- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-364-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15400-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- D. J., R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. J. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir R. R. skundus dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją (pareiškėją) D. J. nugriauti tvorą (toliau – ir Tvora), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir, esant poreikiui, sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2020 m. vasario 28 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjams neįvykdžius minėto privalomojo nurodymo, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija perdavė jį vykdyti antstolei A. S.. 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu antstolė priėmė šį privalomąjį nurodymą vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0177/23/01591).
3. Pareiškėjai D. J. ir R. R. kreipėsi į antstolę, prašydami sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01591. Pareiškėjai nurodė, kad namo ir sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai siekia įteisinti tvorą. Minėta tvora bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo ir žemės sklypo bendraturčiams, tarp bendraturčių šiuo metu yra sprendžiama dėl tvoros įteisinimo ir tam reikalingų veiksmų atlikimo, yra siekiama užbaigti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu pradėto rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. Tvoros įteisinimo procedūroms reikalingas ilgesnis laikas.
4. Antstolė A. S. 2023 m. spalio 4 d. patvarkymu šio pareiškėjų prašymo netenkino. Antstolė nurodė, kad jai pateikto vykdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2020 m. vasario 28 d., praleisti visi vykdomojo dokumento įvykdymo terminai. Atsižvelgusi į tai, antstolė nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą.
5. Dėl šio antstolės procesinio veiksmo pareiškėjai D. J. ir R. R. padavė skundus, prašydami panaikinti antstolės 2023 m. spalio 4 d. patvarkymą ir tenkinti pareiškėjų prašymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
6. Pareiškėjų skundai grindžiami tuo, kad antstolė neįvertino aplinkybės, jog antstolei pateikto privalomojo nurodymo vykdymas nukreiptas į trečiųjų asmenų, kurie nėra vykdomosios bylos šalys, – žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčių, turto – tvoros dalį. Antstolė nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti. Taip buvo pažeista CPK 651 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarka. Pareiškėja D. J. nėra tvoros statytoja, sklypo dalį kartu su sutuoktiniu įsigijo jau tada, kai tvora buvo pastatyta, todėl pareiškėjos atžvilgiu privalomasis nurodymas ir jo vykdymo veiksmai vykdomi neteisėtai. Ydingai surašyto nurodymo pagrindu neturėjo būti ir nepagrįstai buvo pradėtas vykdomasis procesas. Be to, nurodymo vykdymas nukreiptas į bendraturčių, kurie nėra vykdomosios bylos šalys, tvoros dalį. Antstolė nepagrįstai vertino kaip nesudarančią pagrindo vykdymo veiksmų stabdymui aplinkybę, kad namo ir sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčiai siekia įteisinti tvorą. Namo ir sklypo bendraturčiams nebuvo įteikti dokumentai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, sklypo formavimo ir pertvarkymo, vykdomosios bylos užvedimo. Apie priverstinį nurodymo vykdymą daugumai bendraturčių tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu yra siekiama užbaigti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu pradėto rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. Nesustabdžius vykdomosios bylos, nurodymo vykdymas prives prie bendraturčiam priklausančio turto nugriovimo, kuris šiuo metu gali būti išsaugotas.
7. Antstolė 2023 m. spalio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų D. J. ir R. R. skundus dėl antstolės 2023 m. spalio 4 d. patvarkymo ir perdavė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Antstolė nurodė, kad šiuo atveju nebuvo CPK 651 straipsnyje įtvirtintų kliūčių priimti 2019 m. rugpjūčio 28 d. privalomąjį nurodymą vykdyti. Privalomajame nurodyme statytoja nurodyta pareiškėja D. J.. Aplinkybė, kad pareiškėjas R. R. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nereiškia, kad jis yra ginčo statinio (tvoros) statytojas. Vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas. Antstolis negali ir neturi keisti asmens, kuris vykdomajame dokumente nurodytas skolininku, jeigu tam nėra CPK nustatytų išimčių. Šiuo atveju nėra nei įstatyme įtvirtinto privalomojo, nei fakultatyvinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į skundus, kuriame prašė pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų atmesti. Inspekcija nurodė, kad įstatymas numato tik dvi sąlygas, kurioms esant privalomasis nurodymas nėra perduodamas priverstiniam vykdymui: 1) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, arba 2) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų nėra. Tiek savavališkos statybos aktas, tiek šio akto pagrindu surašytas privalomasis nurodymas yra teisėti ir galiojantys, jų teisėtumas nebuvo ginčijamas teisme, todėl antstolė pagrįstai inspekcijos nurodymą priėmė vykdyti. Kadangi privalomasis nurodymas laikytinas vykdomuoju dokumentu, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento. Tiek CPK 626 straipsnyje, tiek 627 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo sąrašas ir, priešingai nei nurodoma pareiškėjų skunduose, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01591. Pareiškėjai skunduose nenurodė nei vieno teisėto pagrindo, numatančio vykdomosios bylos Nr. 0177/23/01591 sustabdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmesti pareiškėjų D. J. ir R. R. skundai dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad:
10.1. Pareiškėjai skunde nenurodė, kad egzistuotų bent viena iš CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kliūčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas (2019 m. rugpjūčio 28 d. privalomasis nurodymas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu negalėjo būti priimtas. Pareiškėjų skundai iš esmės grindžiami paties privalomojo nurodymo ydingumu, neteisėtumu, dėl kurių, pareiškėjų teigimu, antstolė negalėjo priimti jų vykdyti.
10.2. Priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina tik formaliuosius kriterijus, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis nevertina ir negali vertinti paties vykdomojo dokumento teisėtumo/pagrįstumo. Taigi, pareiškėjų argumentai, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. privalomąjį nurodymą, atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
10.3. Pareiškėjų teigimu, antstolė, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ir kiti tvoros bendrasavininkai siekia įteisinti tvoros statybą, nepagrįstai nesustabdė vykdomosios bylos. Šis pareiškėjų argumentas nepagrįstas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja D. J. (kurios atžvilgiu surašytas privalomasis nurodymas), siekdama įteisinti statinį (tvorą), būtų kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Taigi vykdomasis dokumentas yra nevykdomas ilgą laiką. Be to, pareiškėjai, teigdami, kad siekia įteisinti tvoros statybą, nepateikė jokių įrodymų, kad po 2019 m. rugpjūčio 28 d. privalomojo nurodymo priėmimo būtų ėmęsi kokių nors veiksmų tvoros statybai įteisinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Pareiškėjai D. J. ir R. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjų D. J. ir R. R. skundus dėl antstolės veiksmų; prijungti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, kurių dalis išduota ir kurių pateikimo poreikis atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad neegzistavo akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir netinkamai taikė CPK 651 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto nuostatas. Apeliantų nuomone, CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl nutartyje nepagrįstai neįvertinta, kad egzistuoja akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti – pareiškėjos D. J. atžvilgiu vykdomas Privalomasis nurodymas yra nepagrįstai nukreiptas į trečiųjų asmenų, kurie nėra vykdomosios bylos šalys, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Sklypas), namo (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Namas) bendraturčių, turto – tvoros dalį. Vykdymo veiksmus vykdant išimtinai vieno bendraturčių – D. J. atžvilgiu, kitiems bendraturčiams priklausančio turto – tvoros dalis negali būti priverstinio vykdymo byloje objektu.
11.2. Namo ir Sklypo bendraturčiai nebuvo informuoti apie Tvoros savavališką statybą. Jiems nebuvo įteikti dokumentai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (savavališkos statybos aktas, Nurodymas nugriauti Tvorą, kt.), dokumentai Sklypo formavimo ir pertvarkymo, vykdomosios bylos užvedimo. Apie priverstinį Privalomojo nurodymo vykdymą, projekto inicijavimą daugumai bendraturčių tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, po to bendraturčiai pradėjo atlikti Tvoros įteisinimo procedūras.
11.3. Kadangi Tvora bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems Namo ir Sklypo bendraturčiams, bendraturčiai nebuvo informuoti apie Privalomąjį nurodymą, projekto rengimą, vykdomąją bylą, sąžiningai siekia įteisinti Tvorą, Namo ir Sklypo bendraturčių teisė įteisinti tvorą turi būti ginama, sustabdant Privalomojo nurodymo vykdymą tam, kad bendraturčiai užbaigtų Tvoros įteisinimo procedūras.
11.4. Nesustabdžius vykdomosios bylos, Privalomojo nurodymo vykdymas prives prie bendraturčiams priklausančio turto nugriovimo (sunaikinimo), kuris šiuo metu gali būti išsaugotas teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdymo veiksmų nesustabdymas, kai neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
12.1. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, antstolė pagrįstai vadovaudamasi CPK 651 straipsnio nuostatomis, gavusi Inspekcijos prašymą priimti vykdyti Privalomąjį nurodymą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tik nustačiusi, kad nurodyto pobūdžio kliūčių nėra, priėmė 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-177-18474. Taigi, antstolės 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas priimtas teisėtai, nes nebuvo nustatyta akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 561 straipsnyje, kurių pagrindu antstolė būtų atsisakiusi priimti vykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą.
12.2. Apeliantai, nagrinėjamoje byloje skųsdami antstolės veiksmus ir priimtą skundžiamą antstolės patvarkymą, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kad vykdomojoje byloje Nr. 0177/23/01591 būtų buvę atliekami neteisėti veiksmai, priimti neteisėti procesiniai dokumentai, ar kad būtų CPK 626-627 straipsniuose nurodytos sąlygos, kurioms esant vykdomoji byla turi būti sustabdyta.
13. Antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmenys, manantys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų surašyti savavališkos statybos aktai ir jų pagrindu priimti privalomieji nurodymai yra neteisėti (surašyti jiems nepagrįstai), savo galimai pažeistas teises turi ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto privalomojo nurodymo panaikinimo, o ne kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023, 33 punktas). Taigi pareiškėjų keliamas klausimas apskritai nepriskirtinas vykdymo proceso dalykui.
13.2. Teismas, skundžiamoje nutartyje, taip pat teisingai pažymėjo, jog vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus įtvirtina CPK 626 ir 627 straipsniai. CPK 626 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuomet antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuomet antstolis turi teisę stabdyti vykdomąją bylą. Šiuo atveju, pareiškėjai, prašydami stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01591, nenurodė nė vieno įstatyminio jos sustabdymo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimtai ar kaip šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis priimta 2023 m. gruodžio 11 d., o apeliantų teikiami rašytiniai įrodymai yra iš esmės 2023 m. rugsėjo, spalio mėnesio dokumentai, vienintelis su atskiruoju skundu pateiktas rašytinis įrodymas, kurį apeliantai gavo po nutarties priėmimo yra 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštas Nr. A51-/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų“.
17. Apeliantai neįrodė svarbių aplinkybių, kodėl jie 2023 m. rugsėjo, spalio mėnesio dokumentų nepateikė pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
18. Kadangi 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštas Nr. A51-/23(2.14.2.12E-ŽEM) yra išduotas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas jį priima ir juo vadovaujasi.
Dėl skundžiamos nutarties
19. Pareiškėjų atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tokiais teiginiais: 1) antstolė nepagrįstai priėmė privalomąjį nurodymą vykdyti, kadangi tvora priklauso ne tik skolininkei D. J., bet ir kitiems asmenims, kurie nėra nurodyti privalomajame nurodyme; 2) antstolė nepagrįstai nesustabdė vykdomosios bylos iki bus įteisinta tvoros statyba. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl abiejų teiginių.
Dėl akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti
20. Pažymėtina, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina tik formaliuosius kriterijus, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis nevertina ir negali vertinti paties vykdomojo dokumento teisėtumo/pagrįstumo.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atsižvelgdama į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
22. Šiuo atveju antstolė, spręsdama klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo nenustatė ir negalėjo nustatyti jokių akivaizdžių kliūčių, nes vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje nėra nustatinėjama ar kiti bendraturčiai yra/buvo objekto statytojai.
23. Išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi kompetenciją bei teisinius įrankius nustatyti, kas buvo neteisėto objekto statytojas ar statytojai bei surašyti privalomąjį nurodymą. Aplinkybė, kad vienas objektas (žemė) valdomas bendraturčių dar nereiškia, kad neteisėtą objektą (Tvorą) statė ne vienas, o visi bendraturčiai: tai yra fakto klausimas, kurį sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo, tokie reikalavimai turi būti reiškiami statinio savininkui (valdytojui) ir tik nesant ar neidentifikavus pastarojo – žemės sklypo savininkui (valdytojui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).
25. Tai reiškia, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pirmiausia turi būti pateikiami savavališkos statybos statytojui, jeigu jį galima nustatyti, kuris nebūtinai sutampa su statinio, kuriame atlikta savavališka statyba, savininku.
26. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje neturi esminės reikšmės, kam yra (savininkui ar statytojui) yra pareikštas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. privalomas nurodymas yra galiojantis ir jis privalo būti vykdomas tokia apimtimi ir tų subjektų atžvilgiu, kurie jame yra įvardinti.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Todėl antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos. <...> Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, t. y. ar privalomasis nurodymas surašytas tinkamam asmeniui, nepatenka į bylos, kurioje sprendžiama dėl pasekmių, nustatytų CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą, nagrinėjimo dalyką. Asmenys, manantys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų surašyti savavališkos statybos aktai ir jų pagrindu priimti privalomieji nurodymai yra neteisėti (surašyti jiems nepagrįstai), savo galimai pažeistas teises turi ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto privalomojo nurodymo panaikinimo, o ne kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023).
28. Taigi, remiantis šia praktika, antstolis negali išeiti už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ribų, negali kvestionuoti šio dokumento teisėtumo, jame nurodytų aplinkybių, subjektų, kurių atžvilgiu šis nurodymas yra taikomas. T. y. jeigu privalomasis nurodymas yra teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas, jis privalo būti vykdomas. Priešingai nei teigia apeliantai, jeigu antstolė būtų atsisakiusi vykdyti teisėtą ir galiojantį privalomąjį nurodymą, ji būtų neatlikusi jai teisės aktais priskirtų antstolio pareigų.
29. Taigi, antstolė pagrįstai vadovaudamasi CPK 651 straipsnio nuostatomis, gavusi Inspekcijos prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nustačiusi, kad nurodyto pobūdžio kliūčių nėra, priėmė 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-177-18474.
30. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad antstolės 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas priimtas teisėtai, nes nebuvo nustatyta akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 561 straipsnyje, kurių pagrindu antstolė būtų atsisakiusi priimti vykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą.
31. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiama nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad antstolė nepagrįstai priėmė privalomąjį nurodymą vykdyti.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo
32. Pareiškėjai nurodo, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma, nes jie siekia neteisėtą statinį įteisinti ir tuo tikslu atlieka kryptingus veiksmus. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
33. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus įtvirtina CPK 626 ir 627 straipsniai. CPK 626 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuomet antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuomet antstolis turi teisę stabdyti vykdomąją bylą.
34. Pareiškėjai, prašydami stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01591, nenurodė nė vieno įstatyminio jos sustabdymo pagrindo.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016).Šiuo atveju pareiškėjų siekis įsiteisinti neteisėtą statybą nėra pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui.
36. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
37. Pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja, kad nesustabdžius vykdomosios bylos, privalomojo nurodymo vykdymas prives prie bendraturčiams priklausančio turto nugriovimo (sunaikinimo), kuris šiuo metu gali būti išsaugotas teisės aktų nustatyta tvarka; vykdymo veiksmų nesustabdymas, kai neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo turto savininkai, naudodamiesi ir valdydami savo turtą privalo būti atidūs ir rūpestingi, savo teises įgyvendinti per kiek įmanomai trumpesnį laiką, nevilkinti vykstančių teisinių procesų. Inspekcija privalomąjį nurodymą priėmė 2019 m. rugpjūčio 28 d., o jo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja D. J. (kurios atžvilgiu surašytas privalomasis nurodymas), siekdama įteisinti statinį (tvorą), būtų kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Taigi, pareiškėja elgdamasi pasyviai – iškarto po privalomojo nurodymo priėmimo nesikreipusi dėl Tvoros įteisinimo, turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.
39. Taigi, vykdomasis dokumentas yra nevykdomas ilgą laiką. Šiuo atveju neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kai privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo jo priėmimo, tačiau net ir praėjus beveik keturiems metams jis nėra įvykdytas. Sustabdžius vykdomosios bylos vykdymą būtų pažeisti vykdomojo dokumento privalomumo, šalių interesų pusiausvyros bei teisėtų lūkesčių principai, pareiškėjams būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas prieš suinteresuotą asmenį, leidžiant pareiškėjams ir toliau nevykdyti privalomojo nurodymo. Todėl šioje situacijoje vykdomosios bylos stabdymas nėra galimas.
40. Taigi, šiuo atveju pagrįstai buvo atmestas pareiškėjų prašymas stabdyti vykdomąją bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
42. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.