Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamosios byla Nr. 1A-450-245/2016

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00023-2015-7

2016 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą N. G..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jai iš A. D. priteisiant 208,59 eurus turtinės ir 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas, jam iš A. D. priteisiant 146,40 eurus turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. liepos 26 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme panaudojo fizinį smurtą N. G. atžvilgiu, tai yra, dešine koja spyrė jai į krūtinę, tokiu būdu sukeldamas didelį fizinį skausmą.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos.Apelianto teigimu, apylinkės teismas netiksliai vertino pateiktus įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties A. D. veiksmuose nebuvimą, ir tokiu būdu padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymima, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, netiksliai vertinant teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, palankius A. D., nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus vertinant nepalankiai kaltinamajam. Atkreipiamas dėmesys į BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas, nuteisdamas A. D., tik formaliai pasisakė dėl nusikalstamos veikos. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis, pabrėžia, kad nuosprendyje minimame išraše iš duomenų bazės užfiksuota informacija, jog 2015 m. liepos 26 d. 00.34 val. gauta iš neprisistačiusio fizinio asmens, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas muša tetą, neįrodo, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tai galėjo būti apkalbėjimas. Kad nebuvo padaryta nurodyta veika, patvirtina liudytojų V. R., A. L. paaiškinimai. Be to, šių liudytojų ir liudytojų M. A. bei M. A. parodymai paneigia liudytojo A. B. pateiktą informaciją, kurią pastarasis perdavė bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Tai iš dalies paneigia ir liudytojo J. Ž. paaiškinimus, kad jis matė, kaip A. D. įspyrė N. G.. Pastarasis vėliau nurodė, kad nematė, į kurią vietą spyrė. Pastarieji parodymai vertintini kritiškai, kadangi asmuo matantis, jog spiria, turėjo matyti ir kur spiria, o to J. Ž. nematė. Aplinkybė, kad N. G. buvo apklausta, įspėjus ją dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nesudaro pagrindo tikėti jos parodymais, kadangi pastarosios paaiškinimai apie jos gulėjimą griovyje ir policijos pareigūnų kėlimą iš jo, prieštarauja šių pareigūnų parodymams. Nesutikdamas ir su teismo išvada, kad A. D. tyčia įspyrė nukentėjusiajai N. G. į krūtinės sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, apeliantas teigia, kad objektyvių duomenų dėl padarytų sužalojimų spiriant, nėra. Kaip nurodė policijos pareigūnai, o to neneigė ir pati nukentėjusioji, nukentėjusioji buvo neblaivi ir po įvykio dar vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko dar kelis kartus buvo kviečiama policija, todėl tikėtina, kad dėl savo neblaivumo pati nukentėjusioji galėjo kristi ir save susižaloti. Be to, abejonių kelia ir aplinkybė, kad nukentėjusioji nesikreipė į pirmosios pagalbos priimamąjį ir teismo medicinos ekspertus iš karto po įvykio. Vėliau, po bene pusės metų, eksperto pateiktos išvados yra tik pagal pačios nukentėjusiosios paaiškinimus. Pabrėžiama ir tai, kad A. D. neigė įspyręs į krūtinę nukentėjusiajai, o apylinkės teismo vertinimas, kad šią kaltinamojo versiją paneigia N. G. sužalojimo pobūdis ir lokalizacija, abejotinas tuo aspektu, kad teismo medicinos eksperto išvados buvo padarytos tik pagal nukentėjusiosios paaiškinimus. Anot skundo autoriaus, sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nustatyti netiksliai dar ir dėl to, kad į teismo medicinos ekspertus kreiptasi ne iškarto po įvykio. Atsižvelgiant į tai, mano, kad neaišku, kokie sužalojimai, atlikus tokius veiksmus, galėjo būti, kad asmuo dėl to prarastų nustatytą nedarbingumą.Skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog A. D. dėl nurodytų priežasčių nuteistas neteisingai, atmestini ir civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos.Nukentėjusiosios N. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo gynėjo skundą atmesti ir priteisti iš A. D. nukentėjusiosios patirtas išlaidas už šio atsiliepimo surašymą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo A. D. gynėjo advokato E. Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neigia, kad A. D. sumušė N. G., todėl prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistojo A. D. argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi inkriminuojant šią nusikalstamą veiką būtina nustatyti jos padarinius, t. y., kad žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas ar jis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas ir nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.Nuteistasis A. D. neigė padaręs nusikalstamą veiką (t. 1, 55 b. l.), tačiau teisėjų kolegija jo parodymus atmeta, kadangi nukentėjusioji N. G. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė sukelto fizinio skausmo aplinkybes, kad jai konflikto metu spyrė A. D. (t. 1, 55-56 b. l.). A. D. veiksmus – spyrį nukentėjusiajai, matė liudytojas J. Ž. (t. 1. 57-58 b. l.). Liudytojas A. B. nurodė, kad prasidėjus žodiniam konfliktui tarp N. G. ir M. A., jis skambino policijai, po to atbėgęs pamatė, kad N. G. guli (t. 1, 56-57 b. l.). Pats nuteistasis neneigė, kad iš tiesų kilo konfliktas. A. D. nurodė, kad po to, kai jis pasakė savo mamai M. A., kad jo sudėtus akmenis vagia N. G. su giminaičiais, pastaroji nuėjo aiškintis su N. G.. Po to išgirdo, kaip M. A. šaukėsi pagalbos, todėl jis įvykio vietoje pamatęs ant akmenų parverstą M. A., ant kurios buvo užvirtusi N. G., pastarąją atitraukė. Tuo metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, todėl M. A. kvietė policiją (t. 1, 55 b. l.). Taigi, nuteistasis patvirtino, jog konfliktas kilo dėl jo sudėtų akmenų prie tvoros. Būdamas neigiamai nusiteikęs N. G. atžvilgiu, nepaisė nukentėjusiosios prašymo nemesti akmenų ant gyvatvorės ir teigė, kad ji juos vagia. Aplinkybę, jog nukentėjusioji prašė surinkti ant jos gyvatvorės numestus akmenis, tačiau į tokį jos prašymą nebuvo atsižvelgta, po ko ji pradėjo pati rinkti tuos akmenis, patvirtina įvykio vietoje buvusių liudytojų A. B. ir J. Ž. parodymai (t. 1, 56-57, 57-58 b. l.). Liudytojo J. Ž., parodymai, kad, jam kartu su nukentėjusiąja ir kitais asmenimis vežant akmenis ir nuteistajam pasakius, jog jie juos vagia, o M. A. pradėjus ginčą, matė kaip nuteistasis įspyrė N. G. (t. 1, 57-58 b. l.), o tai patvirtina, jog būtent privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors apeliantas abejoja šių parodymų objektyvumu ir teisingumu, pažymėtina, kad šie liudytojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, pateikti liudytojui būnant įspėtam už melagingų parodymų davimą, prisiekus ir pasirašius. Tai, kad liudytojas J. Ž. negalėjo nurodyti, kur tiksliai nuteistasis spirdamas N. G., pataikė, nėra pakankamas pagrindas netikėti jo parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad mušimo faktą taip pat patvirtina 2015 m. liepos 26 d. 00.34 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos registruojamų įvykių registre nurodytas pranešimas, kad nukentėjusiosios sodybos adresu kaimynas muša tetą (t. 1, 107 b. l.). Kad nukentėjusioji dėl smūgio į krūtinę galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro rašte (t. 1, 28 b. l.), taip pat specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš medicininių dokumentų nustatytos aplinkybės (t. 1, 43 b. l. 23). Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prieštaravimų tarp Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos registruojamų įvykių registro pranešime nurodytos informacijos ir nuteistojo A. D., liudytojų M. A., J. A. bei pareigūnų parodymų, taip pat nukentėjusiosios parodymų ir pareigūnų V. R. bei A. L. parodymų, atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad M. A. yra nuteistojo motina, pati konfliktavo su N. G., todėl teisėjų kolegijos nuomone, ji yra suinteresuota teikti jos sūnui palankius parodymus. Liudytojas J. A. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, jis nuteistojo brolis. O aplinkybė, jog liudytojais apklausti pareigūnai V. R. ir A. L. nematė nukentėjusiosios kūne akivaizdžių sužalojimų, taip pat nenurodė, jog matė N. G. griovyje ir ją kėlė (t. 1, b. l. 38-39), nepaneigia paties spyrio į krūtinę fakto, juo labiau, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kaip anksčiau minėta, patvirtina liudytojų J. Ž., A. B. parodymai, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos registruojamų įvykių registro panešimas, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo A. D. kaltę pagrindžiantys įrodymai esminiai neprieštarauja vieni kitiems, o apeliaciniame skunde nurodytų nuteistojo aplinkos – šeimos narių parodymai nepaneigia šių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Taip pat pripažintina, kad nukentėjusiosios galimas neblaivumas įvykio metu, nesudaro pagrindo netikėti jos parodymais, kadangi juos patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti vėliau nei įvyko konfliktas. Tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas teiginys yra niekuo nepagrįsta prielaida, o jomis grįsti faktinių aplinkybių negalima.Nors apeliaciniame skunde taip pat abejojama pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie N. G. sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją buvimu, taip pat specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvumu, pažymėtina, kad nepaisant to, jog šioje specialisto išvadoje nėra konstatuoti N. G. padaryti išoriniai sužalojimai, tačiau nurodyta, jog minėto įvykio metu ji galėjo jausti fizinį skausmą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad išorinių sužalojimų nenurodė ir pati nukentėjusioji, privataus kaltinimo tvarka pateikdama skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui. O, kad ji juto skausmą krūtinės srityje, kaip minėta, nustatyta byloje aukščiau aptartais įrodymais.Taigi, nors skunde teigiama, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį abejonės nebuvo vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teismo argumentai, vertinant įrodymus, yra aiškūs ir įtikinantys. Byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. D. yra padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kolegija nerado jokių aplinkybių, patvirtinančių apelianto teiginius apie teismo išvadų pagrindimą prielaidomis, prieštaravimais.Apeliacinį skundą nagrinėjančių teisėjų vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas A. D. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų, atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo A. D. gynėjo advokato E. Rugieniaus apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendis nekeistinas. Dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti papildomai turėtas proceso išlaidas, surašant atsikirtimus į apeliacinį skundą.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, buvo pateiktas N. G. atsikirtimai į šį skundą. N. G. turėtas 100 Eur išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 1, 163 b. l.). Pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad iš nuteistojo A. D. priteistinos nukentėjusiajai N. G. jos turėtos 100 Eur proceso išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti N. G. iš nuteistojo A. D. proceso išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 100 (vieną šimtą) eurų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.