamus sandorius negaliojančiais (CK 1.78 straipsnis 4 dalis), tačiau tokių reikalavimų šioje byloje nebuvo pareikšta.
38. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nes atsakovo nurodyti sandorių sudarymo trūkumai, jei tokie ir buvo, neteikia pagrindo išvadai, kad ginčo lizingo sutartys yra niekiniai sandoriai, dėl kurių galiojimo teismas privalėtų spręsti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnis 5 dalis).
39. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas nėra vartotojas, kas irgi suponuotų teismo pareigą savo iniciatyva patikrinti, ar lizingo sutartyse nėra nesąžiningų sąlygų (CK 6.228⁴ straipsnio).
40. Įvertinus atsakovo argumentus, pažymėtina, kad atsakovas nesiekia nuginčyti lizingo sutarčių ar atskirų jų sąlygų (neformulavo tokio reikalavimo priešieškinyje), priešingai, siekia jų įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pasisakyti dėl aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos ir galėtų būti teisiškai reikšmingos tik tuo atveju, jei toks reikalavimas būtų pareikštas.
Dėl ginčo esmės
41. Ieškovą ir atsakovą siejo finansinio lizingo sutartys, kuriomis ieškovė (lizingo bendrovė) įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens (UAB „Biržų žemtiekimas“) kitos šalies (atsakovo) nurodytą daiktą (turtą) bei perduoti jį lizingo gavėjui (atsakovui) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui (atsakovui) nuosavybės teise.
42. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo dviejų lizingo sutarčių dalykus – būgninį ritinio presą-vyniotuvą ir ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu atsakovui priteisti natūra, o ieškovei priteisti neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartis Nr. 718045/01 ir 718045/03.
43. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
44. Nagrinėjamu atveju apeliantas lizingo sutarčių esminio pažeidimo neginčija, tik teigia, kad ieškovė turėjo reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, o ne nutraukti lizingo sutartį ir atsiimti ginčo daiktus. Pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas finansiškai nepajėgus sumokėti neišmokėtą turto kainą.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aptartą CK 6.574 straipsnio formuluotę, atsakovui netinkamai vykdant lizingo sutartį (nemokant įmokų), būtent ieškovė turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį.
46. Ieškovei pasirinkus vieną iš CK 6.574 straipsnyje nustatytų savo pažeistų teisių gynimo būdų – nutraukti su atsakovu sudarytas lizingo sutartis, ji turi teisę reikalauti, kad lizingo gavėja ne tik grąžintų turtą, bet ir atlygintų visus nuostolius.
47. Atsakovo argumentai dėl ieškovės pasirinkto gynimo būdo netinkamumo ir neproporcingumo atmestini, nes aptartoje CK 6.574 straipsnio normoje aiškiai įtvirtinta lizingo davėjo teisė reikalauti lizingo gavėjo sumokėti periodines įmokas prieš terminą, o ne pareiga tai padaryti, prieš nutraukiant lizingo sutartį ir pareikalaujant grąžinti turtą. Darytina išvada, kad ieškovė, nutraukdama finansinio lizingo sutartis ir pareikalavusi grąžinti turtą bei atlyginti nuostolius, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai įgyvendino savo subjektinę teisę, numatytą CK 6.574 straipsnyje.
48. Kadangi įstatymų leidėjas nesuteikė teisės lizingo gavėjui, iš esmės pažeidusiam lizingo sutartį, pasirinkti, koks būdu lizingo davėjas turėtų ginti savo teises – reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo ginti savo teises atsakovui palankesniu būdu. Spręstina, kad atsakovo reikalavimas jam priteisti lizingo sutarčių dalykus, ieškovei priteisiant įmokas už juos ir atitinkamus nuostolius, atmestas pagrįstai.
Dėl iš lizingo gavėjo priteistinų nuostolių dydžio
49. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuostolių dydį, nes nenustatė lizingo davėjo patirtų nuostolių, atsiradusio dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertės santykio. Teigia, kad ieškovas nuostolių dydžio neįrodinėjo savo procesiniuose dokumentuose ir net bylos nagrinėjimo metu teismui paprašius tokius duomenis pateikti, nebuvo įrodinėjama turto vertė, buvusi sutarties nutraukimo ar sprendimo priėmimo momentu.
50. Apeliantas papildomai nurodo, kad pagal visas tris lizingo sutartis yra iš anksto sumokėjęs pradinius įnašus, kurių bendra suma 39 895,55 Eur, o konkrečiai už ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu jau yra įmokėjęs ieškovei 7 723,80 Eur įmokų bei 10 291,05 Eur pradinę įmoką, iš viso 18 014,85 Eur, likusi neišmokėta turto kaina yra 52 762 Eur, šios sumos nebuvo įvertintos sprendžiant dėl nuostolių dydžio.
51. Apibendrinus, apeliantas teigia, kad nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas nustatė nesivadovaudamas kasacinio teismo praktika dėl lizingo davėjo pareigos įrodyti, kokius nuostolius jis faktiškai patyrė dėl sutarties nutraukimo, bei praktika dėl pareigos iš nuostolių sumos išskaičiuoti ieškovės gautą naudą (pradinius įnašus, sumokėtas lizingo įmokas).
52. Su šiais apelianto argumentais sutiktina. Kaip minėta, CK 6.574 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.574 straipsnį lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti, kad šis atlygintų lizingo davėjo nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusios su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, taip pat palūkanos už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu), atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką. Kartu išaiškinta, kad lizingo davėjas, perėmęs daiktą, kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K – 3 - 155/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).
53. Jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs visas tris lizingo sutartis, ieškovė būtų gavusi 108 900 Eur + 68 607 Eur + 88 330 Eur lygu 265 837 Eur, o atsakovui būtų likę visi trys lizingo sutartimis įgyti daiktai. Byloje nustatyta, kad du iš jų jau yra grąžinti ieškovei. Ratinis traktorius Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu (sutarties Nr. 718045/02) grąžintas 2020 m. gruodžio mėn. (2020 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo–priėmimo aktas). Būgninis ritininis presas – vyniotuvas (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2020 (sutarties Nr. 718045/03) grąžintas saugojimui 2020 m. vasario mėn., o vėliau bylos nagrinėjimo metu grąžintas ieškovei. Ratinis traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu (sutarties Nr. 718045/01) negrąžintas iki šiol.
54. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei turtą bei priteisė jai ir nuostolius, ir netesybas 103 883,01 Eur.
55. Pažymėtina, kad be CK 6.574 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, ieškovės teisę į netesybų ir nuostolių atlyginimą riboja kompensacinis sutartinės civilinės atsakomybės pobūdis, todėl, jai pareiškus reikalavimą ir dėl netesybų, ir kartu dėl faktinių nuostolių atsakovui iš esmės pažeidus sutartį atlyginimo, remiantis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, teismas visais atvejais turi vertinti, ar faktiniai įrodinėjami nuostoliai yra didesni nei iš anksto sutartos netesybos, ir jas atitinkamai įskaityti į bendrai priteisiamą nuostolių atlyginimo sumą (išskyrus netesybas dėl termino pažeidimo).
56. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokius nuostolius faktiškai patyrė ieškovė, taip pat nėra duomenų apie lizingo sutarčių dalykų vertę, todėl šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.
57. Atkreiptinas dėmesys, kad du lizingo sutarčių dalykai jau yra ieškovei grąžinti ir jos valdomi beveik du metus, ir jai nebėra kliūčių juos parduoti ar kreiptis dėl kainos, buvusios daiktų sugrąžinimo metu, nustatymo, todėl vertintina, kad ieškovė gali pateikti įrodymus dėl ginčo daiktų vertės, ir teismas neturi pareigos pats spręsti dėl nuostolių dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl trečiojo, neperduoto ieškovei lizingo sutarties dalyko, pažymėtina, kad ieškovė gali jo vertę būsimai daikto grąžinimo ar teismo procesinio sprendimo datai, jei daiktas dar nebus grąžintas, įrodyti pateikdama duomenis apie analogiškų daiktų rinkos vertę.
58. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 68 punktas).
59. Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisiškai ydinga situacija, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino šalies, kurios poziciją jis pripažino pagrįsta, t. y. ieškovės, pareigos įrodyti nuostolių dydį leistinais įrodymais, nepagrįstai pritardamas ieškovės pateiktiems skaičiavimams. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė dalyje dėl nuostolių ieškovei priteisimo, nes ieškovei nebuvo tinkamai išaiškinta jos įrodinėjimo pareiga dalyje dėl nuostolių dydžio – jog ji turi pateikti įrodymus dėl preliminarios lizingo dalykų kainos, spręstina, kad ši ginčo dalis gali būti tinkamai išspręsta tik grąžinus ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
60. Tokie proceso trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, antraip apeliacinėje instancijoje byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, renkami nauji įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko, netyrė ir nevertino. Siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą, būtina ne tik ištirti ir įvertinti jau byloje esančius įrodymus, bet ir suteikti šalims galimybę pašalinti esamų įrodymų trūkumus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakė, pateikti įrodymus ir atsikirtimus dėl įrodinėjamų nuostolių dydžio. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties. Dėl nurodytų argumentų, darytina išvada, kad šalių ginčas dalyje dėl ieškovės nuostolių dydžio gali būti tinkamai išspręstas tik grąžinus jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis panaikinama, o ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
62. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo dalies panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo (ankstesnis pavadinimas: SIA „UniCredit Leasing“, juridinio asmens kodas 302629475), prašymas priteisti iš atsakovo K. J., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103 883,01 Eur skolos ir netesybų, paskirstytos ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.