Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-187-1021/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
1-187-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08964-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Arūnas Sakalauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-187-1021/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-08964-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.2.7.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.1.15.1.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, Ligijai Vosylienei, Laimutei Drebulienei,kaltinimą palaikant prokurorei Gintarei Meškauskienei,dalyvaujant: kaltinamajam D. J., jo gynėjai advokatei E. G.,

nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje "V." suvirintoju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

D. J. 2018 m. vasario 15 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios R. P. būkle dėl šios apsvaigimo nuo alkoholio, paguldęs ją ant lovos numovė kelnes, pėdkelnes ir apatines kelnaites, prievarta įvedė savo lytinį organą – varpą į R. P. makštį, šiai pradėjus priešintis, rankomis stumiant jį nuo savęs, prašant baigti, jis užgulęs savo kūnu ir atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, lytiškai ne mažiau kaip vieną kartą santykiavo su R. P. prieš jos valią, sukeldamas R. P. fizinį skausmą bei padarydamas jai kraujosruvas dešinio klubo, dešinės šlaunies ir kairės blauzdos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu ją išžagino. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis D. J. kaltu visiškai neprisipažino, bei parodė, kad Nukentėjusiąją pažįstantis daug metų, ji yra jo kaimynė. R. P. pažįstantis gal nuo 1990 m.. Gyvenantys viename kaime, gal 50 m., atstumu. Jam 42 metai, nukentėjusiajai 27 metai. Kaimyniški santykiai, bendraudavę, ateidavo padėti, tai pavežti. Jis su ja nedraugavęs. Jis vedęs gal 12 metų. Turintis du mažamečius vaikus iš antros santuokos. Su žmona lytiniai santykiai normalūs. Nukentėjusios atžvilgiu jokių seksualinių norų nebuvo, jokių priekabiavimų nebuvo. Ji pas jį kelis kartus gėrus pavėsinėje, movėsi kelnes, ant kalto kabinosi. Prie vyriausios dukros ant kaklo kabinosi. Kaltinamąjį aktą kažkiek skaitęs, ten kas parašyta yra neteisybė. Po to įvykio antrą parą pati atėjo su bonka šnapso. Seksualinio priekabiavimo prie nukentėjusios anksčiau nėra buvę. Ji pati nekartą kabinosi, gal 3-4 metai atgal. Ne vienas atvejis yra toks buvęs. Su nukentėjusiąją anksčiau lytinių santykių neturėjęs. Su kitomis moterimis lytinių santykių neturėjęs, tik su žmona. 2018-02-15 vakare jis nuėjęs į (duomenys neskelbtini), priklausantį žmonai, jame gyvena žmonos dėdė. Jie eidavę į tą butą pažiūrėti, nes dėdė mėgėjas išgerti, ten tvarte laikęs avukus. Nuėjęs apžiūrėti tuos gyvulius, atėjęs radęs geriančią R. ir dėdę J., prisėdęs ir jis išgerti. Išgėręs, nuėjęs pasišėręs gyvulius ir grįžęs atgal. Grįžus dėdė jau buvo girtas, beveik miegojo. Tai buvo nuo 20 val. iki 22 val. 18 val. jis grįžęs tik iš darbo. D. J. K.. Nuėjęs jau išgėręs, buvo gėręs alaus 6 laipsnių, išgėręs 4-5 skardines alaus. Grįždamas iš darbo 6 val., nusipirkęs alaus, 4 išgėręs namuose ir dar 2 skardines atsinešęs pas dėdę. Iš darbo grįžęs blaivas. Jie ten gėrė, jis atsisėdęs ir su jais išgėręs skardinę alaus. Jie gėrė šnapsą. Jie buvo dviese, dar buvo S. I., kuris negėrė. Kai atėjęs, jau jie buvo apsvaigę. Buvo 0,5 butelis, o kiek jie buvo išgėrę, nežinantis. Bute yra du kambariai, virtuvė ir vonia. Jie gėrė tame kambaryje, kuriame yra televizorius, ten dėdės miegamasis. Kitas kambarys yra salionas. Kambaryje dvi lovos, viena lova, kita sofa. Jie sėdėję ant sofos, jis atsisėdęs šalia R.. Dėdė sėdėjo ant savo lovos, S. sėdėjo ant kėdės. Jis su jais išgėręs alaus, paskui nuėjęs apsišerti gyvulius. Pirmą kartą jis su jais prabuvęs gal pusę valandos. Po to grįžęs atgal, tai S.išėjo, tai ji dar skardinę alaus išgėrusi su jais. Dėdė užmigo ir R. pati ant kaklo kabinosi, tai sakęs einam, ją gražiai paėmęs už rankų pakėlęs. Ji sėdėjo šalia ir kabinosi. Ji jį apkabino. Ant kaklo su ranka kabinosi. Ji sakė ,,aš tavęs jau seniai norėjau“. Šituos žodžius ne kartą yra girdėjusi ir žmona, nes buvo daugiau tokių atvejų. Nelietė, negrabaliojo, už kaklo apkabinus buvo, už intymių vietų gal neėmė. Buvo išgėręs ir nelabai pamenantis. Kai pasakė tuos žodžius, jis ją gražiai pakėlęs ir nuėję į kitą kambarį. Jis vedęs, taip papuolė, sugundė. Išgėrusiam taip atrodė, anksčiau jos nenorėjęs. Jis apie ją niekada negalvojęs. Jis ją nusivedęs į tą saloną, ten dvi lovos, bet naudojama tik viena. Ant lovos jis ją gražiai paguldęs, ji buvo sąmoninga. Ji pati atsisegė diržą, atsisegė sagą, atsisegė užtrauktuką, sako ji su batais, sako batus nusiausianti. Nusispyrė batą ir sako gražiai nusismauk kelnes. Jis jai tas kelnes ir numovęs. Ji buvo su džinsais su pėdkelnėm, džinsai buvo tamsūs. Jai numovęs džinsus, pėdkelnes, apatinį trikotažą, ir palikęs ant vienos kojos, ji taip prašė. Ir gavosi tas lytinis aktas. Lyg tai su megztuku buvo, nelabai pamenantis. Jis tik numovęs kelnes, pėdkelnes, apatinį trikotažą, o daugiau niekas nebuvo nurengta. Paskui įvyko tas lytinis aktas. Santykiavę vieną kartą paprastu būdu. Ji gulėjo ant sofos, jis buvęs ant viršaus. Ji gulėjo nugara ant sofos. Sofa nebuvo išskleista, ji plati. Gulėję išilgai ant sofos. Buvo pagalvėlė ant tos sofos. Kai rengęsi tai buvo bučiniai, glamonės, net einat į tą kambarį buvo bučiniai. Kai ji ji ant kaklo kabinosi, tai pirmiausia buvo bučiniai. Kambaryje kai sėdėję tai irgi buvo bučiniai. Jis ją bučiavęs. Kai bučiavęsi, nusirengę ir atlikę lytinį aktą. Laiko tarpas praėjo nuo tos sofos, gėrimo, gal pusė valandos., gal 45 min..Viskas vyko su jos sutikimu. Lytinis aktas truko gal 3-5 min. Prezervatyvo nenaudojęs. Baigęs sau ant kelnių. Vaikų su ja nenorėjęs. Nejautęs, ar ji buvo nekalta. Kai santykiavę buvo sąmoninga, vieną kartą ji jį stūmė su rankomis, ir šaukė S. I., S. I.. Stūmė su rankomis vieną ar du kartus. Ji bandė nustumti. Tai ji sumaišė jį su S. I.. S. L. ateik. L. yra S. I. pravardė. Ir jis tuo tarpu baigęs lytinį aktą ir ji sako D. viskas. Ji pavadino jį vardu pačioje pabaigoje. S. D. viskas, nežinantis ką ji turėjo omenyje. Paprastas seksas buvo. Iš kur sužalojimai pas ją nežinantis. Pas ją turėjo būti tie sužalojimai. Ji prieš tai dvi savaites gėrė, vartėsi visoje gyvenvietėje. Kaip galėjo tuo metu būti sužalojimai. Tą vakarą jai buvo nustatytas girtumas, nes ji policiją buvo išsikvietus. Sofa buvo minkšta. Gale sofos yra mediniai galai. Į tuos galus ji negalėjo susimušti. Kaip jis galėjęs jai padaryti tuos sužalojimus. Kitokiais būdais santykiauti nebandę. Jis po akto atsistojęs, apsirengęs ir išėjęs. Jos rūbai liko ant jos, ją palikęs, ji sakė - pamiegosiu ir išeisiu pati. Nežinantis, kaip ten buvo su jos rūbais, jis išėjęs apie 10 val., viską palikęs. Jos rūbų nesinešęs. Išėjęs, uždaręs buto duris. Dėdė miegojo girtas. Dėdė nieko negirdėjo, nes jau su angelais šnekėjo. Santykiai nepatiko. Ji sakė, kad yra girta, išsimiegos ir eis namo. Santykiavimas vyko gal nuo 21 iki 22 val., tiksliai negalintis pasakyti. Baigęs, apsirengęs ir išėjęs namo, nes jam sekančią dieną reikėjo važiuoti į darbą, anksti 7 val. Neatsimenantis, ar išeidamas ją pabučiavęs. Susitikti daugiau nesitarę. Grįžęs namo, išsimaudęs. Žmona žinojo, kad jis išėjęs pas gyvulius. Pastebėjo žmona, kad yra išgėręs, klausė, kur, tai sakęs buvęs pas J., apsitriūsęs gyvulius ir parėjęs. Sakęs, kad gėręs su J. su R.. P. J. ten pastoviai išgertuvės vyksta. Kol nuėję neišvaikantys, tai pastoviai geria. Žmonai priklauso butas, močiutė numirė, žmona paveldėjo butą ir paveldėjo dėdę, kol dėdė gyvas, kad butą prižiūrėti. Jie gauna vienkartines pašalpas ir iš tų pašalpų geria. Pas dėdę geria. R. pas dėdę dažnai matantis geriančią. Anksčiau irgi yra gėręs su ja. Namuose, pas juos į pavėsinę buvo atėjusi, pas dėdę J. yra su ja gėręs. Anksčiau buvo, kad ji kabinosi ant kaklo, net kelnes buvo nusimovusi. Nežinantis, kaip čia išėjo šį kartą. Jis važiavęs į mišką dirbti, grįžęs vakare iš miško, pas mažą vaiką buvo palikta vaikiščio mergaitė ir ji sakė, kad buvo pas tave atvažiavusi policija. Sako buvo iškviesta policija, greitoji. Jo vardas D. ir mažiausio sūnaus vardas D., policija atvykus prašė pakviesti D., tai atėjo jos sūnus, sako mes ne tavęs ieškom, ieškom tėtės. Kai grįžęs iš miško apie 18 val., jam ji pati paskambino į telefoną, sėdėjo vyriausia dukra, žentas, žmona, tai jis žmonai buvau jau viską papasakojęs, kas čia įvyko, tai ji jam sakė, kad nuvežė greitoji, bet ji atsisakiusi, ir kad jam jokių prieštaravimų neturi. O ji tuo metu gėrė pas kitą kaimyną V.. Ji taip pasakė, kad jokių prieštaravimų neturi. Sekančią dieną, ji su puse bonkos šnapso ir sako ,, D. aš tavęs noriu“, o jo vyriausia dukra sako eik R. namo, tai ji dar sako ,, D.duok cigaretę“, jis jai padavęs cigaretę ir dukra sako ,,eik R. namo, nesikabinėk prie tėtės“. Jo dukrai 23 metai. Ją gražiai apsuko prie durų ir ji išėjo. Kur ji nuėjo, nežinantis. Kiek maži vaikai pasakojo, tai ji sakė nuėjo pas V.. Datos tiksliai nepasakysąs, ar 18 ar 19d., gavęs grasinančią žinutę iš jos sesers, kad ,,tu išprievartavai mano seserį, kad tau bus mišios ir taip toliau“. Tik gaila, kad jo telefonas darbe paskendo. Po kelių dienų grįžęs jis iš darbo ir ją matęs stotelėje. Paskui po kokių 3-4 dienų kaime pradėjo šnekėti, kad D. ant tavęs parašytas pareiškimas, klausęs koks pareiškimas, sako, kad tu R. išprievartavai. Tas kalbas pirmiausia sužinojo jo žmona, nes jis nuo ryto iki vakaro būnantis darbe, o jo žmona paštininkė, tai didžiausia pletkų moteris. Ji jam sakė, kad nuvažiavo ir parašė ant jo pareiškimą. Jis žmonai prisipažinęs, kad buvo lytinis aktas. Sakęs, „patvarkiau“. Žmona nepagyrė, gyvenantys toliau, buvo piktumų. Jo niekas nekaltina, kalta pati nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Jis tik darbe sužinojęs, kad jį kviečiasi į Marijampolės policiją. Teisėjui pagarsinus kaltinamojo parodymus(1 t., b.l. 112-113; b.l.119), - jį kai išsikvietė į policiją, pasakė arba ,,aš tave uždarau dabar iki teismo arba papasakok kaip buvo“. Tai jis paskui viską ir papasakojęs kaip reikia. Jis pasakojęs, tik ten truputį ne taip užrašyta. Sakė ,, uždarysim tave iki teismo tai tu prarasi ir darbą ir šeimą“. Tyrėja jo atžvilgiu naudojo prievartą. Skundo nerašęs. Nenorėjęs prarasti darbo, šeimos, todėl ir sutikęs su viskuo. Jam tyrėja sakė ,,prisipažink, atlyginsi žalą ir nieko gal nebus“. Sakė, kad gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Tyrėjas M. K.. D. apklausė rugsėjo mėnesį. Jis neskaitęs bylos. D. sakė perskaityk bylą, sakę ,,tai ką čia skaityti“, pasirašęs ir viskas, D. nevertė. B. K. ir dar vienas, jie abu sakė pasakok, nes tau bus 7 metai. D. tyrėjas. Pasakė, kad tau bus 7 metai, ir pasakė, kad turi būti su R.akistata. Pasakė jam prieš pirmą apklausą. Pasakė, kad iki 7 metų, paskui atvedė R. į kitą kabinetą, sakė ,,tu palauk mes eisim pasiskambinsim prokurorui ar kažkam“. Skambino ar neskambino tas K., paskui pasišaukė vėl jį ir pasakė, kad ,,kai tu nieko nenusikaltęs, nieko neturi, tai sako tau iki 3,5 metų sako lygtinai“. Sakė ,, tau lygtinai, perskaityk ir pasirašyk“. Perskaitęs, pasirašęs ir išėjęs. Pripažinęs, todėl, kad pasakė lygtinai. Jis pasakojęs, o ji rašė. Jis užrašė viską, ką jis pasakojęs. Skaitęs protokolą, viską surašė, ką jis kalbėjęs. Civilinio ieškinio neatlyginęs. Ieškinį pripažįstantis. Ieškinį pateikė per pirmą posėdį. Jam pasakė, kad nei jis, nei žmona su R. negalim kalbėtis. Jis to protokolo visiškai neperskaitęs, tik akimis permetęs ir viskas, nes jam reikėjo skubėti į darbą. Jis viso pilnai neperskaitęs, pasirašęs, nes skubėjęs į darbą. Ji sutiko su juo santykiauti. Ji ant kaklo kabinosi ir sakė einam pasimylėti. Pasiūlymas buvo iš abiejų pusių. Ji kabinosi ant kaklo, buvo bučiniai, ar jis pasiūlęs. Supratęs, kaip pasiūlymą santykiauti. Jis ją nusivedęs. Kai santykiavę, tai ji darė aktyvius veiksmus, rodė norą santykiauti. Iš pradžių ir bučiavosi, ir aimanavo, tik paskui pradėjo stumti, sako jai skauda ir pradėjo šaukti S.. Mano organas normalus. Ji buvo išgėrus. Ji šnekėjo ir su juo, ir su S., ji orientavosi aplinkoje. J. užmigo toje pačioje vietoje, kur ir gėrė. Kada ji atėjo pas J., nežinantis, kai atėjęs, tai jie sėdėjo ir gėrė. Prieš lytinį aktą ji buvo išgėrusi vidutiniškai. Ji pati nuėjo savo kojomis. Ji prieš tai dar į tualetą ėjo. Paskui vėl atėjo atsisėdo, toliau gėrė. Jis alų gėręs šalia, ji orientavosi. Ar ji vėmė tualete, ar ne, jis nežinantis. Savo būsenoje ji galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Ji ir tyrėjui sakiusi, kad viską palikusi ant dešinės kojos. Numovusi kelnes, pėdkelnes ir apatinį trikotažą, ir viską palikusi ant dešinės kojos. Ji pati atsisegė diržą, sagą ir jis nutraukęs. Tie rūbai visą laiką buvo likę ant dešinės kojos. Kai išėjęs namo, tie rūbai taip ir liko. Kai ji gulėjo ant sofos, taip ją ir palikęs. Ji sakė ,,aš pamiegosiu ir eisiu namo“ Jis išeidamas uždaręs kambario duris, buto duris. Jo neklausė apie ankstesnius santykius. Jis sakęs, kad ji ateidavo, išgerdavo ir viskas. Dėl teisės turėti gynėją, jam niekas nesakė. Jam paskambino iš vakaro ir pasakė, kad ryte 8 val. prisistatyti į kažkokį tai kabinetą. Atėjęs, prisistatęs į tą kabinetą ir paklausė, ar žinantis dėl ko, sakęs, nežinantis nieko. Sako čia dėl R. P.. Gynėjo nebuvo. Jis nieko nepasirašęs. Bučiavęsi, glamonėjęsi, nebuvo jokio prieštaravimo. Ji sakė, kad neturi jokių pretenzijų jam. Jis ryte gatvėje krovęsis traktoriuką važiuoti į mišką, jos mama atėjusi rėkė ant visos gatvės , net dėdė J. girdėjo, kad sakė, kad ,,tu mano dukrą išprievartavai“, sakė ,,aš tau policiją iškviesiu, aš tave pasodysiu“. Jis nieko nežinojęs, tik kai grįžęs iš miško, jam vaikai papasakojo. Sakė, kad R. net į ligoninę išsivežė. Ji paskui jam pati paskambino ir pasakė, kad neturi pretenzijų ir, kad viską užmirštantys. Kai ji jam paskambino, jis lauke tuo tarpu rūkęs. Niekas negirdėjo. Jos pokalbį galėjo girdėti tik Viktoras, nes ji pas jį tuo metu gėrė. Kai ji kabinosi ant kaklo pavėsinėje, tai galėjo būti kokie 2-3 metai atgal. Ji buvo pametusi telefoną, norėjo išgerti, bet jis sakęs daug negalintis gerti, nes ryte į darbą, sakė ,,einam D.telefoną suieškoti“, ėję po kaimą ieškoję telefono, o ji tuo tarpu, pati kabinosi ant kaklo, movėsi kelnes, paskui parvažiavo žmona ir jos motina, sakęs R.baik. Ji atsistojo ir iš pavėsinės išėjo namo. Ji grįžo namo, tai jos motina sakė ,,R. baik gerti, ir eik namo miegoti“. Paliudyti šito niekas negali, nes jie tik dviese buvę, niekas nematė. Kaltės nepripažįstantis, kad aktas buvo tai buvo. Jaučiantis kaltę, kad lytinį aktą daręs su ja. Civilinio ieškinio nepripažįstantis. Nesutinkantis su 5000 eurų, galintis šiandien jai sumokėti 500 eurų, kad baigtųsi visos tos kalbos. Sumokėtų, kad ji nuo jo atsikabintų, jis nuo jos, kad ji nekabintų jo vaikų mažų. Jis nežinantis, kada ji parašė pareiškimą. Ji reikalavo pinigų. Girdėjęs kalbas, kad jai reikia pinigų. Kiek reikia nepasakojo. Ji kažką kalbėjo apie pinigus, nes žmonės be reikalo nekalbėtų, sumos neįvardino. Miške kalbos apie išprievartavimą nebuvo, jokių gyrimosi, jokių kalbų nebuvo. Jokios kalbos apie išprievartavimą nebuvo niekur. Kad su ja santykiavęs tai pripažįstantis kaip faktą (b.l.). Dėl advokato jam niekas nieko nesakė. Kai atvykęs, sakė ,,ar tu žinai dėl ko tave kvietėmės“ Sakęs - nežinau, sakė dėl R. P. yra parašytas pareiškimas. Sakęs, jis nežinantis jokio pareiškimo. Sakė vasario mėnesį yra parašytas pareiškimas, tai pasakok, kur gėrėt, kaip viskas buvo. Jie dar sakė, kad šiandien tau bus akistata, ar sutinki šiandien pat. 8 val. jį pasikvietė, sakė 10 val. tau bus akistata. Kai akistata, sėdėjęs vienam kabinete, Z. tas kitas policininkas, ją atsivedė į kitą kabinetą. Sakė akistatos nebus, sakė ,,papasakok, tau 7 metai“, sakė ,,jeigu tu papasakosi viską, mes surašom“, sakė ,,paskambinsim advokatui, prokurorui, 3,5 lygtinai“. Jis pasakojęs, kad atėjęs, gėręs, kad ją už rankų pakėlęs, nusivedęs į lovą, viską taip pasakojęs, o kaip ten surašė. Tyrėjas klausė, ar ,,buvo su P.“, sakęs buvęs. Sakė tai tau bus 7 metai, reikalavo papasakoti kaip viskas vyko. Jis papasakojęs kaip viskas vyko, teisybę papasakojęs, kaip jie ten užrašė, neskaitęs. Pasakojęs, kad rankom pakėlęs, nusivedęs. Papasakojęs ten viską, kaip šiandien teisme. Jis nežinantis, kodėl jie taip užrašė. Pasakojęs, kaip buvo, sakęs, kad priešinosi, stūmė 2-3 kartus. Nesakęs, kad nesutiko. Apklausa truko valandą laiko, nes pusę valandos buvo pirma apklausa, paskui buvo pertrauka, ir dar antrą kartą pusę valandos truko apklausa. Apklausa buvo su pertrauka, sakė ,,ateina P., bus akistata“. Sakė ar sutinki, sakęs sutinkantis. Sakė dabar pertrauka, nes jie nuėjo apklausti P., jį išleido į lauką, jis parūkęs, kokia 10-15 min., atėjęs ir pabaigę viską surašyti. Jam po tos pertraukos, pasakė, kad ,,susiskambinom su prokuroru, ar su kuo, tau 3,5 metų lygtinai“. Sakė ,,gal per kokius atstovus susitark, kad atlyginti žalą, kad tu čia taip padarei“. Ne jis skambinęs, tyrėjas skambino, sakė ,,pasiskambinam prokurorui, tau 7 metai, tai tu kai nebaustas, tai tau 3,5 lygtinai“ Reikalavo prisiimti kaltę, sakė ,,papasakok kaip viskas buvo“, nebuvo reikalavimo. Įtarimo neskaitęs, tik akimis permetęs. Jam nesakė, kad įtariamas išžaginimu. Tik pasakė, kažkokį straipsnį, ir sakė tau 7 metai, dar kažką apie išžaginimą. Kad su ja atlikęs lytinį aktą, tai prisipažįstantis. Kad atlikęs lytinį aktą, kad ją nusivedęs, tai pripažįstantis. Ji buvo atėjusi ant rytojaus (15 d. įvyko), tai ji atėjo 17d., vakare, atsinešė bonką, norėjo išgerti. Pas ją į namus, žmona buvo namuose, visi buvo grįžę iš miško tą dieną. Žmona jau žinojo, kad ji su R. santykiavusi. Jis nežinantis, kodėl ji atėjo pas juos. Atėjo atsinešė bonką, sakė ,,noriu išgerti“. Negėręs, nes vyriausia dukra sakė ,,R. eik namo išsipagiriok“ (2 t., b.l. 36-41 ). Tyrėjas išsikvietė jį telefonu, kabinete jie buvo dviese. Apie advokatą kažką sakė, esantis priekurtis, gal nesupratęs. Pasakęs, kad pasisamdysiąs advokatą. Kai pasakė, kad neišeis nemokamo advokato, tada atsisakęs ir sakęs, kad samdysiąs savo. Jis jam pateikė protokolą, permetęs akimis pirmas eilutes, užtrukęs gal dvi minutes ir pasirašęs, nes skubėjęs į darbą. Parodymus davęs savo noru. Nebuvo kalbos apie atsakomybę. Proceso metu jis jam pasakė, kad iki septynių metų. Paskui buvo padaryta pertrauka, jis su kažkuo, ar su prokurore kalbėjo, sako, kad sąžiningai prisipažinus, tai iki trijų su puse metų, tai gal dar lygtinai. Sakė, kad atvyks P. ir bus akistata. Pirmiausia jie buvę viename kabinete, jie buvo dviese. A. P., tada jį nuvedė į sekantį kabinetą, ten pradėjo protokolą rašyti. Pirmame kabinete vyko tik šneka su M. K. ir kitu lyg Z.. Jie sakė, ar žinantis ko atvykęs. Sakęs, kad nežinantis. Kabinete klausinėjo, iš pradžių paprastai apklausinėjo, nieko nerašė. Klausė, kaip atėjęs, ar gėręs. Aiškinęs, kad atsinešęs alų, nesakęs, kad išžaginęs P., sakęs, kad ji savo noru su juo nuėjo. Neatsimenantis, ką sakė policijos pareigūnai. Pirmame kabinete buvo užuomina apie advokatą, ir paskui antrame. Pirmame kabinete niekur nepasirašęs. Antrame kabinete viską iš naujo pasakojęs jau tik liudytojui, jis buvo vienas. Pareigūnai sakė, kad bus geriausia nuoširdžiai prisipažinti, nepasakysiąs kuris pareigūnas taip sakė (2 t.,b.l. 59-60). Įteikto įtarimo (galutinio) neskaitęs, nežinantis kodėl. Ji (tyrėja D.) paaiškino viską, sakęs, kad davęs pirmus parodymus. Kažką davė šita, nežiūrėjęs, neskaitęs, nes į darbą reikėjo. Protokolo neskaitęs, nežinanti kodėl. Paklausęs kai viską užbaigė, koks straipsnis, pasakė kad iki septynių metų, nesakė, kad gali būti atidėta. Kai davęs pirmus parodymus, pasitikėjęs pareigūnais, kad surašė viską teisingai. Teisme gynėją kvietęs, nes čia tas ieškinys yra, tie kvitai (2 t.,b.l. 61).

N. R. P. parodė, kad kaltinamasis kaimynas. Jį prisimenanti gal nuo trylikos metų. Kaltinamasis tuo metu jau buvo suaugęs. G. S. k., (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis gyvena kitoje kelio pusėje, privačiame name. Su juo nepasakysianti, kad santykius palaikiusi, jo žmonos vyriausia dukra buvo jo geriausia draugė nuo mažens. Dukros vardas Neringa, jai apie 27 metai. Ten dažnai būdavusi. Kai suaugusi, nuo 20 metų, kiek pamenanti, kai reikėdavo pavežti kaltinamąjį, jis grabaliodavo, yra kišęs ranką į tarpkojį, kojas čiupinėdavo. Tai būdavo dažniausiai tada, kai reikėdavo jį pavežti. Dažnai ką nors pavežanti. Kartą iš galo čiupinėjo, siūlė eiti į butą. Priekabiavo prie jos kažkur nuo 20 metų. Lytinį gyvenimą pradėjusi nuo 21 metų. Paskutiniu metu draugo neturėjusi. Iki įvykio apie metai laiko neturėjusi lytinių santykių. Jei vyras jai nepatinka, nesiruošianti santykiauti, tik jei patinka, prieš vienos nakties nuotykius. Būna, kad išgerianti, po to kelis mėnesius negerianti. Ji girta neprasidedanti su vyrais. Vaikų neturinti, yra vaisinga. Nebuvę, kad santykiautų be apsaugos priemonių, vyras naudodavo apsaugos priemones. Santykiauju natūralia poza, analinio nepraktikuojanti. Su S. „l.“ lytinių santykių neturėjusi, jis turi draugę. Prieš įvykį neatsimenanti, kiek dienų buvo gėrusi. Turėjusi problemų su policija dėl išgėrimų, bausta už tai, kad be reikalo išsikvietusi policiją, nes norėjusi namo. Žaginimo atvejų nebuvę, nerašiusi pareiškimų policijai. Su kaltinamojo dukra prieš įvykį retai bendravę, po įvykio apie šį įvykį nekalbėję. Kaltinamojo žmona R. ją kartą buvo sumušusi, tąsė, nubrozdino pilvą. Buvo atvykusi greitoji, policija, bet nerašiusi pareiškimo. Tuomet buvo gal 23 metai jai. J. K. kaimynas, ten pas jį nuo jaunų dienų eidavę, kai nebūdavo kur eiti. J. niekada nepriekabiavęs. Pas jį eidavę ploto ieškoti, atsinešus alkoholio, jis leisdavo išgerti. Prieš įvykį kaltinamasis, prieš tris ar keturis metus atgal, priekabiavo. Tų kartų buvę daug. Kaltinamąjį veždavusi į darbą. Jis kišdavo rankas, būdavo neblaivus šiek tiek. Nustumdavusi jo rankas. Vasario 15 d., 2018 metais nepamenanti visos dienos įvykių. Atsimenanti, kai nuėjusi pas V. S., ėję ieškoti alkoholio nusipirkti, nes jis perparduoda. Jis pradėjo rėkti, kad pinigai dingo. Sakiusi išsikviesti policiją, kad apieškotų, bet pasirodo nieks nedingo. Ji gavusi bonką, kažkas atvežė, nuėjusi pas J., nes viena negalinti gerti, reikia kompanijos. Pradėję gerti. Po kurio laiko atėjo S. I.. Nepamenanti kurią valandą atėjusi pas J.. J. gėrė degtinę. Turėjusi 0,5 l talpos butelį. S. negėrė, parūkė ir išėjo. P. J. du kambariai. Buvę kambaryje, kur televizorius. Ji sėdėjusi ant sofos šalia televizoriaus. J. sėdėjo ant savo lovos prieš ją, S. - ant kėdės. Po to atėjo kaltinamasis. Nežinanti ko jis ten atėjo. Neatsimenanti, ar pas J. su kaltinamuoju kada nors yra gėrusi. Kaltinamasis atsisėdo šalia manęs. Ji sėdėjusi ant sofos. Buvo vietos kur kaltinamajam atsisėsti, galėjo atsisėsti kitur. Sofa gulima. Ji sėdėjusi ant sofos krašto. Kaltinamasis atsisėdo šalia, neprisiglaudė. Jis nesakė labas, jis visą laiką juokiasi, kiek prisimenantio ir tada juokėsi, rankos nepadavė, neapkabino, nebučiavo. Gėrę, norėjusi į tualetą, bandžiusi atsistoti, bet nepajėgusi. J. S. ranką padavė, nes buvusi girta. Negalinti pasakyti kiek buvo išgėrusi, buvo gėrusi ir prieš tai. Policija davė pūsti, įpūtųsi dvi promiles. Po to pas J. gėrusi, neatsimenanti, ar išgėrusi tą butelį. Buvę labai girti su J.. Kaltinamasis buvo kažkiek išgėręs, nebuvo girtas. Jis atsinešė dvi skarbonkes alaus, jis išgėrė alų, ji alaus negėrusi, gėrusi degtinę. Kaltinamasis degtinės negėrė. Ji norėjusi eiti į tualetą, bet nepajėgusi, S.pastatė. Grįžusi iš tualeto dar gėrusi ir išsijungusi. Nieko negalėjusi daryti, nes vos paėjusi. Galėjo būti, kad užmigusi, nes į tą kambarį niekada neinanti ir nėjusi. Atsimenanti, tik kai atsidūrusi kitame kambaryje, kai jis buvo ant jos užlipęs. Kambaryje buvo tamsu. Ji pradėjusi stumti. Atsipeikėjusi jautusi skausmą. Gulėjusi ant nugaros. Ten buvo sofa, ant sofos gulėjusi išilgai. Jis buvo užsilipęs ant jos. Pabudusi nuo skausmo, skaudėjo makštį, kai jis buvo įėjęs į ją. Mananti, atsibudusi nuo skausmo. Jis jos vardą šnibždėjo „R., R.“. Sakiusi, kad skauda ir stūmusi, jis dar nenulipo nuo jos, paskui kažkur dingo. Jis tyliai jos vardą sakė ir labai alsavo, smarkiai kvėpavo. Jis savo organą buvo įvedęs jai į makštį. Kai pradėjusi stumti, dar jis nenulipo, paskui nulipo ir greitai dingo. Nežinanti, ar jis spėjo pabaigti. Ji nesutikusi, stūmusi, nepajėgusi, nes neturėjusi jėgų, buvusi prispausta. Jis nulipo ir dingo. Nesutikimą išreiškusi stūmimu, sakiusi, kad baigtų, kad skauda, liepusi nulipti. Po kiek laiko, negalinti pasakyti po kiek, nulipo ir dingo. Buvusi su striuke, su batais kai sėdėjusi ir gėrusi. Kai atsibudusi ir pašokusi nuo lovos, nebuvo visų apatinių. Prieš tai avėjusi kojinėmis, spalvos nepamenanti, džinsais. Su viskuo buvusi. Kai atsikėlusi, buvo likęs džemperis ant jos, t.y. viršutiniai rūbai. Striukės nebuvo. Viršutinė dalis nebuvo atsmaukta. Ji rėkusi baigti. Kai jis pabėgo, pasimetusi, buvo tamsu. Užčiuopusi kažkokias kelnes, apsiavusi, susiradusi duris, išbėgusi. Išbėgusi basa. Rūbų neieškojusi, buvo ne tas galvoje. Nieko neradusi, nes ten buvo tamsu. Nebuvo šviesos įsijungusi, nežinojusi kur įsijungia, norėjusi greičiau iš ten pabėgti. Jai atrodo nebuvo grįžus į tą kambarį kur gėrę. S. išėjo, jai atrodo, dar jam (kaltinamajam) būnant, t.y. dar begeriant. J.po įvykio gal miegojo, nebuvusi kambaryje. S. negalėjo būti, nes su juo nemieganti. S. ne toks žmogus, jis niekada nepriekabiavęs prie jo. J. niekada nepriekabiavęs, galinti spėti kad jam gal 60 ar daugiau metų. Su S. nėra niekada santykiavusi. Kaltinamasis žmonai neištikimas, jis net prie jos mamos yra lindęs. Tai jai sakė mama, kad jis jai siūlęs eiti greitai, kol R.grįš. Girdėjusi, kad lindęs prie R. draugės Ž., jos pavardės nežinanti. Mačiusi kai jis miegojo su R.drauge lovoje, bet dar su R. nebuvo ženoti. Jos pirmi vaikai pasakoję, kad turėjo meilužę, kad vaikai sekė jį, kad važiavo su R. pas meilužę sakyti, kad šeimos neskirtų. Girdėjusi, kad kai gyveno su pirma žmona, buvo išprievartavęs kažkokią moterį ir užkišęs pinigais. Jis domisi svetimomis moterimis. Kai išbėgusi iš buto, galvojusi bėgti iki mamos, bet užgėlė kojas. Pamačiusi pas R. ir S. bute šviesą, paskambinusi į duris, atidarė, pasakiusi, kad išprievartavo. Bute, sėdint ant sofos, neatsimenanti, ar lindo prie jos kaltinamasis. Nežinanti jo organo dydžio, nemačiusi. Niekas ten jos nebučiavo, buvo užspaudęs ir tiek. Kai nubėgusi, pirma S. pasakiusi, R. sakiusi kai vežė pas mamą, po to mamai. Jei atstumdavusi, mananti turėjo pats suprasti, tuomet kažkas šalia būdavo. Jei būtų norėjusi jo, būtų seniai galėjusi su juo miegoti. Neprasidedanti su vedusiais. Apie jį niekada negalvojusi kaip apie vyrą, nes jis visada suodinas, jo žmona mamos draugė, jos draugė jo žmonos dukra. P. S. ir R. atbėgusi basa. Kažkuris jai davė kroksus, sakiusi, kad norinti namo. S. pasakiusi, kad „B.“ išprievartavo. „B.“ kaltinamojo pravardė. S.nuvežė ją pas mamą. Buvo prieš tai kreipusis į policiją, pasakė kad į Kauną reikės važiuoti, bet nereikėjo. Gal 22 dieną kreipusis, nes nenorėjusi, kad kiti sužinotų. Buvo atėjusi R., kaltinamojo žmona, kai dar nebuvo parašiusi pareiškimo. Ji verkė, kaltinamąjį gyvuliu vadino, sakė žinojusi, kad taip kažkada bus. Pasigailėjusi jos ir pareiškimo nerašiusi, nes ji būtų vaikus pragėrusi, ant įskaitos stovėjo. Su kaltinamuoju jokių ryšių neieškojusi, buvo jį susitikusi, perėjusi į kitą kelio pusę. Iki įvykio mėlynių ant jos kūno nebuvo. Buvo nustatyti sužalojimai ant šlaunų vidinės dalies ir ant šonų. Jai skaudėjo išangę. Nejautusi, ar kišo į išangę. Skaudėjo kojas. Iki įvykio šių dalykų nebuvo. Rūbus jos mama ant rytojaus nuėjo paimti. Paėmė batus, striukę, apatines kojines. Triusikų mama nerado ir telefono. Kiek pamenanti, tas kambarys visada buvo užrakintas. J. turėjo kambario raktą. Tikrai negalėjusi kaltinamojo su Sauliumi sumaišyti. Niekada su niekuo nemiegojusi pas J., niekada ten nemiegotų, nes arti gyvenanti. Po įvykio šnekėjusi su kaltinamojo žmona, buvo praėję kelios dienos. Ji jam paskambino, atėjo į jos namus, klausė kas buvo. Sakė maniusi, kad tai buvo bendru susitarimu. Kaltinamąjį ji gyvuliu išvadino, klausė kodėl pas ją neatbėgusi. Ji sakė, kad kaltinamasis miške gyrėsi, kad R. padarė, tai girdėjo N. ir jos vyras. Iš kaltinamojo pinigų neprašiusi. Gyvenanti bute, butas mamai priklauso. Dabar beveik pajamų neturinti, padeda mama, sesuo, broliai. Nežinanti, ar kaltinamasis turi pinigų, mananti, kad neturi. Kaltinamasis turi automobilį, mananti, kad pigų. Jai neįdomu, ar jie turi pinigų, neskaičiuojanti svetimų pinigų. Po įvykio iškvietusi policiją, buvusi neblaivi, nežinanti kiek dienų buvo praėję nuo įvykio. Nepamenanti apie ką bendravusi su pareigūnais. Kai kvietusi pareigūnus, pasakiusi, kad išprievartavo. Buvusi girta, nes per jį nėjo išsipagirioti. Po įvykio išsipagiriojusi, išėjusi iš mamos ir vėl prisigėrusi. Pareigūnams sakiusi, kad ją išprievartavo, sakiusi, kad įvyko. Nerašiusi pareiškimo dėl to, kad buvusi neblaivi. Jei būtų žinojusi, kad į Marijampolę reikia važiuoti, būtų nuvažiavusi, bet ne į Kauną. Pareiškimo nerašiusi, nes buvusi neblaivi, pareigūnai pasakė, kad išsiblaivyti reikia. Pareigūnams sakiusi, kad išprievartavo. Po įvykį su kaltinamuoju nekalbėjusi, perėjusi į kitą kelio pusę, jam nieko nesakiusi. Jo nei telefono numerio neturinti. Po įvykio, grįžusi namo, iš lovos nelipusi. Mama jai davė savo drabužius, nes nei savo rūbų neturėjusi. Jos ir psichinė ir fizinė būklė buvo bloga. Patyrusi fizinį skausmą, gėdą prieš visą kaimą ir gretimus kaimus, nes visi viską žino, jo vaikai ją užsipuolė, išvadino visaip. Būtų rašiusi pareiškimą ir jei būtų kiti nesužinoję. Jai jo veidas prieš akis stovi. Nuėjusi pas mamą praususis, gulėjusi. Buvusi išsipagiriojusi, po to prisigėrusi. Gėrusi, nes nervai nelaiko. Jaučianti nesmagumą, šlykštumą, gal gyvenime į vyrus negalėsianti žiūrėti. Gal tris dienas jautusi fizinį skausmą. Po kurio laiko mėlynės užgijo. Po įvykio pasidariusi agresyvi vyrų atžvilgiu, visiškai nenorinti vyrų, negalinti langų atsitraukti, į jų langus žiūrėti, negalinti jų matyti. Prastai mieganti, nes viskas apie tai sukasi. Kreipusis į medikus. Naudojanti vaistus, tai antidepresantus. Gydymą tęsianti ir dabar. Anksčiau depresija nesirgusi. Į medikus kreipusis dėl teisių. Gal kada ir buvusi pas psichiatrus, sykį šeimos daktarė buvo nusiuntusi, nes jai kažkas būna ant širdies, sakė gal nerviškai. Kai rašiusi pareiškimą net nebuvo minties apie pinigus. Kaime, kurie ją pažįsta, ją palaiko. Kaime nėra tokių, kurie priekabiautų prie jos. Nežinanti, kodėl kaltinamasis priekabiavo. J.šaukė ją, tai buvo gal prieš tris metus, jie su kaltinamuoju virtuvėje sėdėjo, turėjo žuvies, alaus. Atėjusi suvalgiusi dvi rūkytas žuvis. Kai baigėsi alus, laukusi, kol jis pirmas išeis. Sakiusi, kad einanti namo, jis ją už rankos patraukė, priglaudė prie sienos, jautusi, kad jis buvo susijaudinęs, atstūmusi ir išsilaisvinusi, nubėgusi namo. Tai buvo koridoriuje, nieks nematė. Po šio įvykio lytinių santykių neturėjusi su vyrais, gal tai buvo įtakojama šio įvykio. Įvykio metu kelnių nebuvo nusiavusi. Kaltinamąjį vežiodavusi, nes to prašydavo pati R.. Ji negalinti atsakyti, vežiojusi visus, kurie prašo. Kai kaltinamąjį veždavusi, visą laiką ką nors įsisodindavusi, vaikų prašydavusi važiuoti. Viena jį tik gal kartą vežusi. Kai matanti, kad reikia policijos, tai ir kviečianti. Pastaruoju metu jai kažkaip nelabai pavyksta negerti, nervai neatlaiko. Pareiškimą rašiusi gal 22 d. Ji taip greitai neišsipagiriojanti. Pareiškimo nerašiusi greičiau, nes buvo gėda. Pareiškimą rašiusi po savaitės, nes reikėjo prisiversti save. Mama sakė, kad jis turi vaikų, gal atsiprašys. Jai visi liepė rašyti pareiškimą. Jis šalia jos gyvena, dar gali ką nors jai padaryti. Jis pats neprašė nerašyti pareiškimo. Į D.namus tikrai nebuvo nuėjusi po įvykio. Po įvykio pas juos namuose nebuvusi (2 t., b.l.54-58). Pažiūrėkit kiek pripūtusi, tai ką ji galėjusi paaiškinti. Buvo įvykis. Tiek ji dar atsimenanti. Ji buvusi neblaivi, negalėjusi rašyti pareiškimo. Norėjusi pirma išsiblaivyti ir blaiva parašyti. Policiją kvietusi, norėjusi, kad apžiūrėtų bent išoriškai, bet ir tai nesugebėjo, į Kauną nereikėjo važiuoti, o į Marijampolę. Ją pristatė policijos pareigūnai (2 t., b.l. 80);

L. M. K. parodė, kad atlikęs šioje byloje procesinius veiksmus su proceso dalyviais. Apsiklausęs įtariamąjį, lyg ir nukentėjusiąją. Atlikdamas apklausas, visada surašantis tai ką aiškina, visada duodantis perskaityti. Jei parašė, kad tekstą perskaitė, tikrai buvo paduota perskaityti. Žinantis savo darbo metodus, visuomet duodantis perskaityti. Atlikęs įtariamojo apklausą ir kitus procesinius veiksmus. Kiek pamenantis, teikęs pradinį įtarimą. Basanavičiaus a. 2, Marijampolėje. Jis nebuvo sulaikytas, atvyko kviečiamas telefonu. Jam atvykus, buvo išaiškintos visos jo teisės. Gynėjo jis nepageidavo. Davęs pasirašyti, jam perskaitęs. Jis nusprendė nuoširdžiai prisipažinti, pagrindų skirti jam gynėją nebuvo. Įtarimo tekstą jam ir pats perskaitęs. Manantis jis suprato kas jam grės. Jam išaiškinęs visas įtariamojo teises ir pareigas. Neatsimenantis, ar buvo kalba dėl sankcijos gręsiančios. Jam pasakęs, kad tai sunki nusikalstama veika, galėjo būti kalbjo kompetencija. Jis įtarimą skaitė, jam davęs laiko, ar jis konkrečiai skaitė negalintis pasakyti. Jis pasirašė ir davė parodymus apie pareikštą įtarimą. Jam pasiūlęs sakyti tiesą, jis davė parodymus. Jo darbo esmė išsiaiškinti objektyvią tiesą. Jis davė parodymus laisva forma, kilus klausimų, pasitikslindavęs. Esminių klausimų nebuvo. Protokolą rašęs iš karto, kai nespėdavęs, paprašydavęs sustoti, pasitikslindavęs. Patvirtinantis, kad parodymus parašęs kokia buvo jų esmė žodis žodin, nekeičiant jo pasakyto teksto prasmės. Davęs susipažinti su apklausos protokolu, jis susipažino ir pasirašė. Jis į tą lapą žiūrėjo, turėjo laiko perskaityti, patvirtino, kad perskaitė. Jis žiūrėjo ir galėjo perskaityti, tam turėjo pakankamai laiko. IBPS sistemoje pasirašius apklausą, pakeisti neįmanoma. Kai žmogus patvirtina raštu, uždarantis formą, atsižymi laikas IBPS sistemoje. Šiuo atveju sukčiavimui galimybių nėra. Jis perskaitė tą dokumentą, kuris byloje. Jis sėdėjo šalia, kompiuterio ekranas jam buvo matomas. Dar paskyręs kardomąją priemonę įtariamajam. Kai kvietęs apklausai įtariamąjį, neatsimenantis, ar komisariate buvo nukentėjusioji. Neturėjęs suinteresuotumo, kad J. prisipažintų. P. J. neįkalbinėjęs. Asmeniškai įtariamąjį matęs pirmą kartą apklausos metu. Nukentėjusiąją, atliekant procesinį veiksmą, matęs pirmą kartą. Iš jo praktikos, kai žmogus nori nuoširdžiai prisipažinti, advokato nesamdo. Nenurodė priežasties dėl ko nesamdo advokato. Davęs teisingus parodymus, asmuo skaitė protokolą. Užrašęs ką asmuo sakė. Jam buvo pasakyta, kad nėra pagrindo skirti valstybinį gynėją, išaiškinta dėl advokato. Neatsimenantis, įtariamiesiems dažnai paaiškinantis apie gręsiančią atsakomybę, kaip skaičiuojasi, koks vidurkis, į ką atsižvelgiama, kokios alternatyvios bausmės. Tačiau, kad būtų sakęs, kad gaus lygtinai, netikinti, kad tai sakęs, nes negalėjęs taip sakyti. Kabinete sėdintis vienas, nebent viršininkas trumpam ko nors galėjo užeiti. Kiek atsimenantis, su juo bendrauti pradėjęs savo kabinete, prieš tai išaiškinus teises. Pareigūnas pavarde Z. dirba tame skyriuje, jis galėjo nebent pasitikti įtariamąjį ir palydėti iki jo kabineto. Dirbęs tuo metu vyriausiu tyrėju. P. Z. tuo metu buvo laikinai vykdantis viršininko pareigas. Nepamenantis, kad būtų matęs Z. kalbantis su įtariamuoju. Neatsimenantis, ar buvo kiti asmenys kabinete. Tokios praktikos netaikantis, kad vesti į kitus kabinetus pasikalbėti su kitais pareigūnais (2 t., b.l. 58-60)

Liudytoja I. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad esanti Marijampolės AVPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėja. 2018 m. dirbusi tose pareigose. Tyrimą perėmusi iš kolegos byloje atlikti baigiamuosius veiksmus. Nukentėjusioji jau buvo apklausta, nepamenanti, ar papildomai apklaususi. Kaltinamajam reiškusi galutinį pranešimą apie įtarimą. Įtariamasis buvo į komisariatą kviečiamas telefonu, nurodžiusi dėl ko kviečiamas. Jis turėjo laiko pasiruošti, derinę datą. Įtariamasis atvyko vienas. Jam priminusi teisę turėti gynėją, pasiteiravusi, ar sudaręs paslaugų su gynėju sutartį. Pasakė, kad gynėjo neturi ir jo nepageidauja. Buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Susipažinęs su pranešimu įtarimą nurodė, kad kaltę pripažįsta, kad parodymus davęs ir papildymų neturi. Dėl gynėjo buvo surašytas protokolas. Įtarimą jis skaitė, jam buvo smalsu kas keitėsi įtarime. Po visko teiravosi kokia gresia atsakomybė. Supažindinusi, kad gresia iki septynių metų laisvės atėmimo, apie atidėjimą nekalbėjusi. Jis sakė, kad bus kaip bus, žmogus skubėjo į darbą. Jis suprato, kad kaltinamas išžaginimu. Jei taip parašiusi protokole, jis tokius žodžius sakė. Jis sakė, kad papildymų neturi. Jis nurodė, kad jam viskas aišku, kad davęs parodymus.Apklausos metu įtariamasis nurodė, kad jo anksčiau duoti parodymai yra teisingi. Jis sakė, kad papildymų neturi. Jei jis būtų keitęs poziciją, tai būtų fiksavusi. Gali būti, kad supažindinusi su bylos medžiaga. Neprisimenanti, ar pageidavo susipažinti su bylos medžiaga, ar ne. Įteikto įtarimo neskaičiusi, nežinanti kodėl. Ji paaiškinusi viską, sakiusi, kad davęs pirmus parodymus. Jis jos akivaizdoje skaitė, susidarė įspūdis, kad perskaitė, užtruko iki 5 min. (2 t.,b. l. 60-61)

L. S. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji pažįstama, ji kaimynė, santykiai normalūs. Su kaltinamuoju tokie pat santykiai, pažįstami, nesusipykę. Įvykio datos nepamenantis, galėjo būti 2018-02-15 apie 22 val.. G. G. g. 6. Nuėjęs pas J., pavardės jo nepamenantis. Antrame aukšte jis vienas gyvena. Galėjo būti 21.15 val.. Nuėjęs pas J. parūkyti, kaip pas kaimyną. Buvęs blaivus. Ten sėdėjo R. P. ir J., jie gėrė butelį degtinės 0,5 l talpos. Jie jam atrodė girti. Atėjo D. J.. J. gulėjo ant vienos lovos, nukentėjusioji sėdėjo ant kitos. D. atsisėdo šalia R.. R. norėjo į tualetą, nepajėgė atsistoti, tai jai padėjęs atsistoti ir išėjęs, ten nebuvo su kuo kalbėti. R. buvo girta. Kaltinamasis sėdėjo šalia ir gėrė alų. Kaltinamasis sėdėjo kitame sofos gale, nebuvo tarp jo ir nukentėjusiosios kontakto. Nematęs, ar R. gėrė alų, ji gėrė degtinę. Kaltinamasis nebuvo toks girtas, gėrė alų. Jis parūkęs ir išėjęs, nes nebuvo su kuo šnekėti, išėjęs namo, nes vaikas namie, draugė. Kai grįžo R. iš tualeto, pasodinęs ją ant sofos į tą pačią vietą kur sėdėjo ir išėjęs. Su nukentėjusiąja neturėjęs lytinių santykių, neturėję nei tokių šnekų, nei minčių. Nei ji prie jo, nei jis prie jos. J. pensininkas. Ten du kambariai ir virtuvė. Negalintis pasakyti, ar kiti kambariai rakinami. Kitame kambaryje buvęs labai seniai, kai dar močiutė buvo gyva. Yra koridorius, du kambariai, tarp kambarių tarpas gal du metrai. Parėjęs namo, gal apie 00.30 val. išgirdęs skambutį. S. R. su vyriškom kelnėm, kurias prisilaikė ranka, buvo basa, prašė parvežti pas mamą. Iš J. jis išėjęs gal apie 21.45 val. Kai išėjęs, dar buvo likę degtinės. Nukentėjusioji buvo gatava, bet dar nemiegojo. J. dar nebuvo užmigęs, bet jau gulėjo lovoje, snaudė, atrodo atsisakė jau ir gerti. Nukentėjusioji, kai atėjo pas juos, dar buvo girta. Ji buvo basa ir vyriškom kostiuminėm kelnėm. Sakė, kad išprievartavo D. J.. Ji buvo sušalusi, apsiverkusi. Prikėlęs draugę ir ji išvežė R, namo. Jis neklausinėjęs apie įvykį. Ji sakė, kad D. J. išprievartavo. Jų santykiai kaip kaimynų. Kiek tekę su ja gerti, jam ji tokių dalykų nesiūlė, nepriekabiavo prie jo. Nukentėjusioji jam nėra sakiusi, kad kaltinamasis prie jos priekabiautų. R, su J, šnekėjosi. Ji jokių jausmų jam nereiškė, nebuvo pokalbio apie meilės reikalus, nečiupinėjo vienas kito, nes sėdėjo per metrą vienas nuo kito. Jis klaidą padaręs, kad neiškvietęs policijos. Ji prašė vežti ją pas mamą. Nenorintis kištis į jų asmeninius gyvenimus (2 t.,b.l.61-62);

L. R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji pažįstama iš kaimo. Gal esančios daugiau pažįstamos nei draugės, piktumų nėra. Kaltinamasis, kaip pažįstamas, su R. daugiau bendravusi nei su juo. Su kaltinamuoju konfliktų ir piktumų nebuvę. Neatsimenanti dienos, galėjo tai būti 2018-02-15. Ji su mergaitėm miegoję. Vyras S. I. miegojo kitame kambaryje. Į duris paskambino R.. Pakvietė vyras ir R.parvežusi namo. Ji buvo atėjusi su vyriškom kelnėm ir basa. Ką vilkėjo daugiau, nepamenanti. Vyras davė kroksus apsiauti ir nuvežusi ją iki namų. Ji buvo susijaudinusi ir sakė kad „B.“ ją išprievartavo. Ji buvo lyg ir apsiašarojusi, buvo išgėrusi. Paėjo pati, sugebėjo paaiškinti, prašė parvežti pas mamą. Pas juos atėjo, kad namo parvežtų, ją parvežanti, kai ji būna išgėrus. Ji ją nuvežusi pas mamą, mama kiek toliau gyvena. Kai ji būna išgėrusi, eina pas mamą. Nežinanti apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius. Neteko girdėti, kad kaltinamasis seksualiai priekabiautų prie ko nors. Nėra girdėjusi, kad nukentėjusioji laisvo elgesio, ji išgeria. Nežinantis, kad kaltinamasis turėtų meilužę, nežinanti apie jo asmeninį gyvenimą. Su vyru apie įvykį kalbėjusi, pati prastai jautusis, kad taip įvyko. Ji patikėjusi R , kuri buvo basa, vyriškom kelnėm. Tuo metu buvo prisnigta. Nežinanti, kodėl nekvietę policijos, galvojantys, kad blogai padarę. Ji neprašė policiją kviesti. Iki mamos ją trumpai vežusi, gal tris minutes. Ji paėjo savo kojomis, ėjo sunkiai, nes viena ranka laikėsi kelnes ir davusi didelius batus. Po įvykio su nukentėjusia bendravę, sakė, kad važiavo pas gydytojus. Negirdėjusi, kad būtų reikalavusi pinigų. Kiek žinanti, nukentėjusioji nedirbanti, nežinanti jos turtinės padėties. Kiek žinanti, kaltinamasis dirbo, gal vidutinė turtinė jo padėtis, gyvena su šeima. Neklaususi, kodėl ji su vyriškom kelnėm ir basa. Ji tik sakė, kad „B “ išprievartavo. Ji tik sakė, kad su J kelnėm (2 t.,b.l.62 -63);

L. N. P teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Santykiai su dukra normalūs. Kaltinamasis buvo neblogas kaimynas, konfliktų nebuvę, yra išgeriantis. Jos dukra išgeria, bet nėra pijokė, išgeria retai. Ji uždaro būdo, viską savyje laiko. Ji keturi metai negėrė. Po šio įvykio ji labai pergyveno, pasidarė nesušnekama, pradėjo neklausyti, kalbėjo apie išėjimą iš pasaulio. Tai pradėjo darytis po šio įvykio. Dukra turi ligų su stuburu, su pūsle. Po įvykio dukros savijauta buvo bloga, ji ilgai buvo pas ją, nes bijojo savęs. Buvo kalba apie savižudybę, bijojusi, kad ko nepasidarytų, nes radusi bute surištą batų virvutę, vakarais sekdavusi, žiūrėdavusi. Dabar dukra naudoja vaistus, lankosi pas daktarus. Dukra labai pergyveno. Sužinojo visas kaimas, visur apskambino, kad jis taip padarė, jis ne žmogus. Kaltinamąjį pažįstanti gal penkiolika metų. Jis turėjęs meilužę, jos pavardės nežinanti. Kai ji nueidavusdi, jei jis išgėręs būdavo, tai turėdavo koją paliesti, kai praeidavo čiupteldavo. Vieną kartą jis jai sakė eiti pasitvarkyti. Jis tuo metu buvo alaus gėręs. Blaivas jis nekibdavo. Dukrą jis seniai sekė. Kai buvę kaimynai, jo žmona prašydavo jos paprašyti R. D. iš darbo parvežti. Jos dukra pasakė, kad daugiau neveš, nes jis ją grabinėja. Tai pasakiusi jo žmonai R.. Jei reikėdavo kaltinamąjį parsivežti, dukra pasiimdavo kurį nors vaiką. Ji sakiusi, kad jis ją grabinėja, ji jo nekentė. Dabar dukra jokio vyro neturi. Turėjo draugą iš Bartninkų, jie gerai sutiko gal prieš tris metus. Po to neturėjo. Ji išgėrusi tikrai prie vyrų nepriekabiauja. Apie įvykį sužinojusi 2018-02-15. Dukrą parvežė R. B.. Dukra buvo su vyriškom kelnėm ir kroksais. Kelnės buvo J., kroksai S. I.. Kai parvežė, ji dar nemiegojusi, žiūrėjusi televizorių. Dukra sakė, kad ją D. išprievartavo, sakė, kad gėrė su J.kad miegojo, kad jis atėjęs ją išdraskė. Kitą dieną nuėjusi į jos butą pečių pakurti, jie ruošėsi į mišką važiuoti. A. J., sakiusi J. ką jis daro. J. pasakiusi, kad jo salone jis ją išdraskė. Nuėjusi pas J. susirinkusi jos rūbus. Striukę radusi J. salone užmestą už fotelio. J. užgarantavo, kad salonas užrakintas. Salonas nebuvo užrakintas, rakto nebuvo. Su J. išėję kartu, atvažiavo autobusiukas juos vežti. Kai jį pamačiusi, paleidusi kakarinę. Patikėjusi, kad dukra išprievartauta. Policijos nekvietusi, nes su R.buvę geros draugės ir pažįstamos, kaimynai. Į antrą dieną paskambinusi jo žmonai R., klaususi ką daryti, sakiusi, kad tegul ateina klauptis, kad reikia tartis. Nereikalavusi pinigų. Būtų atėjęs ir atsiprašęs, gal būtų jam sušvelninę. Policijos nenorėjusi kviesti dėl jos ir mažų vaikų. R. pradėjo verkti, sakė ką jis padarė, kad turėjo taip būti, nes jis seniai ją gaudė. Vėliau sakė R., kad buvo nuėjęs dukros atsiprašyti. Jos vyriausia dukra liepė kreiptis į policiją. Ji laukiusi, kol jis ateis. Dukra negėrė, gulėjo lovoj. Buvo išėjusi namo atseit persirengti. Kai atvežė R., ji verkė, sakė ją išprievartavo, laikėsi dideles kelnes. Ji buvo be trumpikių. Trumpikių neradusi, kai nuėjusi drabužių surinkti. Prisivertusi dukrą parodyti, ant jos šlaunų buvo baisu, ant priekinių dalių. Ant veido nebuvo kokių nors žymių. Dukra sakė, kad skauda (2 t., b.l. 64-65);

Liudytoja E. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįstanti kaltinamojo ir nukentėjusios, gal ir tekę susidurti. Dėl ko byla, žinanti, ant šaukimo mačiusi parašytą straipsnį. Buvę iškvietimų anksčiau, nežinanti kiek. Įvykio neatsimenanti. Kad 2018 m. vasario 7 d., jei tuo metu dirbusi, jei jos rašyta, ir jei buvo kvietimas, sureaguojantys. Kas informaciją Roik suveda – jie atsirašo į įvykį sureagavęs pirmas ekipažas. Patikslinus įvykio aplinkybes suvedantys. Darbo vieta mašinoj yra, mobili darbo vieta yra, automobilyje patikrini informaciją apie įvykį ir iš karto atsirašantys. Ji viena nebuvusi, ekipaže dirba du pareigūnai, ir vienas iš jų prisijungia prie darbo vietos. Ir kuris prisijungia prie darbo vietos, tas pareigūnas ir atrašo, tai tą ir rodo. Neatsimenanti to kvietimo, nežinanti net kada buvo. Teisėjui pagarsinus ROIK duomenis, 1 t., b. l. 9, - nelabai atsimenanti ką nors. Nustatytas jai turbūt girtumas. Ar nesugebėjo dėl girtumo paaiškinti, nežinanti. Kas surašyta, tai teisingai surašyta, negalėjusi klaidos padaryti. Negalinti pasakyti, ar dėl girtumo negalėjo paaiškinti. Jei girtumas 3.13 promilės, būsena kokia, jos kokia būsena buvo neatsimenanti. Jie nelabai ką sugeba paaiškinti, susišnekėti neina. Vertinamas sunkus girtumo laipsnis. Iš tokio girtumo asmens ar galima priimti pareiškimą - iš neblaivaus asmens nepriimantys pareiškimo, taisyklėse neparašyta, bet pagal praktiką vertinantys pagal žmogaus esamą būklę, jei rišliai dėlioja mintis ir rišliai kalba. Surašyta teisingai, rašyti pareiškimą atsisakė, jei taip parašyta, tai taip ir buvo. Žmogus jeigu sugeba rišliai mintis dėlioti, tai iš jo niekas nedraudžia paimti pareiškimą. Rišliai nesugebėjo paaiškinti. Neatsimenanti kas tuo metu buvo. Budėtojas siunčia į įvykį. Iš bendro pagalbos centro gavę, paskui budėtojas siunčia. Ką sakė, kai skambino, nežinanti kiek laiko saugo. Rašoma, kad į ligoninę vykti atsisakė, ji buvo pristatyta į ligoninę, budintis gydytojas atsisakė ją apžiūrėti, ji atsisakė vykti į Kauną. Kad pirmiausia paskambino, paskui pati nuvyko į ligoninę - nežinanti kaip čia buvo. Kas pristatė, neatsimenanti. Šitą grafą užpildo budėtojas gavęs iš ligoninės pranešimą. Pildantys šitą grafą jie. Iš bendro pagalbos centro informacija, jie tokią informaciją turėję, kad išprievartavo. o paskui sureagavę, yra laikas, kada atvykę, kada baigę darbą. Nukentėjusiosios neįkalbinėjęs atsisakyti rašyti pareiškimą, negalima (2 t.,b.l. 78-80);

Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji kaimynė, kaltinamasis - dukterėčios vyras, pusiau giminė. Žinanti dėl ko byla, kažkas tai buvo. Santykiai – nieko. Butas priklauso jam, mamos nuosavybė, ant mamos vardo, palikimas, jo nepriėmęs. Kaltinamajam nepriklauso. Jam su broliu priklauso. Su kaltinamuoju bendraujantis, kaimynai. Su R. santykiai irgi geri. Ateinantis, padedantis padirbti, duoda pavalgyti. Dirbantis, malkas pakapojantis. Kaltinamasis turėjo avių, pas jį laikė tvarte. Padėdavęs prie avių. Geriantis mažai kai ateina. Neatsisakantis išgerti. Dar ne pensijoj, gaunantis darbo biržoj pašalpą, 120 eurų, už savo nelabai eina gerti. D. neatsineša gerti. Nukentėjusioji kaimynė, pažįstantis nuo vaikystės. Ateina pas jį padėt, pasišnekėt, amžiaus skirtumas didelis, tėvas galintis jai būti. Kaime mažai jaunimo. Mažai kada atsineša, alučio atsigeriantys kartais. Ne visą laiką geriantys. Ateina į savaitę kartą, ir blaiva, ir išgėrusi, draugų neatsiveda, ateina viena. Kambariai du, vienu mažai naudojasi. Turintis vieną ir virtuvė atskirai, kambarys atrakintas, šviesa yra, veikia. Įvykis prieš metus. Kad ji eitų į tą kambarį pasimylėt, ne. 2018 m. vasario 15 d. galėjo būti. Jis miegojęs tą dieną. Buvo išgėręs, parėjęs iš darbo. Parėjęs apie 5-4 val., išgėręs su P.. Parėjau išgėręs, paskui ji atėjo, apie 6 val. dar išgėrę snapso, jis turėjęs degtinės pusę litro 40 laipsnių. Ji ar buvo išgėrusi, neatsimenantis. Butelis buvo pradarytas, likę pusę bonkos, kai nukentėjusioji išėjo. J. atėjo ant galo. Daugiau asmenų nebuvo. S. I. pažįstantis, pavardė G.. L. – nežinantis kas. Gal ir buvo tą dieną atėjęs. Gėrę tam kambary, kur jis miegantis. Dvi lovos, stalo nėra. Ant kėdės pasidėję. Jis sėdėjęs ant lovos, ji ant kitos lovos. Butelį išgėrę tą pusę, turėję dešros ar ko. S. I. atėjo kada, nežinantis, buvo atėjęs, S. pirmiau atėjo. K. J. atėjo, S. ar buvo, nežinantis. Jis nuėjęs gulti, kad buvęs girtas. O nukentėjusioji kur išėjo, tiksliai neatsimenantis. Ji buvo pagėrusi. Negirta, bet nebuvo atsijungusi. Kaltinamasis kai atėjo, atsimenantis. Alaus atsinešė D., gal gėręs, neatsimenantis. Ar ji gėrė (alų), neatsimenantis. Jis ant jo lovos atsisėdo, prie jo. Nukentėjusioji sėdėjo ant kitos lovos. S. I. kur sėdėjo, gal jau jo nebuvo. S. negėrė nieko. J. kur atsisėdo, kad ant tos pačios lovos atsisėdo, jis ant jos lovos atsisėdo, kur sėdėjo, nežinantis jis tada, prieš metus buvo. Nieko nekeičiantis, tada kai apklausė, iš darbo jį parvežė, kambary buvęs su policininku, jis rašė, parodęs kur kas sėdėjo, neskaitęs, pasirašęs ir viskas. Jis ant savo lovos nuėjęs miegoti. Buvo užmigęs, nieko nebuvo, visi buvo išėję, kur – nežinantis. Kaltinamasis su nukentėjusiąja šnekėjosi, apie ką nežinantis nė pats. Apie seksą nešnekėjo, vienas kitą nelietė, nesibučiavo, nebent baikavo, nežinantis. Paskui atsibudęs vakare 10-11 val., įsijungęs televizorių, ėjo filmas, kas dėjosi nežinantis. Pasigedęs kelnių, buvo jos ant fotelio tam kambary, kur jis miegojęs. Tam kambaryje kostiuminės rudos kelnės buvo, sakė, kad R. P. paėmė, nepasigedęs nieko, negirdėjęs nieko. Durys atdaros kur būnantis, būna kitos durys uždarytos, nebuvo rakto įkišta. Spintelėj pas jį tas raktas. Užmigęs dėl alkoholio poveikio. Ant rytojaus kitų daiktų neradęs. R. mama ant rytojaus buvo atėjusi. Koks pokalbis buvo, neatsimenantis. Pokalbis buvo, kad baigtų su ja gerti, kad negirdytų. Kelnes negrąžino. Svetimų daiktų neradęs. R. mama ar pasiėmė ką iš jo buto, nežinantis. Kai apklausinėjo, tada buvo savaitė praėjus, geriau atsiminęs, o dabar metai laiko praėjo. Tą vakarą kai atėjo, skundėsi po to vakaro, kai vyko išgertuvės, mėlynės sakė. Nematęs, pasakė, kad mėlynės, gal parodė, ant kojų mėlynės buvo, daugiau kur – ne. O krūtinės srityje – nerodė krūtinės. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (1 t., b.l. 46), - degtinės R. ar atsinešė, nepamenantis, jis turėjęs jam atrodo. Gal gėręs alų, gėrę alų. S. J. kur, nežinantis nei pats, neatsimenantis, atrodo, kad šalia jo jis sėdėjo. Gal persėdo ant kitos sofos. Kad jis sėdėjo, kad jie ant kitos sofos sėdėjo, matęs miegodamas. Kai miegojau, sėdėjo ant kitos sofos, buvo. Mėlynes rodė, rodė kojas, kitą dieną mėlynes rodė. Nežinantis, ar rodė kitur mėlynes, neatsimenantis. Kad ji sėdėjo priešais ir D. nebuvo, neatsimenantis. Apie jų santykius nežinojęs, jie draugiškai tiktai viskas. Anksčiau nemiegoję, niekada nebuvo jis atsivedęs draugių. Jie ar meilumą rodė, ne. Jie taip šnekėjo, nebuvo to. Kai buvo apklausinėjamas, buvęs išgėręs, negirtas, bet neblaivas. Kada buvo pareigūnai, šaukimų jokių negavęs, jie patys buvo pas jį atvažiavę, po 3-5 mėnesių apklausė. Įvykio vietą buvo apžiūrėti, kada apžiūrėjo, neatsimenantis šito. Buvęs, kai įvykio vietą apžiūrinėjo, neapklausė, neklausė jo tuo metu. Apie įvykį nieko nežinantis, ar buvo išprievartauta, gal ir buvo, gal ir ne. Ji pasiskundė, sakė, kad J.išprievartavo. Su R. bendraujantys, ko jis turintis pyktis, ateina ji retai. J. neprisipažino, nieko nesakė (2 t.,b.l.80-82);

Žemesnės instancijos teismas

L. R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis jos vyras, sutinkanti duoti parodymus. Žinanti dėl ko byla, kad vyras kaltinamas moters pasinaudojimu. Gyvenanti su vyru 12 metų, ištikimas buvo visą laiką, gerai sutariantys. Už pasinaudojimą kiek gresia, nežinanti. Su nukentėjusiąja kaimynės, pažįstanti nuo gimimo jos, bendraudavę. Turinti tris dukras, jos bendraudavo su nukentėjusiąja, vyriausiajai dukrai 27 metai, kita 22 metų ir mažiausioji 11 metų. Su nukentėjusiąja santykiai geri, kaimyniški santykiai, bendraujantys, nešvenčiantys jokių švenčių, neišgeriantys, jos mama gyvena toliau. Paskutiniu laiku nebendraujantys su R., kadangi uždrausta bendrauti, o prieš įvykį kaimyniški santykiai. Ji nepadėdavo nieko. Turintys mašiną. Ji irgi turi, ar vyrą paveždavo, nemačiusi, neatsimenanti tokio dalyko. Ji ją ne kartą paveždavusi, teises turinti. Vyrui buvo atimtos teisės prieš du metus metams laiko. Ji tuo metu nedirbusi, dabar pašte dirbanti, vyras dirba, pajamos vyro 600 eurų, ji apie 400 gaunanti. Kaime gyvenantys, užsiauginantys daržoves, paukštieną. Gyvenantys name, automobiliui daug metų, apie 30. Nepilnametė dukra yra ir sūnus, vaikai iš viso penki, trys iš pirmos santuokos, ir du su šituo vyru. Dabar likę du mažiukai. Daugiau išlaikytinių nėra. Turintys 30 arų žemės, visos pajamos iš ūkio. Apie įvykį nelabai ką žinanti, kol nepaskambino R. sesuo D.Kada vyko 15 ar 16 dieną, tai ji paskambino po 5-6 dienų. D. sako – žinai su kuo gyveni, kas per žmogus, koks jis, ką padarė – išprievartavo mano seserį. Sakiusi – nesuprantu apie ką šneki. Paskui skambinusi R., klaust, ji sako – nežinau, sakau kas įvyko. Nuėjusi paklausti, sako – nežinau ar čia įvyko, ar čia neįvyko, stovėjusi pas R. lauke prie durų. J. K. - dėdė, jis gyvena močiutės bute, jai paliktas testamentu butas. Testamentas jai, K. priklausomas nuo jos. Du kambariai ir virtuvė, antru kambariu, kad nesinaudoja – ten jis ne jų, ten jo sesers butas, ta sesuo į Maskvą išsikrausčiusi, palikus kaip ir naudotis tą butą. II aukštas močiutės paliktas jai testamentu. Jis gyvena antram aukšte, du kambariai ir virtuvė. Jis atrakintas tas kambarys. K.padeda kaip kada. Tą dieną, nežinanti tiksliai dienos, vyras kiekvieną dieną būna, iš namų buvo išėjęs pasišert avis, laikantys ten, kur J. gyvena, tvarte. Ji nežinanti kur jis buvo išėjęs, buvo išgėręs nedaug, ruošęsi į mišką važiuot. Ar nešėsi su savim ką, nežinanti. Jis grįžo, buvo atsigulus, žiūrėjusi televizorių, kiek to laiko praėjo, nežinanti, nemiegojusi. Ji nieko įtartino nepastebėjusi. Su juo seksą turintys, nesiskundžia trūkumu. Ar buvo tą vakarą seksas, nepamenanti, negalinti pasakyti, gal buvo, gal nebuvo. Vyras sakė – buvau užėjęs pas J.gal gali važiuot į mišką malkų. Kai grįžo, nebuvo labai girtas. Sakė, kad gėrė pas J. alaus porą skarbonkių. Daugiau nieko nesakė, jo net neklaususi. Kai iš R. sesers sužinojusi, jo klaususi, kas čia atsitiko, sakė - patvarkiau, kiek gali lipt ant sprando. Supratusi, kad pasimylėjo ir viskas. Nežinanti, ar čia prisipažinimas, kad pasimylėjo ir viskas. Blogai sureagavusi, pradėjusi seserims, mamai pasakot, verkt. Jo klausinėjusi – jis nieko nepasakojo. Tas pasinaudojo – tai kai vyras su moterimi. Kai atvažiavo pas ją tyrėjai, paklausė, ar duosit parodymus, sako - jūsų vyras įtariamas pasinaudojęs girta moterimi. Nes taip tyrėjai pasakė. Čia ar prievartinis lytinis aktas, nežinanti, su nukentėjusiąja klaususi, jos mama vis skambino, sako tegu D. atsiprašo, klaususi, šnekėję, nukentėjusioji sakė ,, aš nežinau ar ten išvis kas buvo, ar nebuvo“. Tada sakė, kai jai paskambino ta D., 4-5 dienos buvo praėję. Sakė pas save kieme prie durų. Ji pas ją nuėjusi, ji buvo lauke. Ar buvo parašytas pareiškimas, mananti, kad ne. Iš jos pinigų nieko neprašė. Kodėl paskui parašė pareiškimą, nežinanti. T. R. ir D. santykiai iki įvykio buvo normalūs, kaimyniški, ateina ji kai vyrai pavėsinėje vaišinasi, alaus bonkutę atsineša, pasėdi. Normalūs santykiai. Išskirtinį dėmesį buvę, kai rodė. Vieną sykį vyrai gėrė, radusi R. sėdinčią vyrui ant kelių. Buvo vasara, prieš kiek laiko, nepasakysianti. O vyras ar rodė dėmesį – jis toks vyras – paliesti praeinant, tai būna, tai už peties apsikabina. Mačiusi, kad apsikabintų. Pavyduliaut nukentėjusiajai ar teko vyro, nežinanti, pavydas sukyla. Jam taip įprasta. Neištikimybės nežinanti. Kai prarado teises, veždavusi jį į darbą. Kad jį vežtų R., nebuvo. Kad parvežtų ji iš darbo, nebuvo, gal kokį vieną kartą, bet abejojanti. Ji ar važiuodavo viena jo parvežti, jei važiavę, tai važiavusi ir ji, nes ji nežino kur jos vyras dirbo. Viena nevažiavo niekada. Su jos dukra vargiai ar važiavo jo parvežti, ji bendravus ir su N., su E.. Bus liudytoja jo iš pirmos santuokos dukra. Ji tą vakarą saugojo mažesnius brolius, buvę išvažiavę į mišką. Gyvena ji atskirai, šita su nukentėjusiąja nebendrauja, gyvena Vilkaviškyje. Ji negyveno niekad kaime ši jo dukra iš pirmos santuokos. Nesakiusi, kad anksčiau ar vėliau taip bus, verkusi ir klausiusi, kas čia R.atsitiko, ji sakė – aš nežinau ar čia kas buvo, ar nebuvo išvis nieko. Neatsimenanti, kad važiavę į Kazlų miškus jo parvežt. Būna, kad pavartojanti alkoholinius gėrimus. Kad vyras žiūri pornografiją prie mažamečių vaikų ir masturbuojasi, nebūna, nemačiusi. Nemačiusi, kad vyras žiūrėtų pornografiją. Seksu užsiimantys kiek kartų, visaip būna per savaitę – ir keturi, ir trys, ir penki. Būna, kad atsisakanti. Kaip jis tada elgiasi, nieko, normaliai. Prieš įvykį neatsimenanti prieš kiek laiko buvo lytiniai santykiai, negalinti pasakyti. Mačiusi, kaip sėdėjo R.vyrui ant kelių, priėjusi sakiusi ką čia išdarinėjat. P. R. išėjo namo tuoj. Ar kas matė, nelabai atsimenanti, kas ten buvo, ilgas laiko tarpas. Neatsimenanti prieš kiek laiko buvo, užpernai vasarą, gal dar anksčiau. Santuokoj 12 metų gyvenanti, kad kita moteris sėdėtų jam ant kelių, nebuvo. R.tuo momentu buvo išgėrusi, kai sėdėjo ant kelių. Ar buvo meilužės atvejis, tai neeilinis atvejis, tai buvo jos fantazija, kad įsivaizdavusi, kad jos vyras kažką tai turi, o buvo iš draugo numerį gavęs ir per telefoną, per pažinčių klubą įsivėlęs į kažkokį žaidimą. Konkrečiai ten to įvykio kaip ir nebebuvo, buvo jos fantazija, kad jis kažką turi. Jos jį bandę sekti, nieko nepešę, kadangi nieko nebuvo. Ji taip įsivaizdavusi, daugiau atvejų nebuvo. Dukra šita tada nebuvo, kai sėdėjo R.vyrui ant kelių (2 t.,b.l.82-84).

L. V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad esanti kaltinamojo dukra, nukentėjusioji – niekas. Sutinkanti duoti parodymus. Žinanti dėl ko byla, dėl moters išprievartavimo. Su tėčiu santykiai geri, bendraujantys. Gyvenanti atskirai kokia 14 metų. O su nukentėjusiąja – ji gyvena kaimynystėje, nebendraujanti. Žinaanti, kad tėčiui gresia kalėjimas arba bauda, nenorinti, kad tėtis sėdėtų. Galinti papasakoti kas įvyko, kai buvusi namuose, jie savaitgaly buvo išvažiavę vasario 17 d. į mišką, ji buvusi su vaikais, su savo broliais ir seserimis, vakare jie grįžo iš miško, nuėjo valgyti ir tada atėjo R. neblaivi su alkoholio buteliu rankoje, pradėjo rėkti ant jos, kad jai reikia D.kad pašaukit D.. Ji pasakiusi, kad pasiimk butelį ir išeik. Ji klausė ,,ką aš čia aiškinu, kad dink iš čia“, tėtis valgė, ji sakiusi susirink ką turi ir išeik. Tada ji trenkė durimis ir išėjo, daugiau nebendravusi su ja. Apie išprievartavimą ką žinanti – ką pasakojo tėtis kaip įvyko. Kad buvo išėjęs pas tą vyrą, įvyko ta nelaimė, kad jam blogai, kad nori, kad papasakotų ji, ką mačiusi, ką girdėjusi tą dieną po to įvykio. Kad reikės papasakoti ką girdėjusi, kaip ji rėkė, ji šaukė – pakvieskit D., kad ji nori su juo pakalbėti. Ji jai pasakiusi, kad išeitų. Tėtis pasakojo, kad buvo nuėjęs pas tą vyrą, kad gėrė, kad ta mergina nusirengė ir tiesiog ant jo lipo. Daugiau nesigilinęs apie tą dalyką. Vasario 17 d. buvo atvykusi R.pas jį į namus. Kad ji girta, kad jis nuėjo pašerti gyvūnų, užėjo pas J., jie šnekėjosi, ir kad ta R.girta, kaip supratusi, nusirengė, supratusi iš jo paaiškinimų. Supratusi, kad tai įvyko, kad jis buvo alkoholio paveiktas ir ji nusirengė kaip jai žinoma, tai įvyko staiga, nebuvo nei jis blaivus, nei ji blaivi, ir jie nesuvokė kas ten vyksta. Kad ji lįstų prie tėčio nemačiusi, mačiusi, kad jie pasisveikina, ir kad ji ir kad jis lįstų, nemačiusi. Čia ne jo mama. Jai žinoma, kad jis po kelių papasakojo žmonai. Kad jis jai papasakojo, sužinojusi iš R., nes ji skambino jos krikšto mamai, kad taip įvyko, ir paskui atvažiavusi tą savaitgalį po to įvykio, taip ir sužinojusi. Tėčio žmona sakė, kad atsitiko nelaimė, kad D. išprievartavo tą R., kad reikia kažką daryti, kad reikia tartis su žmonėmis, kad taip negalima palikti, kalbėtis su R., kad sužinoti viską tiksliai (2 t.,b.l.85)

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltinimas taip pat grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2018-02-22 16:57—17:00 val. nukentėjusioji R. P. policijai pranešė, kad 2018-02-15 tiksliai nenustatytu laiku D. J. pasinaudodamas jos bejėgiška būkle (girtumu) (duomenys neskelbtini). ją išžagino (1 t., b.l.1-2);

ROIK (duomenys neskelbtini) duomenimis, kuriuose fiksuojama, kad nukentėjusioji R. P. 2018-02-17 16:16 val. telefonu policijai pranešė, kad ją D. J. išprievartavo. Į iškvioetimo vietą atvykta 2018-02-17 16:37 val. Pagal iškvietimą buvo išvykusi tyrėja E. Š.. Informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad nuvykus buvo bendrauta su pranešėja r. P., kuri paaiškino, kad galimai išįgertuvių metu tarp jos ir kaimyno D. j. prie kelias dienas vyklo lytinis aktas, tačiau ji nesugebėjo paaiškinti, ar jis aplamai įvyko, nes pati nieko neatsimena, nes pati buvo neblaivi. Jai nustatytas 3,13 promilių girtumas. Ji buvo pristatyta į Vil;kaviškio ligoninę, kur budintis gydytojas-ginekologas ją atsisakė apžiūrėti, paaiškindamas, kad ji pati savo noru turi vykti į kauną pas teismo med.ekspertus, tačiau R.vykti atsisakė. R. pareiškimą rašyti atsisakė.(1 t., b.l.9);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2018-02-22 20:30---21:00 val. atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūrimas butas yra antrame aukšte, pro pagrindines buto duris patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra svetainė - įvykio vieta, toliau kairėje pusėje yra miegamasis. Svetainės dešinėje pusėje prie sienos stovi sofa - lova, ji uždengta žalios spalvos užtiesalu. Ant lovos padėtas sulankstytas rudos spalvos užtiesalas. Abu užtiesalai iš įvykio vietos paimti ir supakuoti į atskirus paketus. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., b.l. 12-17);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018-02-22 18:49---19:00 val. nukentėjusioji R. P. prie bylos pateikė juodos spalvos vyriškas kelnes su juostelėmis, moteriškus džinsus, moteriškas pėdkelnes (1 t., b.l.61);

Daiktų apžiūros protokolu 2018-07-03, kuriama apžiūrėti iš įvykio vietos paimti užtiesalai, bei nukentėjusiosios pateiktos vyriškos kelnės, moteriški džinsai, moteriškos pėdkelnės, tačiau bylai reikšmingų pėdsakų apžiūros metu ant šių daiktų nenustatyta (1 t., b.l.62-71);

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018-02-22 18:18---18:29 val. buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios R. P. kūnas, bei nustatyta kad ant dešinio šono ties klubais matoma mėlynė, kuri apie 10 cm ilgio ir apie 5 cm pločio. Ant dešinės šlaunies, priekinėje dalyje matomos dvi mėlynės, viena apie 3 cm ilgio ir apie 3 cm pločio, kita apie 1 cm ilgio ir apie 1 cm pločio. Apžiūrint kairę šlaunį, matoma keletas įvairaus dydžio mėlynių (1 t., b.l. 74-77);

Specialisto išvada Nr. G 153/2018 (09), kurioje nurodyta, kad su R. P. lytiniai santykiai galėjo būti atlikti į jos makštį 2-3 savaičių ir daugiau laike iki jos teismo med. apžiūros (2018-02-23), tai patvirtina pilnai įsigijęs plyšimas jos mergystės plėvėje. R. P. konstatuotos kraujosruvos dešinio klubo, dešinės šlaunies, kairės blauzdos srityse, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 7-10 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek bandant su ja atlikti prievartinius lytinius santykius, tiek jai ginantis nuo galimų prievartinių lytinių santykių. Iš R. P. lytinių organų medžiaga tyrimams imta nebuvo, nes po minėto įvykio yra praėję daugiau kaip penkių parų laikotarpis (1 t.,b.l. 80);

Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo įrašų kopija, iš kurios matyti, kad 2018-02-15 17:46 val. R. P. alkotesteriu Alcotest 751 Nr. (duomenys neskelbtini) patikros Nr. 0634674 metu nustatytas 2,70 promilių girtumas (1 t., b.l. 85-87);

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, iš kurių matyti, kad kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti autotransporto priemones nuo 2017-03-15 iki 2018-03-14 (1 t., b.l.94).

Daiktiniais įrodymais –žalios ir rudos spalvos lovos užtiesalais, juodomis vyriškomis kelnėmis su juostelėmis, moteriškais džinsais, moteriškomis pėdkelnėmis, kurie perduoti saugoti Marijampolės apskrities VPK aptarnavimo skyriui (1 t., b.l. 72,73).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 149 str.1 d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytiniam santykiavimui yra būtinas kito asmens sutikimas. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, verkiant, atstumiant, stengiantis pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitaip. Nesant tokio sutikimo, lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Bejėgiška nukentėjusiojo būklė yra tada, kai jis negali išreikšti savo valios dėl lytinio santykiavimo ar negali pasipriešinti kito asmens veiksmams. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius, liga, miegas, dėl ko jis negali pasipriešinti. Taip pat apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, jeigu apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ir priešintis kaltininkui ir lytinis santykiavimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Išžaginimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kadangi kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju pasinaudodamas bejėgiška jo būkle ir nori tokių lytinių santykių, supranta, jog nukentėjusysis negali suprasti su juo daromų veiksmų ar jiems priešintis, tokiu būdu suvokia, kad tai daro neturėdamas nukentėjusiojo sutikimo, lytiškai santykiauja prieš jo valią. Viena iš lytinio santykiavimo formų yra varpos įvedimas į makštį.

Kaltinamasis D. J. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, tačiau jos sutikimu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apklaustas įtariamuoju prisipažino padaręs nusikaltimą, bei parodė, kad kai grįžęs buvo apie 19 val., J. su R. jau buvo išgėrę likusią degtinę, J. buvo užmigęs ant lovos, visur buvo įjungtos šviesos, R.sėdėjo toje pačioje vietoje kaip ir prieš tai. Ji buvo jau visai neblaivi. Jis nusprendęs ją pakalbinti pasimylėti. Net nežinantis kaip išsireikšti teisingai. Jai būnant stipriai neblaiviai pasipriešinimo nejautęs, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Apsiglėbęs stipriai ja per šonus ties klubais ir suspausdamas pakėlęs ją nuo lovos bei pradėjęs vesti ją į "salioną". Nuvedęs paguldęs ją ant lovos, iš jos kažkokių žodžių ar frazių suprantamų neišgirdęs. Užlipęs ant jos, t. y. atsigulęs jai ant viršaus, praskėtęs jai kojas bei pradėjęs lytinį aktą. Tada ji jam sakė "D. ką tu čia, baik, man skaudės", ji vis jį stūmė ir kartojo, kad jai skauda, tačiau nebekreipęs dėmesio ir pasinaudodamas tuo, jog ji buvo visiškai neblaivi, numovęs jai kelnaites bei įkišęs savo varpą jai į makštį. Prieš tai ir viso lytinio akto metu vėliau ji jį bandė stumti rankomis, tačiau jai nepavyko, kadangi jis ją buvo stipriai užgulęs. Jis toliau atlikinėjęs su ja lytinį aktą, kai ji staiga pradėjo klausti "ar čia S., ar L.", kaip supratęs ji visiškai nesiorientavo ką daro ir su kuo, tačiau jis toliau tęsęs savo veiksmus. Ji sakė, kad jai skauda bei, kad baigtų tai daryti, tačiau jis toliau tęsęs, kol baigę lytinį aktą, ištraukęs varpą sau į apatines kelnaites. Atlikęs su ja tik vieną lytinį aktą prieš jos valią, į makštį, į išangę ar kur kitur varpos nekišęs. Jis suprantantis, kad pasinaudojęs jos bejėgiška būkle, jog ji buvo visiškai neblaivi ir nesutiko su juo atlikti lytinio akto, tam prieštaravo, jį stūmė bei sakė, kad baigtų, tačiau jis jau buvo susijaudinęs ir nekreipęs dėmesio. Dėl to, jog pasinaudodamas R. bejėgiška būkle ją išprievartavęs labai gailisi, jos ketinantis atsiprašyti bei atlyginti dėl to kilusią žalą. Baigęs lytinį aktą palikęs ją gulėti lovoje, pats apsirengęs ir išėjęs (1 t., b.l.112-114). Kad laikosi savo šių duotų parodymų, kaltinamasis nurodė ir po galutinio įtarimo, apklausiamas įtariamuoju (1 t., b.l.119-120). Kaltinamojo apklausos įtariamuoju nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, kad kaltinamasis pripažino išžaginimo sudėties požymius – t.y. kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės dėl savo visiško girtumo, kad jis lytinį aktą atliko be nukentėjusios sutikimo, nepaisydamas jos pasipriešinimo. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje prieštaravo pats sau, iš pradžių aiškino, kad jis neskaitęs įtarimo, savo parodymų, pasakojęs ne taip, kaip parašyta, tyrėjas naudojo prievartą, sakė ,, uždarysim tave iki teismo tai tu prarasi ir darbą ir šeimą“, tyrėjas sakė ,,kai tu nieko nenusikaltęs, nieko neturi, tai sako tau iki 3,5 metų sako lygtinai“, sakė ,, tau lygtinai, perskaityk ir pasirašyk“, po to nurodė, kad ,,perskaitęs, pasirašęs ir išėjęs“, ,,jis užrašė viską, ką jis pasakojęs. Skaitęs protokolą, viską surašė, ką jis kalbėjęs“, po to vėl nurodė priešingai, kad ,, jis to protokolo visiškai neperskaitęs, tik akimis permetęs ir viskas, nes jam reikėjo skubėti į darbą. Jis viso pilnai neperskaitęs, pasirašęs, nes skubėjęs į darbą“, ,,Dėl teisės turėti gynėją, jam niekas nesakė“. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas laiko jo gynybine pozicija, siekiu pateisinti savo pasikeitusią poziciją teisiamajame posėdyje nepripažįstant kaltės, ir juos atmeta, kadangi juos paneigia teisminio nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai M. K. ir I. D., bei kiti surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Liudytojas tyrėjas M. K., pareiškęs pirminį įtarimą ir apklausęs įtariamuoju D. J., teisme nurodė, kad ,,Jam (kaltinamajam) atvykus, buvo išaiškintos visos jo teisės. Gynėjo jis nepageidavo. Davęs pasirašyti, jam perskaitęs. Jis nusprendė nuoširdžiai prisipažinti, pagrindų skirti jam gynėją nebuvo. Jis davė parodymus laisva forma. Davęs susipažinti su apklausos protokolu, jis susipažino ir pasirašė. Jis į tą lapą žiūrėjo, turėjo pakankamai laiko perskaityti, patvirtino, kad perskaitė“, ,,užrašęs ką asmuo sakė“. Liudytoja I. D., kuri kaltinamajam įteikė galutinį įtarimą, jį apklausė, ir atliko baigiamuosius veiksmus, taip pat nurodė, kad kaltinamasis ,, Pasakė, kad gynėjo neturi ir jo nepageidauja“, ,,susipažinęs su pranešimu įtarimą nurodė, kad kaltę pripažįsta, kad parodymus davęs ir papildymų neturi. Apklausos metu įtariamasis nurodė, kad jo anksčiau duoti parodymai yra teisingi. Jis sakė, kad papildymų neturi“, Jis jos akivaizdoje skaitė, susidarė įspūdis, kad perskaitė, užtruko iki 5 min“.

Teismų praktikoje asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tokį BPK pažeidimą ir ėmėsi jį taisyti, pats analizuodamas ir vertindamas bylos duomenis dėl nuteistojo J. S. tikslo platinti narkotines medžiagas. Tačiau ta analizė ir vertinimas grindžiami neteisingu įtariamojo parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui traktavimu kaip įrodymu, kuris tiesiogiai kartu su kitais įrodymais vertintinas pagal BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Tokių parodymų panaudojimo ribos apibrėžtos BPK 276 str. 4 d.– jie skirti byloje esantiems įrodymams patikrinti, be to, padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005; 2K-431/2006; 2K-592/2010; 2K-461/2011; 2K-545/2012). Taigi pirmiausia turi būti išanalizuoti ir įvertinti visi bylos duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus, ir tuo pagrindu, atsižvelgiant ir į jų patikrinimo BPK 276 str. 4 d. nurodytomis priemonėmis rezultatus, daromos atitinkamos išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2013). Pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys Nr.: 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-348/2013. Atsižvelgdamas į šią teismų formuojamą praktiką, teismas nelaiko kaltinamojo D. J. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu savarankiškais įrodymais baudžiamojoje byloje, tačiau jų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis nedalyvaujant gynėjui savo kaltę iš esmės pripažino, o teisminio nagrinėjimo metu, dalyvaujant gynėjui, šiuos savo parodymus paneigė, kaltės nepripažino, kas rodo, jog jo parodymų šiuo požiūriu nėra jokio pagrindo laikyti teisingais ir patikimais.

Kaltinamasis D. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad lytiškai santykiavo įvesdamas savo varpą į nukentėjusiosios makštį. Kad vyko santykiavimas įprastiniu būdu su kaltinamuoju patvirtino ir nukentėjusioji R. P.. Kad vyko lytinis santykiavimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nustatyta netiesioginiais liudytojų parodymais. Tai patvirtino liudytoja, kaltinamojo žmona, R. J. teigdama, kad ,, jo (kaltinamojo) klaususi, kas čia atsitiko, sakė - patvarkiau, kiek gali lipt ant sprando, supratusi, kad pasimylėjo ir viskas“, liudytojas S. I., nurodydamas, kad nukentėjusioji ,,sakė, kad išprievartavo D. J.“, liudytoja R. B., nurodžiusi, kad ,, ji (nukentėjusioji) buvo susijaudinusi ir sakė, kad „B.“ (kaltinamasis) ją išprievartavo“, nukentėjusiosios motina liudytoja N. P., nurodžiusi, kad ,,dukra sakė, kad ją D.išprievartavo, sakė, kad gėrė su J., kad miegojo, kad jis atėjęs ją išdraskė“, kas iš esmės ir reiškia lytinius santykius. Teismas įvertindamas šią įrodymų visumą, daro išvadą, kad jais neginčytinai nustatyta, kad lytinis santykiavimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tikrai buvo. Specialisto išvada (1 t.,b.l. 80); nustatyta, kad nukentėjusioji prieš šį įvykį buvo turėjusi lytinių santykių, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji.

Išžaginimas yra tik tokiu atveju, kai lytinis santykiavimas yra priverstinis, panaudojant fizinę ar psichinę privartą, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo padėtimi. Kaltinamasis teismo posėdyje neigė lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja prieš jos valią, lytinis aktas įvyko nukentėjusiosios iniciatyva ir sutikimu. Jokių kitų duomenų, išskyrus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, apie tai kaip vyko lytinis aktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nėra, tačiau didžiojoje daugumoje atvejų, kai išžaginimą atlieka vienas asmuo, jų ir nebūna. Siekiant nustatyti, kuris iš jų sako tiesą, kuris meluoja, svarbu tinkamai ištirti ir įvertinti jų parodymus juos sulyginti su kitų asmenų parodymais, bei kitais byloje esančiais duomenimis. Vertinant asmenų parodymus atsižvelgiama į jų išsamumą, nuoseklumą, logiškumą, pastovumą, prieštaravimų juose nebuvimą.

Kaltinamasis kaltinamas išžaginęs nukentėjusiąją R. P. pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios R. P. būkle dėl šios apsvaigimo nuo alkoholio. Kad nukentėjusioji lytinio santykiavimo metu buvo neblaivi nustatyta tiek jo pačios parodymais, tiek kaltinamojo parodymais, liudytojų J. K., S. I., R. B., N. P. parodymais. Byloje kyla klausimas, kiek nukentėjusioji buvo apsvaigusi lytinio santykiavimo metu, ar ji tikrai buvo bejėgiškos būklės, ar tai turėjo suprasti kaltinamasis. Alkotesterio duomenimis nukentėjusiajai 2018-02-15 17:46 val. nustatytas 2,70 promilių girtumas (1 t., b.l. 85-87), kas prilyginama sunkiam girtumui. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad po šio girtumo nustatymo, ji dar turėjo 0,5 l. talpos degtinės butelį, kurį nusinešė pas liudytoją J. K., ir su juo gėrė dviese. Kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nustatyta taip pat iš jos parodymų, kad begeriant ji norėjusi nueiti į tualetą, tačiau nepajėgusi atsistoti, jai padėjo liudytojas S. I., vos paėjusi, grįžusi dar išgėrusi, ir išsijungusi, galėjusi užmigti. K. R. gėrė pas J. K. dviese ir buvo daug išgėrusi, nustatyta ir liudytojo S. I. parodymais, kad R. gėrė degtinę iš 0,5 l. butelio talpos, jis pas negėręs, jie jam atrodė girti, R.norėjo į tualetą, jai padėjęs atsistoti, jai grįžus ją pasodinęs ant lovos, kai išėjęs nukentėjusioji jai buvo ,,gatava“, bet dar nemiegojo, po to, kai atėjo iš J. pas juos dar buvo girta. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. B.. Liudytojas J. K. patvirtino, kad su nukentėjusiąja gėrę degtinę. Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusioji gėrė degtinę su J. K. dviese, buvo 0,5 l. degtinės butelis, jam atėjus jie buvo apsvaigę, o liudytojui S. I. išėjus, ji dar išgėrė skardinę alaus. Moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad 100 ml degtinės kraujyje sudaro apytiksliai 0,69 promilės alkoholio koncentraciją, skaičiuojant 70 kg. asmeniui. Nustojus gerti alkoholio mažėjimas vyksta apie 0,15 promilės per valandą. Atsižvelgiant į tai, įvertinant tai, kad kaltinamajai apie 18 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas, iki 23 val. praėjo 5 valandos, per kurias kraujo koncentracija galėjo sumažėti 0,75 promilių, o ji dar išgėrė tikrai ne mažiau kaip 200 g. degtinės, dėl ko jos kraujyje alkoholio koncentracija galėjo padidėti apie 1,40 promilės, darytina išvada, kad lytinio santykiavimo su kaltinamuoju metu, nukentėjusiosios kraujyje buvo virš 3 promilių girtumas, kuris prilyginamas sunkiam girtumui. Vikipedijoje nurodoma, kad ,,sunkus girtumas - didelis alkoholio kiekis (>2,5‰ kraujyje) sukelia sunkų apsinuodijimą alkoholiu, atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus darosi mieguistas, praranda orientaciją, jam sutrinka sąmonė – ištinka apkvaitimo arba net komos būsena, po tokio girtumo jis nieko neprisimena“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie nukentėjusiosios būklę dėl apsvaigimo nuo alkoholio ,, Ji buvo jau visai neblaivi, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, kaip supratęs ji visiškai nesiorientavo ką daro ir su kuo“ atitinka tiek nukentėjusiosios fizinį neblaivumą, tiek liudytojų J. K. ir S. I. parodymus, tiek bet kurio asmens būklę, esant sunkiam girtumui. Byloje esantys duomenys būtent ir rodo tokią nukentėjusiosios būklę. bei iš esmės prieštarauja kaltinamojo parodymams teisminio nagrinėjimo metu, kad nukentėjusioji buvo sąmoninga, pati pasiūlė pasimylėti, kabinosi ant kaklo, bučiavosi, nusirengė, nurodė jai nurengti, bučiavosi ir t.t. Tačiau toliau kaltinamasis teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus prieštaravo pats sau, nurodydamas, kad nukentėjusioji kai santykiavę buvo sąmoninga, vieną kartą ji jį stūmė su rankomis, ir šaukė S. I., S. I., stūmė su rankomis vieną ar du kartus, bandė nustumti, tai ji sumaišė jį su S. I., jis tuo tarpu baigęs lytinį aktą ir ji sako D. viskas. Tas pačias aplinkybes jis buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad jam toliau atlikinėjant su ja lytinį aktą, ji staiga pradėjo klausti "ar čia S., ar L.", kaip supratęs, ji visiškai nesiorientavo ką daro ir su kuo. Nukentėjusioji bei liudytojas S. I. teigė, kad jokių lytinių santykių neturėjo tarpusavyje, ir nenorėjo turėti, todėl tai, kad ji šaukė jį lytinio akto su kaltinamuoju metu ir tuo tarpu stūmė rankomis kaltinamąjį, parodo ne tai, kad ji norėjo su juo pasimylėti, ar galvojo su juo besimylinti, o tai, kad ji nesuprato, kas su ja atlieka lytinį aktą, kas paneigia kaltinamojo versiją, kad ji su juo santykiavo savo noru. Teismas įvertinęs paminėtas nustatytas aplinkybes, daro pagrįstą ir neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis lytinį aktą atliko su nukentėjusiąja, pasinaudodamas kaltinamosios bejėgiška padėtimi, stipriu apsvaigimu nuo alkoholio.

Kaltinamasis nurodė, kad jis iš darbo parėjo blaivas, parsinešė 6 skardines alaus 6 laipsnių stiprumo, namie išgėręs 4 skardines, pas J. K. nusinešęs 2 skardinęs, gėręs tik alų. Kad kaltinamasis atsinešė dvi skardines alaus, degtinės negėrė patvirtino ir nukentėjusioji. Kad kaltinamasis gėrė tik alų, negėręs degtinės patvirtino ir liudytojas S. I.. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis alų išgėrė per ilgą laiko tarpą, alus buvo nestiprus, prieš tai nebuvo gėręs, todėl darytina išvada, kad jis buvo lengvai apsvaigęs, todėl realiai galėjo suprasti situaciją ir atsiminti įvykio seką, kadangi esant lengva girtumui atsiranda natūraliai pakili nuotaika, apima šiluma (dėl išsiplėtusių periferinių kraujagyslių), žmogus darosi judrus, pasitikintis ir patenkintas savimi. Kad kaltinamasis būtų stipriau apsvaigęs nenurodė nei jis pats, nei liudytojai J. K. ir S. I.. Ši aplinkybė rodo ir tai, kad kaltinamasis suprato nukentėjusiosios sunkią būklę dėl jos girtumo, ir sąmoningai tokia jos būkle pasinaudojo patenkinti savo lytinę aistrą.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisiamajame posėdyje iš esmės nurodė, kad dėl lytinio santykiavimo iniciatyvą rodė nukentėjusioji, kai išėjo S. I., o J. K. užmigo, kuri ,, pati ant kaklo kabinosi“, ,,jį apkabino, ant kaklo su ranka kabinosi, sakė ,,aš tavęs jau seniai norėjau“, ,,jis ją gražiai pakėlęs ir nuėję į kitą kambarį“. Kaltinamasis teigė nukentėjusiosios anksčiau nenorėjęs, buvo išgėręs, sugundė“, teigė, kad dar kambaryje jį bučiavo, jie bučiavosi, viskas vyko jos sutikimu. Nukentėjusioji davė priešingus parodymus, nurodydama, kad ,,Atsimenanti, tik kai atsidūrusi kitame kambaryje, kai jis buvo ant jos užlipęs“, ,,atsipeikėjusi jautusi skausmą“, ,,Gulėjusi ant nugaros“, ,,Jis buvo užsilipęs ant jos“, ,,Pabudusi nuo skausmo, skaudėjo makštį, kai jis buvo įėjęs į ją“, ,,Mananti, atsibudusi nuo skausmo“, ,,Sakiusi, kad skauda ir stūmusi, jis dar nenulipo nuo jos, paskui kažkur dingo“, ,,Kai pradėjusi stumti, dar jis nenulipo, paskui nulipo ir greitai dingo“, ,,Ji nesutikusi, stūmusi, nepajėgusi, nes neturėjusi jėgų, buvusi prispausta“ , ,,Nesutikimą išreiškusi stūmimu, sakiusi, kad baigtų, kad skauda, liepusi nulipti.“ ,,Po kiek laiko, negalinti pasakyti po kiek, nulipo ir dingo“, ,,Kai atsibudusi ir pašokusi nuo lovos, nebuvo visų apatinių“. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta po įvykio praėjus 7 dienoms 2018-02-22, bei parodė, kad iš tiesų gerai net nepamenanti, ar jis ją nusivedė, ar ji nuėjusi pati, ar ėję namo, bet tik pamenanti momentais kaip buvusi kitame kambaryje, kur atsipeikėjusi, kai D.su ja, prieš jos valią atliko lytinį aktą, tikrai atsimenanti, kad tai vyko prieš jos valią, nes kiek pamenanti, jį vis nuo savęs stūmusi, vis prašiusi baigti, bet jis į ją nekreipė dėmesio, o kadangi ji buvusi jau stipriai apsvaigus, nesugebėjusi pasipriešinti. Jautusi skausmą lytinio akto metu. Kitą dieną jai skaudėjo ir makštį, ir užpakalį. Viso įvykio metu D. vis jai sakė „raškė, raškė, duok“, o ji jį vis stūmusi nuo savęs, tačiau ji ją užgulė, ir tokiu būdu atėmė galimybę pasipriešinti, be to, pati buvusi bejėgiškos būklės, nes stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (1 t., b.l. 20 ). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu ji apklausta nurodė, kad ji turėjusi sėdėdama užsnūsti, nes kažkiek laiko buvo atsijungusi ir nieko nepamenanti. Atsipeikėjusi gulėdama kitame kambaryje ant lovos, buvo tamsu. Ant jos buvo užgulęs D. J.. Kai atsipeikėjusi, D. J. buvo užgulęs ant jo ir atliko su ja lytinį aktą, tai yra savo varpą buvo įkišęs į makštį, judėjo. Atsipeikėjusi iš karto pradėjusi nuo savęs stumti D., liepusi jam baigti, nulipti nuo jo. Pamenanti, kad savo rankomis stūmusi jam į krūtinę, norėjusi jį nuo savęs nustumti, bet dėl girtumo nepajėgusi. Pamenanti, kad rėkusi, liepusi jam liautis, liepusi baigti, nulipti nuo jos. Pamenanti, kad jai šaukiant D. ją ramino, liepė nerėkti ir nesimuistyti (1 t., b.l. 22-25). Teismas palyginęs šiuos nukentėjusiosios parodymus, daro išvadą, kad jie iš esmės nesiskiria, o jei skiriasi neesminėse aplinkybėse, tai paaiškinima dideliu nukentėjusiosios girtumo įvykio metu, bei praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio. Teismas įvertindamas kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, palyginęs juos su nukentėjusiosios parodymais, daro išvadą, kad jie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, tame, kad nukentėjusioji buvo stipriai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kad nukentėjusioji stūmė kaltinamąjį nuo savęs, jis to nepaisė, atliko prievartinį aktą. Nukentėjusiosios parodymus, kad lytinis aktas buvo priverstinis, dėk ko ji priešinosi, bandė atstumti kaltinamąjį, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuotos kraujosruvos dešinio klubo, dešinės šlaunies, kairės blauzdos srityse, kurios padarytos prieš 7-10 parų iki tyrimo (1 t., b.l. 80), t.y. laikas sutampa su įvykio laiku. Logiškai, jeigu nukentėjusioji priešinosi, bandydama atstumti kaltinamąjį, kuris sunkesnis ir fiziškai stipresnis kaip vyras, o jam nesileidžiant, jis turėjo spaustis link nukentėjusiosios, gulinčios ant nugaros, nuo spaudimo į nukentėjusiosios kūną kietomis kūno dalimis – klubu, keliais, alkūnėmis ir panašiai atsirado mėlynės jos priekinėse kūno dalyse – klube, šlaunyje, blauzdoje, kaip matyti iš asmens apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų (1 t., b.l.74-77). Be to kaltinamasis buvo nurodęs, kad paėmęs nukentėjusiąją už šono vedėsi į kambarį, todėl nuo stipraus suėmimo šone irgi galėjo gautis mėlynės. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas buvo nurodęs ir kaltinamasis, teigdamas, kad ,,prieš tai ir viso lytinio akto metu vėliau ji jį bandė stumti rankomis, tačiau jai nepavyko, kadangi jis ją buvo stipriai užgulęs.

Siekiant nustatyti, ar buvo savanoriškas lytinis santykiavimas, ar prievartinis, taip pat būtina įvertinti nukentėjusiosios elgesį po šio įvykio. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji po išžaginimo buvo pasimetusi, buvo tamsu, užčiuopusi kažkokias kelnes, jomis apsiavusi ir išbėgusi basa pas S. I. bei R. B.. L. S. I. patvirtino šiuos nukentėjusiosios parodymus, nurodydamas, kad pas juos atbėgusi nukentėjusioji buvo su vyriškomis kelnėmis, kurias prisilaikė ranka, bei basa, sušalusi apsiverkusi, sakiusi, kad kaltinamasis ją išprievartavo. Kad nukentėjusioji atėjo basa ir su vyriškomis kelnėmis, jai S. davė apsiauti kroksus, buvo susijaudinusi ir apsiašarojusi, patvirtino ir liudytoja R. B.. L. N. P. patvirtino, kad nukentėjusiąją dukrą parvežė namo liudytoja R. B., dukra buvo su J. K. vyriškomis kelnėmis ir S. I. kroksais. Teismo vertinimu, jeigu būtų buvęs nukentėjusiosios savanoriškas santykiavimas su kaltinamuoju, tai atsižvelgiant į tai, kad apie tai žinojo tik ji, ir kaltinamasis, J. K. tuo metu miegojo ir nieko nežinojo, nebuvo jokio motyvo jai bėgti iš buto apsiavus svetimas vyriškas kelnes basa, ir visiems pasakoti, kad ją išprievartavo, kai paprasčiausiai galėjo išsimiegoti, išsiblaivyti ir ryte grįžti namo. Logiškai jos melagingas aiškinimas, kad buvo išprievartauta, galėtų atsirasti, tik tokiu atveju, jeigu iki tol, kol ji pasipasakojo kitiems asmenims, kiti asmenys būtų sužinoję apie jos santykiavimo faktą, dėl ko jai būtų gėda, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Kaltinamojo gynyba yra grindžiama tuo, kad nukentėjusioji pati savo noru santykiavo su kaltinamuoju, dėl to žinomai melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, tačiau jokių to motyvų gynyba nenurodė. Kaltinamojo gynėja prie bylos medžiagos kaip įrodymus, kad nukentėjusioji melagingai apkalba kaltinamąjį pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2018-10-15 ir 2018-10-15 nutarimus, kuriais nukentėjusioji nubausta pagal ANK 493 str.2 d. už žinomai melagingą policijos iškvietimą, kad paskambinusi policijai pranešė, kad ,,išpjaus visus gyvenančius Pūstapėdžių gatvėje“ (2 t., b.l.30-31). Teismas įvertindamas šiuos pateiktus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad šiais pranešimais nukentėjusioji pranešė akivaizdžiai neįtikėtinus ir nerealius dalykus dėl apsvaigimo nuo alkoholio, todėl nėra pagrindo jai grįsti tą aplinkybę, kad nukentėjusioji galimai policijai melagingai pranešė apie išžaginimą, kai pats kaltinamasis pripažįsta lytinius santykius, bei yra kiti papildomai duomenys. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis yra anksčiau prie jos lytiškai priekabiavęs, lietęsis prie jos, bei lindęs prie jos motinos. Nukentėjusiosios motina R. P. teismui patvirtino, kad kaltinamasis, kai ji nueidavusi, jei jis išgėręs būdavo, tai turėdavo koją paliesti, kai praeidavo čiupteldavo, vieną kartą jis jai sakė eiti pasitvarkyti. Kad kaltinamasis yra linkęs liesti kitas moteris, nurodė teisiamajame posėdyje jo žmona R. P., teigdama, kad ,,jis toks vyras – paliesti praeinant, tai būna, tai už peties apsikabina, mačiusi, kad apsikabintų“. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad tarp jų jokių lytinių santykių ankščiau nebuvo, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo tikėtis jų ir įvykio metu. Įvykio vietoje buvę liudininkai J. K. ir S. I. nurodė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo jokių kalbų apie seksą, lietimųsi, bučinių, meilumo. Niekas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė, kad kaltinamoji būtų laisvo elgesio, išgėrusi ieškotų vyrų, norėtų sekso būdama girta. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios motyvas yra pinigai, tačiau nenurodė, kad nukentėjusioji būtų iš jo prašiusi pinigų, tai paneigė ir jo žmona liudytoja R. J..

Taip pat gynyba kaip duomenis apie melagingą pranešimą, nurodo tą aplinkybę, kad nukentėjusioji apie išžaginimą parašė policijai pareiškimą tik praėjus savaitei nuo įvykio. Nukentėjusioji motyvuotai paaiškino dėl ko taip atsitiko, nurodydama, kad ,,gal 22 dieną kreipusis, nes nenorėjusi, kad kiti sužinotų“, ,,buvo atėjusi R., kaltinamojo žmona, kai dar nebuvo parašiusi pareiškimo. Ji verkė, kaltinamąjį gyvuliu vadino, sakė žinojusi, kad taip kažkada bus. Pasigailėjusi jos ir pareiškimo nerašiusi, nes ji būtų vaikus pragėrusi, ant įskaitos stovėjo“, ,,buvusi girta, nes per jį nėjo išsipagirioti. Po įvykio išsipagiriojusi, išėjusi iš mamos ir vėl prisigėrusi“, ,,pareiškimo nerašiusi greičiau, nes buvo gėda“, reikėjo prisiversti save. Nukentėjusiosios motina N. P. patvirtino taip pat, kad ,,policijos nekvietusi, nes su R. buvę geros draugės ir pažįstamos, kaimynai“, policijos nenorėjusi kviesti dėl jos ir mažų vaikų, R. pradėjo verkti, sakė ką jis padarė, kad turėjo taip būti, nes jis seniai ją gaudė“. Iš ROIK duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji policiją kvietė jau po 2 dienų, t.y. 2018-02-17 16:16 val., tačiau ją iškvietė būdama girta, jai buvo nustatytas 3,13 promilių girtumas, dėl ko iš jos pareiškimas buvo nepriimtas. Šis faktas patvirtina nukentėjusiosios teiginį, kad po įvykio ji toliau girtavo. Nors ROIK duomenyse įrašyta, kad tikslinant įvykį, nukentėjusioji nurodė, kad galimai išgertuvių tarp jos ir D. J. metu įvyko lytinis aktas, tačiau ji nesugebėjo paaiškinti ar jis aplamai, įvyko, nes pati nieko neatsimena, kadangi buvo neblaivi, tačiau pats kaltinamasis nurodė, kad lytinis aktas tikrai įvyko, bei tyrėja liudytoja E. Š., teisminio nagrinėjimo metu nurodžiusi, kad pareiškimo nepriėmusi iš nukentėjusiosios, kadangi ji buvo neblaivi, negalėjo rišliai paaiškinti, tačiau atvykę pagal informaciją dėl išprievartavimo. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės – girtumas bei nenoras pakenkti kaltinamojo šeimai, kaip priežastys, dėl ko kaltinamoji pareiškimą policijai parašė po savaitęs, yra pagrįstos įrodymais, yra logiškos šioje konkrečioje situacijoje, bei ši aplinkybė kaltinamojo kaltės nepaneigia, bei neįrodo, kad kaltinamoji melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

Taip pat kaltinamojo gynyba remiasi ta aplinkybe, kad nukentėjusioji buvo atėjusi po kelių dienų vasario 17 d. pas kaltinamąjį su buteliu degtinės, šią aplinkybę patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja kaltinamojo dukra V. J., nukentėjusioji tai paneigė. ROIK duomenimis tą pačią dieną nukentėjusioji 16:16 val. pranešė policijai apie išžaginimą, o įvykio tikslinimas buvo baigtas 17:57 val., bei nukentėjusiajai nustatytas sunkus, 3.13 promilės girtumas. Jeigu nukentėjusioji ir buvo atėjusi pas kaltinamąjį, tačiau tuo metu ji turėjo būti visiškai girta, galėjo ir to neatsiminti, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kaltinamojo kaltės.

Kaltinamasis nurodė, kad jis grįžęs iš darbo 18:00 val., pas J. K. nuėjęs, ten jau radęs nukentėjusiąją ir J. geriančius, tai buvo nuo 20 val. iki 22 val., namo išėjęs apie 22 val., santykiavimas vyko tarp 21:00 val. iki 22:00 val.. Kaltinamojo žmona liudytoja R. J. teigė, kad kaltinamasis grįžo namo, kai ji dar nemiegojusi, bet gulėjusi lovoje, tikslaus laiko negalėjo nurodyti. L. S. I. nurodė, kad iš J. išėjo gal apie 21:45 val., o R. pas juos atėjo apie 0:30 val.. L. R. B. nurodė, kad kai nukentėjusioji pas juos atėjo, tai jie miegoję. L. N. P. nurodė, kad kai parvežė nukentėjusiąją dukrą, ji dar nemiegojusi, žiūrėjusi televizorių. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad įvykio laikas nurodytas kaltinime tikslintinas nuo 21:00 val. iki 23:00 val..

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis D. J. pasinaudodamas nukentėjusiosios R. P. bejėgiška būkle – sunkiu apsvaigimu nuo alkoholio, atliko su ja lytinį aktą į jos makštį prieš jos valią, jai pradėjus priešintis, lytinį aktą tęsė toliau, fizine jėga įveikdamas jos pasipriešinimą, tokiu būdu ją išžagindamas, kas rodo, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 149 str. 1 d., padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, dėl ko kaltinamasis D. J. pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 str.1 d., bei jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 149 str.1 d. padarymas, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. J. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtinį nusikaltimą prieš žmogaus lytinio gyvenimo apsisprendimo teisę. Nusikaltimo tikslas ir motyvas buvo lytinės aistros patenkinimas. Pagal savo pobūdį nusikaltimas mažiau pavojingas, kadangi joks fizinis murtas nebuvo panaudotas siekiant palaužti nukentėjusiosios valią, ji anksčiau buvo turėjusi lytinių santykių. Lytiškai santykiavo normaliu būdu, jokio fizinio bei psichinio smurto prie nukentėjusiąją nenaudojo, jokiais savo veiksmais nesiekė bejėgiškos nukentėjusiosios būklės. Tačiau nukentėjusiajai prabudus ir supratus, kad prievartaujama, ne iš karto nutraukė savo daromą nusikaltimą, tęsė jį, nors nukentėjusioji bandė jį atstumti rankomis, kas sunkina jo padėtį. Nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų daręs kokį nors poveikį nukentėjusiajai, vertęs ją pakeisti savo parodymus jo naudai. Kaltinamasis D. J. teisiamas pirmą kartą (1 t., b.l.93), jis dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t. b.l. 98), išlaiko du mažamečius vaikus, gyvena šeimoje. Turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (1 t., b.l.94), baudą sumokėjęs. Nors jis teigia, kad nusikaltimo metu buvo išgėręs, tačiau nenustatytas jam girtumo laipsnis, nukentėjusiosios teigimu jis ir anksčiau prie jos priekabiavo, jau atėjo išgėręs alaus, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintinas jo neblaivumas. Teismo vertinimu šioje situacijoje pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios rizikingas elgesys (BK 60 str.1 d.6 p.), kadangi nukentėjusioji būdama neblaivi, žinodamas apie ankstesnius kaltinamojo priekabiavimo faktus prie jos, jam atėjus tęsė savo išgėrimą, nepasišalino namo, pati savo veiksmais atsidūrė bejėgiškoje būklėje, nebuvo kaltinamojo specialiai nugirdyta. Kaltinamojo veika padaryta atsitiktinai, pasinaudojus susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nėra duomenų, kad ji būtų iš anksto planuota, jai ruoštasi. BK 149 str.1 d. numatytos bausmės vidurkis yra 3 m. 7 mėn. 15 d.. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančių ir gerinančių aplinkybių tarpusavio santykį, jam skirtina 2 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą teismas parenka vadovaujantis BK 50 str. 3 d. atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 str.2 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 str., 90 str.1 d. nustatytina atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

V. Dėl civilinio ieškinio.

Ieškovė prašo iš kaltinamojo priteisti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur. Ieškinyje nurodo, kad jos atžvilgiu buvo įvykdytas sunkus, prievartinis nusikaltimas prieš žmogaus seksualinį apsisprendimą, sukeltas fizinis skausmas ir neigiami dvasiniai išgyvenimai, psichologinis stresas. Patyrusi didelį stresą, emocines kančias, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą tapo žinoma visai kaimo bendruomenei, kurioje ji ir atsakovas gyvena. Po nusikaltimo jai pasirodant savo gyvenamosios vietos teritorijoje, ją užgauliodavo vaikai, paaugliai, kurie ją vadindavo necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji patyrė dideles emocines kančias, nepelnytą gėdą. Iki šio laiko vartojanti antidepresantus, po nusikaltimo kreipusis pas psichiatrą bei psichologą (2 t., b.l.19,20). Iš prie ieškinio pateikto medicinos dokumento išrašo (siuntimo) matyti, kad ji į Vilkaviškio psichikos sveikatos centrą kreipusis 2018-05-29, 2018-06-05 konsultuota psichologo. Po to kreipusis 2018-11-08, buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas., gydymui paskirti medikamentai, pakartotinai kreipusis 2018-12-18, pratęstas medikamentinis gydymas (2 t., b.l.27).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 6.250 str. neturtinė žala apibrėžta, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio str.2 d. nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nukentėjusioji teismo posėdyje parodė, kad patyrusi fizinį skausmą, gėdą prieš visą kaimą ir gretimus kaimus, nes visi viską žino, kaltinamojo vaikai ją užsipuolė, išvadino visaip. Jai jo veidas prieš akis stovi. Jaučianti nesmagumą, šlykštumą, gal gyvenime į vyrus negalėsianti žiūrėti. Gal tris dienas jautusi fizinį skausmą. Po kurio laiko mėlynės užgijo. Po įvykio pasidariusi agresyvi vyrų atžvilgiu, visiškai nenorinti vyrų, negalinti langų atsitraukti, į jų langus žiūrėti, negalinti jų matyti. Prastai mieganti, nes viskas apie tai sukasi. Kreipusis į medikus. Naudojanti vaistus, tai antidepresantus. Gydymą tęsianti ir dabar. Anksčiau depresija nesirgusi. Į medikus kreipusis dėl teisių. Gal kada ir buvusi pas psichiatrus, sykį šeimos daktarė buvo nusiuntusi, nes jai kažkas būna ant širdies, sakė gal nerviškai. Apklausta liudytoja nukentėjusios motina N. P. parodė, kad nukentėjusioji uždaro būdo, viską savyje laiko. Po šio įvykio ji labai pergyveno, pasidarė nesušnekama, pradėjo neklausyti, kalbėjo apie išėjimą iš pasaulio. Po įvykio dukros savijauta buvo bloga, ji ilgai buvo pas ją, nes bijojo savęs. Buvo kalba apie savižudybę, bijojusi, kad ko nepasidarytų, nes radusi bute surištą batų virvutę, vakarais sekdavusi, žiūrėdavusi. Dabar dukra naudoja vaistus, lankosi pas daktarus. Dukra labai pergyveno. Sužinojo visas kaimas, visur apskambino, kad jis taip padarė.

Kaltinamasis nurodė, kad su ieškiniu nesutinkantis, galėtų sumokėti 500 Eur, kad nukentėjusioji atstotų. Nurodė, kad vedęs, turi du mažamečius vaikus. Jo žmona R. J. nurodė, kad ji dirbanti pašte, gaunanti apie 400 Eur., jos vyras gauna apie 600 Eurų, gyvenantys kaime, turintys 30 arų, užsiauginantys vaisių, daržovių. Nurodytas jų pajamas patvirtina Sodra duomenys (2 t., b.l. 32,33). Turintys apie 30 m. senumo automobilį. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad kaltinamasis 2018-03-30 sudaręs lizingo sutartį, bendra mokėtina suma 1648,50 Eur., mėnesinė įmoka 91,58 Eur, gražinimo pabaiga 2019-09-15 (2 t., b.l.29).

Teismo vertinimu bei remiantis teismų praktika ieškovės prašomas priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagal nustatytas bylos aplinkybes yra per didelis, todėl mažintinas. Ieškovė nenurodė ypatingų aplinkybių, pagal kurias galima spręsti, kad jai būtų padaryta tokia neturtinė žala. Nusikaltimo metu jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji praėjus apie trims mėnesiams nuo nusikaltimo, pradėjo lankytis pas psichologus, psichiatrus, jai nustatytas vidutinis depresijos epizodas, vartoja vaistus. Nusikaltimo metu ji jau buvo jau turėjusi lytinių santykių. Nusikaltimo padarymą lėmė ir jos rizikingas elgesys. Nors kaltinamasis dirba, tačiau gauna mažesnį negu vidutinis 600 Eur atlyginimą, išlaiko du mažamečius vaikus, tačiau dirba ir jo žmona, gaunanti apie 400 Eur. atlyginimą. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, esančią teismų praktiką panašiose bylose, teismas daro išvadą, kad 4000 Eur suma atitinka ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, užtikrina jos atlygintinumą pagal kaltinamojo finansinę padėtį.

VI. Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų.

Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

N. R. P. byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-20 sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-18-T-4398-16442 advokatas Arūnas Sakalauskas, pateikdamas advokato orderį LA Nr.578393 (1 t., b.l.37-39). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2019-02-26 pažymoje Nr.NTP-7-1330 nurodoma, kad advokato išlaidos valstybės naudai sudaro 353,21 Eur (2 t., b.l. 75). Teismas įvertinęs, kad valstybė patyrė šioje byloje nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas 353,21 Eur., jas patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, kadangi nukentėjusioji pasinaudojo teise turėti byloje savo atstovą, kuris surašė civilinį ieškinį, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, bei atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime bei ne viename teismo posėdyje teisme. Šių išlaidų dydis remiantis teismų praktika nėra per didelis, sudaro truputį daugiau negu pusė kaltinamojo atlyginimo, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos visoje sumoje.

VII. Kiti teismo sprendimai.

Daiktiniai įrodymai ––žalios ir rudos spalvos lovos užtiesalai, juodos vyriškos kelnės su juostelėmis, moteriški džinsai, moteriškos pėdkelnės, kurie perduoti saugoti Marijampolės apskrities VPK aptarnavimo skyriui (1 t., b.l. 72,73), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini jų savininkams, atitinkamai liudytojui J. K. bei nukentėjusiajai R. P..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajam (1 t., b.l.122-123) nuosprendžiui įsiteisėjus, ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

Kaltinamąjį D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirti 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo pradžios,

nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

N. R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš kaltinamojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. P., gimusios (duomenys neskelbtini) naudai, 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. P., 353,21 Eur ( tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 21 euro centus) valstybei, išaiškinti, kad šios išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei nurodant baudžiamosios bylos numerį Nr.1-188-1021/20189.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, žalios ir rudos spalvos lovos užtiesalus, juodas vyriškas kelnes su juostelėmis, gražinti savininkui J. K., moteriškus džinsus, moteriškas pėdkelnes, gražinti R. P., tai pavesti atlikti Marijampolės apskrities VPK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis