Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“, prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-276-798/2021 (turėtų būti Nr. eB2-4205-560/2020), kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-276-798/2021 (turėtų būti Nr. eB2-4205-560/2020) ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, kuriomis BUAB „Abastas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla, o nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bankroto vizija“. 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Abastas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažino bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. BUAB „Abastas“ bankrotas tyčiniu buvo pripažintas nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“ pareiškimo pagrindu. Buvusios nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“ nurodytų aplinkybių visumoje buvo nustatyta, kad BUAB „Abastas“ 2015 m. balandžio 27 d. turėjo mokestinių nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) (tuo metu nepriemoka sudarė 5 933,33 Eur). Įmonė taip pat turėjo ir nekilnojamojo turto, kurį (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi perleido uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“. Tuometinė nemokumo administratorė laikėsi pozicijos, kad šis sandoris lėmė įmonės nemokumą, nes juo buvo pašalintas vienintelis likvidus įmonės turtas. Tačiau pareiškėjos vertinimu, buvusi nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“ neperteikė visos reikšmingos informacijos. Pirkimo - pardavimo sutarties vertė buvo 750 000 Eur (daugiau nei rinkos vertė), o iš sandorio gauti pinigai buvo paskirstyti sekančiai: 1) 336 145,85 Eur buvo įskaityti UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (tokią sumą sudarė BUAB „Abastas“ skola); 2) 304 574,83 Eur buvo pervesta akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ (jai BUAB „Abastas“ taip pat buvo skolinga kaip hipotekos kreditorei); 3) 108 370,17 Eur pervesta BUAB „Abastas“. Pripažįstant BUAB „Abastas“ bankrotą tyčiniu vertinta, kad šiuo sandoriu ir jo pagrindu atliekamais pinigų pervedimais buvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eilė, kadangi pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su pirmumo teisę turinčia kreditore – VMI. Tačiau teisme nebuvo vertinta, kad reali VMI kreditorinių reikalavimų suma dar iki bankroto pripažinimo tyčiniu buvo keletą kartų mažinama. Be to, nors buvusi nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“ teigė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo fiktyvus sandoris, siekiant panaikinti vienintelį įmonės likvidų turtą, kas sudarė pagrindą tyčiniam bankrotui įtarti, tačiau, pareiškėjos vertinimu, toks sandoris galėtų būti vertintinas ir kaip įmonės siekiu išlikti mokiai ir tęsti savo veiklą. Pirkimo – pardavimo sutartimi siekta paskirstyti įsipareigojimus, kai artėjo terminas atsiskaityti su kreditore AB „Šiaulių bankas“. Įmonei tuo metu tai atrodė vienintelis kelias finansiniams sunkumams išvengti, kadangi ne tik kad buvo padengti dideli įsipareigojimai (skolos), bet kartu, nekilnojamą turtą pardavus brangiau nei rinkos kaina, įmonei atiteko 108 370,17 Eur.