Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1. 2008 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 149 straipsnio 4 dalį – 4 metų laisvės atėmimu, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;

2. 2008 m. liepos 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu;

3. 2008 m. spalio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu; paleistas 2012 m. liepos 17 d. pagal 2012 m. liepos 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai nuo neatliktos 6 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos;

4. 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimu; paleistas 2017 m. liepos 14 d. iš Kybartų pataisos namų, atlikęs bausmės laiką,

5. 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 1 metų laisvės apribojimu,

6. 2021 m. balandžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu, (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiosios D. J. sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Nukentėjusiosios D. J. asmens apžiūros metu nustatyta, jog ant nukentėjusios veido, dešinės pusės, akies voke matomas įdrėskimas, kairėje pusėje po akimi matoma šviesios spalvos (melsvos) mėlynė. Nukentėjusioji nurodė, kad tai kažkur dviejų savaičių senumo sužalojimai, dėl jų atsiradimo ji pretenzijų neturi. Tačiau ant dešinės rankos, nuo riešo iki alkūnės, ties viduriu sumušimo vieta, matomas nubrozdinimas, vieta šiek tiek patinusi, raudonos spalvos, matomos dvi nedidelės mėlynės. Veido dešinėje pusėje apačioje nukentėjusioji nurodo vietą, kur skausminga. Daugiau kitų sužalojimų nėra. Specialistas, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei D. J. gydytojo išrašu, padarė išvadą, kad D. J. padaryta kraujosruva dešiniojo dilbio vidiniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo žymės ant jos kūno buvo užfiksuotos specialisto išvadoje, pastebimos kurį laiką po įvykusio konflikto, o tai suponuoja išvadą, kad fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną buvo pakankamai intensyvus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajai fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra būtent G. J. neteisėtos veikos pasekmė.

Teismas pažymi, kad baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika yra ta, kad dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, pašalinių smurto liudytojų kaip taisyklė tokiuose įvykiuose nebūna, todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai. Šiuo konkrečiu atveju teismas remiasi asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą, parodymais, t.y. 2020 m. liepos 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC pateiko garso įrašo apžiūra, iš kurios nustatyta, kad nukentėjusiosios D. J. kaimynė paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad nukentėjusiąja labai stipriai sumušė jos sūnus, visa kruvina. 2020 m. birželio 10 d. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji apžiūros metu nurodė, jog buvo sumušta sūnaus, taip pat tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 19 val. 58 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini). pranešėją (motiną) sumušė sūnus, sudaužė telefoną. Policiją į įvykio vietą kvietė D. J.. Įvykio vietoje nustatyta, kad išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp D. J. ir jos sūnaus G. J., ko pasekoje sūnus sumušė savo motiną ir sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl girtumo D. J. negalėjo aiškiai paaiškinti aplinkybių, tačiau buvo galima suprasti, kad ją sumušė G. J..

Nors teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus turi vertinti itin įdėmiai, atsargiai, turi įvertinti galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie, pasak kaltinamojo, yra melagingi ir kuriais siekiama nepagrįstai jį apkaltinti. Priešingai, nukentėjusioji parodė, kad kai ji ir kaltinamasis būna blaivūs, jų santykiai yra geri, jie nesipyksta, tačiau konfliktai atsiranda dėl vartojamo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu. Pati nukentėjusioji pripažino, kad įvykio dieną buvo pikta, konfliktavo. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nukentėjusios ir kaltinamojo šeimoje dažnai vyksta konfliktai, į kuriuos yra kviečiami policijos pareigūnai. Šioje byloje nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo G. J. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais kaltinamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamoj posėdžio metu teigia neatsimenantis įvykio aplinkybių ir tuo pačiu teigia, kad jis motinos nemušė. Nukentėjusioji D. J. buvo nežymiai sužalota, o sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. J. jai trenkė vieną kartą kai ji buvo pusiau sėdom, gynėsi, o antrą kartą buvo sustabdytas brolio, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų ir protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai buvo sužalota žandikaulio apačia ir vieta tarp riešo ir alkūnės, t.y. dvi vietos, galimai dviem trauminiais poveikiais. Kadangi G. J. kaltinamas tuo, kad paėmė pufą su daiktadėže bei ratukais ir du kartus juo sudavė lovoje gulinčiai savo motinai D. J. į dešinę ranką, kaltinime nėra inkriminuotas smūgis į nukentėjusiosios žandikaulio apačią, o D. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į dešinę ranką jai buvo suduota vieną kartą, taip pat į tai, kad smūgių skaičius neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir neblogina kaltinamojo padėties, inkriminuotas kaltinimas tikslinamas, nurodant kad nukentėjusiajai D. J. į dešinę ranką buvo suduota vieną kartą.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama G. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiajai D. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t.y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, ją pastūmęs, vėliau paėmęs pufą su daiktadėže bei ratukais ir vieną kartą sudavęs nukentėjusiajai, gulinčiai lovoje, į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sukelia jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką G. J. padarė tiesiogine tyčia, t.y. smurtaudamas prieš savo motiną, kaltinamas suvokė, kad tokiais veiksmais ją žaloja ir šių pasekmių siekė.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika dėl 2020 m. birželio 9 d. įvykio teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje. Čia nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, kartu su ja gyvena, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš savo šeimos narį.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas G. J. veiksmus nukentėjusios D. J. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo G. J. padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. pripažino, kad tą dieną vartojo alkoholį (išgėrė apie 2 litrus alaus), jį vartojo visą dieną, atsisakė tikrintis blaivumą, nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kad konfliktai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kyla tik tuomet, kai yra vartojamas alkoholis, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. anksčiau teistas dėl nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, vagystės, svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį kartą teistas 2021 m. balandžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuosprendis neįsiteisėjęs. Kaltinamasis du kartus baustas administracine tvarka (I tomas, b. l. 134-137), nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nedirba (I tomas, b. l. 139). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, kad susitaikė, jų santykiai yra geri. Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 69,78 Eur civilinį ieškinį už D. J. gydymo išlaidas, kurios kaltinamojo nėra atlygintos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į G. J. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – areštą, parenkant maksimalų bausmės dydį (BK 49 straipsnis). Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą G. J. yra skirtina 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. J. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 9 d. 20 val. 00 min. iki 2020 m. birželio 10 d. 16 val. 34 min., ir 2021 m. balandžio 26 d. 15 val. 29 min. iki 2021 m. balandžio 27 d. 9 val. 30 min. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem arešto paroms (BK 66 straipsnis) (II tomas, b.l. 5-7, 8-9, 147-148, 152).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 69,78 Eur žalai dėl nukentėjusiosios D. J. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju žala dėl D. J. gydymo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo G. J. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 69,78 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusioji D. J. civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje 2021 m. kovo 16 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo G. J. priteistina 67,50 Eur suma advokato D. D. išlaidoms apmokėti (II tomas, b. l. 114). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad G. J. niekur nedirba, duomenų apie turtą nėra, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

2020 m. birželio 10 d. nutarimu G. J. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (II tomas, b. l. 39-41).

2021 m. balandžio 27 d. nutartimi G. J. skirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra keturių mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., nustatant tokias intensyvios priežiūros sąlygas: 1. Visą intensyvios priežiūros laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2. Visą intensyvios priežiūros laikotarpį nesusitikinėti su nukentėjusiąja D. J. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 200 metrų atstumu – panaikinti paskelbus nuosprendį, nes ši kardomoji priemonė pasidarė nebereikalinga, išnyko jai taikyti būtini pagrindai ar sąlygos (II tomas, b. l. 39-41).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. J. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai G. J. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 9 d. 20 val. 00 min. iki 2020 m. birželio 10 d. 16 val. 34 min., ir 2021 m. balandžio 26 d. 15 val. 29 min. iki 2021 m. balandžio 27 d. 9 val. 30 min. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem arešto paroms.

2020 m. birželio 10 d. nutarimu G. J. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2021 m. balandžio 27 d. nutartimi G. J. skirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra keturių mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., nustatant tokias intensyvios priežiūros sąlygas: 1. Visą intensyvios priežiūros laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2. Visą intensyvios priežiūros laikotarpį nesusitikinėti su nukentėjusiąja D. J. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 200 metrų atstumu – panaikinti, paskelbus nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. J. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 69,78 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. J. 69,78 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (69,78 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.