Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Guriai LT“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė UAB „Guriai LT“ atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai pažymėjo, kad reikalaujama priteisti darbo užmokesčio suma yra pilnai įrodyta pačios atsakovės pateikta pažyma dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo ieškovui. Prašomas priteisti netesybas ieškovas apskaičiavo pagal minėtą pažymą. Pažymėjo, kad atsakovės atstovė neketino atsiskaityti su ieškovu, nes šiuo metu yra išvykusi į užsienį ir sustabdžiusi įmonės veiklą.

Byla išnagrinėta atsakovei UAB „Guriai LT“ nedalyvaujant, esant tinkamai informuotai apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „Guriai LT“, atstovaujama akcininkės J. K., ir ieškovas A. K. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Pagal 2015 m. lapkričio 20 d. darbo sutarties 3 punktą, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1,97 Eur už val., su vėlesniais indeksavimais, užmokestį mokant vieną kartą per mėnesį. Pagal darbo sutarties 5 punktą, nustatyta darbo dienos trukmė 5 dienos per savaitę, 1 valanda per dieną (el. b. apyrašo, b. l. 4-6). Ieškovas 2020 m. kovo 21 d. pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų nuo 2020 m. kovo 23 d. (el. b. apyrašo, b. l. 7). 2020 m. kovo 27 d. buvo priimtas UAB „Guriai LT“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 7, kuriuo buvo nuspręsta nuo (duomenys neskelbtini). atleisti ieškovą iš direktoriaus pareigų (el. b. apyrašo, b. 1. 8). Ieškovas iš atsakovės gavo 2020 m. kovo 23 d. sudarytą įmonės skolų darbuotojams išrašą, pagal kurį matyti, jog atsakovė yra skolinga ieškovui 1674,41 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. (el. b. apyrašo, b. 1. 9). Ieškovas 2020 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir netesybų priteisimo, tačiau Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio už 2018 m. liepos - gruodžio mėn. priteisimą, o likusioje dalyje prašymą atmetė (el. b. apyrašo, b. 1. 10-11).

Dėl ieškinio senaties

Vadovaujantis teismų praktikoje aptartais ieškinio senaties terminų ir procedūrinių terminų skirtumais, kurie sukuria skirtingus teisinius padarinius, nagrinėjamam ginčui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo yra taikoma Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jei Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustatė trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Nagrinėjamu atveju, ieškinio senatis pagal minėtą straipsnį nėra suėjusi. Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti su darbo santykiais susijusias sumas - darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio už 2018 m. liepos - gruodžio mėn. priteisimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad DK 220 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra procedūrinis terminas, kurio praleidimas riboja asmens teisę reikalauti, kad ginčas būtų išnagrinėtas ikiteismine tvarka, bet neužkerta asmens teisės kreiptis į teismą. Procedūrinio termino praleidimas, skirtingai nei senaties termino praleidimas, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl šio termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-711/2013). Atsižvelgiant į tai, ieškovo A. K. ieškinys išsprendžiamas iš esmės.

Dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo

DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad tarp šalių galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, jokio susitarimo dėl to nepateikta, ir ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad atsakovė su ieškovu turėjo visiškai atsiskaityti 2020 m. kovo 27 d. nutraukiant darbo sutartį.

Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Dėl to, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju atsakovė) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu).

Atsakovė atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, tačiau remiantis UAB „Guriai LT“ 2020 m. kovo 23 d. suformuotu „Įmonės darbuotojų/darbuotojams skolos iki 2020 m. kovo 23 d.“ išrašu, matyti, kad pati atsakovė pripažįsta susidariusį įsiskolinimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ieškovui. Tuo pagrindu nustačius, jog darbdavys visiškai neatsiskaitė su darbuotoju jo atleidimo dieną, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas ieškovui nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. - 1674,41 Eur (neatskaičius mokesčių).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 517,92 Eur netesybas už du mėnesius. Nurodė, kad remiantis atsakovės pateiktu 2020 m. kovo 23 d. darbuotojų skolos išrašu, jo vidutinis darbo užmokestis už paskutinius tris mėnesius siekia 258,96 Eur ir ieškinio pateikimo dienai atsakovė yra uždelsusi atsiskaityti su ieškovu du mėnesius.

DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Tokios įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas - darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį - siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teis pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5C 701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingą šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviui yra privalu laikytis darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai ir priimamų sprendimų rizika, jis yra atsakingas pagal įstatymų nuostatas, todėl turi pareigą ne tik sumokėti sutartą darbo užmokestį, bet ir mokėti netesybas dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio.

Byloje konstatuota, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, ieškovo kaltės dėl darbdavio neatsiskaitymo nenustatyta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalį. Darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių. Teismo sprendimo priėmimo dieną darbdavio uždelsimas atsiskaityti su darbuotoju siekia jau daugiau kaip šešis mėnesius, todėl teismui yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1553,76 Eur (258,96 Eur x 6 mėn.) netesybų.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės - Civilinio kodekso - normos (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Taigi, civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis - kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas.

Nagrinėjamu atveju buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš darbdavio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama sankcija darbdaviui UAB „Guriai LT“ laiku neatsiskaičius su atleistu iš darbo darbuotoju, todėl priteisus iš atsakovės ir procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovė patirtų dvigubą finansinių sankcijų taikymą. Be to, šiuo atveju ieškovo reikalavimai kilo iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti 6 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ir nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

V. C. proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 580 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, kaip darbuotojas, byloje atleistas nuo žyminio mokesčio. Valstybei mokėtinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal tenkintus ieškovės reikalavimus, sudaro 72,63 Eur ir priteistinas iš atsakovės. Teismo patirtos 5,11 Eur pašto išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu, priteistinos iš atsakovės (CPK 92 - 93 straipsniai, 96 straipsnio 6 dalis). Viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 77,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 – 147 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 - 93 straipsniais, 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Guriai LT“, j. a. k. 304120516, 1674,41 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 41 ct) darbo užmokesčio įsiskolinimo.

Priteisti ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Guriai LT“, j. a. k. 304120516, 1553,76 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 76 ct) netesybų.

Priteistos sumos nurodytos, neatskaičius mokėtinų darbdavio mokesčių.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Guriai LT“, j. a. k. 304120516, 77,74 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas - 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.