Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5

2022 m. lapkričio 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pil., faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2021 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo penktos laiptinės panaudojo nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu fizinį smurtą – pastūmė R. R., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du kartus į kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio raktikaulio lūžiu.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis ėjo į parduotuvę ir pamatė, kaip kaltinamojo draugas, vadinamas „k.“, šlapinasi laiptinėje. Pasakė, kad išvalytų tą balą ir nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo, laiptinėje stovėjo R., pardavėja I., kaimynės B. ir B.. R. buvo girtas, agresyvus, ant jo pradėjo rėkauti, „siuntinėti“, dėl to, kad liepė išsivalyti. Jis R. pasiūlė išsiskirti gražiuoju ir norėjo praeiti pro jį namo. R. tuomet vėl „pasiuntė“. Tuomet jis išsitraukė telefoną, o R. spyrė į rankas ir telefonas iškrito ant grindų, bet jam nieko neatsitiko. R. pats išbėgo lauk, už pakarpos jo nebuvo paėmęs, jis išbėgo iš paskos, nes sukilo pyktis, norėjo R. sulaikyti, neturėjo tikslo primušti. Lauke R. vėl jį užpuolė ir pradėjo muštis rankomis, kelis kartus sudavė į krūtinę. Jis R. taip pat kelis kartus sudavė, paskui jį pastūmė, jis nugriuvo ir tuomet prispaudė jį su kaire ranka. Gulėdamas R. mosikavo rankomis, bandė suduoti, todėl jam sudavė kelis kartus, galėjo pataikyti į petį. Pro šalį važiavo moteriškė, pasakė „baikit muštis“. R. atsistojo ir nuėjo, skausmais nesiskundė. Dar ta moteriškė pasiūlė kviesti policiją. Tvirtina, kad jo veiksmai buvo savigyna, nes R. pirmas pradėjo muštynes.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais :

nukentėjusysis R. R. parodė, kad grįžęs iš darbo užėjo pas kaimyną K. K., nusipirko pusės litro butelį degtinės, nuėjo prie garažų Islandijos plente, ant pievutės atsisėdo, dviese išgėrė, grįžo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo penktos laiptinės ir prisėdo ant grotelių, dar atsigėrė alaus. K. pasirodė, kad jis sėdi prie savo laiptinės ir lipo į pirmą aukštą, į savo namus. Tuomet jis K. prikėlė, nuvedė namo, į šeštą laiptinę. Žmona įleido. Išėjus į laiptinę, A. pradėjo rėkti „kas čia prišlapino“. Jiems besiginčijant atėjo G., tarp jų kilo žodinis konfliktas, G. griebė jį už krūtinės ir išmetė iš laiptinės. Tuo metu laiptinėje buvo tik A., A. išplovė laiptinę ir išėjo. Po to G. paėmė mobilų telefoną ir norėjo skambinti policijai, todėl supykęs norėjo jam įspirti, bet nepasiekė. Taip nebuvo, kad jam iškrito telefonas. G. sudavė jam į petį. Kiek pastovėjęs jis vėl ėmė eiti link G.. G. trenkė antrą kartą, ir tuomet jis nugriuvo ant nugaros. Atsikėlęs ir pamatęs, kad negali pasipriešinti, nuėjo pas pažįstamą močiutę į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten pernakvojo, ryte išėjo į lauką parūkyti, bet atgal jau negalėjo užlipti, nes labai skaudėjo petį. Daugiau konfliktų tą dieną neturėjo.

Liudytoja A. B. parodė, kad išgirdusi triukšmą laiptinėje išėjo į koridorių pasižiūrėti, ten vyko ginčas, nes kažkas pridergė laiptinę. Laiptinėje buvo nepatenkintas R., kaltinamasis G., pardavėja. Ji paėmė iš namų šluotą, išvalė laiptinę. Matė, kaip spyrė R. tam vyrui, kuris buvo laiptinėje. Nematė, į kurią vietą spyrė.

Teismas, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2021-08-24 liudytoja apklausta A. B. parodė, kad maždaug prieš savaitę, vakare, apie 19:30 val., būnant savo bute adresu (duomenys neskelbtini), jai į duris paskambino kaimyniniame bute esančios parduotuvės pardavėja A. ir paprašė išeiti į laiptinę, nes laiptinėje buvo prišlapinta, paprašė pasižiūrėti. Laiptinėje stovėjo I. B., kuri buvo stipriai neblaivi. A. išėjo į parduotuvę, tuo metu į laiptinę iš parduotuvės įėjo R. R., kurį žino kaip kaimynės B. buvusį sugyventinį. R. R. iškart ėmė teisintis, kad laiptinėje prišlapino ne jis. Ji grįžo į savo butą, pasiėmė šluotą ir sugrįžusi davė šluotą R. ir paprašė jo, kad išvalytų laiptinės grindis, nes jai skauda nugarą. R. R. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis nėra valytojas ir nieko nevalys. I. B. kėlė triukšmą, liepė R. eiti iš laiptinės. Ji jo paprašė, kad jis išeitų iš jų laiptinės, nes jis čia negyvena. Ji išvalė laiptinę, grįžo į butą išplauti skuduro. Jai grįžus į laiptinę, tuo metu iš lauko į laiptinę užėjo jai iš matymo žinomas, jos žiniomis antrame aukšte gyvenantis vidutinio amžiaus vyras, kuris ėjo namo. Šis pamatęs, kad R. triukšmauja laiptinėje, pasiėmė mob. telefoną ir norėjo skambinti policijai, tačiau ji paprašė nekviesti policijos, nes jų name ir taip daug įvykių. R. toliau keikėsi, vyriškiui liepė eiti iš laiptinės. R. besikeikiant ir bekeliant triukšmą, vyras beveik visą laiką tylėjo, nesivėlė į konfliktą. Norėdamas eiti į antrą aukštą pasakė, kad baikim konfliktuoti ir ruošėsi lipti į viršų, tačiau tuo tarpu R. suagresyvėjo, pasišokinėdamas spyrė vyrui į rankas, kuriose buvo laikomas telefonas. Vyrui nukrito kuprinė nuo pečių ir jis su R. išbėgo į lauką. R. išbėgo pirmas, o vyras bėgo paskui. Daugiau jokių aplinkybių nematė, nes grįžusi buvo kambaryje, kurio langai ne į kiemo pusę (1 t., b. l. 178-180);

Liudytoja A. B. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad matė, kaip R. spyrė G., ar pataikė, nematė.

Liudytoja A. I. parodė, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje, būdama savo parduotuvėje, esančioje bute (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamajame name, pirmame aukšte, išgirdo subruzdimą, atidarė duris ir pamatė didelę šlapimo balą. Nubėgo pas B., jai pasakė apie tai, atėjo R., sakė kad ne jo čia darbas, liepė jam išvalyti. Jis nevalė, sakė kad ne jis padarė. Jai su B. bevalant tą balą, atėjo G., jis norėjo praeiti į namus, liepė R. pasitraukti, R. skeryčiojosi, jie apsistumdė tarpusavyje. G. pasakė, kad reikia kviesti policiją. O R. sakė, kad nereikia kviesti policijos. Tuomet jai kažkas pasakė, kad vagia alų iš parduotuvės, todėl ji grįžo į parduotuvę ir daugiau nieko nematė, tik girdėjo triukšmą lauke, girdėjo, kad ateidinėjo B.. G. visiškai nekonfliktiškas žmogus. R. buvo išgėręs, buvo pikčiau nusiteikęs.

Teismas, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2021-11-15 liudytoja apklausta A. I. parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavėja parduotuvėje V. (duomenys neskelbtini). Apie 2021 m. rugpjūčio mėnesį, pavakary, tačiau kada tai buvo pasakyti negali, nes neprisimena, ji išleidusi pirkėją pro duris į laiptinę pamatė laiptinėje balą. Iš pradžių pagalvojo, kad tai vanduo, tačiau priėjus arti pamatė ir užuodė, kad tai ne vanduo, o šlapimas. Tuo metu laiptinėje nieko nebuvo. Ji paskambino į gretimą butą kaimynei A. B. ir paprašė išeiti į laiptinę, kadangi ji negalėjo palikti parduotuvės be priežiūros. Jai būnant parduotuvėje girdėjo, kad laiptinėje yra kažkoks triukšmas, girdėjosi A. balsas, kuris liepė R. R. imti šluotą ir išvalyti šlapimą, tačiau R. pradėjo teisintis, kad čia ne jis. R. R. pažįsta dėl to, kad jis gyveno kurį laiką su I. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Buto nepamena. Kai R. R. gyveno, jis vartojo alkoholį, smurtavo prieš I., dėl ko policija vykdavo nuolat. Ji tuo metu turėjo pirkėjų, todėl negalėjo išeiti. Po to, praėjus kuriam tai laikui, išgirdo triukšmą lauke, tačiau kas tai buvo per triukšmas, negali pasakyti, tik girdėjosi riksmai. Ji juos girdėjo, kadangi buvo prasidariusi duris į kiemo pusę. Triukšmą girdėjo apie 17.00 val. ar 18.00 val., buvo dar šviesus metas. Kas ten vyko, ji negali pasakyti, tačiau suprato, kad kažkoks konfliktas, tačiau tarp ko jis įvyko, ji nesuprato, nes iš balsų nesigirdėjo. Po to ji girdėjo įvairias istorijas apie R. R. ir kaimyno, kuris gyvena antrame aukšte, konfliktą kieme, tačiau kaip ten kas, konkrečiai ji nežino, nes pati nematė konflikto. Tą dieną R. R. buvo neblaivus. Tą pačią dieną jis buvo užsukęs į parduotuvę, kurioje dirba, pirko alaus. Kai atėjo, jis buvo jau neblaivus. Į parduotuvę atėjo vienas. Jis negyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nuolat ten lankosi, "trinasi" laiptinėje ar būna namo kieme. Susidraugavęs su kitu vyrišku pavarde K. ir abu vartoja alkoholį. R. R. alkoholį vartoja nuolat ir po įvykio būdamas nedarbingume kiekvieną dieną lankėsi neblaivus. Pasakojo, kad jam lūžo ranka ar kažkas panašaus. Apie R. R. dar gali pasakyti, kad jis, kai būna išgėręs, būna konfliktiškas (1 t., b. l. 185-187).

Liudytoja A. I. patvirtino savo parodymus.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji buvo laiptinėje, kai kilo konfliktas, B. išsinešė šluotą ir sakė R. išvalyti balą. R. atsisakė valyti, nes ne jis tai padarė. Kai į laiptinę atėjo kaltinamasis, jis paklausė „kas čia atsitiko“, jam atsakė kad „čia prisysiota, nenori niekas išvalyti“. Gavosi konfliktas, kaltinamasis pasakė, kad reikia kviesti policiją, išsitraukė telefoną, tuomet R. spyrė į telefoną. Jis nepataikė, nes kaltinamasis pasitraukė prie durų. Pardavėja nuėjo į parduotuvę, kita kaimynė nuėjo į namus. Tada kaltinamasis čiupo R. už „čiuprynos“ ir išsitempė jį iš laiptinės. Ji nubėgo pažiūrėti, kas vyksta, ir pro durų tarpą pamatė, kaip kaltinamasis spardė R., t. y. matė, kad kaltinamasis kilnojo kojas link nukentėjusio. Teigia, kad buvo blaivi, kad nematė gulinčio R., tik galvojo, kad jis nukrito, kai kaltinamasis jį ištempė.

Liudytoja O. B. parodė, kad buvo susiruošusi į parduotuvę važiuoti su dviračiu, pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) penktos laiptinės išeina du vyrukai. Pažino R. ir sustojo. Jie buvo susikibę, gal stumdėsi, gal mušėsi. Paskui R. atsidūrė ant grindinio. Tada kaltinamasis, būdamas viršuje, pradėjo jį daužyti su kumščiais į krūtinę, kad spardytų kojomis, nematė. Pasakė jam „ką čia darai, sužalosi žmogų“. Paskui pro šalį ėjo moteris pasakė, kad iškvies policiją. Tada kaltinamasis atsitraukė, R. kažkaip išlindo.

Liudytoja E. B. parodė, kad R. atėjo dienos metu pas ją, pasakė, kad jį sumušė kažkoks žmogus, sakė, kad skauda jam ranką. Pasėdėjęs virtuvėje, nuėjo pagulėti, užmigo. Ryte išgirdo, kad jis šaukia „išmesk man batus“. Jis stovėjo jau lauke prie durų, buvo jau greitoji, policija. Jis sakė „man blogai“ ir išvažiavo. Jis vakare sakė, kad skauda iš kairės pusės šone. Jis tada buvo truputį išgėręs, bet nedaug.

2021-08-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esantis daugiabučio tipo gyvenamasis namas yra penkių aukštų, apžiūrint penktosios namo laiptinės prieigas, matyti betoninėmis plytelėmis grįstas šaligatvis. Virš laiptinės durų betoninis stogas, kuris paremtas rudos spalvos metaliniais strypais. Po stogu suoliukas, pritvirtintas prie minėtų metalinių strypų. Įėjimo į laiptinę durys metalinės, rudos spalvos, koduotos. Įvykio vietoje objektų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nepastebėta (1 t., b. l. 22-29);

Policijos registruojamų įvykių registre 2021-08-10 registruotas pranešimas ROIK 0121000520583, kad vakar po pietų gatvėje sumušė nepažįstamas vyras, namo gyventojas. Mušė į krūtinę. Lydėjo draugą namo. Vyrui šono skausmai, lūžis, 57 m. Praneša nukentėjęs, lauks (duomenys neskelbtini). Krūtinę skauda, mano, kad lūžis. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021-08-10 06:05. Pranešėjas R. R. (1 t., b. l. 32-36);

2021-09-10 apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas ir išklausytas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro: 2021-08-10 05 val. 58 min. buvo skambinta į bendrąjį pagalbos centrą iš telefono Nr. 860096073. Pokalbio trukmė: nuo 00:00 iki 03:17 min...PRANEŠĖJAS: greitąją kvieskit man, sudaužė, sulaužė krūtinę...negirdėti kas yra sakoma...Ai kažkoks nepažįstamas...Vienas tik tais... (duomenys neskelbtini)gatvėj buvau...Prie, prie laiptinės... prie (duomenys neskelbtini) laiptinės. Čia baisu buvo...Pavakary jau...Man nepažįstamas, bet kaimynas jį pažįsta, jis ten gyvena...Iš matymo kaip ir ne, nelabai pasakyčiau...Mane ten, išėjo, kaip davė į krūtinę...Krūtinę, petį, viską apart širdies, kairės pusės...Nuo vakar...Nu į širdies pusę, vat petį kaip davė, ten man atrodo lūžę yra kažkas...(1 t., b. l. 40-43);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1549/2021 (02), kurioje nurodyta, kad R. R. konstatuotas kairio raktikaulio kūno lūžis. Dėl konstatuoto sužalojimo R. R. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 47-49);

2021-08-10 07:52 alkotesteriu "Draeger Alcotest 7510" R. R. nustatytas 0,20 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 116);

2021-08-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole R. R. iš bendrų veido bruožų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, kurioje yra A. G., kaip asmenį, kuris 2021-08-09 jį sumušė (1 t., b. l. 134-138);

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. G., jog jis 2021 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo penktos laiptinės panaudojo nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu fizinį smurtą – pastūmė R. R., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du kartus į kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio raktikaulio lūžiu, pasitvirtino.

Kaltinamasis iš esmės pripažino faktines kaltinimo aplinkybes, t. y. pripažino, kad grumtynės su nukentėjusiuoju nurodytu laiku ir vietoje vyko, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjęs pirmas pradėjo muštis, t. y. spyrė jam ranką ir išmušė telefoną, o išbėgus į lauką, vėl jį puolė.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010 ir kt.).

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, puolė kaltinamąjį, spyrė jam, pasišalino iš laiptinės, tą patvirtino apklausti liudytojai. Nors nukentėjusio veiksmai nebekėlė pavojaus kaltinamajam, tačiau jis išbėgo paskui nukentėjusį į lauką, bandė jį sulaikyti, įsivėlė į grumtynes, kurių metu nukentėjęs atsidūrė ant žemės, o kaltinamasis, būdamas viršuje, sudavė smūgius į krūtinės sritį, ko pasekoje padarė kaltinime nurodytą sužalojimą. Taigi, vykstant grumtynėms lauke, abi pusės veikė puolamai, todėl jų veiksmai negali būti pateisinami būtinąją gintimi. Teismas sprendžia, kad paties nukentėjusiojo elgesys tiek laiptinėje spiriant nukentėjusiajam, tiek lauke suduodant smūgius buvo provokuojantis, tačiau kėsinimasis nebuvo pavojingas, todėl sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas nesant būtinosios ginties situacijos.

Kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie A. G. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną, tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 35), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 34), psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre nesilankė, neregistruotas (2 t., b. l. 38, 40), dirbantis (2 t., b. l. 41-43).

Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, A. G. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 1088,83 eurų sumos priteisimo (1 t., b. l. 54-74).

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 1072,79 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 90-93).

R. R. pateikė civilinį ieškinį 1214 Eur turtinei žalai dėl dalies uždarbio praradimo atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl padarytų sužalojimų jautė skausmą, diskomfortą, apėmė depresija, nerimas, sielvartas, pablogėjo reputacija (2 t., b. l. 117-118).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai pagrįsti dokumentais, kaltinamasis ir jo gynėja ieškinių pagrįstumo neginčijo, todėl šie ieškiniai tenkintini.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl turtinės žalos. R. R. ieškinyje nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo buvo taikomas gydymas, kurio metu negavo atlyginimo, bet gavo nedarbingumo pašalpą, kuri buvo mažesnė nei atlyginimo, kurį būtų gavęs, jei būtų dirbęs, vidurkis. Šis skirtumas sudaro 1214,41 Eur, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo. Turtinės žalos dydis pagrįstas dokumentais, iš kurių matyti, kad už nedarbingumo laikotarpį – 76 darbo dienas - R. R. buvo išmokėta 694,77 Eur nedarbingumo išmoka, o vidutinis valandinis atlyginimas už 2021 metus sudarė 3,14 Eur, darbo dienos kaina – 25,12 Eur, 76 darbo dienų kaina – 1909,12 Eur. Taigi, dėl patirto nedarbingumo R. R. negavo 1214,12 Eur, todėl ši suma pripažintina turtine žala ir priteistina iš kaltinamojo.

Dėl neturtinės žalos. Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas raktikaulis. Sužalojimas padarytas ne daugiau 2 trauminių poveikių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, kaltinamojo turtine padėtimi (dirba, duomenų apie išlaikomus asmenis nėra), taip pat atsižvelgdamas į provokuojantį nukentėjusiojo asmens elgesį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina suma mažintina iki 200 eurų.

Daiktas – CD kompaktas su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro prisegtas prie antro bylos tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

2021-12-02 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021-12-03 iki 2022-04-03 į A. G. banko sąskaitose esančias lėšas - 1072,79 eur (1 t., b. l. 111-113), teismo pratęstas iki galutinio sprendimo, pratęstinas iki civilinių ieškinių išieškojimo įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, panaikinti.

Išaiškinama nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. G. 1088,83 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus 83 cnt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. G. 1072,79 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 79 cnt) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos ir 1214 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo R. R. naudai.

2021-12-02 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. G. banko sąskaitose esančias lėšas - 1072,79 eur pratęsti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktą - CD diską su garso įrašu - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.