Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. vartojo alkoholiniu gėrimus namie, ką tiksliai gėrė nepamena, kiek pamena vartojo alų, kokteilius, suvartotas alkoholis tikrai turėjo įtakos jo veiksmams. Vartojant alkoholinius gėrimus namie, nusprendė nuvykti pas draugą į garažą. Susirado iš matymo pažįstamą žmogų, kuris jį nuvežtų. Nuvažiavus į garažų masyvą, maždaug 50 metrų nuo jo draugo garažo, kitame garaže sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Važiuojant automobiliu jam, per atidarytą langą, pasigirdo, kad nukentėjusysis kažką pasakė, kad jį užkabino, dėl alkoholio nelabai atsimena įvykio aplinkybes. Pačio smūgio sudavimo neatsimena dėl girtumo, tačiau pripažįsta, kad smūgį sudavė nukentėjusiajam, spyrė iš kojos, kažką galėjo ir rankoje turėti, dėl ko buvo sužalotas ir nukentėjusiojo žastas. Vėliau tik atsimena kaip jį, jau važiuojantį su kitu automobiliu, sustabdė pareigūnai, nufotografavo ir paleido. Iš esmės dėl buvusio girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau dėl pareikšto kaltinimo pilnai prisipažįsta. Kai vartoja alkoholinius gėrimus agresyviu netampa, nežino kas įvykio dieną jam nutiko. Dėl civilinių ieškinių sutinka, tiek kiek jie yra pagrįsti, su nukentėjusiuoju bandė taikytis, atlyginti žalą. Su Kauno teritorine ligonių kasa yra sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kai vartojo alkoholinius gėrimus jo žmona su vaiku buvo pas tetą, namuose buvo vienas, po įvykio žmona labai blogai sureagavo, nes apskritai jo santykiai su žmona labai geri, jos klauso, ji jam duoda patarimus. Susituokęs su žmona yra 8 metus, turi 8 metų neįgalų sūnų, kuris nekalba, nevaikšto, riekia maitinti, reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl ko žmona negali dirbti, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Nuo įvykio visiškai nebevartoja alkoholinių gėrimų. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, padarė visišką nesąmonę, ateityje taip nesielgs.

Galima laiduotoja D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybėn. Su vyru sutaria labai gerai, vyras klauso jos nuomonės, daug diskutuoja įvairiais klausimais, diskutavo ir aptarė šioje byloje susiklosčiusią situaciją, jos vyras labai gailisi dėl to ką padarė. Vyras jos labai klauso, ji daro jam gerą įtaką, mano, kad gali būti tas žmogus, kuris kaltinamajam padės ir atves į doros kelią. Įvykio vakarą vyras jai paskambino, nes ji su sūnumi buvo išvykusi, paaiškino kas įvyko, tai ją labai sukrėtė, kai vyras išsiblaivė, jie viską aptarė, ji matė kaip kaltinamasis gailisi, suprato ką padarė. Ji tikrai gali kaltinamajam daryti gerą įtaką, jei to reiks, jo elgesio pokyčiui, kartu skaitys knygas, eis pas psichologus, kaltinamasis jau visiškai atsisakė alkoholio, šiaip apskritai jis nėra agresyvus, nesupranta kas įvykio dieną jam nutiko. Ji su kaltinamuoju kartu jau keturiolika metų, aštuonis metus santuokoje, augina neįgalų sūnų, kuriam dėl negalios reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl ko ji negali dirbti, vyras (kaltinamasis) jai labai padeda rūpintis vaiku, ir dabar vaiko laukia trys operacijos, jai bus reikalinga pagalba. Ji pati yra neteista, yra turėjusi administracines baudas, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau baudas laiku sumokėjo. Siekdama padėti vyrui ir keisti jo elgesį, yra pasiryžusi lankytis pas specialistus, jei to reiktų, skaityti atitinkamą literatūrą, apskritai iš savo patirties, jei kas ne taip ji moralizuoja savo vyrą (kaltinamąjį), o pastarasis visada įsiklauso į jos nuomonę.

Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas dėl civilinio ieškinio, pareikšto byloje pagrįstumo, ir paaiškino, kad darbo sutartį yra sudaręs su norvegų įmone. Nuomos sutartis yra dėl namo, jame gyvena ne vienas, gyvena su sugyventine, veda bendrą ūkį. Kai jis liko Lietuvoje su juo kartu liko ir jo sugyventinė, kuri juo rūpinosi. Jie turėjo bilietus grįžimui į Norvegiją rugpjūčio 20 d., tačiau dėl įvykio neišskrido. Norvegijoje jis yra sunkvežimio vairuotojas, kiekvieną dieną arba naktį važinėja, būna miega mašinoje, kartais dirba savaitgalį. Kalbėjosi ne su vienu plastikos chirurgu, jam atsakė, kad kol akis nesugijo, nieko daryti negali, vėliau reiks kreiptis į rekonstrukcijos specialistus, dabar dėl pažeistų ašarų latakų, lašina vaistus. 3000 eurų išlaidos, susijusios su plastikos chirurgų darbų, pagrįstos tuo, kad tokią sumą jam nurodė specialistai ir pasakė, kad tiek kainuotų rekonstrukcija, su gydytoju kalbėjo žodiškai, raštiškai jam atsakymo nepateikė. Jam šiuo metu dešinėje veido pusėje įdėta metalinė plokštelė. Neturtinę žalą įvertina tuo, kad ne savo noru gulėjo ligoninėje ir patyrė tokį sužalojimą, darbe į jį kolegos nepatikliai žiūri, kai pasako kas nutiko, visi žiūri, kad pats kaltas. Dabar nueitų kažkur darbintis, pažiūrėtų ir sakytų „tu gangsteris“, nes atrodo „labai gražiai“ su akim, dėl to patiria tokius išgyvenimus. Pastoviai diskomfortas akyje, akies negali pasikasyti, nes skauda akį. Jaučia skausmą akyje, yra informuotas, kad pats gijimas užtruks labai ilgai. Kauno klinikose gulėjo apie 2 savaites, operavo skruostikaulį. Grįžęs namo vartojo vaistus nuo skausmo – diklaką, tepė akį tepalais, dar vaistų leido ligoninėje, akies lašus. Savo lėšomis pirko tabletes ir tepalus. Klinikose leido vaistus, nereikėjo mokėti. Ligoninėje nereikėjo mokėti, bet kai kuriuos tepalus pirko, po ligoninės tepėsi tepalais kol sugijo, gal dar 2-3 savaites. Byloje pateikta darbo užmokesčio pateikta pažyma yra su mokesčiai, jei paskaičiuot be mokesčių, tai atskaičiuot 34 procentus. Draudimo išmokos negavo, iš darbdavio gavo nedarbingumo išmoką už 12 dienų.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurie teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, buvo ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.00 val. tikslaus laiko pasakyti negali, atvyko su drauge S. T. pas draugą į garažą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Ten bendravo su draugu Ž. M.. Jiems bekalbant apie 20.20 val. staiga pamatė prieš save nepažįstamą vyriškį, kurio nepažinojo, kuris buvo apsirengęs džinsiniais šortais, buvo be marškinėlių, be batų, basas. Kuris jam pasakė „ar jis jam skolingas?“, jis atsakė, kad ne. Tuomet jis paklausė „ko jis žiūri?“ ir pradėjo jį mušti, jam vieną kartą spyrė į kairį šoną, vieną kartą iš rankos kumščio trenkė į kairės rankos žastikaulį, vieną smūgį trenkė iš rankos kumščio į dešinės pusės veido sritį. Po šių smūgių vaikinas pradėjo bėgti link automobilio, kuris stovėjo gale garažų. Tik jo draugė spėjo užfiksuoti automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas nepažįstamas vyriškis įsėdo į automobilį ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Tuomet jo draugė paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę GMP medikai jam suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė jį į Kauno klinikas, kur jam nustatė dešinės akies sumušimą, skruostikaulio skilimą, kairės rankos žaizdą ir kairio šono kraujosruvas. Įvykio vakarą medikai jam susiuvo žaizdą rankoje bei akies voką. Nežino kodėl jį sužalojo nepažįstamasis. Užpuolimo metu nepastebėjo, kad užpuolikas kažką turėtų savo rankose, kažkokį įrankį. Kai jam sudavė smūgį į akį, jis sukniubo ir daugiau nieko nebejautė, todėl gali būti, kad visumoje jam sudavė daugiau nei tris smūgius į įvairias kūno vietas. Prisimena, kad prieš smūgį į akį jam spyrė į kairį šoną, po to sudavė smūgį kumščiu į kairę ranką. Kaip ir minėjo, viskas įvyko labai greitai, todėl ir įvykio aplinkybes jam papasakoti yra sunku. Įvykio vakarą jis buvo išgėręs, pareigūnai jam nustatė neblaivumą, tačiau neprisimena kokį. Jis buvo išgėręs nedaug, jautėsi gerai, apsvaigęs nesijautė. Rugpjūčio 20 dieną turėjo išvykti atgal į savo gyvenamąją vietą Norvegijoje ir sugrįžti į darbus. Dėl patirtų sužalojimų ir tęsiamo gydymo Lietuvoje jis išvykti negalėjo ir prarado lėktuvo bilietus, todėl patyrė išlaidų. Taip pat išlaidų patiria ir šiuo metu, kadangi negali sugrįžti į darbus, o Norvegijoje už būsto nuomą susimokėti turi (t. 1, 24-26, 33-35).

Liudytoja S. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji gyvena Norvegijoje kartu su draugu V. P.. 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.00 val. atvyko kartu su draugu V. P. pas jo draugą Ž. M. į garažą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Ten visi bendravo. Jiems bekalbant, apie 20.20 val., ji sėdėjo prie garažo ant kėdės, kai pamatė lėtai pravažiuojantį tarp garažų automobilį „Opel“. Pastebėjo, jog automobilyje sėdintis keleivis žiūrėjo į jos pusę. Minėtas automobilis pravažiavo. Ir staiga garaže pasirodė nepažįstamas vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Jis buvo apsirengęs džinsiniais šortais, buvo be marškinėlių, be batų, basas. Kuris jos draugo paklausė „ar jis jam skolingas? Ko žiūri?“. Viskas vyko labai greitai, kuomet nepažįstamas vyras pradėjo smūgiuoti jos draugui V. P.. Ji matė, kad nepažįstamas minėtas vyriškis jos draugui vieną kartą spyrė į kairį šoną, vieną kartą iš rankos kumščio trenkė į kairės rankos žastikaulį, vieną smūgį trenkė iš rankos kumščio į dešinės pusės veido sritį. Po šių smūgių jis išbėgo iš garažo. Ji išėjo iš garažo ir rankose laikė telefoną, kadangi norėjo padaryti automobilio nuotrauką. Vyriškis bėgo link automobilio, kurio keleivio durelės buvo atidarytos. Automobilis stovėjo garažų gale. Spėjo nufotografuoti automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Ji su automobiliu draugą V. P. vežė link ligoninės, kuomet su policijos pareigūnais susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ten atvyko GMP medikai, kurie suteikė draugui pirmąją pagalbą ir išvežė į Kauno klinikas (t. 1, b. l. 52-54).

Liudytojas Ž. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.00 val., jis buvo garaže, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), kai pas jį į garažą atvažiavo jo giminaitis V. P. su drauge S. T.. Kartu visi kalbėjosi. Jiems bekalbant apie 20.20 val. pro garažo aikštelę pravažiavo automobilis, kuris sustojo aikštelės gale. Pravažiavus automobiliui staiga pamatė nepažįstamą vyriškį, kuris atėjo į garažo vidų ir iškart nuėjo prie Vyto ir jo paklausė „ar jis jam skolingas?“, „ko žiūri?“. Ar Vytas kažką spėjo atsakyti jis neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Tuomet nepažįstamas vyriškis pradėjo smūgiuoti V., kiek smūgių galėjo suduoti neprisimena, tik matė, jog į šoną smūgiavo ir su rankos kumščiu į veido sritį. Kaip minėtas vyriškis buvo apsirengęs jis neprisimena. Po šių smūgių nepažįstamas vyras nubėgo į automobilį, kuris stovėjo garažo gale ir išvažiavo (t. 1, b. l. 71-73).

Iš 2023 m. rugpjūčio 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. P. nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), būnant pas draugą garaže, prie jo pribėgo nepažįstamas asmuo, kuris jam vieną kartą spyrė į kairį šoną, vieną kartą iš rankos kumščio trenkė į kairės rankos žastikaulį, vieną smūgį trenkė iš rankos kumščio į dešinės pusės veido sritį. Tokiais savo veiksmais nepažįstamas asmuo jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-1742/2023(02) patvirtina, kad V. P. padaryta: 1) veido dešinės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir nosies nugarėlėje, muštinėmis žaizdomis dešinės akies vokuose ir antakyje, dešinės akies ragenos pažeidimu bei dešinės akies akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiais; 2) juosmens kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais nugariniame paviršiuje bei poodine kraujosruva, su odos nubrozdinimu šoniniame paviršiuje; 3) poodinė kraujosruva ties dešinio klubakaulio priekiniu dygliu; 4) durtinė-pjautinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Veido dešinės pusės sumušimas (1) padarytas smogiant į akies-nosies-skruosto zoną kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koks nors panašių savybių objektas. Sužalojimams veide atsirasti pakako ir vieno stipraus smūgio. Juosmens kairės pusės nugarinio ir šoninio paviršiaus sumušimas (2) padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina ir vienu smūgiu spiriant apauta koja. Poodinė kraujosruva ties dešinio klubakaulio priekiniu dygliu (3) padaryta kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti kaip nuo smūgio į šią vietą, taip ir šia vieta atsitrenkus ar prispaudus prie kieto paviršiaus. Durtinė-pjautinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje (4) padaryta vienu trauminiu poveikiu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, tikėtina peilio geležte. Visi konstatuoti sužalojimai yra vienodo senumo, atsiradę užduotyje minimo įvykio dieną. Akiduobės sienelių lūžiai bei muštinė žaizda antakyje ir viršutiniame voke atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai yra paviršiniai ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 87-91).

Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. P. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris 2023 m. rugpjūčio 18 d. būnat garaže, adresu (duomenys neskelbtini), jį užpuolė ir sužalojo (t. 1, b. l. 38-45).

Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos foto nuotraukos, 2023 m. rugpjūčio 23 d. 10.40 val. pateiktos liudytojos S. T. elektroniniu paštu. Foto nuotraukoje matomas bendras garažų masyvo vaizdas, kurio dešinėje pusėje yra garažų patalpos ir žvyro kelias jų kairėje. Dešinėje matomi stovinčio prie garažų raudonos spalvos automobilio fragmentai, toliau, kelio kairėje, ant pievos matomas automobilis ,,Bmw“ juodos spalvos, pažymėtas valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Toliau, už šio automobilio, ant žvyro kelio, ties paskutiniu pastatu (garažu), matomas automobilis ,,Opel“, juodos spalvos, pažymėtas valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Automobilio galiniai žibintai šviečiantys, keleivio pusės priekinės dešinės pusės durelės praviros, matyti iš automobilio tiesiama ranka užverti automobilio keleivio pusės dureles. Iš matomo rankos vaizdo galima spręsti, kad asmuo vilki tamsios spalvos drabužį ilgomis rankovėmis. Automobilis aktualus nusikalstamai veikai tirti. Tolumoje matomas nuosavas gyvenamasis mūrinis namas. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nuotraukos apžiūros metu neužfiksuota (t. 1, b. l. 58-60).

Iš 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2023 m. rugpjūčio 18 d. 20.26 val. registruotas registruojamų įvykių registre kvietimo skambutis iš telefono numerio 861114789, BPCID-95376985436. Sutartiniai ženklai: A-bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas, B-moteriškas balsas. Skambučio trukmė 04.06 min.:

A-112

B- laba diena, noriu iškviesti policiją.

A- sakykit, koks čia miestas ar rajonas?

B-Kaišiadorys.

A- patys Kaišiadorys?

B- jo, patys Kaišiadorys.

A- kokia gatvė?

B- ėėė, kokia gatvė?

B- (duomenys neskelbtini) gatvė?

A-namo numeris?

B-čia prie garažų, sustojo mašina, privažiavo, priėjo vyriškis ir sumušė. Ką aš žinau, akis visa kraujuota.

A- palaukit, kokie garažai, kažkokį tai pavadinimą turi?

B- jo, nežinau, už (duomenys neskelbtini) pramogų centro.

A- už (duomenys neskelbtini) pramogų centro. Prieš kiek čia laiko viskas vyko?

B- va dabar, va dabar iš karto sustojo.

A- nepažįstami?

B- ne, nepažįstami, mes buvome darže, atėjo.

A-o markę automobilio pastebėjote?

B- opelis, 870 (toliau nesuprantami žodžiai).

A- o ką sumušė čia?

B- vyriškį.

A- čia ta prasme nepažįstamą vyriškį ar jūsų draugą?

B- taip.

A- greitoji reikalinga jam?

B- (nesuprantami žodžiai).

A- tai reikalinga greitoji?

B- tai nežinau, tai a gal jį nuvešiu greičiau.

A- kokio amžiaus jisai?

B- (nesuprantami žodžiai).

A- į galvą sumušė, taip?

B- taip, į galvą, į šoną.

A- sakėte kraujuoja?

B- taip, kraujuoja, bėga kraujas, aš turiu nuotrauką, (duomenys neskelbtini).

A- o dabar tas automobilis nuvažiavo?

B- taip, nuvažiavo.

A- o nuvažiavo link kur?

B- taip, užvažiavo už garažų.

B- ta prasme link garažų giliau ar už tų garažų užvažiavo?

B- už garažų užvažiavo, nepažiūrėjau.

A- supratau, jūsų vardas, pavardė?

B- kaip?

A- jūsų vardas, pavardė?

B- S. (nesuprantami žodžiai).

A- kiek ten buvo asmenų?

B- vienas vairuotojas, o kitas (nesuprantami žodžiai).

A- nieko negirdžiu žinokit, ar du vyrai buvo?

B- vienas buvo automobilyje pravažiuojant pro garažus, mes čia stovim, šnekam, atėjo ir kirto.

A- tai vienas mušeika buvo?

B- vienas.

A- kiek jam metų?

B- 30 gali būti.

A- kaip apsirengęs?

B- šortai džinsiniai, o šiaip nuogas. Dabar žinokit, aš važiuoju, nes čia negerai, prakirsta, bėga kraujas.

A- tai jūs važiuosit pati, tai aš galiu informuoti, kad greitoji reikalinga?

B- ne, ne, tai vis tiek čia kažką turės daryti, gal net į Kauną reiks važiuoti.

A- dabar jūs lauksite?

B- o ką čia laukti?

A- pareigūnai, medikai, ar lauksite vietoje klausiu.

B- sako, atėjo ir sako, ką skolingas, ką skolingas tau. Tai ką čia dabar laukti.

A- informuoju tuomet ir medikus, ir pareigūnus.

B- tai ką medikai, ką čia reikia siūti.

A- tai ar lauksite vietoje ar ne?

B- o kiek laiko laukti, mes važiuojame, nes bus negerai.

A- tai jūs nelauksite?

B- nelaukiam, tai aišku ne.

A- ačiū už informaciją perduodu tuomet aš.

B- aš rašysiu pareiškimą (t. 1, b. l. 172-174).

Iš informacijos apie transporto priemones matyti, kad transporto priemonės Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė D. S. (t. 2, b. l. 55).

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. Č.2023 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešime dėl galimo įtariamojo nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31410-23, aiškinantis įvykio aplinkybes ir pagal apibūdinimą 2023 m. rugpjūčio 19 d., nakties metu, buvo rastas asmuo E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip asmuo galimai atvykęs su savo žmonai priklausančia transporto priemone į garažų masyvą esantį (duomenys neskelbtini), ir konflikto metu sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. P.. Apžiūrėjus asmens rankas ant dešinės pusės krumplio buvo matoma kirstinė žaizda, asmuo buvo basas, ant mėlynos spalvos šortų (džinsinių) buvo matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Pasiteiravus asmens iš kur sužalojimai bei kraujas, asmuo pasimetęs sunkiai dėstė mintis. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos E. S. rankų ir kūno foto nuotraukos (t. 1, b. l. 183-186).

Iš 2023 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiuose garažuose (t. 1, b. l. 17-20).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis E. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atsakomybė už šį nusikaltimą kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nors teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino dėl girtumo tiksliai aplinkybių neatsimenantis, tačiau patvirtino, kad visi nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti būtent šio įvykio metu ir dėl jo smurtinių veiksmų. Tai, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymų turinys. Jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, net ir papildomos apklausos metu, nuosekliai nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.20 val., jam būnant su savo drauge S. T., pas draugą Ž. M. garaže adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris jam pasakė ,,ar jis jam skoloj? Ko žiūri?“, po ko tas pats vaikinas jam sudavė tris smūgius, tai yra vieną kartą spyrė į kairį šoną, tada į kairį žastą, ir kumščiu į dešinę akį. Atlikęs šiuos veiksmus vaikinas pasišalino, jo laukusiu automobiliu. Po visko jo draugė iškvietė pagalbą, ko rezultate jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur buvo nustatyti jo patirti sužalojimai, jam nustatė dešinės akies sumušimą, skruostikaulio skilimą, kairės rankos žaizdą ir kairio šono kraujosruvas. Įvykio vakarą medikai jam susiuvo žaizdą rankoje bei akies voką. Užpuolimo metu nepastebėjo, kad užpuolikas kažką turėtų savo rankose, kažkokį įrankį (t. 1, 24-26, 33-35). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir 2023 m. rugpjūčio 19 d. surašytame protokole-pareiškime, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagal patirtus sužalojimus.

Nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtinančius, parodymus, ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojais apklausti S. T. ir Ž. M., kurie iš esmės nurodė tapačias 2023 m. rugpjūčio 18 d. vykusio įvykio aplinkybes, kuriuose paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nepažįstamas vaikinas, atvykęs į garažų masyvą su automobiliu, kurio keleivis buvo, be jokios priežasties išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo, kurio paklausė „ar jis jam skolingas?“, „ko žiūri?“, po ko V. P. sudavė smūgius į šoną, žastą ir akį. Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-1742/2023(02) patvirtino, kad V. P. buvo padaryta: 1) veido dešinės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir nosies nugarėlėje, muštinėmis žaizdomis dešinės akies vokuose ir antakyje, dešinės akies ragenos pažeidimu bei dešinės akies akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiais; 2) juosmens kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais nugariniame paviršiuje bei poodine kraujosruva, su odos nubrozdinimu šoniniame paviršiuje; 3) poodinė kraujosruva ties dešinio klubakaulio priekiniu dygliu; 4) durtinė-pjautinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Veido dešinės pusės sumušimas (1) padarytas smogiant į akies-nosies-skruosto zoną kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koks nors panašių savybių objektas. Sužalojimams veide atsirasti pakako ir vieno stipraus smūgio. Juosmens kairės pusės nugarinio ir šoninio paviršiaus sumušimas (2) padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina ir vienu smūgiu spiriant apauta koja. Poodinė kraujosruva ties dešinio klubakaulio priekiniu dygliu (3) padaryta kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti kaip nuo smūgio į šią vietą, taip ir šia vieta atsitrenkus ar prispaudus prie kieto paviršiaus. Durtinė-pjautinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje (4) padaryta vienu trauminiu poveikiu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, tikėtina peilio geležte. Visi konstatuoti sužalojimai yra vienodo senumo, atsiradę užduotyje minimo įvykio dieną, kuri užduotyje buvo nurodyta kaip 2023 m. rugpjūčio 18 d.. Akiduobės sienelių lūžiai bei muštinė žaizda antakyje ir viršutiniame voke atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai yra paviršiniai ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje esančiu 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. 20.26 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino S. T., kuri nurodė, kad buvo sumuštas jos draugas ir reikalinga pagalba, be kita ko pokalbio metu moteris nurodė ir tai, kad foto nuotrauka užfiksavo automobilį, kuriuo buvo atvykęs nukentėjusįjį sumušęs vyras. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu S. T. nuotrauką su užfiksuota transporto priemone pateikė tyrėjams, iš kurios buvo nustatyta, kad transporto priemonė Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. S. (t. 2, b. l. 55). Aplinkybę, kad į garažų masyvą, kaltinamasis, atvyko su sutuoktinei priklausančia transporto priemone, kurią vairavo jam iš matymo žinomas žmogus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis E. S.. Tuo tarpu Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. Č. 2023 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo įtariamojo, atskleidžia, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., nakties metu, buvo rastas asmuo E. S., kaip asmuo galimai atvykęs su savo žmonai priklausančia transporto priemone į garažų masyvą esantį (duomenys neskelbtini), ir konflikto metu sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. P.. Apžiūrėjus asmens rankas ant dešinės pusės krumplio buvo matoma kirstinė žaizda, asmuo buvo basas, ant mėlynos spalvos šortų (džinsinių) buvo matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Taigi, šie byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. S. 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.20 val. garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš kaltinamąjį V. P., kadangi kaip nustatyta į garažų masyvą buvo atvežtas jo sutuoktinei priklausančia transporto priemone, o jau 2023 m. rugpjūčio 19 d., nakties metu, tai yra praėjus ne daug laiko po įvykio, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir ant jo rankos dešinės pusės krumplio buvo nustatyti aiškūs sužalojimai, o jo dėvimi šortai buvo sutepti raudonos spalvos dėmėmis. Be to, aplinkybę, kad naktį po įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Kartu pažymėtina ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu buvo užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P., E. S. atpažino, kaip asmenį 2023 m rugpjūčio 18 d. prieš jį naudojusį smurtą.

Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas, kuris neabejotinai pasireiškė tokiu intensyvumu, dėl kurio jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka objektyviai išvadai, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra, juolab kad jų nuoseklumą pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kartu pasisakytina, kad pasitvirtino ir kaltinamojo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, tai yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis veikė visai be dingsties, byloje nebuvo nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs koks nors konfliktas, iki įvykio jie apskritai nebuvo pažįstami. Kaltinamasis aiškiai negerbdamas elementarių moralės ir elgesio normų, per savo asmeninę prizmę vertindamas situaciją, kad kaltinamasis neva į jį žiūri, tokiu būdu sukurdamas mažareikšmę dingstį, viešoje vietoje, kitų akivaizdoje, taip demonstruodamas savo pranašumą prieš nukentėjusįjį, jo atžvilgiu smurtavo, kas patvirtina, jog kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų, ką darė tiesiogine tyčia.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, kuris sąlygojo jos apsisprendimą laiduoti už jį, tačiau iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, jog turtinė šeimos padėtis nėra leidžianti spręsti, jog laidavimo taikymas su užstatu neapsunkintų šeimos pragyvenimo stabilumo ir būtų proporcinga. Laiduotoja negali dirbti, kadangi judviejų sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra, nors jam yra 8 metai, tačiau jis pats nevaikšto, reikalingas jo maitinimas, o kartu ir nuolatinis buvimas kartu. Dėl šių priežasčių spręstina, kad užstato taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas ir neturėtų papildomos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, juo labiau, kad kaltinamajam priteistini civiliniai ieškiniai, kurie taip pat apsunkins kaltinamojo šeimos finansinę padėtį ir turės įtakos jo elgesiui, atliekant prevencinį veikimą, todėl teismas sprendžia, kad ir netaikant užstato, laidavimas bus efektyvus, todėl ši papildoma priemonė netaikoma.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, teismas turi teisę pripažinti nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato darbo apmokėjimo proceso išlaidomis, tuo tarpu BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, net ir tuo atveju, jei byla jo atžvilgiu nutraukiama (BPK 105 straipsnio 2 dalis), išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vis tik, teismas pažymi, kad tam, jog advokato darbo apmokėjimui patirtos nukentėjusiojo išlaidos būtų priteistos, jos turi būti neabejotinos ir pagrįstos. Nagrinėjamu atveju, pateiktame civiliniame ieškinyje yra suformuluotas tik lakoniškas prašymas priteisti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai išlaidas, susijusias su advokato suteikta pagalba, kurios sudarys 2000 eurų, tačiau jokių duomenų, kurie pagrįstų tokią nurodytą sumą, byloje nėra. Į bylą nėra pateikta jokių nukentėjusiojo mokėjimų advokatui už teisinės pagalbos teikimą, nėra pateikta jokių duomenų, kas sudaro 2000 eurų išlaidas, kurios prašomos priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai, už advokato paslaugas. Pažymėtina, kad visos išlaidos baudžiamajam procese turi būti aiškios ir pagrįstos neabejotinais duomenimis, apie tokių išlaidų susidarymą, šiuo atveju jokių duomenų byloje nėra, dėl ko prašymas dėl proceso išlaidų netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.)

Taip pat nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 2243 eurus už jo buto nuomą, kurį jis nuomojuosi Norvegijos Karalystėje laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. spalio 10 d., tačiau kuriuo negalėjo naudotis, nes tuo metu gydėsi Lietuvos Respublikoje. Vis tik teismas negali nuomos mokesčio vertinti kaip patirtų tiesioginių nukentėjusiojo nuostolių. Byloje pateikti duomenys, atskleidžia, jog butą Norvegijos Karalystėje nukentėjusysis nuomojasi ne vienas, o su S. T. (t. 2, b. l. 136), kuri, kaip iš bylos duomenų nustatyta, yra nukentėjusiojo sugyventinė, kas akivaizdžiai patvirtina, jog asmenys kartu nuomodamiesi būstą, būdami šeiminiuose santykiuose, kartu veda ir bendrą ūkį, o S. T. yra nuomojamo būsto pilnateisė gyventoja/naudotoja, kuriai nebuvo trukdoma laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. spalio 10 d. gyventi nuomojamame bute ir juo pilnavertiškai naudotis, kas tik patvirtina, kad ir būsto nuoma turėjo būti mokama. Vien ta aplinkybė, kad V. P., aukščiau minimu laikotarpiu, nesinaudojo Norvegijos Karalystėje nuomojamu būstu, kai būste gyvena ne vienas, o su asmeniu, kuris yra su juo susijęs santykiais prilyginamais šeiminiams, ir tas asmuo nevaržomai galėjo naudotis būstu, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl buto nuomos nukentėjusysis patyrė nuostolius. Todėl ši ieškinio dalis, dėl nuomos išlaidų atlyginimo, atmetama kaip nepagrįsta.