- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- A-1405-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00476-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 96-5015 ir 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2S-83. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d. po rytinio patikrinimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) pareigūnas pareiškėjui pasiūlė pasivaikščioti lauke, pareiškėjas sutiko ir laukė, kol bus išvestas į lauką, tačiau pareigūnas prie jo nepriėjo. Apimtas panikos pareiškėjas ėmė belsti į duris, tačiau niekas nepriėjo. Pradėjus belsti stipriau, sudužo kameros durų stebėjimo langelio stiklas. Tik tuomet prie pareiškėjo priėjo pareigūnas ir pasiteiravo, ko jis nori. Pareiškėjui paprašius naudoti vaizdo registratorių, pareigūnas tą daryti atsisakė. Dėl šių aplinkybių Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 62-944 pareiškėjui nepagrįstai buvo skirtas papeikimas.
3. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-931 pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda, nes jis buvo nubaustas už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 62-865 pareiškėjas jau buvo nubaustas už analogiško pobūdžio būrio viršininkės A. B. išgalvotą įvykį. Atliekant aptariamais nutarimais paskirtas nuobaudas teko patirti didelių nepatogumų, pažeminimą, buvo pažeistas privatumas. Kameros, kurioje pareiškėjas atliko nuobaudą, lange buvo įmontuotos metalinės grotos, kurios trukdė prie jo prieiti, atidaryti ar uždaryti, valyti. Kameroje Nr. 212 pareiškėjas nuolat buvo stebimas pro kameros langelį, todėl buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. Šioje kameroje taip pat nebuvo vandens čiaupo. Be to, nebuvo sudarytos galimybės parduotuvėje įsigyti rašymo priemonių ir kitų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnyje nurodytų daiktų, vandens. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas 2017 m. spalio 10 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė pareiškimą, kuriame, be kita ko, prašė naudoti vaizdo registratorių, tačiau Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 96-5015 tai padaryti atsisakė, nesiėmė jokių veiksmų, pateikė formalų ir nepagrįstą atsakymą.
4. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-928 buvo nepagrįstai nubaustas už tai, kad su savimi turėjo tabako ir kaitinimo spiralę, nors atlikdamas nuobaudą šiuos daiktus jis galėjo turėti. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 62-938 taip pat buvo nubaustas nepagrįstai. Jis nedalyvavo 2017 m. spalio 26 d. Drausmės komisijos posėdyje, todėl negalėjo padaryti jokio pažeidimo. Tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai A. B. ir V. D. buvo šališki.
5. 2017 m. liepos 19 d. jį apžiūrėjo 3 lygio gydytoja psichiatrė, kuri diagnozavo (duomenys neskelbtini) ir paskyrė ilgalaikį gydymą. Lukiškių TI-K siekia sumenkinti pareiškėjo psichinę sveikatos būseną, prieš jį naudoja psichinį smurtą, dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
6. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Departamentą su skundu, tačiau skundas buvo išnagrinėtas formaliai ir neobjektyviai. Departamentui pareiškėjas buvo nurodęs, kad 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K jis buvo uždarytas laikino sulaikymo patalpoje, nesilaikant Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 patvirtintos suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos 9 ir 13 punktų reikalavimų, be to, pareiškėjas negavo pietų. Pareiškėjas taip pat nebuvo apžiūrėtas medikų, iš jo buvo atimti būtini medikamentai, kurie nebuvo grąžinti iki išvykimo iš įstaigos, o nauji medikamentai paskirti nebuvo, nebuvo reaguojama į pareiškėjo prašymus susitikti su gydytojais. Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) darbuotoja O. J. 2017 m. lapkričio 18 d. pagal įteiktą prašymą pareiškėjo neišsikvietė, nepagrįstai jį laikė 8 poste. Šie trūkumai nebuvo pašalinti. 2017 m. lapkričio 20 d. pokalbio su KŽS pareigūnu metu, jis negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjas buvo laikomas 8 poste, dėl kokių priežasčių jis laikomas vienas bei kodėl tokie prašymai nebuvo svarstomi. Kameroje Nr. 104 nebuvo įrengtas prižiūrėtojų iškvietimo mygtukas, nebuvo dieninio ir naktinio apšvietimo jungiklių, elektros lizdo, nuo lango pūtė šaltas vėjas. Kameroje nebuvo ir iki šiol nėra radijo taško. Priėmimo–paskirstymo skyriuje pareigūnai nepagrįstai iš pareiškėjo paėmė ir padėjo į sandėlį televizorių, garso grotuvą, stalinį laikrodį ir asmeninius daiktus.
7. Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės patekti pas gydytojus, nors vizitai buvo suplanuoti. Pareiškėjas taip pat nebuvo supažindintas su jam atliktų tyrimų rezultatais. Dėl to 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas būrio viršininkui V. D. įteikė pareiškimą, tačiau jis nebuvo užregistruotas ir už jį nebuvo duota pasirašyti nedelsiant. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677 pateikė neobjektyvų, formalų ir neskaidrų atsakymą (sprendimą), o Departamentas šių trūkumų nepašalino ir tik formaliai atkartojo Lukiškių TI-K pateiktus duomenis. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasines kančias. Jam nebuvo sudarytos orumą ir garbę užtikrinančios bausmės atlikimo sąlygos, todėl jis patyrė didelių nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą, paūmėjo ligos simptomai.
Atsiliepimas
8. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Lukiškių TI-K paaiškino, kad 2017 m. spalio 27 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-931 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. apie 14 val. 15 min. padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą (vedamas į mankštos kambarį, reiškė nepasitenkinimą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke, kai pareigūnė uždraudė pareiškėjui neštis su savimi arbatą termoso puodelyje). Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies l ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.4 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-928 pareiškėjui nuobauda (papeikimas) skirta dėl to, kad APS pareigūnai pareiškėjo kameroje Nr. 212, kurioje pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą, atlikę kratą ir patikrinę kameroje esančius pareiškėjo daiktus, rado savadarbę kaitinimo spiralę bei polietileninį paketėlį su tabaku. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą, Taisyklių 18 priedo reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 62-938 pareiškėjui nuobauda (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės) skirta todėl, kad 2017 m. spalio 26 d. Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius. Vedant į kamerą Nr. 222 nesiliaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų liautis vartoti necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 73.4 punktą. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 62-944 pareiškėjui nuobauda (papeikimas) skirta dėl to, kad 2017 m. lapkričio 6 d. apie 8 val. 40 min. pareiškėjas tyčia sudaužė kameros durų stebėjimo langelį. APS pareigūnams paklausus, kodėl jis gadina įstaigos turtą, pareiškėjas pradėjo garsiai šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius, pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nevartoti necenzūrinių žodžių nevykdė. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktus, Taisyklių 73.4 punktą.
10. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, etikos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
11. Lukiškių TI-K teigimu, 2017 m. spalio 26 d. raštas Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 96-4946, 2017 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 96-5015, 2017 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 96-5184 yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Nagrinėjamu atveju nėra žalai atsirasti būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą priteisti neturtinę žalą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nurodė, kad svarbu nustatyti, ar ginčijami individualūs administraciniai aktai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar yra motyvuoti, ar juose aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, ar jie pasirašyti juos priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.
14. Teismas nurodė, kad ginčo klausimą reglamentuoja VAĮ, BVK, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Teismas išanalizavo VAĮ 8 ir 42 straipsnius, BVK 10 straipsnio 1 dalį.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą Nr. 29-3189 Lukiškių TI-K, kad kameros Nr. 212 lange įrengtos grotos, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jo kameroje nėra naudojamas vaizdo registratorius, prašė kameroje pakeisti čiaupą, pažymėjo, kad vandens iš vamzdyno negali gerti nuo vaikystės, prašė bent tris kartus per dieną aprūpinti geriamu vandeniu vaistams užsigerti. Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 96-5015 informavo pareiškėją, kad kamerose lango angoje grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jos nebus demontuojamos, pareiškėjo privatumas nėra pažeidžiamas, nes sanitariniuose mazguose yra įrengtos užuolaidos privatumui užtikrinti, teisės aktai nenumato įstaigai pareigos pagal nuteistųjų prašymus naudoti vaizdo registratorių.
16. Teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punkto nuostatas, nurodė, kad teisės aktai aiškiai numato, kad lango angoje pagrįstai įrengtos metalinės grotos, todėl pareiškėjo teiginys dėl kameros lange įstatytų grotų, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
17. Teismas, vertindamas, ar buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K tiek ginčijame rašte, tiek atsiliepime neneigė, kad kameroje įrengta užuolaidėlė privatumui užtikrinti, tačiau nurodė, jog pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Teismas, išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, laikė, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės būnant 212 kameroje nebuvo pažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, atsižvelgęs į Vaizdo registratorių ir vaizdo kamerų naudojimo tvarkos aprašo nuostatas, patvirtintas 2017 m. birželio 2 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-168, nurodė, kad pataisos įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuteistųjų teisė prašyti jų pageidavimu naudoti vaizdo registratorių, todėl šioje dalyje pareiškėjo reiškiamas nusiskundimas, kad Lukiškių TI-K nesutinka naudoti vaizdo registratorių, yra nepagrįstas.
19. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, laikė, kad ginčijamas Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 96-5015 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta rašto apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. rašte teigė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atvykęs į Lukiškių TI-K negavo pietų, buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą, nesilaikant Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 patvirtintos suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos, nebuvo apžiūrėtas medikų, iš jo buvo atimti būtini medikamentai, kurie nebuvo grąžinti iki išvykimo iš įstaigos, o nauji medikamentai paskirti nebuvo, taip pat nebuvo reaguojama į pareiškėjo prašymus susitikti su gydytojais; priėmimo–paskirstymo skyriuje pareigūnai nepagrįstai iš pareiškėjo paėmė ir padėjo į sandėlį televizorių, garso grotuvą, stalinį laikrodį ir asmeninius daiktus; Lukiškių TI-K kameroje Nr. 104 nebuvo įrengtas prižiūrėtojų iškvietimo mygtukas, nebuvo dieninio ir naktinio apšvietimo jungiklių, elektros lizdo, kameroje nebuvo radijo taško; Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės patekti pas gydytojus, nors vizitai buvo suplanuoti; pareiškėjas nebuvo supažindintas su jam atliktų tyrimų rezultatais. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677 informavo pareiškėją, kad 2017 m. birželio 6 d. išsiuntė prašymą Laisvės atėmimo vietų ligoninei (toliau – LAVL) dėl gydytojo psichiatro konsultacijos užsakymo, užsakė Vilniaus miesto viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose 2017 m. lapkričio 14 d. - gydytojo gastroenterologo konsultaciją, 2017 m. lapkričio 16 d. gydytojo angiochirurgo konsultaciją ir 2017 m. lapkričio 17 d. gydytojo kardiologo konsultaciją, 2017 m. spalio 10 d. paėmė kraujo tyrimus dėl vėžio žymenų, nustatymo, atsakymas yra nuteistojo asmens sveikatos istorijoje. 2017 m. lapkričio 17 d. atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas nepažymėjo, kad nori susitikti su sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojais, turėti medikamentai buvo paimti ir saugomi sveikatos priežiūros tarnyboje, o išvykstant atiduoti, įstaigoje gavo visus paskirtus medikamentus. Pagal pareiškėjo prašymus gydytojo dermatologo ir vidaus ligų gydytojo konsultacijai buvo kviestas 2017 m. lapkričio 27 d., tačiau 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių ir negalėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Pagal galiojančią dienotvarkę 17.30 val. buvo pateikta vakarienė. Daiktai buvo paimti patikrinimui vadovaujantis teisės aktais. Kameroje Nr. 104 yra įrengtas prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas, elektros įjungimo /išjungimo mygtukas, radijo taškas.
21. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K, nagrinėdamas šį pareiškėjo pareiškimą, 2017 m. birželio 6 d. išsiuntė jo prašymą LAVL administracijai dėl III lygio gydytojo psichiatro konsultacijos užsakymo. Paaiškino, kad šiuo klausimu pareiškėjas turėjo kreiptis į LAVL administraciją. Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – SPT) vedėjas užsakė Vilniaus miesto viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose nuteistojo minimas konsultacijas: 2017 m. lapkričio 14 d. - gydytojo gastroenterologo konsultaciją, 2017 m. lapkričio 16 d. gydytojo angiochirurgo konsultaciją ir 2017 m. lapkričio 17 d. gydytojo kardiologo konsultaciją. Pažymėjo, kad informacija apie minėtas konsultacijas yra užrašyta pareiškėjo sveikatos istorijoje, kuri perduota į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybai. Taip pat paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 12 d. buvo paimti kraujo tyrimai dėl vėžio žymenų nustatymo, atsakymas yra nuteistojo asmens sveikatos istorijoje. Pagal pareiškėjo prašymus gydytojo dermatologo ir vidaus ligų gydytojo konsultacijai buvo kviestas 2017 m. lapkričio 27 d., tačiau 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių ir negalėjo pasinaudoti šiomis paslaugomis. Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos, 2-ojo sektoriaus į Lukiškių TI-K 13.00 val., todėl pagal Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 18 d. patvirtintą tvarką Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ,, pietų dalinimas numatomas nuo 12.00 val. iki 13.30 val.“, taigi pareiškėjui pagal galiojančią dienotvarkę 17.30 val. buvo pateikta vakarienė.
22. Lukiškių TI-K paaiškino, kad atsižvelgdama į įstaigos užpildymą, atvykstančių ir išvykstančių asmenų skaičių, esant laisvoms vietoms kitose gyvenamosiose kamerose, įstaigoje laikomus asmenis perkelia į mažiau užpildytas kameras, siekdama užtikrinti jiems geresnes laikymo sąlygas bei teisės aktuose nustatytą 3,6 m² vienam asmeniui plotą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose suimtieji ir nuteistieji yra laikomi griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, BVK 52 straipsnio ir 70 straipsnio reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į izoliacijos reikalavimus bei laisvą gyvenamąjį plotą. Skirstant suimtuosius ir nuteistuosius į kameras, pareigūnai atsakingi už paskirstymą vadovaujasi Lukiškių TI- K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos patvirtinimo“. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, užtikrinant suimtųjų ir nuteistųjų saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus bei atsižvelgiant į įstaigos kriminogeninę būklę, turi teisę perkelti suimtuosius ar nuteistuosius iš vienos gyvenamosios kameros į kitą, vadovaujantis aukščiau minėtų įstatymų reikalavimais. Todėl laikytina, kad pareigūnai elgėsi tinkamai nepažeisdami teisės aktų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad iš jo buvo atimti medikamentai ir kiti asmeniniai daiktai, kurie nebuvo grąžinti iki išvykimo iš įstaigos, nepaskirti nauji vaistai ir kt., teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 17 d. visi pareiškime minimi daiktai buvo paimti patikrinimui, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. V-426 11 punkto nuostatomis. Taigi, pareiškėjo kratos metu paimant ir saugant medikamentus, nustatyta tvarka pažeista nebuvo, o išvykstant medikamentai jam atiduoti, jis gavo visus jam skirtus medikamentus.
24. Dėl kameroje Nr. 104 nesančių prietaisų, Lukiškių TI-K pažymėjo, kad kameroje Nr. 104 yra įrengtas prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas, elektros įjungimo /išjungimo mygtukas, radijo taškai buvo įrengti Lukiškių TI-K kamerose, tačiau jie nuolat niokojami, asmenų patalpintų į kameras. Esant suimtųjų (nuteistųjų) prašymui radijo taškai pakartotinai įrengiami. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais ir sprendė, kad pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į visus pareiškime iškeltus klausimus.
25. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, laikė, kad ginčijamas Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 96-5677 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta rašto apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.
26. Teismas sutiko su Departamento, kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucijos pozicija, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys į gyvenamas kameras skirstomi vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į izoliacijos reikalavimus bei laisvą gyvenamąjį plotą. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, užtikrindami nuteistųjų ir suimtųjų saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus bei atsižvelgdami į įstaigos kriminologinę būklę, turi teisę perkelti nuteistuosius ar suimtuosius iš vienos gyvenamosios kameros į kitą vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais. Bylos įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 104 pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, minėtoje kameroje yra įrengtas prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas, elektros įjungimo/išjungimo mygtukas ir kt. Taip pat Departamentas ginčo rašte pažymėjo, kad daiktai paimti patikrinimui vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 11 punkto nuostatomis, turėti medikamentai buvo paimti ir saugomi Sveikatos priežiūros tarnyboje, o išvykstant, 2017 m. lapkričio 24 d., atiduoti pareiškėjui.
27. Iš įrašų Lukiškių TI-K Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale teismas nustatė, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu yra užregistruotas prašymas, adresuotas Seimo kontrolierių įstaigai (reg. Nr. 2536/2017-11-20), bei du laiškai, adresuoti Lukiškių TI-K direktoriui (reg. Nr. 2540/2017-11- 20, reg. Nr. 2541/2017-11-21). Pareiškėjui yra užsakytos gydytojo angiochirurgo ir gydytojo gastroenterologo konsultacijos, o gydytojo psichiatro buvo konsultuotas tiek Lukiškių TI-K, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, taip pat buvo nusiųstas į LAVL, kur buvo konsultuotas šios įstaigos gydytojų specialistų. Teismo vertinimu, visos konsultacijos ir tyrimai suimtiesiems ir nuteistiesiems, atsižvelgiant į gydytojų nurodymus, yra įstaigos užsakomi eilės tvarka ir vertinant jų svarbą bei skubos poreikį.
28. Teismas, įvertinęs Departamento sprendimą, nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl Lukiškių TI-K raštų ir nutarimų nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo palikti pareiškėjui paskirtas nuobaudas nepakeistas motyvai aiškūs ir pakankami. Iš Kalėjimų departamento sprendimo turinio matyti, kad Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento prašymu, pateikė dokumentinę medžiagą, kuria vadovaudamasis Kalėjimų departamentas nustatė, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė galiojančių teisės aktų. Tokią išvadą Kalėjimų departamentas padarė patikrinęs pateiktą dokumentinę medžiagą bei faktinius duomenis, juos įvertinęs. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Kalėjimų departamentas ėmėsi veiksmų.
29. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, laikė, kad ginčijamas Kalėjimo departamento 2018 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2S-83 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta rašto apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.
30. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), teismas nurodė, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
III.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
32. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 212, atliekant nuobaudą, ant lango buvo įrengtos grotos ir negalėjo atsidaryti bei uždaryti lango. Be to, buvo nuolat stebimas pro kameros langelį. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, kurioje buvo priteista neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teigia, kad teismas vadovavosi kitokia praktika ir nepagrindė.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas nevertino, kad pareigūnai nefiksavo vaizdo registratoriumi pažeidimų. Teismas nevertino, kad KTP pareiškėjas nebuvo aprūpintas karštu vandeniu ir virduliu.
34. Teismas formaliai vertino aplinkybes dėl Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto.
Atsiliepimas
35. Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
36. Vilniaus pataisos namų nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, nekonkretizuoja, kuo pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
37. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. bei 2017 m. gruodžio 15 d. raštų, Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 8 d., atlyginimo.
39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiami Lukiškių TI-K raštai bei Departamento sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
40. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, kuris teigia, kad teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas karštu vandeniu ir virduliu. Be to, teismas formaliai vertino aplinkybes dėl Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto.
41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
43. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bei išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su registratoriaus naudojimu, įrengtomis grotomis ant kameros langų, privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimu bei gydymo paslaugų užtikrinimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir aplinkybių vertinimui bei padarytoms išvadoms, todėl papildomai jų nekartoja ir dėl jų nepasisako.
44. Dėl pareiškėjo nurodytos teismų praktikos, kurioje buvo priteista neturtinė žala pinigais už privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, jog skiriasi nagrinėjamos ir pareiškėjo nurodytos bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje, be to, sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaidėlė. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo neskundė pirmosios instancijos teismui (pvz., kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas karštu vandeniu ir virduliu). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių nenagrinėja.
46. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Lukiškių TI-K gruodžio 15 d. rašto vertinimo. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. išsiuntė prašymą LAVL dėl gydytojo psichiatro konsultacijos užsakymo, užsakė Vilniaus miesto viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose 2017 m. lapkričio 14 d. – gydytojo gastroenterologo konsultaciją, 2017 m. lapkričio 16 d. gydytojo angiochirurgo konsultaciją ir 2017 m. lapkričio 17 d. gydytojo kardiologo konsultaciją, 2017 m. spalio 10 d. paėmė kraujo tyrimus dėl vėžio žymenų, nustatymo, atsakymas yra nuteistojo asmens sveikatos istorijoje. 2017 m. lapkričio 17 d. atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas nepažymėjo, kad nori susitikti su sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojais, turėti medikamentai buvo paimti ir saugomi sveikatos priežiūros tarnyboje, o išvykstant atiduoti, įstaigoje gavo visus paskirtus medikamentus. Pagal pareiškėjo prašymus gydytojo dermatologo ir vidaus ligų gydytojo konsultacijai buvo kviestas 2017 m. lapkričio 27 d., tačiau 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių ir negalėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tik abstrakčiai teigia, kad teismas formaliai vertino aplinkybes dėl nesuteiktų gydymo paslaugų, tačiau nedetalizuoja ir nenurodo, kurias konkrečiais aplinkybes teismas vertino neišsamiai ar neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K gruodžio 15 d. rašto pagrįstumo vertinimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.