- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2004-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15640-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Kauno apylinkės teismui
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Kauno apylinkės teismo ieškovo D. V.. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1501-955/2021 pagal ieškovo ieškinį I. N. ir I. N. priešieškinį dėl jų mažametės dukros E. V. gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. 2021 m. rugsėjo 22 d. 10:32 val. pasibaigus teismo posėdžiui civilinėje byloje, kuriame vaizdo ryšiu vaikų apklausos kambaryje per psichologę turėjo būti apklausta ieškovo mažametė dukra, taip pat 2021 m. spalio 6 d. po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisme dirbanti psichologė, galimai pabaigusi savo kaip psichologės pareigų vykdymą, nevykdė Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarčių, kuriomis nustatyta laikina ieškovo mažametės dukros gyvenamoji vieta su ieškovu, laikina išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarka, nes I. N. buvo leista pasiimti dukrą ne teismo nutartyse nustatytu laiku. Tinkamo minėtų nutarčių laikymosi neužtikrino ir teisėjos S. K. bei K. I., nurodžiusios vaiko perdavimo ieškovui klausimus derinti su teismo administracija. Kauno apylinkės teismo administracija jokių veiksmų dėl teismo darbuotojos veiksmų nesiėmė, į ieškovo užklausas raštu neatsakė. Dėl teismo darbuotojos veiksmų ir administracijos neveikimo, nesilaikant teisėtumo principo bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio imperatyvų, ieškovas patyrė pažeminimą, įtampą ir netikrumo, nesaugumo jausmą, bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą, kadangi viena vertus, teismo nutartimis jo ir dukros teisės bei interesai buvo įvertinti ir apginti, gi kita vertus, tas pats teismas, žinodamas, kad šie interesai nėra realiai įgyvendinami ne dėl ieškovo kaltės, nepasistengė, kad ieškovas galėtų teisėtai elgtis, ir sukėlė neteisinę situaciją, t. y. įleido pas ieškovo dukrą asmenį, kuris neturi nei teisės vaikščioti po teismo tarnybines patalpas, nei matytis su dukra Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nenumatytu laiku tuo labiau jos pasiimti, ir padarė ieškovui neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui D. V. dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą motyvuoja tuo, jog dėl teismo administracijos (teismo pirmininko) neveikimo, teismo psichologės, teisėjų K. I. ir S. K. neteisėtų veiksmų, nesudarant galimybių ieškovui pasiimti savo nepilnametį vaiką po apklausos, patyrė neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiama valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
4. Teismas pažymėjo, kad gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, teismas turi imtis procesinių veiksmų, jog užtikrintų, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, reikšdamas CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovu patraukė Kauno miesto apylinkės teismą, nors dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, teismas pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovu patrauktą Kauno apylinkės teismą į valstybę, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas D. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas suklydo ir neįsigilino, iš kokių aplinkybių ir teismo veiksmų kilo ieškinyje nurodoma žala. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žala kilo ne iš proceso srityje, o tarnybinėse teismo patalpose atliktų ne teisėjo, o teismo samdomos darbuotojos – psichologės veiksmų. Jos veiksmai nėra tapatūs proceso srityje atliekamiems veiksmams ar atsisakymams juos atlikti, todėl Kauno apylinkės teismo atsakomybė kyla pagal CK 6.264 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Ieškinyje nebuvo paminta jokių Kauno apylinkės teismo procesinių veiksmų – nutarčių, sprendimų, nutarimų, rezoliucijų ir panašiai. Kiti teismo darbuotojai ir teisėjai nėra traukiami atsakovais, jų priimtų procesinių sprendimų pasekmės šioje byloje nėra aptarinėjamos ar nurodomos ieškinio pagrindu. Ieškinyje aptarta kitų 2 teisėjų ir teismo pirmininko veikla CPK 18 straipsnio nesilaikymo kontekste, kuris taikomas visiems be išimties pareigūnams, įstaigoms ir organizacijoms, t.y. tiesiogiai suderinamas su CK 6.264 straipsnyje nustatytu šios įstaigos darbdavio deliktinės atsakomybės pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Kauno apylinkės teismas gali būti atsakovu pagal ieškovo D. V. pareikštą ieškinį atsižvelgiant į ieškinio pagrindo formuluotę. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato ieškinio pagrindą, todėl neteisingai sprendė, kad Kauno apylinkės teismas negali būti atsakovu pagal ieškovo pareikštą ieškinį.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos reikalavimą ieškovas kildina iš dviejų skirtingų įvykių: civilinės bylos nagrinėjimo, kuomet teismo posėdyje turėjo būti apklausta ieškovo dukra (2021-09-22 įvykis), ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo dėl ieškovo mažametės dukters apklausos (2021-10-06 įvykis) Kauno apylinkės teisme. Ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes ieškovas aprašo tiek, jo vertinimu, neteisėtus teismo psichologės veiksmus, tiek teismo pirmininko, teismo kanclerės, civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusios teisėjos neveikimą užtikrinant Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarčių vykdymą. Taigi, ieškinyje nurodoma eilė Kauno apylinkės teismo teisėjų ir teismo pareigūnų, kurių veiksmai, ieškovo vertinimu, buvo neteisėti ir lėmė ieškovo patirtą neturtinę žalą.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021 40 punktą). Taigi, ieškinio pagrindas turi būti suformuluotas taip, kad jį vienodai suprastų tiek pats ieškovas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tiek bylą nagrinėjantis teismas.
10. Susipažinus su ieškinio turiniu, akivaizdu, kad ieškovas reiškia ieškinį Kauno apylinkės teismui ne kaip teismo psichologinės darbdaviui, bet nurodo eilę teismo pareigūnų, taip pat ir teisėjų, kurie, nagrinėjant civilinę bylą ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, ieškovo vertinimu pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, arba priešingai, šį imperatyvą pažeidė neveikimu. Ieškinio pagrindas nėra grindžiamas tuo, kad teismo psichologė atliko neteisėtus veiksmus eidama savo pareigas, priešingai, ieškinyje nurodoma, kad „teismo posėdis jau buvo pasibaigęs, jos kaip psichologės pareigų vykdymas galimai taip pat.“ Taigi, ieškinys nėra grindžiamas ta aplinkybe, kad teismo psichologė neteisėtus veiksmus atliko eidama savo pareigas. Atskirajame skunde nurodomas ieškinio pagrindo turinys yra tik paties ieškovo ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių interpretavimas, kuris nebuvo akivaizdus nei skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, nei yra akivaizdus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinančiam apeliacinės instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš esmės turi reikšti ieškinį valstybei dėl teisminę valdžią vykdančios institucijos – Kauno apylinkės teismo - netinkamo veikimo nagrinėjant civilinę bylą ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.
11. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad teismas turi imtis procesinių veiksmų, jog užtikrintų, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties, ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal suformuotą ieškinio pagrindą valstybės atsakomybė gali kilti ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, jei reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš valdžios institucijų veiksmų viešojo administravimo srityje. Tokiu atveju ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, t. y. jos priskyrimo administraciniams teismams (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020).
12. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus dėl to, kad ieškinyje atsakovu nurodomas Kauno apylinkės teismas. Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pakartotinai ieškovui D. V. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.