Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-215-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
e2A-215-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-215-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00144-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1501-549/2018 pagal pareiškėjos A. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. M., kaip B. B. M. turto paveldėtojas, priėmė jos palikimą Lietuvoje, t. y. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą; 2) pareiškėja A. M., kaip V. M. turto paveldėtoja, priėmė jo palikimą Lietuvoje, t. y. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad B. B. M. 1997 m. gruodžio 10 d. Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą Palangoje. B. B. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. B. M. mirties nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą tęsė jos turto paveldėtojas V. M.. Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 16S-68 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. B. M. nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei B. B. M. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0615 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0615 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) buvo įregistruotas B. B. M. (mirusios) vardu. Iš Gyventojų registro pažymų apie B. B. M. tėvus ir vaikus ir Testamentų registro išrašo matyti, kad V. M. buvo vienintelis B. B. M. turto paveldėtojas.

3. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). V. M. turtą paveldėjo pareiškėja kaip vienintelė turto paveldėtoja, kuri V. M. palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos A. M. paveldėtas turtas yra skirtingose valstybėse (Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) ir Lietuvos Respublikoje, t. y. paveldėjimas turi tarptautinį elementą. Kad pareiškėja A. M. iš karto nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą, esantį JAV ((duomenys neskelbtini)), patvirtina ta aplinkybė, jog ji, kaip sutuoktinė, kartu su V. M. jame gyveno. Pareiškėja ir šiuo metu gyvena šiame nekilnojamame turte, jį nuo palikimo atsiradimo dienos išlaiko, moka mokesčius ir sąskaitas už komunalines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu patikslintą pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po savo sutuoktinės B. B. M. mirties priėmė jos palikimą Lietuvos Respublikoje, t. y. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties likusį palikimą Lietuvos Respublikoje, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju palikėjos B. B. M. mirties momentu (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudarė ir jos turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. B. B. M. turto paskirstymo liudijime, išduotame 2018 m. gegužės 24 d. Ilinojaus valstijos notarės Evelinos Mačiulis, nurodoma, kad V. M., kaip vienintelis mirusiosios įpėdinis ir turto paveldėtojas, priėmė ir gavo paskirstytą nekilnojamąjį ir asmeninį B. B. M. turtą. Be to, jis ėmėsi aktyvių veiksmų sutuoktinės pradėtam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui užbaigti: atsakingoms institucijoms teikė prašymus, pasirinko žemės sklypo vietą, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, teismas sprendė, kad V. M. priimdamas B. B. M. palikimą JAV, priėmė ir palikimą Lietuvos Respublikoje, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu Lietuvos Respublikoje bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu ir šį procesą užbaigė (pagal NTR išrašą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas B. B. M. vardu).

6. Teismas taip pat nustatė, kad po B. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, V. M. 2009 m. kovo 14 d. sudarė santuoką su pareiškėja A. M.. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). A. M. yra pirmosios eilės V. M. įpėdinė pagal įstatymą, paveldinti kartu su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais, jeigu jų yra, tačiau V. M. kitų pirmosios ar antrosios eilės paveldėtojų neturėjo, testamento nebuvo surašęs, todėl visą jo turtą po jo mirties paveldėjo pergyvenusi sutuoktinė A. M.. Tai patvirtina ir Patikėtosios nuosavybė liudijimas, surašytas 2018 m. sausio 31 d. Ilinojaus valstijos notarės Evelinos Mačiulis. Šiame liudijime taip pat nurodoma, kad A. M. paveldėjo, priėmė ir gavo paskirstytą V. M. turtą: Nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir visas žemes, esančias Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad palikimo neleidžiama priimti iš dalies arba su išlygomis, pareiškėja, priimdama V. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) JAV, priėmė ir jo palikimą, esantį Lietuvoje, iš ko jis besusidarytų. Suinteresuoto asmens NŽT atsiliepimo argumentai, kad pareiškėja nesirūpina žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra, neturi teisinės reikšmės, kadangi palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu faktui patvirtinti pakanka vien tos aplinkybės, jog pareiškėja CK 5.51 straipsnio pagrindu yra priėmusi kitą V. M. palikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo NŽT Palangos skyrius apeliaciniame skunde prašo teismo Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. M. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. V. M. G. N. B. 2013 m. gegužės 30 d. suteikė Įgaliojimą Nr. 2-1592 atstovauti jam visose valstybės institucijose, užregistruojant sutuoktinės B. B. M. mirties faktą, gauti kitus civilinės būklės aktų įrašus, vesti paveldėjimo bylą sutuoktinei B. B. M., nuožiūra priimti palikimą pasirinktu būdu, tam tikslui atstovauti teismuose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei atlikti kitus Įgaliojime nurodytus veiksmus, tačiau ši teisė pagal suteiktus įgaliojimus nebuvo įgyvendinta, kas reiškia, kad V. M. nėra paveldėjimo teisės subjektas.

8.2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, 3 punkte įtvirtinta, kad mirus šios tvarkos 2.1-2.4 punktuose nurodytiems piliečiams (pretendentams), kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos Įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, priimti Sprendimai mirusios pretendentės B. B. M. vardu, kaip ir numatyta Tvarkos 3 punkte, įpėdiniams neperduotos, nes nepateiktas paveldėjimo teisės liudijimas. V. M., suteikdamas įgaliojimą, žinojo apie praleistą CK įtvirtintą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir tuo tikslu buvo išduotas įgaliojimas įgaliotinei G. N. B., tačiau paveldėjimo liudijimas taip ir nebuvo išduotas, į notarą nesikreipta, duomenų apie teisme nustatytą juridinį faktą ar termino atnaujinimą pareiškėja nepateikė.

8.3. Byloje nepateikta rašytinių įrodymu, kad V. M., NŽT 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. l6S-68 B. B. M. atkūrus nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0615 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo žemės nuomos mokestį, prižiūrėjo žemės sklypą ar tvarkė kaip savo. Priešingai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra neprižiūrėtas, apleistas, nepateikta Palangos miesto savivaldybės pažyma, kad už žemės sklypą penkerius metus buvo mokamas žemės mokestis.

8.4. NŽT nesutinka su teismo rašytinių įrodymų vertinimu, nes B. B. M. turto paskirstymo liudijimas, išduotas 2018 m. gegužės 24 d. Ilinojaus valstijos notarės Evelinos Mačiulis, tik patvirtina, kad paveldėtas asmeninis turtas, tačiau kas sudaro šį turtą – ar namų apyvokos daiktai, ar nekilnojamasis turtas, esantis Ilinojaus valstijoje – rašytinių įrodymų byloje nepateikta.

8.5. NŽT vertinimu, paveldėjimo teisės į sutuoktinės B. B. M. palikimą V. M. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisės nerealizavo, todėl pareiškėja neturi juridinio pagrindo paveldėti turto, kurio įpėdinis V. M. nepaveldėjo.

Atsiliepimas

9. Pareiškėja A. M. atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pagal 2018 m. gegužės 24 d. B. B. M. Turto paskirstymo liudijimą yra neginčytinai nustatyta, kad V. M. po sutuoktinės B. B. M. mirties priėmė jos palikimą, kurį sudarė nekilnojamasis ir asmeninis mirusiosios turtas. Todėl nesuprantamas suinteresuoto asmens argumentas, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog į V. M. JAV paveldėtą B. B. M. palikimą patenka nekilnojamasis turtas, esantis JAV. Byloje taip pat nebuvo paneigtos aplinkybės, kad V. M. iki mirties gyveno name, kurį buvo įsigijęs dar santuokoje su B. B. M..

9.2. Teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, kad V. M. priimdamas B. B. M. palikimą JAV, priėmė ir palikimą Lietuvos Respublikoje, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu Lietuvos Respublikoje bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu ir šį procesą užbaigė, nes pagal NTR išrašą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas B. B. M. vardu.

9.3. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog V. M. 2013 m. gegužės 30 d. įgaliojimo, išduoto G. N. B., kuriuo jai suteikta teisė atstovauti V. M. visose valstybės institucijose užregistruojant sutuoktinės B. B. M. mirties faktą, gauti kitus civilinės būklės aktų įrašus, vesti paveldėjimo bylą mirus sutuoktinei B. B. M., savo nuožiūra priimti palikimą pasirinktu būdu, tam tikslui atstovauti teismuose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei atlikti kitus Įgaliojime nurodytus veiksmus, turinys, patvirtina, kad V. M. nebuvo priėmęs palikimo pradėdamas į faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Faktinės bylos aplinkybės

11. Pagal Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, kopiją V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Remiantis Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje Santuokos liudijimo vertimu, V. M. ir B. B. M. santuoką sudarė 1966 m. birželio 25 d. (popierinė bylos medžiaga, b. l. 46). B. B. M. 1997 m. gruodžio 10 d. Palangos miesto žemėtvarkos ir geodezijos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą Palangoje (popierinė bylos medžiaga, b. l. 13). Neužbaigusi nuosavybės teisių atkūrimo proceso, B. B. M. mirė (duomenys neskelbtini) (popierinė bylos medžiaga, b. l. 14). Pagal VĮ Registrų centro išrašus B. B. M. vaikų neturėjo (popierinė bylos medžiaga, b. l. 28), testamento nebuvo sudariusi, Lietuvos Respublikoje į notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (popierinė bylos medžiaga, b. l. 33).

12. Po B. B. M. mirties jos pradėtą procesą dėl nuosavybės teisės į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą atkūrimo tęsė V. M.. Jis 2011 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą NŽT Palangos skyriui, prašydamas atsakyti, kada bus sutvarkyti reikiami dokumentai dėl jo sutuoktinei B. B. M. atkurtos nuosavybės teisės į sugrąžintą tėvų žemę pervedimo jo vardu (popierinė bylos medžiaga, b. l. 15). Pagal Palangos miesto pirmojo notaro biuro notaro 2013 m. gegužės 31 d. patvirtintą V. M. įgaliojimą V. M. įgaliojo G. N. B. atstovauti jį visose valstybės, savivaldybės įmonėse, įstaigose bei organizacijose, užregistruojant jo sutuoktinės B. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktą, jo vardu gauti mirties liudijimą ir kitus civilinės būklės aktų įrašus, vesti paveldėjimo bylą mirus sutuoktinei B. B. M., savo nuožiūra priimti palikimą pasirinktu būdu, tam tikslui atstovauti teismuose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (popierinė bylos medžiaga, b. l. 45). NŽT Palangos skyrius 2013 m. gegužės 3 d. V. M. įgaliotam asmeniui G. N. B. pranešė, kad ji yra kviečiama 2013 m. gegužės 30 d. atvykti į Palangos skyrių dėl naujo iki 0,1253 ha žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai B. B. M. vardu (popierinė bylos medžiaga, b. l. 451). V. M. 2013 m. gegužės 30 d. išreiškė sutikimą, kad B. B. M. vardu būtų perduotas nuosavybėn neatlygintinai naujas 0,0615 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (popierinė bylos medžiaga, b. l. 44). Remiantis NŽT Palangos skyriaus 2013 m. birželio 3 d. posėdžio protokolu, posėdyje dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn pagal NŽT 2013 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-55 patvirtintą piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Palangoje, eilę, dalyvavo B. B. M. turto paveldėtojas V. M.. Posėdyje nutarta pritarti piliečių, tarp jų ir V. M., pasirinkimui (popierinė bylos medžiaga, b. l. 17-18). NŽT 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 16S-68 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. B. M. (mirusiai) atkūrė nuosavybės teisę į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0615 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0615 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas perduotas B. B. M. turto paveldėtojams (popierinė bylos medžiaga, b. l. 19). Pagal NTR 2017 m. lapkričio 29 d. išrašą 0,0615 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas B. B. M. vardu nuo 2016 m. kovo 14 d. (popierinės bylos medžiaga, b. l. 20).

13. Remiantis VĮ Registrų centro išrašais, V. M. mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie V. M. vaikus ir tėvus nėra, taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, faktų apie palikėjo palikimo priėmimą ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimą ar palikimo atsisakymą (popierinė bylos medžiaga, b. l. 29, 31-32).

14. Pagal Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2012 m. birželio 12 d. Vilniuje, kopiją pareiškėja A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė (popierinė bylos medžiaga, b. l. 26). Remiantis Patikėtosios nuosavybės liudijimo kopija ir jo patvirtinto vertimo iš anglų kalbos kopija (popierinės bylos medžiaga, b. l. 23-24), V. M. ir pareiškėja A. M. susituokė 2009 m. kovo 14 d. Pareiškėja po V. M. mirties paveldėjo, priėmė ir gavo paskirstytą V. M. turtą: nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), JAV, ir visas žemes, esančias Lietuvos Respublikoje.

Dėl ginčo esmės

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po savo sutuoktinės B. B. M. mirties priėmė jos palikimą Lietuvos Respublikoje, t. y. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties likusį palikimą Lietuvos Respublikoje, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

16. Suinteresuotas asmuo NŽT nesutinka su skundžiamu sprendimu iš esmės teigdama, jog V. M. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paveldėjimo teisės į sutuoktinės B. B. M. palikimą teisės nerealizavo, nes: 1) V. M., suteikdamas įgaliojimą, žinojo apie praleistą CK įtvirtintą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir tuo tikslu buvo išduotas įgaliojimas įgaliotinei G. N. B., tačiau paveldėjimo liudijimas taip ir nebuvo išduotas, į notarą nesikreipta, duomenų apie teisme nustatytą juridinį faktą ar termino atnaujinimą pareiškėja nepateikė; 2) byloje nepateikta rašytinių įrodymu, kad V. M., NŽT 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. l6S-68 B. B. M. atkūrus nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0615 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo žemės nuomos mokestį, prižiūrėjo žemės sklypą ar tvarkė kaip savo. Priešingai, ginčo žemės sklypas yra neprižiūrėtas, apleistas, nepateikta Palangos miesto savivaldybės pažyma, kad už žemės sklypą penkerius metus buvo mokamas žemės mokestis; 3) B. B. M. turto paskirstymo liudijimas, išduotas 2018 m. gegužės 24 d. Ilinojaus valstijos notarės Evelinos Mačiulis, tik patvirtina, kad paveldėtas asmeninis turtas, tačiau kas sudaro šį turtą – ar namų apyvokos daiktai, ar nekilnojamasis turtas, esantis Ilinojaus valstijoje – rašytinių įrodymų byloje nepateikta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais.

17. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

18. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2011).

19. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 24 d. B. B. M. turto paskirstymo liudijimo (popierinės bylos medžiaga, b. l. 80), išduoto Ilinojaus valstijos notarės Evelinos Mačiulis, V. M., kaip vienintelis mirusiosios įpėdinis ir turto paveldėtojas, priėmė ir gavo paskirstytą nekilnojamąjį ir asmeninį B. B. M. turtą. Taigi, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pagal šį liudijimą V. M. paveldėjo ne tik B. B. M. asmeninį, bet ir nekilnojamąjį turtą. Be to, kaip jau minėta nutarties 18 punkte, priėmus palikimą faktiniu turto valdymu nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar V. M. priėmė palikimą faktiniu valdymu, neturi teisinės reikšmės suinteresuoto asmens argumentas dėl V. M. praleisto termino kreiptis dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. priėmė B. B. M. palikimą, jį pradėdamas faktiškai valdyti, t. y. priėmė visą mirusiosios palikimą, esantį JAV, bei po B. B. M. mirties ne tik pratęsė mirusiosios pradėtą procesą dėl nuosavybės teisės į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą atkūrimo, bet ir jį užbaigė pačios NŽT sprendimo pagrindu 2016 m. kovo 14 d. įregistravus ginčo nekilnojamąjį turtą mirusiosios B. B. M. vardu. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po savo sutuoktinės B. B. M. mirties priėmė jos palikimą Lietuvos Respublikoje, t. y. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

20. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

21. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties likusį palikimą Lietuvos Respublikoje [priėmė], pradėdama palikimą faktiškai valdyti, nenurodant, kad pareiškėja mirusiojo V. M. palikimą priėmė.

22. Padarytas rašymo apsirikimas priimto sprendimo iš esmės nekeičia, todėl yra pagrindas jį ištaisyti.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja A. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties priėmė likusį palikimą Lietuvos Respublikoje, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties, likusį palikimą Lietuvos Respublikoje, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, ją išdėstant taip:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, likusį palikimą Lietuvos Respublikoje priėmė, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė