- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- A-494-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01072-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 96-9; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 2S-644; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2018 m. sausio 12 d. atvykęs į Lukiškių TI-K negavo pietų ir nebuvo apžiūrėtas medikų. Nors pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d., 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 15 d. teikė prašymus, tačiau taip pat jam nebuvo sudarytos galimybės nueiti pas medikus. Pareiškėjui 2017 m. lapkričio 17 d. atvykus į Lukiškių TI-K, iš jo buvo paimtas stalinis laikrodis su prie jo pridėtu garso grotuvu, televizorius ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai. Lukiškių TI-K šiuos daiktus padėjo saugoti į sandėlį. Iš pareiškėjo taip pat buvo paimti ir medikamentai, nors jis turėjo teisę juos turėti. Pareiškėjas buvo laikytas 8 poste nesilaikant Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos 13 punkte nustatytų reikalavimų. Minėtame poste pareiškėjas buvo laikomas vienas, nors buvo ir kartu atvykusių pažįstamų kalinamų asmenų. Kameroje Nr. 104 nebuvo įrengtas aliarmo (iškvietimo mygtukas), vėliau jis buvo įrengtas, tačiau nepajungtas. Kameroje nebuvo radijo taško, elektros jungiklio, naktinio ir dieninio apšvietimo jungiklių, dėl to nebuvo laikomasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8–16.11 papunkčiuose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte ir 73¹.2 papunktyje nustatytų reikalavimų. Kameroje neužsidarydavo orlaidė, dėl to būdavo šalta, pūtė vėjas. Laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos apsipirkti parduotuvėje ne grafike nustatytomis dienomis dėl nenumatytų aplinkybių, o 2018 m. sausio 17 d. – ir pagal grafiką. Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. pareiškėjui užsakė psichiatro apžiūrą, tačiau ši apžiūra neatlikta. Lukiškių TI-K taip pat užsakė pareiškėjui gydytojų gastroenterologo, kardiologo ir angiochirurgo apžiūrą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad minėtos apžiūros būtų atliktos. Nors pareiškėjui 2017 m. spalio 12 d. buvo atliktas sveikatos tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), tačiau po šio tyrimo Lukiškių TI-K nesiėmė jokių rekomenduotinų kitų veiksmų. Lukiškių TI-K 2017 m. iš jo atėmė medikamentus ir „ličio“ sagą, kurių iki šiol neatgavo. Nors pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio mėn. keletą kartų atliko nuobaudas, tačiau Lukiškių TI-K atsisakė jam pateikti šių nuobaudų skyrimo faktinius įrodymus.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą parengti jam atitinkamų dokumentų kopijas, kad jas galėtų pateikti teismui, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, kadangi nebuvo apmokėta už minėtų kopijų parengimą. Vėliau net sumokėjus už paslaugą, pareiškėjas dokumentų kopijų negavo, tokiu būdu jam buvo užkirstas kelias laiku paduoti skundą teismui. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. įteikė prašymą dėl pinigų išsiuntimo ir prašymą dėl susitikimo asmeniniais klausimais Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui ir pareiškimą, kurie nebuvo nedelsiant registruojami, nebuvo duota pasirašyti už jų įtraukimą į apskaitą. Prašymai dingo, o pareiškimas buvo užregistruotas pavėluotai. Tokiais savo veiksmais Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui žmogaus garbę ir orumą atitinkančių kalinimo sąlygų, užkirto kelią teisėtiems reikalavimams įgyvendinti, sukėlė didelius nepatogumus bei kitokias kančias ir išgyvenimus. Nors pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644 jo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė Taisyklių 192¹ ir 193 punktų reikalavimus, tačiau nepanaikino Lukiškių TI-K raštų, t. y. kitą skundo dalį išnagrinėjo formaliai ir neobjektyviai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas, atstovaujamas Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 11 d. kreipėsi su pareiškimu dėl nusiskundimų, o Lukiškių TI-K atsakydamas į šį pareiškėjo pareiškimą pateikė išsamų 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677. Minėtas raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 96-5677 pateikiamas pareiškėjo atitinkamame pareiškime (skunduose) nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, šiuo raštu nebuvo nustatyti. Todėl šis ginčijamas Lukiškių TI-K raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
6. Vilniaus PN pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendravo vadovaudamiesi Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07 79 patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse (neteko galios 2019 m. birželio 11 d.) nustatytais pagrindiniais pareigūnų etikos principais. Lukiškių TI-K pareigūnai išklausydavo bei pagal savo kompetenciją ir turimus įgaliojimus suteikdavo asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais buvo pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ateityje.
7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka nustatyti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas papildytame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi su prašymu parengti dokumentinių medžiagų kopijas (174 lapai). Patikrinus pareiškėjo sąskaitą buvo nustatyta, kad trūksta lėšų apmokėti už dokumentinių medžiagų kopijų padarymą. Lukiškių TI-K pareiškėjui išsiuntė 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701, kuriuo informavo, kad vadovaujantis Taisyklių 193 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas; šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka (neteko galio 2018 m. gegužės 1 d.). Taip pat Lukiškių TI-K minėtame rašte nurodė, kad pareiškėjas už prašomų dokumentinės medžiagos kopijų perengimą (174 lapai) turėtų sumokėti 10,44 Eur į Lukiškių TI-K sąskaitą. Terminas apmokėjimo įvykdymui buvo nustatytas iki 2017 m. gruodžio 28 d., atsiunčiant Lukiškių TI-K sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad jeigu sumokėjimo patvirtinimo kvito įstaiga negaus iki nurodyto termino, pateikti dokumentai bus jam grąžinti. 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 96-5701 buvo nurodyta šio rašto apskundimo tvarka ir terminas. Lukiškių TI-K administracija iki 2017 m. gruodžio 28 d. negavusi apmokėjimo kvito už dokumentinės medžiagos kopijų parengimą, grąžino pareiškėjui jo pateiktą dokumentinę medžiagą. Atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 96-5701 turinį, darytina išvada, kad šiame rašte pateiktas pareiškėjo atitinkamame pareiškime (skunduose) nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti. Todėl minėtas raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677 ir 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9 bei Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2S-644, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo teiktus skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677 pareiškėjui buvo išaiškinta, kokiais teisės aktais vadovaujantis 2017 m. lapkričio 17 d. atvykus į Lukiškių TI-K jis negavo pietų, tačiau gavo vakarienę, taip pat išaiškinta daiktų patikrinimo, apskaitymo ir išdavimo tvarka. Nurodyta, kad nuteistieji į kameras skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 52 ir 70 straipsnių nuostatomis. BVK nėra įtvirtinta galimybė patiems kaliniams nuspręsti į kokią kamerą juos paskirti ir (ar) su kuriais asmenimis jie bus laikomi kamerose, todėl pareiškėjo nusiskundimai, kad Lukiškių TI-K su juo kartu nebuvo laikomi pažįstami asmenys, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš minėto ginčijamo rašto turinio, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad kameroje Nr. 104 yra įrengtas prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas, elektros įjungimo (išjungimo) mygtukas. Radijo taškai buvo įrengti Lukiškių TI-K kamerose, tačiau jie buvo nuolat niokojami kamerose kalinamų asmenų. Esant suimtųjų (nuteistųjų) prašymui radijo taškai buvo pakartotinai įrengiami. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog atvykus antrą kartą į Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 2 d. iškvietimo mygtukas jau buvo įrengtas, tačiau neveikė, o tai reiškia, kad sistema buvo suremontuota ir vėl sugadinta. Taip pat aptariamame rašte buvo detaliai išaiškinta teisės pirkti maisto produktus parduotuvėje įgyvendinimo ir dokumentų kopijų darymo tvarka. Pareiškėjas nepateikė teismui priešingų, skundžiame rašte nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškimą buvo atsakyta išsamiai. Lukiškių TI-K motyvuotai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl nėra pagrindo panaikinti šį raštą. Be to, teismo vertinimu, ginčijamas Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 96-5677 yra informacinio pobūdžio, jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl net ir jį panaikinus, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi su prašymu parengti dokumentinių medžiagų kopijas (174 lapai). Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 96-5701 informavo, kad vadovaujantis Taisyklių 193 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas, bet šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka. Buvo nurodyta, kad pareiškėjas už prašomų dokumentinės medžiagos kopijų perengimą (174 lapai) turėtų sumokėti 10,44 Eur į Lukiškių TI-K sąskaitą. Terminas apmokėjimą įvykdyti buvo nustatytas iki 2017 m. gruodžio 28 d., atsiunčiant Lukiškių TI-K sumokėjimą patvirtinantį kvitą, tam, kad būtų padarytos ir pareiškėjui išsiųstos jo prašomos dokumentinės medžiagos kopijos. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad jeigu sumokėjimo patvirtinimo kvito įstaiga negaus iki nurodyto termino, pateikti dokumentai bus jam grąžinti. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 96-9 informavo pareiškėją, kad įstaigos administracijai iki 2017 m. gruodžio 28 d. negavus apmokėjimo kvito už dokumentinės medžiagos kopijų parengimą, grąžinama pareiškėjo pateikta dokumentinė medžiaga. Nors pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 96-5701 teismui neginčijo, tačiau šį raštą neteisėtu pripažino Kalėjimų departamentas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644, konstatavęs, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 21 d. skundo dalis dėl Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų nepadarant jam dokumentų kopijų yra pagrįsta.
13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 96-9, kuris yra prašymo padaryti kopijas nagrinėjimo proceso baigiamasis dokumentas, kuriame paaiškinta, dėl kokių priežasčių dokumentų kopijos nebuvo padarytos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija, įvertinusi, kad pareiškėjas neįvykdė Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 96-5701 nustatytų sąlygų dokumentų kopijoms padaryti, pagrįstai pareiškėjo pateiktus dokumentus grąžino pareiškėjui ir nurodė grąžinimo priežastį, todėl nėra pagrindo panaikinti ir šio rašto. Be to, teismo vertinimu, aptariamas ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, šis raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl net ir jį panaikinus, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms.
14. Teismas pastebėjo, kad Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644 pareiškėjo pateikti argumentai dėl Lukiškių TI-K raštų nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, šio sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami. Kalėjimų departamento prašymu, Lukiškių TI-K pateikė dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis Kalėjimų departamentas nustatė, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 21 d. skundas dėl Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų yra dalinai pagrįstas (dėl nepadarytų dokumentų kopijų). Kalėjimų departamentas nurodė, kad informuos Lukiškių TI-K dėl Taisyklių 192¹ ir 193 punktų reikalavimų pažeidimų bei įpareigos įstaigos administraciją užtikrinti šių teisės aktų vykdymą. Kalėjimų departamentas tokią išvadą padarė patikrinęs pateiktą dokumentinę medžiagą ir faktinius duomenis. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, Kalėjimų departamentas ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai iš dalies buvo pagrįsti, o kai kurios pareiškėjo išdėstytos aplinkybės neatitiko nustatytų faktinių duomenų. Įvertinus 2018 m. vasario 27 d. sprendime Nr. 2S-644 išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad aptariamas Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines, konstatavo kad nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
16. Teismas dėl pareiškėjo teismo posėdyje pateiktų medicinos dokumentų pažymėjo, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne kardomųjų priemonių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl kalinamas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
III.
17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701, 2018 m. spalio 3 d. raštą Nr. 96-9; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2S-644 dalį, kuria jo skundas buvo atmestas; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) išreikalauti iš jo asmens sveikatos istorijos kopijas.
18. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prašo apeliacinės instancijos teismo iš naujo išnagrinėti jo skundo 1–10 punktuose nurodytus argumentus vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad pareiškėjas neginčija Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 96-5701. Pareiškėjas dėl minėto neteisėto Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 96-5701 patyrė 2 Eur turtinę žalą nepagrįstai sumokėjęs mokestį už pinigų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 96-5701 atsisakė pareiškėjui padaryti reikalingų teismui pateikti dokumentų kopijas, pareiškėjas, neturėdamas reikalingų dokumentų originalų ir kopijų, praleido terminą su skundu kreiptis į teismą, dėl ko jo skundą buvo atsisakyta priimti. Kalėjimų departamentas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644 tik ištyrė aplinkybes dėl Lukiškių TI-K atsisakymo padaryti reikalingų dokumentų kopijas, o kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių netyrė. Todėl minėtas Kalėjimų departamento sprendimas yra neteisėtas. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės neištyrė nė vieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, o tik iš esmės perrašė Lukiškių TI-K raštuose nurodytus argumentus. Teismas, net nustatęs, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 96-5701 nepagrįstai atsisakė padaryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas, vis tiek pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo atstovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas). Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir nepagrindė, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pareiškėjo argumentai yra niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją. Šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
V.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677 ir 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9 bei Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2S-644 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nustatė, kad ginčijami Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 96-5677 ir 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. 96-9 bei Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 2S-644 yra teisėti ir pagrįsti, ir konstatavo, kad pareiškėjui nepadaryta neteisėtų veiksmų.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701, 2018 m. spalio 3 d. raštą Nr. 96-9; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2S-644 dalį, kuria jo skundas buvo atmestas; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo skundo, nes neįvertino visų jo skunde nurodytų argumentų.
28. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 95-5677. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1405-525/2020 buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Vilniaus pataisos namai administracinėje byloje Nr. A-1405-525/2020 kaip ir šioje byloje buvo įtraukti į bylą dėl to, kad perėmė Lukiškių TI-K teises ir pareigas šiai pataisos įstaigai pasibaigus dėl reorganizavimo), kuriuo pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677 kaip ir nagrinėjamoje byloje.
29. Taigi nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A-1405-525/2020 ginčo šalys (pareiškėjas ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų) ir dalykas (Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677 teisėtumas ir pagrįstumas) sutampa. Įvertinus pareiškėjo skundo, pateikto aptariamoje jau išnagrinėtoje byloje, turinį, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677 teisėtumas ir pagrįstumas administracinėje byloje Nr. A-1405-525/2020 taip pat buvo ginčijamas tais pačiais pagrindais kaip ir nagrinėjamoje byloje.
30. Pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia arba skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Atitinkamai ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 28 ir 29 punktuose nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677 ir nutraukti atitinkamą nagrinėjamos bylos dalį.
32. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šioje byloje 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701. Neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-405-502/2018 minėta teismo nutarties dalis palikti nepakeista, t. y. pripažinta, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701. Todėl konstatuotina, kad teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nenagrinėjo minėto pareiškėjo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 96-5701 nėra pagrindo nagrinėti ir šios bylos apeliacinio proceso stadijoje. Todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas.
33. Dėl likusios skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2S-644 teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės apsiribojo minėtų administracinių aktų turinio pacitavimu sprendime, neanalizuodamas, ar minėtuose aktuose nurodyti argumentai ir padarytos išvados yra tinkamai pagrįstos ir teisingos (atitinkančios teisinį reguliavimą). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas pareiškėjo 2018 m. sausio 21 d. skundas (jo kopija), į kurį Kalėjimų departamentas atsakė 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644. Todėl akivaizdu, kad teismas, neįvertinęs minėto pareiškėjo skundo, negalėjo padaryti ir objektyviai pagrįstos išvados, jog Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo minėtą pareiškėjo skundą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 2S-644.
34. Pabrėžtina ir tai, kad nors teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. 96-9 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, tačiau visgi vertino Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9 teisėtumą ir pagrįstumą bei konstatavo, kad šio rašto nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados dėl Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9 yra nevienareikšmiškos: lieka neaišku, kodėl teismas, pripažinęs, kad Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. 96-9 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių (tai būtų pagrindas pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtą Lukiškių TI-K raštą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai), vis tiek vertino šio akto teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, teismo išvada, kad Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. 96-9 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis teisinių pasekmių, yra nemotyvuota, nes iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Todėl šios išvados nėra pagrindo vertinti kaip pagrįstos.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie nurodyti šios nutarties 2 ir 3 punktuose. Pavyzdžiui, teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių apie tai, kad: jis 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2018 m. sausio 12 d. atvykęs į Lukiškių TI-K negavo pietų ir nebuvo apžiūrėtas medikų; nors pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d., 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 15 d. teikė prašymus, tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės nueiti pas medikus; pareiškėjui 2017 m. lapkričio 17 d. atvykus į Lukiškių TI-K, iš jo buvo paimtas stalinis laikrodis su prie jo pridėtu garso grotuvu, televizorius ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai; pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. įteikė prašymą dėl pinigų išsiuntimo, prašymą dėl susitikimo asmeniniais klausimais Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui ir pareiškimą, kurie nebuvo nedelsiant registruojami, nebuvo duota pasirašyti už jų įtraukimą į apskaitą.
36. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, taip pat teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
37. Atsižvelgus į šios nutarties 33–35 punktuose išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus sprendime bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
38. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas visą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą, išskyrus nutrauktiną jos dalį, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
39. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atitinkamą bylos dalį iš naujo, turi įvertinti visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus (aplinkybes), t. y. išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, nustatant, ar buvo padaryti konkretūs pareiškėjo nurodyti pažeidimai, ir padarytas išvadas tinkamai motyvuoti sprendime. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje detaliau bylos aplinkybės netiriamos, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde pareikšto prašymo išreikalauti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos jo asmens sveikatos istorijos kopijas, kadangi, jei, pareiškėjo nuomone, tokie duomenys bus reikalingi nagrinėjant atitinkamą bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teisme, tokį prašymą galės pateikti minėtam teismui (ABTĮ 52 str. 2 d.).
40. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų patikrinti, ar dalis pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (aplinkybių) nebuvo išnagrinėta jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A-1405-525/2020, kurioje pareiškėjas taip pat buvo pareiškęs reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, o nustatęs tai, spręsti, ar nėra pagrindo dalies nagrinėjamos bylos nutraukti pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą.
41. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, o kitą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti.
Bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677 nutraukti, o kitą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.