Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 4 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. T. 2014-06-14 apie 16 val. Kaune, Neries kr., vairuodamas automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Kuršėnų g. link Baltų pr., ties Plungės g. pastatu Nr. 18, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 punktų reikalavimus, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, kur atsitrenkęs į tvora ir ją apgadinęs apsivertė o eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilyje važiavęs keleivis E. Z., kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.

Kaltinamasis M. T. kaltu prisižpažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-14 naktį buvo naktiniame klube, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi nesijautė apsvaigęs, apie 6 val. važiavo automobiliu „Renault 19“ iš naktinio klubo į namus. Kartu su juo važiavo draugas E. Z., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant Neries kr. jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs į tvorą apsivertė. Po šio eismo įvykio jį ir E. išvežė į gydymo įstaigą.

Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad 2014-06-14 apie 6 val. kaip keleivis važiavo automobiliu „Renault“, kurį vairavo draugas M. T.. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodamas miegojo, pabudo nuo didelio trenksmo. Atsitokėjęs pamatė, kad pateko į eismo įvykį, automobilis buvo apsivertęs aukštyn ratais. Šio eismo įvykio metu patyrė stiprią nugaros traumą. M. T. pretenzijų neturi.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Z. eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 24-25).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plane užfiksuoto eismo įvykio matyti, kad autoįvykis įvyko 2014-06-14 (b.l. 3-5).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota automobilio Renault 19 išoriniai apgadinimai po eismo įvykio. (b.l. 7-12).

Pagal BK 281 str. 4 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropjnių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo M. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 4 d., nes kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis E. Z.. Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairuodamas automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Kuršėnų g. link Baltų pr., ties Plungės g. pastatu Nr. 18, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 punktų reikalavimus, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, kur atsitrenkęs į tvora ir ją apgadinęs.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ Kelių eismo taisyklių 133 punkte nurodyta, jog “Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus”. Tuo tarpu tų pačių taisyklių 9 punkte nurodyta, jog “Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.”.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis M. T., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl kaltinimas taisytinas, nurodant, kad kaltinamasis M. T. pažeidė ne KET 133 p., o KET 9 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 4 d. klausimą, vertina tai, kad M. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b.l. 43), baustas administracine tvarka (b.l. 44-45), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 46). M. T. yra teisiamas pirmą kartą, teisiamojo posėdžio metu apgailestavo dėl savo poelgio.

Bylos nagrinėjimo metu prokurorė siūlė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusiysis E. Z. neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios M. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jis jam atleido, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikięs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį Mykolą tavgeną nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, nenustatyta (BK 38 str. 2 d.).

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis M. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors pati M. T. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, tačiau veiką jis padarė, būdamas neblaivus, dėl ko buvo sunkiai sužalotas kitas žmogus. Taigi, kaltinamasis M. T. nesilaikė KET 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti tvarnsporto priemonę,, apsvaigus nuo alkoholio, taip pat KET 9 punke įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. T. anksčiau baustas už KET pažeidimus 2 kartus (b.l. 44), šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad M. T. yra nedrausmingas vairuotojas, neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimas naudotis specialiai teise, kurios paskyrimu, teismo nuomone, turi būti siekiama apriboti kaltinamajam galimybę daryti analogiškus pažeidimus bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 1, 6 p., 68 str., 71 str., BPK 297-298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

M. T., padariusį nusikastamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. Z..

Taikyti M. T. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti naudotis specialia teise, t.y. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonę 1 (vieneriems) metams, taip pat per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt arba 188 (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonių) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteismimnio tyrimo metu M. T. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įspėti M. T., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.