Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbiami), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbiami), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbiami), anksčiau teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį 25 MGL (3125 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 1 laisvės atėmimo diena prilyginta 2 MGL baudai, įskaitytas laikas nuo 2004 m. gegužės 17 d. iki 2004 m. gegužės 19 d., nuo 2005 m. sausio 27 d. iki 2005 m. vasario 17 d. ir laikoma, jog bausmė atlikta 2005 m. vasario 17 d.,

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 28 MGL (3640 litų) dydžio bauda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 28 MGL (3640 litų) dydžio bauda pakeista į 162 valandų viešuosius darbus, 2011 m. kovo 29 d. išbrauktas iš Kelmės rajono pataisos inspekcijos įskaitos,

3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (9 veikos) 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda,

4) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta,

5) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemonėmis, 2025 m. sausio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

6) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, 2024 m. lapkričio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbiami), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbiami), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. atvirai, neteisėtai, prieš savininko valią įsibrovė į svetimą gyvenamąjį butą: 2025 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. kartu su A. B. tyčia, be gyvenamojo buto savininko V. K. leidimo, atstumdami neužrakinto gyvenamojo buto (duomenys neskelbiami), langą, pro jį įlipo į gyvenamojo buto kambarį ir tokiu būdu neteisėtai pateko į V. K. priklausantį butą.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

A. B. atvirai, neteisėtai, prieš savininko valią įsibrovė į svetimą gyvenamąjį butą: 2025 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. kartu su D. V. tyčia, be gyvenamojo buto savininko V. K. leidimo, atstumdami neužrakinto gyvenamojo buto (duomenys neskelbiami), langą, pro jį įlipo į gyvenamojo buto kambarį ir tokiu būdu neteisėtai pateko į V. K. priklausantį butą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2025 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbiami), namuose tyčia ne mažiau 10 kartų rankomis trenkė bei kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po to stikliniu stalviršiu trenkė nukentėjusiajam V. K. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. kirstinę žaizdą dešiniajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ne viskas buvo taip, kaip pateikta kaltinime. Pripažįsta, kad pro langą įlipo be V. K. leidimo, tačiau nepripažįsta tos kaltinimo dalies, kad įlipo atstumdami neužrakinto buto langą, nes pats V. K. jį atidarė. Su A. B. yra pažįstami. Pas V. K. buvo nuvažiavęs vieną kartą su M. D., tada kartu gėrė alkoholį. Datos neatsimena, tą dieną buvo dirbtuvėse, dirbo, darbus baigė anksti. Atėjo A., matėsi, kad jo sveikata buvo prasta dėl alkoholio. Vėliau atėjo jo (A. B.) sesuo, taip pat buvo atėjusi jo (A. B.) mama, kuri kažko prašė, turbūt rakto. Su A. kalbėjosi apie darbą ir įvairius dalykus, tiksliai neprisimena, apie ką konkrečiai kalbėjo. Po to paprašė T. ir jis jiems parvežė alkoholio iš parduotuvės. Nepamena, kiek išgėrė, galbūt apie du butelius. Vėliau A. išėjo, o atėjo jo (A. B.) sesuo. Su A. B. seserimi nuėjo pas R., ten buvo ir A., ir toliau vartojo alkoholį. Į vakaro pusę, nežino tiksliai, kiek buvo valandų, gal apie 6 ar 7 valandą, A. norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbiami) pas „(duomenys neskelbiami)“. Tas asmuo jau yra miręs, bet čia kitas žmogus. Jie anksčiau su juo buvo konfliktavę, o jis (D. V.) sakė, kad yra abiejų pažįstamas ir kad nesimuštų, todėl važiavo kartu. Nuvažiavo ten, viską išsiaiškino be konfliktų ir grįžtant atgal jis (D. V.) pasakė, kad važiuotume pas V. K. Ten nuvažiavo jau sutemus. Jis (D. V.) yra buvęs pas jį (V. K.) vieną kartą, tada gėrė alkoholį. Tai buvo gal prieš mėnesį ar prieš savaitę, tiksliai nepasakys. Iš karto nerado, kur yra jo (V. K.) butas, nes buvo tamsu ir sunku atpažinti. Kažkaip rado, tačiau nepasakys ar buvo įjungta šviesa, ar ne. A. pabarškino į langą ir iš kitos pusės pasirodė V. K., kuris pradėjo šaukti, nors jam dar niekas nieko nebuvo pasakęs. Jis (V. K.) iš karto elgėsi agresyviai. Jis (D. V.) tuo momentu tiksliai nematė, ar A. pradarė langą, ar V. K. pats jį atidarė. Matėsi, kad V. K. buvo labai išgėręs ir labai konfliktiškai nusiteikęs. Jie net nespėjo pradėti kalbėti, o jis (V. K.) jau buvo labai piktas. Tada A. įšoko pro langą, o V. K. paėmė stalo stalviršį ir norėjo suduoti A., tačiau A. buvo vikresnis, stalviršį iš jo atėmė ir nustūmė. Po to jie (A. B. ir V. K.) susigrūmė ir tada jis (D. V.) įšoko pro langą. Jis (D. V.) nei laikė, nei smūgiavo, tiesiog bandė juos atstumti vieną nuo kito. Vienoje rankoje laikė šunį, o kita ranka bandė juos atskirti. Įlipti pro langą jam (D. V.) buvo sunku. To momento, kad A. būtų trenkęs stalviršiu, nematė. Vėliau jie (D. V. ir A. B.) išlipo pro langą ir nuėjo į automobilį. Jam (D. V.) pasirodė, kad tas langas yra gerokai žemiau, nei, pavyzdžiui, teismo salėje, jis nestandartinis, gana žemai, langas didelis ir pilnai atsidarantis, tarsi pusiau durys. Kai prieš mėnesį buvo su M. D. pas nukentėjusįjį, jis (M. D.) jam (D. V.) buvo prieš tai pasakojęs, o lyg ir per žinias matė, kad (duomenys neskelbiami) kaime kažkas kažką sušaudė. Vėliau susitiko su juo (M. D.) ir išsikalbėjo, kad jį (M. D.) ten sušaudė. Jo (M. D.) klausė, kas tai padarė, tačiau jis nenoriai pasakojo. Vėliau, kai gėrė, M. D. pasakė, kad šitas (V. K.) yra vienas iš trijų, kurie šaudė. Tada jokio konflikto nebuvo ir išsiskirstė. Kovo pabaigoje važiavo pas V. K., nes M. D. yra melagis, kai jis pasako kažkokį dalyką, reikia patikrinti. Kai nuvažiavo ir pamatė situaciją, jam (D. V.) pasirodė keista. Aišku, trise galima daug ką primušti, bet sušaudyti, tuo jis (D. V.) netikėjo, todėl norėjo išsiaiškinti. Pro langą jis (D. V.) įlipo, bet ne tam, kad muštų, o greičiau tam, kad išskirtų, nes akivaizdžiai jėgos nebuvo lygios. Nukentėjusysis jam (D. V.) neleido lipti, tačiau tuo momentu nieko nesakė. Kaip minėjo, jis (V. K.) nuo pat pradžių buvo priešiškai nusiteikęs, nesuprato kodėl, gal jam pabarškinimai sukėlė nervus. Kaip sakoma, kad jis (D. V.) jį (V. K.) laikė, tai jo nelaikė, o tiesiog bandė juos (V. K. ir A. B.) prastumti vieną nuo kito. Iš buto išlipo pro langą. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo nesąmones. Policijos tyrimas yra toks įdomus, kad jie norėdami išsiaiškinti, nusprendė A. B. per jo sesę pasakyti, jog jis (D. V.) neva yra pasakęs apie jį (A. B.). Po to A. B. atvažiavo pas jį (D. V.) labai piktas, kad jis jį išdavė, pridavė ir panašiai, nors su policija buvo kalbėjęs, bet apie jį (A. B.) nei žodžio nesakė, kad jo neišduotų ir nepriduotų sakė, kad nieko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad išgėrė su D. B. ir dar su vienu neaiškiu asmeniu, ir kad dėl alkoholio kiekio neprisimena. Tuo metu galėjo viską paaiškinti, bet nenorėjo. Neaiškino, nes A. buvo atvažiavęs labai piktas ir galvojo, kad jo (D. V.) kubilams nebūtų padaryta žala, todėl taip ir pasakė. Įvykį prisimena gana gerai. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbiami) pasakė, kad važiuojame pas V. K. pasikalbėti. Nežino, ar nebuvo per vėlus vakaro laikas, būnant išgėrusiam, važiuoti pas V. K. pasikalbėti, tačiau nemano, kad tai buvo labai vėlus laikas. Ar buvo svarbu tą vakarą važiuoti pasikalbėti, būnant išgėrusiam prioritetai būna kitokie. Pagal situaciją buvo galima važiuoti kitą kartą arba išvis nevažiuoti. Išgėrus tokie dalykai atrodo įdomesni. Alkoholis turėjo įtakos jo (D. V.) veiksmams. Nėjo pro duris, kaip įprasta, nes buvo tamsu ir ten yra labai neįprastas išdėstymas: yra siena, paskui kažkoks išlindimas, o už to išlindimo kažkur durys, todėl jų tiesiog nerado. Be to, turi problemų su regėjimu, o naktį apskritai sunkiai mato. Buvo stipriai girtas. Nepamena, ar būnant bute A. B. sakė, kad „vežame į mišką“. Žodžius „užmušam“ galėjo pasakyti sarkastiškai, kad „vežame į mišką“. Gal tuo metu, kai vieną tempė į vieną pusę, o kitą spaudė prie lovos, jis (A. B.) gal ir pasakė, kad vežame, bet per visus šauksmus ir rėksmus dabar neatsimena, nes ten viskas vyko kaip turguje. Konfliktas truko apie 2 minutes nuo įlipimo iki išlipimo, o gal ir mažiau. Tokioje situacijoje sunku tiksliai įvertinti laiką, nes viskas vyko labai greitai. Kai važiavo, jis (D. V.) A. B. pasakojo apie M. D., jis pats apie jį jau buvo girdėjęs. A. B. pažįsta M. D.. Jis (D. V.) A. B. sakė, kad M. D. sušaudė, ir sakė, kad „šitas“ (V. K.). Jis (D. V.) buvo iniciatorius nuvažiuoti pas nukentėjusįjį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, gailėjosi ir paaiškino, kad D. V. buvo jo (A. B.) kaimynas, jį pažįsta nuo vaikystės, bet nelabai bendrauja, tik kartais susitinka. Nukentėjusiojo V. K. nepažįsta. Jie važiavo link (duomenys neskelbiami), gėrė su D. Jis (D. V.) sakė, kad M. D. kažkas apšaudė ir reikia nuvažiuoti pakalbėti. Jis (A. B.) buvo labai daug išgėręs, todėl daug ko neprisimena. Žino, kad pabarškino į langą, jis (V. K.) langą pradarė, daugiau detalių neprisimena. Su D. gėrė ir išsikalbėjo, kad „(duomenys neskelbiami)“ šaudė į M. D., todėl nuvažiavo pakalbėti. Jie pas kaimyną „(duomenys neskelbiami)“ gėrė, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbiami). Tiksliai vietos neprisimena, nes buvo tamsu, vakaras. Kai nuėjo už kampo, buvo langas, lyg degė šviesa, jis (A. B.) pabarškino į langą, nukentėjusysis langą pradarė. Toliau vyko konfliktas, susiginčijo, detalių neprisimena. Dar žadėjo važiuoti iki (duomenys neskelbiami). Prisimena, kad buvo šviesa ir kad pabarškino į langą, bet neprisimena, kaip įlipo ar išlipo pro langą. Kaltę pripažįsta, nes tai padarė, buvo per daug išgėręs ir nekontroliavo savęs. Tiksliai neprisimena, kaip pateko į nukentėjusiojo namus. Negali tiksliai atsakyti, kodėl susiginčijo, nepamena detalių dėl lango, tik žino, kad konfliktas vyko. Jie gėrė pas jo (A. B.) kaimyną „(duomenys neskelbiami)“, buvo D., jis (A. B.) ir T., tai T. nuvežė juos į (duomenys neskelbiami). Kai gėrė su D., išsikalbėjo, kad reikia nuvažiuoti pasikalbėti pas nukentėjusįjį ir pažiūrėti ar yra, ir nuvažiavo. Jam (A. B.) tas žmogus (nukentėjusysis) svetimas, tačiau D. jį (V. K.) pažinojo ir žinojo, kur gyvena. Važiavo dėl to, kad, kai išgėrusiam pasakė, jog reikia pasikalbėti, todėl ir važiavo, nevažiavo tam, kad žmogų sumušti, tiesiog norėjo nuvažiuoti pasikalbėti. Konfliktas vyko prie lango, taip gavosi. Kiek atsimena, jis (A. B.) pabarškino į langą ir jis (V. K.) langą pradarė. Blaivus nebūtų važiavęs, nebūtų to daręs. Savo veiksmų, kuriuos atliko, negali paaiškinti, nes buvo išgėręs. M. D. kaip asmenybę pažinojo iš seniau, bet susitikę buvo tik kelis kartus. Nežino, kodėl važiavo pas nepažįstamą žmogų. Tada 5 dienas vartojo alkoholį ir nelabai prisimena tos dienos. Atsimena, ką pasakojo tyrėjai, su savo parodymais susipažino ir pasirašė. Dėl civilinio ieškinio sutinka. Nėra atlyginęs žalos. Su nukentėjusiuoju pradžioje, kai buvo pradėtas tyrimas, bandė susitarti, bet nepavyko ir daugiau nebandė. V. K. jo (A. B.) paprašė didelės sumos ir jis (A. B.) nesutiko, nes tokios sumos neturėjo. Nukentėjusiojo atsiprašė. Jis (A. B.) jam (V. K.), kai paskambino, pirmiausiai atsiprašė, pasakė, kad jo visiškai nepažįsta, nes nukentėjusysis jo klausė, kodėl taip padarė, atsakė, kad buvo girtas ir savęs nebevaldė. Atsiprašė nukentėjusiojo, kad stalą sudaužė ir smurtą panaudojo. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 136–138), jis juos patvirtino, jie yra teisingi. Apklausiamas 2025 m. balandį geriau prisiminė įvykį nei dabar. Išgirdus parodymus lengviau prisiminti įvykį, tačiau papasakoti pačiam po tiek laiko yra sunku. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 146–147), jis juos patvirtino, jie yra teisingi, tačiau netikslūs. Tikslesni yra pirminiai parodymai, kuriuos prieš tai pagarsino, tuomet daugiau prisiminė apie įvykį. Pirmoje apklausoje visko papasakojo daugiau nei antros apklausos metu, tačiau ir antrieji parodymai yra teisingi. Jo (A. B.) sesuo D. ir J. B. jį (V. K.) vadina „(duomenys neskelbiami)“, todėl ir jis taip vadina.

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo A. B. nepažįsta. Su kaltinamuoju D. V. yra buvęs vieną kartą kartu, vartojo alkoholį, išgėrė vieną butelį. Mieste iš matymo jo (D. V.) nepažintų. Įvykio vakarą sėdėjo namuose ir vartojo alkoholį. Prieš tai buvo grįžęs iš kaimynų, kur kartu gėrė. Grįžęs namo žiūrėjo televizorių, atsigulė miegoti. Bute šviesa nedegė, ją įsijungė tik tada, kai išgirdo triukšmą lauke, šūkavimą ir daužymą į langus. Išgirdęs triukšmą, atitraukė užuolaidą. Langas nebuvo užrakintas, jis buvo tik pristumtas ir nuo trankymo buvo nepilnai prasidaręs. Vyko šūkavimas ir ginčas. Tuo metu A. įlipo pro langą ir prasidėjo konfliktas, apsižodžiavo. Iš pradžių A. nedrįso artintis prie jo (V. K.), arti nebuvo priėjęs. Tada jis (A. B.) pradėjo šaukti: „D., D., lipk, davai lipk“. D. jokių pretenzijų neturi. Nebuvo taip, kad jis iš karto šoko pro langą, jis nenorėdamas lipo pro langą. Pamatęs, kad jie yra dviese, jis (V. K.) pasakė: „Jūs dviese, šį kartą pabūsiu ramus“, atsisėdo ir užsidengė. Po to prasidėjo smurtas. D. jo (V. K.) tikrai nelietė tuo momentu, nes jis (D. V.) dar nebuvo priėjęs nuo lango. Kažkokiu momentu jam (V. K.) buvo spyris ir jis pargriuvo ant lovos. D. veiksmai buvo tokie, kad jis jį (V. K.) prilaikė, galimai tam, kad neatsikeltų, jis laikė jį (V. K.) prie sprando, per petį, ir tuo jo veiksmai apsiribojo. Po to prasidėjo smūgiai iš kojos. Girdėjo žodžius: „Davai tempiam“. Jis (V. K.) atsakė: „Nutempkit prie automobilio, pastovėsiu, tik leiskit atsikelti“. D. žodžiai buvo: „Užmušame vietoje“. Po to buvo paimtas stalviršis ir suduota į galvą. Atsimena tik tiek, kad kaimynai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o daugiau nieko nebeatsimena. Negali tiksliai pasakyti, ar D., ar A. paklausė: „Ar pažįsti M. D.?“. Jis (V. K.) atsakė, kad pažįsta, po to buvo pasakyta: „Žinosi, kaip daužyti“, ir tada prasidėjo smūgiai. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymuose nurodė, kad D. jam (V. K.) nė vieno smūgio nesudavė, jis tik prilaikė jį (V. K.). A. B. naudojo fizinį smurtą. Kai išgirdo triukšmą, jo (V. K.) buto langas buvo uždarytas, tačiau neužsukta rankena. Nuo trankymo langas atsivėrė, jis (V. K.) pats jo neatidarinėjo, tik atitraukė užuolaidą. Kai atitraukė užuolaidą, langas jau buvo praviras, kaip supranta, nuo trankymo. Pirmasis pro langą įlipo A., o po to įlipo ir D., nes jam buvo sakoma: „Lipk, D., davai lipk“, ir tai kartojo kelis kartus. Kai A. lipo pro langą, jis (V. K.) nieko nesakė. Viskas vyko labai greitai. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kurių negali kartoti, pavyzdžiui, įžeidžiantys pasakymai su žodžiu „gaidys“. Iš pradžių buvo apsižodžiavimas, tačiau jokio kalbėjimosi ar bandymo pasikalbėti nebuvo. Nei A., nei D. į butą neleido. Jei būtų leidęs, būtų atrakinęs duris, o ne pro langą, kaip sakoma, būtų kvietęs į svečius užeiti. Tą vakarą buvo neblaivus. Tiksliai negali pasakyti, koks buvo jo (V. K.) neblaivumas įvykio metu, tačiau kai atvyko policija, buvo dar gėręs po ligoninės ir įpūtė daugiau nei dvi promiles. Gali būti, kad įvykio metu neblaivumas buvo mažesnis, tačiau faktas, kad buvo neblaivus. Įvykį prisimena labai gerai, detaliai, „žodį į žodį“, nors buvo neblaivus. A. B. buvo neblaivus, tai sprendžia iš jo veiksmų, stovėsenos ir akių. Ar D. V. buvo neblaivus, pasakyti negali, nes kai jis (D. V.) įlipo pro langą, jis (V. K.) atsisėdo ir užsidengė, jo (D. V.) praktiškai nematė. Jautė tik tai, kad jis (D. V.) buvo virš jo (V. K.) ir, kaip suprato, jį (V. K.) prilaikė, tačiau negali pasakyti, kokiu tikslu. A. paėmė stiklinį stalviršį, pamatė, kad pareina jam (V. K.) į galvą, ir daugiau nieko nebeatsimena. Atsimena tik tiek, kad vėliau ėjo paskui kaimynus. Nematė, kaip kaltinamieji išėjo iš jo buto. Tai matė kaimynai, tačiau jie atsisakė liudyti. Girdėjo, kad D. B. pradėjo šaukti, jog kviečiama policija, o kaimynai pasakojo, kad po to kaltinamieji iššoko pro langą, tačiau pats to nematė ir tokių parodymų nedavė. Pats nematė, ar įvykio metu buvo D. B., tačiau apie tai jam sakė kaimynai. Žino, kad ji buvo, nes kartu atvažiavo su kaltinamaisiais, vaikščiojo po kiemą, barškino kaimynams į langus, ieškojo asmens, pravarde „(duomenys neskelbiami)“. Šią informaciją turi tik iš kaimynų pasakojimų, todėl pats apie tai parodymų neteikė. Atsimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamieji pas jį (V. K.) atvažiavo dėl M. D., kadangi buvo paklausta: „Ar pažįsti M. D.?“. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kuris iš kaltinamųjų klausė, parodymuose galėjo nurodyti, kad tai buvo arba D., arba A.. Kai atsakė, kad pažįsta, tuomet buvo pasakyta, kad žinos, kaip jį daužyti. M. D. nėra jo (V. K.) draugas, jis tik pažįstamas. Nežino, kuris iš kaltinamųjų yra M. D. draugas, ar jis yra jų bendras draugas, taip pat nežino jų tarpusavio santykių. Tik žino, kad D. su M. yra pažįstami, o dėl A. negali pasakyti, nes jo visiškai nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie įlipo pro langą norėdami išsiaiškinti dėl M. D., tačiau kuris tiksliai klausė apie M. D., šiuo metu pasakyti negali. Iš pradžių jokio aiškinimosi dėl M. D. nebuvo, klausimai apie jį buvo užduoti tik tada, kai jį (V. K.) pradėjo spardyti. Niekas jo (V. K.) neprašė keisti parodymų. Po įvykio su D. visiškai nebendravo, tik buvo kalbėjęs su A. Jis (A. B.) jam buvo paskambinęs, tačiau kai jis (A. B.) teigė, kad jis (V. K.) prašo didelės pinigų sumos, jis (V. K.) jam pasakė, kad abu galėtų susimesti po 1000 Eur, tuomet nieko nerašys ir viskas tuo pasibaigtų. Po šio pokalbio bendravimas nutrūko. Po įvykio su D. V. nebendravo. Kiek pamena, nė vienas iš kaltinamųjų jo (V. K.) neatsiprašė. Su D. jokio kontakto nepalaiko, tačiau jeigu jis būtų norėjęs atsiprašyti, kaime be didelių sunkumų būtų galėjęs gauti jo (V. K.) telefono numerį. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88–91), jis juos patvirtino, jie yra teisingi, tačiau jie surašyti sutrumpinta forma. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93–94), jis juos patvirtino, jie yra teisingi. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98–99), jis juos patvirtino, jie yra teisingi. Buvo priėjęs prie lango ir atitraukė užuolaidą. Šūkavo ir ginčijosi, tada operatyviai A. iššoko pro langą, o jis (V. K.) atsitraukė atbulas link lovos. Langas nuo bildesio atsidarė, todėl jam (V. K.) jo atidaryti nereikėjo. Girdėjo, kad kaltinamasis (D. V.) aiškino, jog įlipo jo (V. K.) su A. B. išskirti, tačiau kaip galima išskirti gulintį, spardomą žmogų. Jį (V. K.) spardė gulintį, bet jau tada D. buvo įlipęs. Dėl to taip gavosi, kad jam (D. V.) įlipus pasakė: „jūs dviese, o aš pabūsiu ramus“, atsisėdo, užsidengė ir tada prasidėjo spardymas visur, po to parvirto ant dešinio šono. Kai D. įlipo pro langą, jis (V. K.) atsisėdo, nes jie stovėjo atskirai: A. stovėjo prie sekcijos, o jis (V. K.) prie lovos kampo. Iki tol, kol D. neįlipo, nieko nevyko, buvo tik apsižodžiavimas, bet kai D. įlipo, tada viskas ir prasidėjo. Jei D. nebūtų įlipęs, nieko nebūtų įvykę, būtų dar apsižodžiavę, pasiuntę vienas kitą ir jis (A. B.) būtų arba išlipęs pro langą, arba išleistas pro duris. A. B. jį (V. K.) pradėjo mušti tada, kai D. V. jau buvo įlipęs, nes tada jis (A. B.) pasijuto drąsiau ir pradėjo spardyti. Nebuvo paėmęs stalo stalviršio, o kam jį imti, nes A. stovėjo prie to stalelio. Kambaryje buvo jo (V. K.) lova, dar viena lova ir stalelis už lovos. Jis (A. B.) stovėjo tame kampe, o jis (V. K.) kitame. Girdėjo, kad D. V. sakė, jog jis (V. K.) ėmė stalviršį, tačiau kokiu tikslu jį būtų ėmęs? Tas stalelis buvo už A. B. A. B. jį (V. K.) pradėjo mušti, kai D. V. įlipo pro langą. Mano, kad tada jis (A. B.) pasijuto drąsiau. Kai kambaryje buvo vienas, prie jo (V. K.) nebuvo arti priėjęs. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, kad kaltinamąjį A. B. pažįsta, užaugo viename kaime ir vaikystėje bendravo, tačiau vėliau, suaugę, nelabai bendrauja. Su kaltinamuoju D. V. yra kilę iš to paties kaimo ir yra geri pažįstami. Nukentėjusiojo V. K. nepažįsta. Laiką sunkiai prisimena, nes šiuo metu jo gyvenime vyksta daug įvykių, todėl visko neprisimena. Žino tik tiek, kad jo paprašė pavežti žmones ir įvyko tas įvykis, kurio metu buvo iškviesta policija. Prisimena, kad jo paprašė pavežti iki (duomenys neskelbiami) kaimo, tačiau kas konkrečiai paprašė, pasakyti negali. Iš (duomenys neskelbiami) kaimo jo prašė pavežti iki (duomenys neskelbiami) kaimo, nes jie negalėjo patys vairuoti, todėl jis juos ir pavežė, kodėl būtent į tą vietą, nesakė. Vežė tris asmenis: D. V., A. B. ir D. B. Nuvežė juos į kaimą prie parduotuvės. Ten yra aikštelė, prie kurios galima įsukti į kiemą. Prie mūrinio namo kampo sustojo, apsisuko, užgesino variklį, jie išlipo iš automobilio, o jis (T. M.) liko automobilyje. Jie jam (T. M.) nieko nesakė išlipdami, o jis jų ir neklausė. Laukė jų todėl, kad logiška, jei nuvežė, reikės ir parvežti. Jie jam (T. M.) nepasakė, kur išeina. Galbūt ir sakė, tačiau jis to neprisimena ir jam sunku pasakyti. Automobilyje vyko kažkokie pokalbiai, tačiau tiksliai pasakyti, kas ką kalbėjo, negali. Nežino, kokiu tikslu važiavo į tą kaimą. Jis yra apie 3–4 km nuo jo (T. M.) gyvenamosios vietos, todėl pati kelionė realiai neužtruko. Jų sulaukė, nežino, kiek laiko jie ten užtruko, gal apie 5–10 minučių. Visi trys grįžo atgal, po to juos parvežė atgal į (duomenys neskelbiami) kaimą. Grįžtant namo situacija buvo tokia pati, vyko pokalbiai, tačiau sunku prisiminti, apie ką buvo kalbama. Jis (T. M.) dažnai paveža žmones, kai jo paprašo, ir nelabai kreipia dėmesį, kas ką kalba. Paprašė gerai pažįstami žmonės, jam nebuvo gaila – gali vairuoti, turi teisę vairuoti, ir tiek. Negali pasakyti, kokia buvo tų trijų asmenų būklė, negali teigti, kad jie buvo girti, bet negali pasakyti ir to, kad buvo visiškai blaivūs. Automobilyje nejuto alkoholio kvapo, nebent jie buvo lengvai išgėrę, tačiau to teigti negali. Neatsimena, kur sutiko D. ir J. B., A. B. su D. V. Dažnai užeina pas krikštatėvį R. K., todėl galimai galėjo būti ten, kad juos sutiko. D. ir J. B. sutiko pas R. K., tačiau dėl A. B. sunku pasakyti, neprisimena, ar jis ten buvo. Tiksliai nepamena, ar D. B. jo prašė parvežti į (duomenys neskelbiami), galbūt prašė. Kai asmenys išlipo iš automobilio (duomenys neskelbiami) kaime, automobilyje jie nieko nepaliko. Kiek prisimena, į automobilį įlipo D. V. su šuniuku, o išlipdamas šuniuką laikė rankose. Po įvykio, apklausos pas tyrėją metu, viską prisiminė geriau negu teisme, nes praėjo daug laiko ir šiuo metu jo gyvenime, kaip jau minėjo, vyksta daug įvykių, todėl sunku viską prisiminti. Parodymai buvo teisingi, nes juos pasirašė ir tuo metu jie atrodė teisingi. Galima remtis jo (T. M.) parodymais, duotais policijoje po įvykio. Gali būti, kad D. V. buvo palikęs šunį automobilyje, šiuo klausimu susipainiojo. Gali būti, kad sakė, jog nuėjęs pas R. K. matė, kad asmenys vartojo alkoholį ir buvo stipriai apsvaigę. Tačiau tiksliai pasakyti negali, ar jie buvo girti, ar blaivūs, nes automobilyje jokio alkoholio kvapo neužuodė, o to, ką prisimena, patikslinti tiksliai negali. Kiek pamena, priekinėje sėdynėje sėdėjo D. B. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121–122), jis juos patvirtino, jie yra teisingi. Kai parodymai buvo pagarsinti, prisiminė, kad grįžę iš (duomenys neskelbiami) kaimo dar važiavo į (duomenys neskelbiami), o vėliau važiavo į (duomenys neskelbiami) parvežti D. B. Galimai susipainiojo dėl prašymo parvežti į (duomenys neskelbiami), nes buvo važiuota ir į (duomenys neskelbiami) kaimą, po to grįžta, o vėliau važiavo į (duomenys neskelbiami). Dabar, praėjus laikui, atrodė, kad pirmiausia buvo paprašytas nuvežti į (duomenys neskelbiami), grįžo, o tada iš (duomenys neskelbiami) kaimo vėl buvo paprašytas nuvežti į (duomenys neskelbiami). Tačiau, iš tikrųjų, pirmiausia buvo paprašytas nuvežti į (duomenys neskelbiami), tada sustojo (duomenys neskelbiami) kaime, grįžo į (duomenys neskelbiami) kaimą ir po to parvežė į Šiaulius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. B. nurodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos brolis. Kaltinamasis D. V. yra jos vyro draugas, su juo pasisveikina ir tuo viskas apsiriboja. Nukentėjusįjį V. K. pažįsta iš matymo, yra jį mačiusi gal du kartus. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, nesutiko duoti parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. įtariamasis D. V. nurodė, kad dėl jam paskelbto pranešimo apie įtarimą ir kaltės klausimo jis komentuoti negali, kadangi apie pranešime nurodytą įvykio dieną jis nieko nepamena, todėl nežino, ar tą dieną jis galėjo įsibrauti į V. K. namus, esančius (duomenys neskelbiami). Asmens, t. y. V. K., kuris nurodomas įtarime, jis nepažįsta. Gal yra tokį asmenį matęs, tačiau jo greičiausiai sutikęs gatvėje neatpažintų. 2025 m. kovo 29 d. pamena, kad nuo ryto dirbo savo dirbtuvėse, kurios yra (duomenys neskelbiami). Tą dieną pamena, kad dirbtuvėse vienas pats išgėrė 6 butelius po 1 l alaus. Nuo išgerto alkoholio jau tuomet jautėsi stipriai apsvaigęs. Kiek pamena, jam būnant savo dirbtuvėse, pas jį į dirbtuves atėjo jam nepažįstamas vaikinas. Nežino, ar atpažintų jį gatvėje, mano, kad ne. Kelintą valandą tas vaikinas užėjo į jo dirbtuves jis negali atsakyti, tačiau pamena, kad lauke dar buvo šviesu. Tarp jų vyko pokalbis. Tas vaikinas klausė jo, ar turėtų jam darbo savo dirbtuvėse. Pamena, kad pokalbio metu iš kažkur atsirado degtinės butelis ir jis su tuo vaikinu kartu gėrė tą degtinę. Nežino, ar jis pas jį į dirbtuves atsinešė minėto alkoholio, ar jie nusipirko jo kartu, ar dar iš kažkur gavo. Nuo išgerto alkoholio jautėsi stipriai apsvaigęs. Vienu metu dar tik pamena, kaip tas vaikinas iš jo dirbtuvių dingo. Po to, kai tas vaikinas išėjo, paskutinį momentą pamena, kad į jo dirbtuves užėjo D. B. ir jie su ja dar išgėrė po vieną stikliuką degtinės. Kas vyko toliau tą dieną, jis nuo išgerto alkoholio negali atsakyti. Dėl šios priežasties negali komentuoti kaltės klausimo, ar jis tą dieną apie 20.00 val., kaip nurodoma įtarime, galėjo įsibrauti į V. K. namus. M. D. pažįsta, su juo sutaria gerai, anksčiau šis yra dirbęs pas jį (1 t., b. l. 166–167).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 18 d. įtariamasis A. B. kaltu prisipažino. Parodė, kad asmens V. K., kuris nurodomas pranešime apie įtarimą, jis asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad yra toks asmuo ir, kiek jam žinoma, jo pravardė „(duomenys neskelbiami)“. Žino, kad D. V. pažįsta šį asmenį. D. pažįsta nuo vaikystės, tačiau artimi su juo niekuomet nebuvo. Kiek pamena iš senų laikų, D. yra labai konfliktiškas žmogus. 2025 m. kovo 30 d. apie 8.00 val. jis autobusu iš (duomenys neskelbiami) atvyko pas savo mamą E. S. į svečius. Jo mama gyvena (duomenys neskelbiami). Maždaug 10.00 val. jis nuėjo pas savo mamos kaimyną R. K. išgerti alkoholio. Jiems su R. vartojant alkoholį, t. y. alų, pas jį (R. K.) į namus atėjo D. V. ir pasakė, kad nori su juo (A. B.) asmeniškai pakalbėti. Neseniai D. šalia jo (A. B.) mamos namų atidarė dirbtuvę, kurioje gamina kubilus. Su D. V. pasiūlymu jis sutiko ir su juo kartu nuėjo į D. V. dirbtuves. Ėjo dviese, R. K. su jais nėjo. D. į dirbtuves iš savo automobilio pasiėmė vieną butelį degtinės ir pasakė jam „pokalbis be butelio nevyksta“. Mano, kad D. su juo norėjo ne pakalbėti, o tiesiog išgerti alkoholio. Vartojant alkoholį su D. V. jie nekonfliktavo, šis jam nieko nepasakojo, kad kažką kažkam nori padaryti. Nuo išgerto alkoholio D. V. dirbtuvėje jautėsi stipriai apsvaigęs. Matė, kad ir D. stipriai apsvaigęs ir kad jis pradeda darytis agresyvus. Kadangi jam žinoma, kad D. V. išgėręs yra agresyvus ir gali būti neprognozuojamas, jis iš jo dirbtuvių išėjo ir grįžo į R. K. namus, D. palikęs jo dirbtuvėje. Kiek pamena, kai grįžo pas R. K. į namus, buvo apie 14.00 val. Su R. toliau dviese gėrė alų. Jam grįžus pas R. K. į namus, gal po 10 minučių, į R. namus atėjo ir D. V., klausė jo (A. B.), kodėl pabėgo iš jo. Su savimi D. atsinešė dar degtinės. Apie 15.00 val. prie mamos namų atvyko „BOLT“ automobilis. Matė, kad jis atvežė jo (A. B.) seserį D. B. ir jos vyrą J. B.. Minėti asmenys atėjo pas kaimyną R. K. į namus. D. su savimi atsivežė degtinės. Matė, kad J. atvykus jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir išgėręs dar vieną stikliuką degtinės, jis tiesiog užmigo R. K. namuose. Toliau alkoholį vartojo jis (A. B.), R., D., D. Vartojant alkoholį iš konteksto išėjo kalba apie jam asmeniškai mažai pažįstamą M. D. Pokalbio metu D. V. papasakojo, kad kažkas neseniai M. D. sušaudė su „AIRSOFT“ šautuvu ir kad tuo metu „(duomenys neskelbiami)“ dalyvavo tame sušaudyme. Taip pat D. nurodė, kad pas asmenį, pravarde „(duomenys neskelbiami)“, reikia nuvažiuoti ir pakalbėti. Jis (A. B.) nežinojo apie ką šis kalba, kadangi apie kažkokią situaciją su M. D. pats nieko nežinojo. Apie 19.30 val. D. B. paprašė mamos kaimyno T. M., kad šis juos parvežtų namo į (duomenys neskelbiami). Su D. B. atsisėdo į T. automobilį „VW BORA“, valstybinio numerio nežino. Jiems dar neišvažiavus, į T. automobilį staiga įlipo ir atsisėdo ir D. V. J. B. su jais nevyko, jį miegantį paliko R. K. namuose. Pamena, kad iš R. K. namų kažkur vyko, į kokią vietą ar kaimą vyko, jis nepamena. Atvykus ir sustojus kažkokiu adresu, jam (A. B.) D. V. pasakė „lipam“. Jis (A. B.) jo (D. V.) nieko neklausinėjo, tiesiog išlipo iš automobilio ir jie dviese su D. nuėjo prie kažkokio namo. Lauke tuo metu, kiek pamena, buvo prietema. D. rankose nešėsi savo šuniuką. Priėjus prie gyvenamojo namo, per vieną langą matėsi, kad kambaryje įjungta šviesa. Kažkuris iš jų, t. y. D. ar jis (A. B.), pabarškino į langą. Langas buvo užleistas užuolaida ir po pabeldimo į langą kažkoks jam (A. B.) nepažįstamas vyriškis nuo lango nutraukė užuolaidą. Nepažįstamas vyriškis, kaip dabar supranta, yra V. K., kuris pamatęs D. V., pradėjo šaukti, atrodė agresyvus. Šiuo metu nepamena, tačiau galėjo būti taip, kad pas tą asmenį (V. K.) į kambarį jis (A. B.) ir D. V. įlipo per langą. To nepamena, tačiau neatmeta tokios galimybės, kadangi nemano, kad tas vyriškis (V. K.) būtų juos įsileidęs į savo namus pro duris. Tas vyriškis, nemano, kad juos leido per tą langą patekti į jo patalpas, kadangi buvo suirzęs vien pamatęs D. V., tačiau jie vis tiek su D. V. į jo patalpas, jam neleidus, pateko. Atsidūrus to vyriškio kambaryje tarp jų nespėjo įvykti joks žodinis konfliktas, tik smūgiai. Kas pirmas puolė, jis (A. B.) jau nepamena, tačiau jis (A. B.) sudavė jam (V. K.) kažkiek smūgių. Kiek tam vyriškiui sudavė rankomis ar kojomis įspyrė į įvairias kūno vietas, jis (A. B.) negali atsakyti, tačiau galėjo būti tiek smūgių, kiek nurodoma įtarime. Viskas įvyko labai greitai ir dėl tuo metu buvusio stipraus neblaivumo jam (A. B.) sunku atsiminti visas įvykio aplinkybes. Vienu metu, kiek pamena, tas vyriškis, kuriam sudavė smūgius, į jį (A. B.) kažką metė. Ką jis (A. B.) į jį (V. K.) metė, nepamena, tik pamena, kad tai buvo tamsios spalvos daiktas. Jo (V. K.) jis (A. B.) nesužalojo. Po to, kiek pamena, jis (A. B.) paėmęs kažkokį daiktą, galėjo būti ir stiklinis stalviršis, jį metė į tą vyriškį. Ar stalviršis galėjo sudužti, jis (A. B.) jau nepamena. Po to, kai į tą asmenį galimai metė įtarime nurodytą daiktą, jis (A. B.) per atidarytą langą iššoko į lauką ir nubėgo į automobilį. Netrukus į automobilį su šuniuku grįžo ir D. V.. Jis (A. B.) nežino ar D. V. tam vyriškiui sudavė kokius smūgius, tik pamena, kad visą laiką jis (D. V.) rankoje laikė minėtą šuniuką. Kai susėdo į T. automobilį, D. V. jam pasakė „vežk mane pirmą namo“. Po to jis (D. V.) užmigo ir atsibudo tik Šiauliuose. Dėl to, kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Atsiprašys V. K., kad taip gavosi ir jį sužalojo, bei, mano, išspręs klausimą dėl stalelio stalviršio sugadinimo (1 t., b. l. 136–138).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 20 d. įtariamasis A. B. papildomos apklausos metu kaltu prisipažino. Parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau yra davęs išsamius parodymus, kuriuos jis tvirtina ir prašo jais vadovautis. Nori paminėti, kad visas įvykis įvyko 2025 m. kovo 29 d., o ne kovo 30 d. Pripažįsta, kad 2025 m. kovo 29 d. kartu su D. V. per langą įsibrovė į V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbiami). V. K. jiems į jo butą įeiti neleido, jie tai su D. V. padarė savavališkai, be V. K. leidimo. Tiksliai nepamena, ar jis (A. B.), ar D. atidarė buto langą. Kuris iš jų į butą per langą pateko pirmas, taip pat jau nepamena. Pripažįsta, kad būdamas V. K. bute, jis (A. B.), kaip ir nurodoma pranešime apie įtarimą, panaudojo prieš jį (V. K.) fizinį smurtą. Tiksliai pamena, kad kartu su juo V. K. bute tuo metu buvo ir D. V., tačiau nežino, ar jis (D. V.) prieš V. K. panaudojo fizinį smurtą. Šiuo metu, kodėl įsibrovė į minėto asmens gyvenamąsias patalpas ir jį sumušė, jis nežino, kadangi pats asmeniškai V. K. net nepažįsta, mano, viską įtakojo alkoholis. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Šiuo metu su V. K. dėl žalos atlyginimo nėra susitarę (1 t., b. l. 146–147).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 4 d. nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbiami). Gyvena vienas. 2025 m. kovo 29 d. apie 20 val. buvo savo namuose ir miegojo. Visą dieną buvo pradarytas kambario plastikinis langas. Miegodamas išgirdo triukšmą ir bildesį į langus. Tada jis atsikėlė pasižiūrėti, kas vyksta. Pro langą pamatė du vyriškius. Vienas vyriškis jam buvo matytas, jis yra D. V. Jis (D. V.) (duomenys neskelbiami) kaime gamina kubilus, o kito vyriškio jis (V. K.) nepažįsta, nežino, kas jis (A. B.) toks yra, tik žino, kad jį (V. K.) vadina „(duomenys neskelbiami)“. Nepažįstamas vyriškis pirmas pastebėjo, kad yra atidarytas jo langas ir pirmas įlipo į kambarį, paskui jį (A. B.) įlipo D. V.. Iš pažiūros jam (V. K.) jie pasirodė, kad yra neblaivūs. Būnant vyriškiams kambaryje, jis (V. K.) atsisėdo ant lovos, tada nepažįstamas vyriškis (A. B.) jį (V. K.) kojomis pradėjo spardyti, kiek kartų jam spyrė nežino, negali pasakyti, bet mano, kad apie 10–20 kartų. Jis (V. K.) lovoje parvirto ant dešinio šono. D. V. jį (V. K.) laikė už pečių, turbūt, kad jis neatsikeltų. Tuomet nepažįstamas vyriškis (A. B.) jam pasakė, kad vežasi į mišką, o D. V. pasakė, kad užmušam. Tuomet nepažįstamas vyriškis (A. B.) nuo stalo paėmė stiklinį stalviršį ir juo trenkė jam (V. K.) vieną kartą į galvą. Po smūgio daugiau jis nieko neatsimena, mano, kad buvo praradęs sąmonę, nes jam atsitokėjus, jis gulėjo kraujo klane ir šių asmenų nebebuvo. Tuomet jis (V. K.) telefonu išsikvietė medikus, kurie atvykę jį išsivežė į (duomenys neskelbiami). Po medicininės apžiūros jį paleido į namus. Ligoninėje jam susiuvo dešinę ranką. Tuo metu, kai jį (V. K.) nepažįstamas vyriškis (A. B.) kojomis spardė, jis buvo stresinėje būsenoje, neatsimena ar tuo metu jautė fizinį skausmą. Tačiau kitą dieną jautė skausmą kojoje, viename šone, tai yra kairėje pusėje. Šį skausmą 10 skalėje vertintų 7 balais. Šiuo metu jam yra dešinė ranka susiūta, siūlai dar neišimti. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta fizinė žala. Civilinį ieškinį reikš, kuomet bus nustatyti kalti asmenys. Pas med. ekspertus nevyks (1 t., b. l. 88–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 9 d. nukentėjusysis V. K. papildomai parodė, kad jis prisimena savo anksčiau duotus parodymus ir juos tvirtina. Jam sunku atsiminti visas aplinkybes, kadangi viskas įvyko labai greitai ir buvo neblaivus. Papildomai gali paaiškinti, kad įvykio dieną, dienos metu ir vakare, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį savo namuose tą dieną vartojo pats vienas, daugiau su juo tą dieną jokių asmenų nebuvo. Namuose, jam bemiegant miegamajame kambaryje, apie 20 val., į jo namus per nerakintą, tačiau uždarytą langą, įlipo jam pažįstamas D. V. ir dar vienas jam nepažįstamas vyriškis (A. B.). To nepažįstamo asmens (A. B.) jis niekuomet anksčiau nebuvo matęs ir negali nurodyti, kaip jis atrodė, tik pamena, kad jo plaukai buvo trumpo kirpimo. Kiek suprato, D. V., kurį pažįsta labai mažai, su tuo jam nepažįstamu asmeniu (A. B.) į jo namus per langą įlipo, kadangi D. V. norėjo išsiaiškinti dėl savo draugo M. D. Kiek jam žinoma, kažkas neseniai sumušė M. D., o kadangi tai D. V. draugas, mano, kad D. V. atvyko aiškintis pas jį, kadangi išgirdo gandus, neva jis (V. K.) sumušė M. D.. Į jo kambarį per langą pirmasis įlipo jam nepažįstamas vyriškis (A. B.). Tuo metu jis (V. K.) stovėjo tame kambaryje netoli lango. Po to per langą į kambarį įlipo ir D. V.. Pamatęs juos abu, jis (V. K.) tiesiog ramiai atsisėdo ant savo lovos. Asmenys, įlipę per langą, būdami jo (V. K.) kambaryje, garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Matė, kad asmenys neblaivūs, neadekvatūs. Tuomet, jam (V. K.) besėdint ant lovos, jam nepažįstamas vyriškis (A. B.) kojomis pradėjo jį (V. K.) spardyti bei rankomis trankyti į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių jam (V. K.) buvo suduota ir spirta, jis tikrai negali pasakyti, tačiau galėjo būti ne mažiau nei 10 kartų. Nuo spyrių ir smūgių, jis (V. K.) lovoje nugriuvo ir gulėjo. Spyriai ir smūgiai rankomis buvo suduoti į įvairias kūno vietas, bet ne į galvą ar veidą. Rankomis buvo susiėmęs už galvos, ties ausimis. Visą laiką matė, kad visus smūgius jam (V. K.) sudavė nepažįstamas vyriškis (A. B.). Kiek matė, D. V. jam (V. K.) jokių smūgių nesudavė, tačiau tuo metu, kiek suprato, jis (D. V.) jį (V. K.) laikė ties pečiais, kad jis neatsikeltų iš lovos. Dėl to laikymo jokio skausmo jis nepajuto. Po to, nepažįstamas vyriškis (A. B.), baigęs jį (V. K.) spardyti ir rankomis mušti, pasakė „vežam į mišką“, o D. V. pasakė „užmušam“, ir tuo metu nepažįstamas vyriškis (A. B.) jo miegamajame kambaryje nuo ten stovėjusio stalelio nuėmė stiklinį stalviršį, kuris nebuvo priklijuotas prie rėmo, ir jam (V. K.) tuo stiklu trenkė į galvą. Po smūgio, jis mano, kad prarado sąmonę ir atsigavo, kai jo namuose nieko nebebuvo, t. y. D. V. ir tas asmuo (A. B.) jau buvo iš jo namų pasišalinę. Atgavęs sąmonę matė, kad jo visa ranka kruvina, matė, kad yra didelė žaizda dešinėje rankoje, dėl to jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo susiūta rankos žaizda. Vėliau, iš kalbų kaime, kažkas jam pasakojo, kad į jo namus su D. V. ateiti ir jį sumušti galėjo D. B. brolis E., kurio pavardės jis nežino, arba Ernestos vyras J. (J.) B., tačiau ar tai tikrai tiesa, jis nežino. Stalas, kurio stiklinis stalviršis buvo sudaužytas, buvo pirktas maždaug prieš 3–4 metus. Tą stalelį pirko iš užsienio, už jį tuomet mokėjo apie 400 Eur. Kadangi pats stalas sugadintas nebuvo, tik jo stiklinis stalviršis, jam padaryta turtinė žala dėl stalelio yra 200 Eur. Dėl turtinės ir neturtinės žalos reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 93–94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis V. K. papildomai parodė, kad jau yra davęs išsamius parodymus, kuriuos tvirtina. Papildomai nurodo, kad jis turi pretenzijų A. B. ir D. V. dėl to, kad jie 2025 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. įsibrovė į jo gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbiami). Minėti asmenys į jo namų patalpas įsibrovė įlipdami per uždarytą, tačiau neužrakintą miegamojo kambario langą. Jis jiems į savo patalpas neleido įeiti, jie tai padarė savavališkai. Patekdami per langą į jo namus, tiek D. V., tiek A. B. jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Dėl to, kad A. B. ir D. V. įsibrovė į jo namus, kur A. B. buvo sumuštas, jis dėl įsibrovimo pageidauja rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 98–99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 17 d. liudytojas T. M. nurodė, kad 2025 m. kovo 29 d. jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbiami). Šalia jo tame pačiame daugiabutyje gyvena jo krikšto tėtis R. K.. Tą dieną, žino, kad pas R. K. namuose buvo atvykusi D. B., J. B., A. B. ir D. V. Suprato, kad jie visi vartoja alkoholį. Visus nurodytus asmenis pažįsta, kadangi visi yra vietiniai, kilę iš to paties kaimo. Žino, kad D. B. su vyru J. B. ir A. B. gyvena (duomenys neskelbiami), į (duomenys neskelbiami) kaimą kartais atvyksta pas savo mamą ir pavartoti alkoholio. Nurodytą dieną pats jokio alkoholio nevartojo. Tos dienos vakare, tiksliai laiko negali nurodyti, jis nuėjo pas savo krikšto tėtį R. K. į namus, kur buvo minėti asmenys. Matė, kad visi minėti asmenys vartoja alkoholinius gėrimus ir visi buvo gan stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Kiek pamena, vienintelis J. B. tame bute jau miegojo. Jam būnant R. K. bute, jie su D. B. išsikalbėjo ir ji jo (T. M.) paprašė, kad jis savo automobiliu „VW Bora“ parvežtų ją, jos vyrą J. ir jos brolį A. B. į (duomenys neskelbiami). Jis sutiko juos parvežti. Maždaug apie 19–20 val., jis (T. M.) savo minėtu automobiliu jau laukė prie R. K. namų, kad parvežtų D. B., J. B. ir A. B.. Jam sėdint automobilyje, į galines keleivio vietas įlipo ir atsisėdo D. B. ir A. B., į priekinę keleivio vietą įlipo D. V.. Nesuprato, kodėl ir D. V. įlipo į jo automobilį, tačiau jis jo nieko neklausinėjo. J. B. su jais nevažiavo, kiek suprato, pasiliko miegoti R. K. namuose. Važiuojant automobiliu, D. V. jo (T. M.) paklausė, ar negalėtų jo (D. V.) pavežti iki (duomenys neskelbiami) kaimo. Nurodė jam (D. V.), kad gali jį pavežti. Važiuojant nei D. V., nei A. B. nekalbėjo, kad vyksta kažkam kažką padaryti. Atvykus į (duomenys neskelbiami) kaimą, D. V. jam (T. M.) pasakė, kur sustoti. Sustojo prie kažkokio pastato, aikštelėje, neatrodė, kad ten yra gyvenamasis namas, atrodė kaip kažkoks komercinis pastatas. Tuomet, jam (T. M.) sustojus, D. V., A. B. ir D. B. iš jo automobilio išlipo ir nuėjo kažkur prie to pastato už kampo. D. V. su savimi visur vežiojasi šuniuką, tačiau tuo metu, kai išlipo iš jo automobilio, jis savo šunį paliko jo automobilyje, jo niekur nesinešė. Jis (T. M.) pats iš automobilio nelipo. Kol sėdėjo automobilyje, jis negirdėjo jokių šauksmų, konflikto garsų. Jam laukiant automobilyje, maždaug po 10 min. į automobilį grįžo D. V., A. B. ir D. B.. Visi minėti asmenys susėdę į automobilį nieko nesakė, tik visi labai juokėsi. Apie tai, ar kažkas įvyko, jis (T. M.) jų nieko neklausinėjo. Tuomet pirma į namus parvežė D. V., o vėliau ir A. B. su D. B. į (duomenys neskelbiami). Važiuojant automobilyje jam (T. M.) niekas apie jokį konfliktą nepasakojo (1 t., b. l. 121–122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 11 d. liudytoja D. B. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbiami). Dažnai į (duomenys neskelbiami)., atvyksta pas savo mamą į svečius. 2025 m. kovo 29 d. ryte su savo vyru J. B. ir savo broliu A. B. atvyko pas mamą į namus. Pas mamą į svečius atvyko išgerti alkoholio. Maždaug nuo ryto, kiek pamena nuo 11 val., ji su savo vyru J. B. ir broliu A. B. nuėjo pas R. K., kuris gyvena tame pačiame name, kaip ir jos mama, tačiau kitame bute. Pas R. K. maždaug nuo 11 val. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo su R. K., vyru J. B. ir broliu A. B.. Visi kartu išgėrė daug alkoholio, tiksliai nepasakys kiek, tačiau gėrė degtinę. Jiems vartojant alkoholį, vėliau, tiksliai nepasakys kada, prie jų prisijungė ir D. V.. Kiek jai žinoma, D. V. gyvena tame pačiame kaime, t. y. (duomenys neskelbiami) kaime, tačiau prie jos (D. B.) mamos namų yra D. V. darbovietė, kur jis gamina kubilus. Jiems visiems vartojant alkoholį, niekas nekonfliktavo, nieko nekalbėjo, kad kažkam kažką padarys, tik pamena, kad minėti vyrai kalbėjo apie M. D., kuris yra J. B. ir D. V. pažįstamas, ir kad jį (M. D.) kažkas prieš pora savaičių sušaudė. Vėliau, vakare, tikslaus laiko ji nepamena, ji paprašė mamos blaivaus kaimyno T. M., kad ją parvežtų namo į (duomenys neskelbiami). Jis sutiko ją parvežti. Atvykus T., ji (D. B.), D. V. ir A. B. susėdo į T. automobilį. Kodėl D. ir A. važiavo su ja, ji negali atsakyti, nepamena. Tiksliai pamena, kad J. B. su jais automobiliu nevažiavo, jis pasiliko miegoti pas R. K., kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir jau miegojo, dėl to ji jo ir nežadino. Nuo išgerto alkoholio buvo stipriai apsvaigusi, jai sunku prisiminti įvykio aplinkybes nuo tada, kai išvyko iš R. K. namų. Jiems, t. y. jai (D. B.), A. ir D., važiuojant automobiliu ji negirdėjo ar D. su A. tarėsi kažkur važiuoti, mano, buvo prisnūdusi. Ar jie kažkur su minėtais asmenimis buvo nuvykę, negali atsakyti, kaip ir minėjo jai sunku atsiminti įvykio aplinkybes. Pamena tik, kad kažkur buvo, kad matė savo buvusią kaimynę L. (pavardės nežino), kuri kiek žino, šiuo metu gyvena V. K. name, (duomenys neskelbiami) k., tikslesnio adreso nežino. Jai žinoma, kad nuo jos mamos namų iki V. K. namų yra apie 3 km atstumas. Taip pat nurodo, kad ji asmeniškai V. K. nepažįsta, tik žino tokį asmenį. Taip pat gali pridurti, kad turi dar vieną brolį E. B., kuris gyvena (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami)., jau nebuvo apie vienerius metus. Kelios dienos po įvykio, kai sužinojo, kad V. K. buvo sumuštas, A. ir D. pasakojo, kad buvo pas V. K. namuose pasikalbėti dėl jau minėto M. D. sušaudymo, tačiau iš kalbos suprato, kad viskas pasibaigė muštynėmis (1 t., b. l. 116–117).

Iš 2025 m. kovo 29 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenų ataskaitos matyti, kad 2025 m. kovo 29 d. 22.33 val. iš (duomenys neskelbiami) slaugytojos gautas pranešimas, kad Greitoji medicinos pagalba (GMP) 21.44 val. iš (duomenys neskelbiami), atvežė V. K., kuriam diagnozuota dilbio žaizda. Aplinkybės – sumušė pažįstami. Girtumas nenustatytas. 2025 m. kovo 30 d. į įvykio vietą vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. G. ir tyrėjas K. P., kuriems V. K. paaiškino, kad 2025 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. namuose, iš matymo pažįstamas asmuo su draugu sumušė neblaivų (2,37 prom.) V. K. Nukentėjusysis dėl dilbio žaizdos po medikų apžiūros (duomenys neskelbiami) išleistas gydytis ambulatoriškai. Atlikta asmens (V. K.) apžiūra (1 t., b. l. 12–16).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo K. P. 2025 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. kovo 30 d. 1.02 val. iš OVS gautas pranešimas, kad „2025 m. kovo 29 d. 22.34 val. iš (duomenys neskelbiami) slaugytojos gautas pranešimas, kad GMP 21.44 val. iš (duomenys neskelbiami), atvežė V. K., gimusį (duomenys neskelbiami), kuriam diagnozuota dilbio žaizda. Aplinkybės – sumušė pažįstami. Girtumas nenustatytas“. 2025 m. kovo 30 d. 01.29 val. atvykus (duomenys neskelbiami), juos pasitiko V. K., alkotesteriu Alcotest 7510, ARRK-0090, patikros Nr. 2216443, testo Nr. 3131, pūtimo data 2025 m. kovo 30 d., pūtimo laikas 1.21 val., nustatytas 2,37 promilių girtumas. V. K. paaiškino, kad būnant savo bute pro atidarytą langą į butą iš matymo pažįstamas asmuo D. (pavardės nežino, minėjo, kad (duomenys neskelbiami). gamina kubilus) pateko į butą kartu su draugu, kurio nepažįsta, užsipuolė jį ir daugiau nei 10 smūgių sudavė į galvą. Po suduotų smūgių, paėmęs nuo stalo stiklinį stalviršį, trenkė į galvą, sudužus stiklui, buvo sužalota ranka. Įvykio vietoje V. K. neapklaustas dėl girtumo. Įvykio vieta apžiūrėta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 8–11).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad atvykus (duomenys neskelbiami), matomas mūrinis gyvenamasis namas, kairėje pusėje matomas takelis, vedantis į šio namo 2 butą, priėjus matomos rudos spalvos medinės lauko durys. Įėjus pro lauko duris matomas koridorius, kairėje pusėje matomos rudos spalvos medinės virtuvės durys, įėjus į virtuvę matoma buitinė technika, komoda, priešais – baltos medinės miegamojo durys. Įėjus į miegamojo kambarį priekyje matomas stiklinio stalo metalinis rėmas, dešinėje pusėje matoma lova, ant lovos ir šalia jos matomos juodos stiklo šukės, kairėje pusėje matomas baltos spalvos plastikinis langas be įsilaužimo žymių. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 17–28).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad ant V. K. matomi daugybiniai sužalojimai galvos srityje, stebima žaizda ant dešinės rankos dilbio, matomas sužalojimas ant kairės kojos čiurnos (1 t., b. l. 29–36).

Iš V. K. 2025 m. balandžio 4 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. K. prašo įstatymo nustatyta tvarka surasti ir nubausti kaltus asmenis, kurie 2025 m. kovo 29 d. apie 20 val. (duomenys neskelbiami), namuose (iš matymo pažįstamas asmuo su draugu) jį sumušė (1 t., b. l. 76–83).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. balandžio 4 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11772-25 matyti, kad 2025 m. kovo 29 d. apie 20 val. (duomenys neskelbiami), namuose nepažįstamas asmuo sumušė neblaivų V. K., gimusį (duomenys neskelbiami), kuriam nustatytas 2,37 promilių girtumas. Nukentėjusysis V. K. medicininės pagalbos suteikimui buvo pristatytas į (duomenys neskelbiami). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–4).

Iš V. K. 2025 m. gegužės 5 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. K. prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti A. B., gimusį (duomenys neskelbiami), ir D. V., gimusį (duomenys neskelbiami), kurie 2025 m. kovo 29 d. apie 20 val., įsibrovė į jo namus, esančius (duomenys neskelbiami), t. y. be V. K. leidimo įlipo į namo vidų per uždarytą, nerakintą miegamojo kambario langą ir jį sumušė. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės r. PK Veiklos skyriaus viršininkės rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 5-7, 95).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. – 2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima skaitmeninė vaizdo ir garso įrašo kopija „PSS-20250330-011615UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 10 m. 19 s. Įrašui prasidėjus, matomas vaizdas ir girdimas garsas. Prasidėjus įrašui, matoma kaip V. K., vilkintis raudonos spalvos džemperiu, stovi prie durų ir netrukus išeina į lauką. Pareigūnui paklausus V. K., kas jam nutiko, V. K. atsako: „vienu žodžiu, einam dar netgi į trobą aš tau parodysiu“. Pareigūnas paprašo viską papasakoti ir V. K. stovėdamas lauke sako: „nu iš niekur nieka, iš lempas dun dun dun į adarą langą, nu į pist sakau kas yra, pradėja laipiot per langą, vienu žodžiu karoče, pradėjo spardyt, nu kaip užlipa viens, sakau atstovėsiu, man tai pochui atstovėsiu, tas davai D. lipk, antras įlipa, sakau matau prieš du neatstovėsiu, nu ir gerai sakau ramiai pabūsiu, atsisėdu į lovą ir saka nu ir ramiai būk. Serijom paleida, viens laika, kits sparda, kūrva nuo stala pasiemi stiklini toki stalvirši tai kai nepisa nachui kūrva per galvą, nu tai šit prašom šešios siūlės į panašiai, bet kojas supistas, sprandas supistas nachui, viskas ausis supista“. Pareigūnas paklausia, ar V. K. juos pažįsta, V. K. atsako: „vieną kaip iš matymo, nes esam vieną dieną esam sėdėję, gėrę supranti su juo, bet dėl ko čia buvo nesupratau nieka, nieka net nerašyčiau, nieka net nesakyčiau, bet jeigu pasakytų už ką. Už nieką vapšie, už dyką, nieka nesupratau“. Patikrinamas V. K. neblaivumas (nustatytas 2,37 prom. girtumas). Toliau pareigūnas paklausia, kur dabar buvo V. K.. V. K. atsako, kad buvo pas kaimynus ir nurodo: „kad bled aš negaliu eit į lovą gultis, nes sako jei ta prasme atvažiuos policija, tegul užfiksuoj kaip atrodo supranti kaip yra“. Pareigūnas paklausia V. K.: „pas tavęs davažiavims tik viens ane?“. V. K.: „ne“, ranka parodo aikštelę, per kur reikia atvažiuoti į jo namus. Pareigūnas mobiliuoju telefonu nufotografuoja, užfiksuoja įvykio vietą. Fiksuojant įvykio vietą, pareigūnui priėjus prie namo, kuriame įvyko konfliktas, durų, šalia durų matomas langas, kuris pradarytas (atverstas į viršų). Langas iš vidaus užtrauktas užuolaida. Pareigūnai kartu su V. K. per rudos spalvos duris užeina į gyvenamąsias patalpas. Priėjus prie gyvenamojo buto kambario pareigūnas paklausia V. K.: „ar viskas ten vyko?“ ir parodo pirštu į kambarį. V. K. atsako: „jo kambarį, pamatysi kaip įeisi“. Pareigūnui įėjus į nurodytą kambarį (kuriame pagal V. K. vyko visas konfliktas), ant kambaryje esančios sofos matomos galimai stiklo šukės, kurios yra ant sofos, grindų. Pareigūnui viską užfiksavus mobiliuoju telefonu, jis sako: „tai dabar tos visos šukės ane“. V. K.: „taip tiesiai šviesiai tas....“. Pareigūnas: „o pro kur sakei įlipo?“. V. K.: „va per šitą langą (rodo pirštu) buvo atdaras paskui uždariau“. Pareigūnas: „tai buvai palikęs?“. V. K.: „nu buvo atdaras (dalies, ką sako, nepavyksta suprasti) palieku atdarą langą. Per tą langą buvo įlipę nei aš jiem atidariau nieka patys įsiverži“. Pareigūnas: „buvo paliktas pravirs langs“. V. K.: „taip, buvo atidarytas langas“. Pareigūnas: „įlipa kiek asmenų?“. V. K.: „buvo du. Trečias asmuo tai vapšie čia buvo dar kažkokia boba“. Pareigūnas: „o ji darė kažką?“. V. K.: „boba ne, tai dviese kas, viens įlipa kaip sakau, įlipa, atbuls atsistojau supranti, jis atsistoja su savo (nepavyksta suprasti, ką pasako), aš čia stoviu bled (ranka parodo į vietą), pisa kad eina davai link, mato, kad nepaim, tiesiog tiesiog mato, kad nepaims bled, antras įlipa, pizdų sakau nachui taip sakau pabūsiu ramiai, atsisėsiu (parodo kaip atsisėda ant sofos), nu į pabūk ramiai , nu į prasidėjo serijos bled, viens sprandą laiko kits spardo. A sako tas, taip pasiemi nuo to stalo, bet ne nuo ten tas čionai, pasiemi nachui tusss ( rodo veiksmą kaip trenkė) nachui per gatvą, jeigu nesidengčiau, nežinau kuom būtų baigęsi. Per langą pradėja šokt atgal į va kaimynai pradėja šaukti kad kviesim policiją žinai. Nes jeigu ne kaimynai aš neįsivaizduoju kaip čia būtų viskas pasibaigę“. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 51–54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad V. K. nustatyta kirstinė žaizda dešiniame dilbyje. V. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. V. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš GMP personalui suteikiant jam medicininę pagalbą 2025 m. kovo 29 d., kontaktuojant su aštriu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku nėra atmetama. V. K. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuvimui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. V. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo, nustatyto V. K., padarymo metu, įprastomis sąlygomis (nesant skausmą nuslopinančių veiksnių) yra jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 49–50).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso ir vaizdo įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-56/2013, 2K-122/2013, 2K-421/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis buvo labai neblaivus, alkoholį vartojo dar kelias dienas prieš įvykį, su kaltinamuoju nuvyko į įvykio vietą ir kažkuris iš jų, t. y. D. ar jis pats, pabarškino į nukentėjusiojo buto langą. Langas buvo užleistas užuolaida ir po pabeldimo į langą nukentėjusysis nuo lango nutraukė užuolaidą. Nukentėjusysis jiems į jo butą įeiti neleido, jie tai su D. V. padarė savavališkai, be V. K. leidimo. Tiksliai nepamena, ar jis (A. B.), ar D. atidarė buto langą. Nukentėjusysis buvo suirzęs vien pamatęs D. V., tačiau jie vis tiek su D. V. į jo patalpas, jam neleidus, pateko. Kaltinamasis D. V. savo kaltės iš esmės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į nukentėjusiojo butą įlipo pro langą be nukentėjusiojo leidimo, tačiau tą darė, norėdamas išskirti konfliktuojančius ir besimušančius kaltinamąjį A. B. ir nukentėjusįjį V. K.. Jis pro langą įlipo ne tam, kad muštų, o greičiau tam, kad išskirtų, nes akivaizdžiai jėgos nebuvo lygios. Iš buto jis išlipo pro langą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Kaltinamasis A. B., kaip jau minėta, savo kaltės neteisėtai, prieš savininko nukentėjusiojo valią įsibrovus į nukentėjusiojo gyvenamąjį butą, neginčija. Kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl neteisėto įsibrovimo į nukentėjusiojo gyvenamąjį butą neigia, nurodydamas, jog jis į nukentėjusiojo butą įlipo per jo langą, tik norėdamas išskirti du konfliktuojančius asmenis A. B. ir V. K. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis D. V. šią versiją iškėlė tik teisme, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. V. paaiškinimus, neigiant neteisėtą įsibrovimą į nukentėjusiojo gyvenamąjį butą, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, šią jo versiją paneigia byloje ištirtų ir teismo įvertintų BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įrodymų visuma.

Kaltinamojo D. V. parodymai neatitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo A. B. parodymų, taip pat kitų byloje esančių įrodymų turinio, kurie sutampa tarpusavyje, ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo parodymus, kad jis į nukentėjusiojo butą pateko pro langą, norėdamas išskirti sukonfliktavusius A. B. ir V. K., priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šio važiavimo pas nukentėjusįjį iniciatorius buvo pats kaltinamasis D. V., A. B. nukentėjusiojo nepažinojo ir D. V. vyko pas nukentėjusįjį, norėdamas su nukentėjusiuoju išsiaiškinti kito įvykio aplinkybes. Dėl to kaltinamojo versija, neigiant neteisėtą įsibrovimą į nukentėjusiojo gyvenamąjį butą, yra nelogiška ir neįtikima. Dėl šių priežasčių kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamojo parodymus paneigia esminėse detalėse nuoseklūs nukentėjusiojo V. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad įvykio vakarą išgirdęs triukšmą, atitraukė užuolaidą. Langas nebuvo užrakintas, jis buvo tik pristumtas ir nuo trankymo buvo nepilnai prasidaręs. Tuo metu A. įlipo pro langą ir prasidėjo konfliktas, apsižodžiavo. Iš pradžių A. nedrįso artintis prie jo (V. K.), arti nebuvo priėjęs. Tada pro langą įlipo D. Pamatęs, kad jie yra dviese, jis (V. K.) pasakė: „Jūs dviese, šį kartą pabūsiu ramus“, atsisėdo ir užsidengė. Po to prasidėjo smurtas. Nei A., nei D. į butą neleido. Jei būtų leidęs, būtų atrakinęs duris, o ne pro langą būtų kvietęs į svečius užeiti. Kai D. įlipo pro langą, jis (V. K.) atsisėdo, nes jie stovėjo atskirai: A. stovėjo prie sekcijos, o jis (V. K.) prie lovos kampo. Iki tol, kol D. neįlipo, nieko nevyko, buvo tik apsižodžiavimas, bet kai D. įlipo, tada viskas ir prasidėjo. Taigi, nukentėjusysis paaiškino, kad smurtas jo atžvilgiu prasidėjo tik po to, kai abu kaltinamieji buvo jau įlipę į jo butą pro langą, be to, kai jis buvo spardomas, buvo parvirtęs ant lovos, taigi, nesuprantama, apie kokį bandymą išskirti parvirtusį nukentėjusįjį ir jį mušantį kaltinamąjį, nurodo kaltinamasis D. V. Tokius nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. – 2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo paaiškinimai policijos pareigūnams apie įvykį ir iš esmės analogiškai jiems nurodytos aplinkybės, kad būtent po to, kai abu kaltinamieji pateko į jo butą pro langą, prasidėjo smurtas jo atžvilgiu. Kaltinamasis A. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo bute buvo kartu su kaltinamuoju D. V. ir apie tai, kad kaltinamasis D. V. bandė jį ir nukentėjusįjį išskirti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme nenurodė. Teismas nenustatė aplinkybių ir neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis A. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį D. V. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis byloje net nepareiškė civilinio ieškinio, taigi ir tai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sustiprina teismo vidinį įsitikinimą jo parodymų patikimumu.

Taigi, byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo butą pro langą pateko be buto savininko nukentėjusiojo leidimo, t. y. neturint jokio teisėto pagrindo. Nagrinėjamu atveju tai, kad langas buvo neužstumtas/neuždarytas, o tik pridarytas/privertas kaltinamųjų veiksmų kvalifikacijos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nekeičia, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju įsibraunama gali būti įvairiais būdais, t. y. įsibrovimas gali būti atviras ir neprireikiant įveikti techninių kliūčių, svarbiausia, kad į butą būtų patenkama tam neturint teisėto pagrindo, kas nagrinėjamu atveju šioje byloje ir nustatyta.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis rodo, kad kaltinamieji, atlikdami neteisėtus veiksmus, suvokė, kad jie neteisėtai prieš nukentėjusiojo valią įsibrauna į nukentėjusiojo butą, ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų neabejotinai konstatuoti, jog kaltinamieji A. B. ir D. V. tyčia atvirai, neteisėtai, prieš nukentėjusiojo valią įsibrovė į svetimą nukentėjusiojo gyvenamąjį butą. Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis buvo labai neblaivus, alkoholį vartojo dar kelias dienas prieš įvykį, kai per langą jis pateko į nukentėjusiojo butą, viskas įvyko labai greitai, jis vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, vėliau, paėmęs kažkokį daiktą, galėjo būti ir stiklinis stalviršis, jį metė į nukentėjusįjį ir po to jis per atidarytą langą iššoko į lauką ir nubėgo į automobilį. Kaltinamajam A. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš dalies kaltinamojo D. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) 2025 m. kovo 29 d. duomenų ataskaitos, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo K. P. 2025 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1, V. K. 2025 m. balandžio 4 d. protokolo-pareiškimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. balandžio 4 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11772-25, V. K. 2025 m. gegužės 5 d. protokolo-pareiškimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. – 2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbiami) duomenys. Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. tyčia ne mažiau 10 kartų rankomis trenkė bei kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po to stikliniu stalviršiu trenkė nukentėjusiajam V. K. į galvą, padarant jam kirstinę žaizdą dešiniajame dilbyje ir taip sukėlė V. K. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo A. B. padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad A. B. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad A. B. 2025 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbiami), namuose tyčia ne mažiau 10 kartų rankomis trenkė bei kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po to stikliniu stalviršiu trenkė nukentėjusiajam V. K. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. kirstinę žaizdą dešiniajame dilbyje, t. y. smurtaudamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – D. V. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. šiuo metu yra dirbantis (2 t., b. l. 15–16), baustas administracine tvarka, didžiosios dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 1–14), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas už teisės pažeidimus užsienyje (1 t., b. l. 172–191). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. D. V. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamojo D. V. padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – A. B. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas: žmogaus sveikatai ir asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 156–158), administracine tvarka baustas, apie dalies paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (1 t., b. l. 154–155), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 152–153). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmes, t. y. A. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei 65,24 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas), o už BK 165 straipsnio 1 dalį numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas A. B. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, t. y. prie 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridėtina 4 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir A. B. paskirtina subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei 65,24 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. B. padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. B. dėl V. K. gydymo patirtą turtinę žalą – 65,24 Eur (1 t., b. l. 60–72). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 21 d. teisiamajame posėdyje teisėjos žodine nutartimi nutarta civilinę ieškovę Šiaulių teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa (2 t., b. l. 92-96). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. žalos civilinei ieškovei nėra atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis A. B. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo A. B. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerija, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. B.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 65,24 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (1 t., b. l. 168–171).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (1 t., b. l. 148–151).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei 65,24 Eur turtinę žalą.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas A. B. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, t. y. prie 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridėti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir A. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei 65,24 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, 72², 72⁵ straipsniais, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 65,24 Eur (šešiasdešimt penkis eurus dvidešimt keturis centus) turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.