Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. b. l. 1–8) prašo panaikinti 2012-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais motyvais:

1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos reikalauja, kad ieškovė nurodytų faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau ieškovė neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. LAT ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Remdamasi tuo, ieškovė apeliacinio skundo argumentus grindžia teisės normomis, kurių nors ir nebuvo nurodžiusi 2012-01-18 ir 2012-05-14 ieškiniuose, tačiau kurias, atsižvelgiant į ginčo faktines aplinkybes, privalėjo nustatyti ir taikyti teismas, priimdamas 2012-12-07 sprendimą.

2. Teismas visiškai nesivadovavo teismų praktikoje suformuota nuostata, kad apmokėjimui nepateiktas vekselis, pasibaigus jo apmokėjimo terminui, tampa paprastu skolos rašteliu, tiesiogiai patvirtinančiu pareigą grąžinti pagal jį perduotą pinigų sumą. Teismas teisingai padarė išvadą, kad 2003-04-28 paprastojo vekselio bei 2003-08-01 paprastojo vekselio turėtoja (ieškovė) per vienerius metus nepateikė turėtų vekselių apmokėjimui (ĮPVĮ 36 str. 1 d.) ir dėl to prarado galimybę išsiieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Praleidus vienerių metų terminą pateikti nurodytus vekselius apmokėjimui, jie tapo paprastais skolos rašteliais, kurie įtvirtina skolininko pareigą atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-124/2012; Kauno apygardos teismo 2011-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2070-324/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009; ir kt.). Nors ĮPVĮ tiesiogiai nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovės skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo–priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Juolab, kad šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t. y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Tai ypatingai svarbu dar ir dėl to, jog ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui (t. y. ĮPVĮ). CK 6.871 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu net neginčijo tarp UAB „Vevelija“ ir ieškovės egzistavusių paskolos teisinių santykių. Juos pripažino ir teismas. Šį faktą taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad dalis perduotų piniginių lėšų (2 090 Lt) ieškovei buvo grąžinta 2003-06-19 ir 2003-07-21. Darytina vienareikšmiška išvada, kad 32 000 Lt paprastasis vekselis, išrašytas 2003-04-28, ir 10 000 Lt paprastasis vekselis, išrašytas 2003-08-01, per vienerius metus nepateikus jų apmokėti, tapo paprastais skolos rašteliais, kurių pagrindu ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą dėl perduotų piniginių lėšų priteisimo. Remiantis tuo, jog 2003-04-28 paprastojo vekselio bei 2003-08-01 paprastojo vekselio pagrindu tarp ieškovės (kreditorės) ir UAB „Vevelija“ (skolininkės) susiklostė paskolos teisiniai santykiai, darytina išvada, jog laiduotojas (atsakovas) pagal minėtus vekselius privalo atsakyti kartu su UAB „Vevelija“ kaip solidarūs bendraskoliai (CK 6.6 str.). Kadangi UAB „Vevelija“ veikla yra pasibaigusi dėl bankroto ir nebėra galimybių atgauti skolą iš pagrindinio skolininko, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų solidarusis bendraskolis, t. y. atsakovas (CK 6.6 str. 4 d. ir 5 d.).

3. LAT 2011-07-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 išaiškino, kad „...prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančiame CK šeštosios knygos I dalies V skyriuje pateikiamas užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Prievolės užtikrinamos tiek šiame skyriuje reglamentuotais, tiek kitais sutartyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (CK 6.70 str. 1 d.). Užtikrinimo būdai gali būti reglamentuoti ir kitų įstatymų. Vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme. Vekselių laidavimo santykiams taikomas ĮPVĮ 1 straipsnis. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK inter alia yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 str. 1 d.), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu to nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ir tiems atvejams, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo – juridinio asmens likvidavimo. Likvidavus vekselio davėją – juridinį asmenį – laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos ĮPVĮ nuostatos...“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laidavimui pagal ĮPVĮ netaikytinos laidavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK V skyriaus II skirsnio normos. ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Tai reiškia, kad atsakovas (laiduotojas) pagal 2003-04-28 paprastąjį vekselį bei 2003-08-01 paprastąjį vekselį ieškovei atsako lygiai taip pat kaip ir skolininkė UAB „Vevelija“, t. y. tiek UAB „Vevelija“, tiek atsakovas yra ieškovės solidarūs skolininkai (CK 6.6 str. 4 d.). Dėl bankroto pasibaigus UAB „Vavelija“ veiklai, pareiga grąžinti visas negrąžintas sumas pagal 2003-04-28 paprastąjį vekselį bei 2003-08-01 paprastąjį vekselį (kaip skolos raštelius) perėjo likusiam solidariajam skolininkui – atsakovui (CK 6.6 str. 5 d.; 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6.873 str.).

4. Ieškiniui dėl piniginių lėšų pagal sudarytas paskolos sutartis (skolos raštelius) priteisimo pareikšti yra taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 m.). Remiantis tuo, ieškovė ieškinį atsakingiems asmenims (UAB „Vevelija“ ir atsakovui) dėl piniginių lėšų, perduotų pagal anksčiau nurodytus vekselius, priteisimo turi teisę pareikšti per bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad ieškovė ieškinį atsakovui bei jo sutuoktinei (kuri privalo atsakyti kartu su sutuoktiniu, nes pastarojo laidavimu prisiimta prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole), pareiškė nepraleidusi bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino. Todėl teismas visiškai nepagrįstai taikė CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir tik juo remdamasis atmetė ieškovės 2012-05-14 ieškinį.