Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3796-836/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-25
Bylos Nr.
1-3796-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41867-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
J. K.
Advokatai
Antanas Jarašius, Kristina Palienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3796-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41867-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,kaltinamajai J. K., jos gynėjai advokatei Kristinai Palienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K., 2024 m. spalio 24 d., apie 15:50 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100, patikros sertifikato numeris Nr. 2194645, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2,86 ‰ (promilės) neblaivumas.

Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. spalio 24 d., nedirbo, bet buvo klinikoje. Buvo šiek tiek liūdna ir išgėrė trauktinės. Labai gailisi, kad sėdo į mašiną, kurią turėjo perstatyti. Iš Didžiosios gatvės mašina važiavo į Liaudies gatvę. Policijos pareigūnai sustabdė Josvainių gatvėje. Vairavo jai priklausantį automobilį. Kai sėdo vairuoti, nesijautė apsvaigusi. Turi tris nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini). Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduoti sutinka tėtis. Santykiai su tėčiu draugiški, šilti. Tėtis gali daryti įtaką, nes jai svarbi jo nuomonė. Supranta, kad turi priklausomybę ir reikia pagalbos. Buvo užsirašiusi į priklausomybės centro motyvacinę programą. Automobilį įsigijo 2006 m., automobilis jai asmeniškai brangus, kelia sentimentus, todėl norėtų, kad automobilis būtų grąžintas. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes reikia vaikus nuvežti į mokyklą, į darželį.

Pretendentas į laiduotojus P. Š. prašė atleisti dukrą J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Garantuoja, kad J. susitvarkys, nes ji yra stipri. Bendrauja su dukra, pasiskambina vienas kitam, per visas šventes būna kartu. Mano, kad J. svarbi jo nuomonė, ji įsiklauso, ką sako. Jis pats alkoholio nevartoja, tik per šventes simboliškai išgeria. Jis pensininkas, dar šiek tiek dirba, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka žodine pastaba.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2024 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-10-24 apie 15.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, sustabdytas automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo J. K. gim. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, alkotesterio pagalba pirmu patikrinimu 15.55 val., vairuotojai nustatytas 3.00 prom., neblaivumas, antru patikrinimu 16.13 val., nustatytas 2,86 prom., neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštele adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, bei automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas kaltinamosios vairuotas automobilis ir automobilio registracijos liudijimas (1 t., b. l. 9-18).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. K. (1 t., b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW X3, pagaminto 2004 m., vidutinė rinkos vertė yra 4 280 Eur su PVM (1 t., b. l. 28).

Alkotesteriu kaltinamajai J. K. 2024 m. spalio 24 d. 15.55 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas, 16.13 val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 19-21).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti J. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (1 t., b. l. 22).

Liudytojas J. M. parodė, kad dirbant savo pamainoje kartu su tyrėja A. A., patruliuojant Kėdainių mieste, pastebėjo Josvainių gatvėje juodos spalvos BMW automobilį, kurio vairuotoja galimai galėjo būti neblaivi. Pradėjo BMW automobilį stabdyti, įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilis BMW valst. Nr. GCA 074, sustojo Josvainių g. ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Išlipęs iš tarnybinio automobilio pasiėmė bekontaktį alkotesterį ir patikrinęs BMW automobilio vairuotojos dokumentus, davė pusti, užsidegė „X’’ raudona lemputė, todėl iš tarnybinio automobilio buvo paimtas alkotesteris, pirmu patikrinimu 15.55 val., vairuotojai nustatytas 3.00 prom., neblaivumas, antru patikrinimu 16.13 val., nustatytas 2,86 prom., neblaivumas. Nustatyta, kad automobilį vairavo savininkė J. K. gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje ji buvo viena. Automobilis BMW nugabentas į saugojimo aikštele adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 40-42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. K. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji, 2024 m. spalio 24 d., apie 15:50 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100, patikros sertifikato numeris Nr. 2194645, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2,86 ‰ (promilės) neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Jai alkotesteriu nustatyto girtumo neginčijo. Kaltinamosios vairavimo neblaiviai padarymo faktą patvirtina alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas kaltinamajai nustatytas neblaivumas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo parodymai, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamoji J. K. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją tėvo P. Š. atsakomybei (1 t., b. l. 101).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Ji neteista (1 t., b. l. 71), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 73-75), dirba (1 t., b. l. 77), turi tris nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 68), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė (1 t., b. l. 82). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Ji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir, kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Byloje yra pateiktas kaltinamosios tėvo P. Š. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 141). P. Š. neteistas, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus baustas žodine pastaba (1 t., b. l. 143), jis pensininkas. Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad prašo atiduoti J. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad jų ryšys stiprus, jis gali daryti jai teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs P. Š. kaip laiduotoją, charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamąja, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį, tai, kad laiduotojas pensininkas), perduodant ją P. Š. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam – 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Taigi, J. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-599/2012, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Kadangi kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, todėl kaltinamajai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus už šiurkščius nusižengimus nebausta, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas minimaliam terminui – 1 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo, t. y. 2024 m. spalio 25 d.

Prokurorė prašo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji J. K. ir jos gynėja advokatė Kristina Palienė prašo automobilio nekonfiskuoti, kadangi automobilis kaltinamajai asmeniškai labai brangus, kelia sentimentus, nurodė, jog reali automobilio vertė yra 617 Eur, kadangi suplanuoti remonto darbai sudaro 2 846 Eur (1 t., b. l. 133), todėl norėtų, kad automobilis būtų grąžintas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taip pat dėl jos taikymo sprendžiama ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės kaltinamoji nebūtų galėjusi vairuoti būdama neblaivi, taigi, nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nusikalstamai veikai daryti kaltinamoji panaudojo automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jos vardu ir priklauso kaltinamajai (1 t., b. l. 27). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW X3, pagaminto 2004 m., vidutinė rinkos vertė yra 4 280 Eur su PVM, nors kaltinamosios gynėja nurodė, jog reali automobilio vertė yra 617 Eur, kadangi suplanuoti remonto darbai sudaro 2 846 Eur. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltinamojo sentimentai turtui, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas, įvertinus ir jo vertę, būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Taigi, šioje byloje kaltinamosios vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 59-63), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokurorės 2024 m. spalio 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 29-35), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) J. K. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad perdavus bylą į teismą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, buvo parinktas kaltinamąją ginti advokatas Antanas Jarašius. Byloje pateikta pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 62,50 Eur priteisimo (1 t., b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamosios pageidavimu - kaltinamajai gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamosios nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduoju paskiriant P. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jos vardu registruotą automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti J. K., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui P. Š., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Prokurorės 2024 m. spalio 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. vardu registruotam automobiliui BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) J. K. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė