Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-02 · Administracinė byla Nr. I-354-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-02
Bylos Nr.
I-354-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01746-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
H. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-354-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01746-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 2 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugpjūčio 21 d. skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, kamerų tipo patalpoje Nr. 17 (toliau - ir kamera Nr. 17, ir kamera), kuri buvo netvarkinga, antisanitarinė, nesaugi. Nurodė, kad kameroje ant lovos buvo skylė, nes trūko dalių, lovoje nebuvo strypų, kurie laikytų pagalvę, be to, tose vietose, kuriose lova buvo suvirinta, buvo aštrių dalių, lova buvo nepritvirtinta prie grindų, judėjo pirmyn ir atgal, buvo kreiva. Kameros grindyse buvo išsikišę vinys, ir šluodamas ir plaudamas kamerą, jis ne kartą susižalojo rankas. Einant į tualetą, reikėdavo saugotis, jis buvo pargriuvęs, nes iš grindų išlindę vinys bei geležtės. Sanitarinio mazgo durys buvo be rankenos, todėl nebuvo įmanoma jas tinkamai uždaryti, dėl to sanitariniame mazge jis buvo matomas kitų žmonių. Sanitariniame mazge neveikė ištraukiamoji ventiliacija, kriauklės kampai buvo aštrūs, ir jis susipjaustė nugarą ir ranką į kriauklės kampą. Ant sienų buvo pelėsis, kuris skleidė blogą kvapą bei kėlė riziką susirgti. Langas buvo sudaužytas, neužsidarė, jame nebuvo nei rėmų, nei rankenos. 2018 m. liepos 22 d., naktį, pro langą (kadangi jis buvo išdaužytas) pradėjo veržtis lietus, dėl to pareiškėjas sušlapo, pateko vandens grindų. Jis valė vandenį nuo grindų ir susižalojo rankos pirštus į vinis. Dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimą, jam atsirado nemiga, depresija, dėl to teko kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris išrašė vaistų nuo depresijos ir nemigos, kuriuos pareiškėjas buvo priverstas vartoti tam, kad stabilizuotų sveikatą ir miegą. Lango matmenys neatitiko reikalavimų, kadangi buvo 80 x 40 cm, o turėtų būti ne mažiau kaip 80 x 80 cm. Radijo taškas buvo pritvirtintas 2,65 m aukštyje, todėl norint jį pasiekti (išjungti ir įjungti) reikėjo lipti ant grotų, esančių prie durų, dėl to buvo rizika patirti traumą. Kameroje trūkdavo oro, todėl jis jautė galvos skausmą ir negalėdavo pailsėti. Oras negalėjo patekti į kamerą, kadangi pastatas sukonstruotas pažeidžiant Higienos normų reikalavimus ir neatsižvelgta į tai, ar oro judėjimo greitis tinkamas. Kameroje prie dienos šviesos nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, kadangi šviesa nepapuldavo į kamerą dėl to, kad langas buvo prie lubų ir šone, jis buvo per mažas. Pareiškėjas nurodė, kad pastatas, kuriame jis buvo laikomas, priskiriamas ūkio paskirties pastatams, t. y. pastatas negyvenamas, pagal valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centras duomenis, Alytaus PN kamerų tipo patalpos priskiriamos negyvenamosioms, o pagal Higienos normą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad jis kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), ir šis jo kameroje nustatė Higienos normos pažeidimus. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo metu atsakingam už kamerų tipo patalpas pareigūnui jis pasakė, kad kamera antisanitarinė ir nesaugi, lova netvarkinga, langas ir durys neužsidaro, tačiau pareigūnas atsakė, kad tai jam neįdomu, jis pavaduoja E. B., ir kad jeigu pareiškėjas nemirė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tai nemirs ir čia. Tą pačią dieną pareiškėjas nutarė kreiptis į Alytaus PN direktorių su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau tas pats pareigūnas pasakė, kad jis suplėšė ir išmetė skundą, ir kad jeigu tai vėl pasikartos, jis pareiškėją suvalgys (pastarieji žodžiai reiškė spaudimą). Pareiškėjas teigė dėl šių pareigūno žodžių ir veiksmų patyręs stresą ir orumo pažeminimą. Nurodė, kad dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 17 ir Alytaus PN neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, buvo pažemintas jo orumas, be to, buvo padaryta žala jo sveikatai, teko gydytis medikamentais. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3000 Eur, šią sumą prašė priteisti iš atsakovės (b. l. 2–3). Atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą pareiškėjas, be to, teigė, kad dėl radijo taško įrengimo minėtame aukštyje buvo patirti susižalojimai. Teigė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio pagrindu parengtas 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas, buvo atliktas ne pagal pareiškėjo skundą ir kai jo nebuvo kameroje, todėl galimai buvo atliktas blogai, ir prašė vadovautis tuo patikrinimo aktu, kuris artimesnis ginčo laikotarpiui. Teigė, kad atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad ištraukiamoji ventiliacija veikia, kad fotografijos nekokybiškos ir jose nesimato kameros trūkumų, kad iš atsakovės atstovo raštų (atsakymų į pareiškėjo skundus) matyti, kad kameroje buvo trūkumai (b. l. 60).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 15–19) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17. Nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktuose pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta, pastarasis patikrinimas apėmė būtent kamerą Nr. 17. Nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinis mazgas ir pati patalpa yra geros būklės. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Teigė, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą oro judėjimo greitį, dirbtinį apšvietimą. Kameros ventiliuojamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma. Sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Langas patalpoje užtikrina natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Teigė, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar Alytaus PN administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį prašymą, ir kad administracija ginčo laikotarpiu negavo duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas psichinis ar fizinis smurtas, ar kad pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas bendraudami su pareiškėju. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teigė, kad nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos 17 d. yra kalinamas Alytaus pataisos namuose, kameroje Nr. 17, kur dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (t. y. iki skundo datos) atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ir šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 (b. l. 22, 24). Todėl byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki skundo datos (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas teigė, kad pastatas, kuriame jis buvo laikomas, priskiriamas ūkio paskirties pastatams, t. y. pastatas negyvenamas, pagal VĮ Registrų centras duomenis Alytaus PN kamerų tipo patalpos priskiriamos negyvenamosioms patalpoms. Teigė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 13 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 2S-5771 (kurio kopiją pateikė pareiškėjas) yra nurodyta, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus yra negyvenamoji (b. l. 5–6). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5.1 papunktyje numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 papunktis), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, [...]) (7.12 papunktis), ir specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, nurodė, kad tai, jog Lukiškių TI-K pastatai (kurie pateko į negyvenamųjų pastatų grupę, specialiosios paskirties pastatų, t. y. skirtų specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, [...]) pogrupį, reglamento 8.16 papunktis) yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas daro išvadą, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, ir kuriame ginčo laikotarpiu laikytas pareiškėjas, galimai yra įregistruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2015 m. lapkričio 11 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jos 11.1 papunktyje gyvenamoji patalpa apibrėžiama kaip „patalpa atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi“, o 13 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 11 d., 5 punktą (kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos yra ir kameros tipo patalpos), 19 punktą (kuriame buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose), į Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018). Šiuo atveju, atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 38–41). Šiame patikrinimo akte Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (b. l. 39), ir Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 41). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po minėto patikrinimo nuteistųjų patalpos buvo pakeistos į negyvenamąsias. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, t. y. ne Alytaus kamerų tipo patalpoje: pareiškėjo skunde (b. l. 2) ir atsakovės atstovo dokumentuose (b. l. 15, 24, 31–32) nurodytais duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17. Atsižvelgdamas į aptartas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, patikrinimo akto duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neturi pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, todėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo metu atsakingam pareigūnui jis pasakė, jog kamera yra antisanitarinė ir nesaugi, lova netvarkinga, langas ir durys neužsidaro, tačiau pareigūnas atsakė, kad tai jam neįdomu, jis pavaduoja E. B., ir kad jeigu pareiškėjas nemirė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nemirs ir čia. Pareiškėjas teigė, kad po to tą pačią dieną jis nutarė kreiptis į Alytaus PN direktorių su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau tas pats pareigūnas pasakė, kad jis suplėšė ir išmetė skundą, ir pasakė, kad jeigu tai pasikartos dar kartą, tai jis pareiškėją suvalgys (pastarieji žodžiai reiškė psichologinį ar fizinį spaudimą). Teigė, kad dėl tokių pareigūno žodžių ir veiksmų jis patyrė stresą, buvo pažemintas jo orumas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracija nebuvo gavusi duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas psichinis ar fizinis smurtas, taip pat negauta duomenų, kad pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas bendraudami su pareiškėju (b. l. 16). Iš šio atsakovės atstovo paaiškinimo darytina išvada, kad Alytaus PN neturi duomenų apie pareiškėjo skundus dėl tokio pareigūno elgesio (netinkamų žodžių, suplėšyto skundo dėl netinkamų laikymo sąlygų), ir atitinkamai neturi duomenų apie tokį pareigūno elgesį, kokį nurodė pareiškėjas. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus dėl netinkamo pareigūno elgesio. Iš pareiškėjo pateiktų Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštų (atsakymų į pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundus) darytina išvada, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundus Alytaus PN administracijai dėl kameros trūkumų (dėl reikalingo remonto), į kuriuos reaguodami, Alytaus pataisos namai šalino kameros trūkumus (b. l. 61-62). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai pareigūnas jam taip atsakė ir suplėšė jo skundą, jokių patvirtinančių duomenų nepateikė (pavyzdžiui, nepateikė kartu kalinčio asmens rašytinių paaiškinimų (pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu (b. l. 31-32)), o byloje nenustatytos pareiškėjo teiginius patvirtinančios aplinkybės. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, ir juos atmeta.

Pareiškėjas skundėsi, kad kameroje ant lovos buvo skylė, nes lovoje trūko sudedamųjų dalių, lovoje nebuvo strypų, kurie laikytų pagalvę, be to, tose vietose, kuriose lova buvo suvirinta, buvo aštrių dalių, be to, lova buvo nepritvirtinta prie grindų, ji judėjo pirmyn ir atgal, buvo kreiva. Teigė, kad jis 2018 m. liepos 17 d. naktį negalėjo miegoti dėl tokios lovos būklės.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.1 papunktyje numatyta, kad kamerų tipo patalpos aprūpinamos viena metaline lova vienam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.12 papunktis nustato, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Fotografijoje yra užfiksuotas kameroje Nr. 17 esančių lovų vaizdas (b. l. 45), tačiau vien iš šios fotografijos negalima daryti išvados, kokios būklės buvo pareiškėjo lova. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi (b. l. 16). Atsakovės atstovas yra pateikęs minėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimo akto, kurio pagrindu parengtas 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas, kopiją (b. l. 38-41), o taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 4.80)PA-3499, parengto 2018 m. gegužės 25 d. patikrinus kamerų tipo patalpą Nr. 17, kopiją (b. l. 34-35). Pareiškėjas yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. (1-12 4.80)2-34740 kopiją, iš kurios matyti, kad jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo H. Z. 2018 m. liepos 30 d. skundą 2018 m. rugpjūčio 6 dieną atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę ir patikrino kamerų tipo patalpą Nr. 17 (b. l. 7-8). Minėtas 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimas buvo atliktas daugiau nei prieš pusantrų metų iki ginčo laikotarpio, jo metu patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai, 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimas buvo atliktas prieš kelis mėnesius iki ginčo laikotarpio, jo metu patikrinta kamerų tipo patalpą Nr. 17, kurioje vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Nėra pagrindo teigti, kad šis 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimas buvo atliktas blogai dėl tos priežasties, kurią nurodė pareiškėjas atsikirtime - dėl to, kad buvo atliktas ne pagal pareiškėjo H. Z. skundą, o pagal kito asmens skundą, ir pareiškėjo tuo metu kameroje nebuvo (b. l. 60). Byloje nėra duomenų, paneigiančių šio patikrinimo akto duomenis, todėl teismas vadovaujasi ir šiuo patikrinimo aktu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei 2016 m. gruodžio 7 d., nei 2018 m. gegužės 25 d., nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nenustatė Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų dėl netinkamos lovos būklės kameroje Nr. 17 (b. l. 38-41, 34-35, 7-8), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikęs patikrinimą, pareiškėjo skundą dalyje dėl lovos būklės persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 8). Be to, pareiškėjas nepagrindė, kaip lovos nepritvirtinimas prie grindų ar kiti jo nurodyti lovos trūkumai galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad jis 2018 m. liepos 17 d. naktį negalėjo miegoti dėl jo nurodytų lovos trūkumų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad naktį išsimiegoti jam trukdė būtent bloga lovos būklė. Iš pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad pareiškėjui diagnozuotos ligos ir miego sutrikimas, pareiškėjas pastoviai lankosi pas psichiatrą dėl nervų ir miego sutrikimų (b. l. 21), tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo blogo miego priežastis buvo lovos būklė, kaip skunde teigė pareiškėjas. Tokios išvados neleidžia daryti ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 46-47).

Be to, atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad jeigu nuteistojo lova yra sulūžusi ar netinkama naudoti, nuteistasis gali apie tai informuoti būrio viršininką, kuris tokiu atveju organizuotų lovos remontą arba lovos pakeitimą į kitą lovą (b. l. 16). Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus būtent dėl netinkamos lovos būklės (nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis dar 2018 m. liepos 18 d. skundėsi dėl netvarkingos lovos Alytaus PN pareigūnui, po to tą pačią dieną nutarė kreiptis su skundu į administraciją dėl laikymo sąlygų, tačiau pareigūnas suplėšė jo skundą (b. l. 2), tačiau, kaip jau rašyta, bylos duomenys nepatvirtina šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį pareiškėjo prašymą (b. l. 16). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl netinkamos lovos būklės) konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmus. Todėl teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo durys buvo be rankenos, todėl nebuvo įmanoma jas tinkamai uždaryti, dėl to jis, būdamas sanitariniame mazge, buvo matomas kitų žmonių.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. [...]. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara [...]. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Iš byloje esančios fotografijos (b. l. 43) matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 įrengta sanitarinio mazgo kabina. Pareiškėjas neginčija, kad šioje kameroje buvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, ir kad durys šioje kabinoje buvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu buvo patikrinta kamerų tipo patalpa Nr. 17, patikrinimas atliktas vadovaujantis Higienos norma HN 134:2015, jo metu nustatyta, kad kameros tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinio mazgo įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi, jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 35). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimas pagal pareiškėjo skundą kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo atliktas po to, kai pareiškėjas, kaip jis teigė skunde teismui, skundėsi pareigūnui dėl neužsidarančių durų (rašyta, kad pareiškėjas teigė skundęsis pareigūnui 2018 m. liepos 18 d.). Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašte, parengtame atlikus pastarąjį patikrinimą, nėra užfiksuoti duomenys, kad sanitarinio mazgo durys patikrinimo metu buvo netvarkingos (b. l. 7-8). Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu sanitarinio mazgo durys buvo netvarkingos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinis mazgas ir pati patalpa buvo geros būklės (b. l. 16). Byloje yra fotografija, kurioje užfiksuotas sanitarinio mazgo kamerų tipo patalpoje Nr. 17 vaizdas (b. l. 43), tačiau iš jos negalima daryti išvados, ar sanitarinio mazgo durys buvo su rankena, ar be rankenos, kadangi fotografijoje matyti tik dalis durų. Teismas sprendžia, kad paminėti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad sanitarinio mazgo durys buvo be rankenos, todėl jis negalėjo tinkamai jų užsidaryti, ir dėl tos priežasties jis, būdamas sanitariniame mazge, buvo matomas kitų asmenų. Byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių minėtus pareiškėjo teiginius. Todėl teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skundėsi, kad sanitariniame mazge kriauklė buvo su aštriais kampais, ir jis susipjaustė nugarą ir ranką į kriauklės kampą.

Pagal nurodytas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio nuostatas, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos, kuriose įrengiamas metalinis praustuvas; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimą atliko prieš kelis mėnesius iki ginčo laikotarpio, jo metu patikrino kamerų tipo patalpą Nr. 17, kurioje vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatė, kad kameroje sanitarinio mazgo įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi (b. l. 34), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu patikrino Alytaus pataisos namus bendrai, Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 41). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugpjūčio 6 d. pagal pareiškėjo skundą patikrino kamerų tipo patalpą Nr. 17 ir nustatė, kad joje tualeto patalpoje įrengta plautuvė buvo techniškai tvarkinga ir naudojant įprastinėmis sąlygomis negalėjo kelti rizikos įvykti nelaimingiems atsitikimams, ir šiuo aspektu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 7). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas, įrengtas kameroje Nr. 17, yra geros būklės (b. l. 15-16). Be to, pareiškėjas nors ir teigė, kad jis susipjaustė nugarą ir ranką į praustuvo (kriauklės) kampą, kadangi jis buvo aštrus (b. l. 2), nei pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 21), nei jo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 46) nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė susižalojo į praustuvo kampą. Atsižvelgdamas į tai ir į minėtus patikrinimo aktų duomenis, į atsakovės atsiliepime nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu (dėl praustuvo aštrių kampų) neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus, todėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad kameros grindys buvo nesaugios, jose buvo išsikišę vinys, ir kad šluodamas ir plaudamas kamerą, jis ne vieną kartą susižalojo rankas; einant į tualetą, reikėdavo saugotis (jis buvo pargriuvęs, nes iš grindų išlindę vinys bei geležtės); valydamas vandenį nuo grindų, susižalojo rankos pirštus į vinis.

Fotografijoje yra užfiksuotas kamerų tipo patalpos Nr. 17 vaizdas (b. l. 45), tačiau iš jos negalima daryti išvados, ar iš grindų išlindę vinys, kadangi vinių grindyse nematyti.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pagal pareiškėjo H. Z. skundą 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17, nustatė, kad kameros grindyse buvo matomos inventoriaus tvirtinimo dalys, kurios esant įprastinėms sąlygoms negali kelti rizikos nelaimingiems atsitikimams (b. l. 7). Rašte, parengtame atlikus minėtą patikrinimą, nėra nurodyta, kad buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas šiuo aspektu, t. y. dėl netvarkingų, nesaugių kameros grindų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gegužės 25 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17, taip pat nenustatė Higienos normos HN 134:2015 pažeidimo (b. l. 34-35). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas (b. l. 16). Teismas, atsižvelgdamas į minėtus patikrinimo aktų duomenis, į atsakovės atsiliepime nurodytus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl nesaugių grindų) konstatuoti neteisėtą Alytaus pataisos namų neveikimą. Be to, nors pareiškėjas ir nurodė, kad jis susižalojo rankas dėl to, kad iš grindų buvo išlindę vinys, pareiškėjo medicinos dokumentuose (b. l. 21, 46-47) nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad sanitariniame mazge neveikė ištraukiamoji ventiliacija.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimą pareiškėjo kameroje Nr. 17, rašte užfiksavo, kad šioje kameroje mechaninės vėdinimo sistemos nėra, tualeto patalpoje įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kuri Alytaus PN atstovo teigimu veikia nustatytu režimu (b. l. 7). Šiame rašte nėra duomenų apie tai, kad išraukiamoji ventiliacija neveikia, kaip teigė pareiškėjas. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad sanitariniame mazge ištraukiamoji ventiliacija veikia (b. l. 16). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad kameroje ant sienų buvo pelėsis, kuris skleidė blogą kvapą ir kėlė riziką susirgti.

Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra (b. l. 38), 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra (b. l. 34), ir abiejų šių patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 41, 35). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo vizualiai matomi pelėsio pėdsakai, tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų (b. l. 7).

Pareiškėjas skundžiasi dėl pelėsio buvimo kameroje 2018 m. liepos 17 d. - 2018 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu, t. y. neilgu 36 dienų trukmės laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų datas, negalima daryti išvados, kad pelėsis pareiškėjo kameroje buvo visą ginčo laikotarpį, kadangi iki ginčo laikotarpio pelėsis pareiškėjo kameroje nebuvo aptiktas, pelėsis buvo aptiktas tik ginčo laikotarpiui einant į pabaigą - 2018 m. rugpjūčio 6 d. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo nusiskundimas yra per menkas ir pernelyg trumpalaikis, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes. Dėl pelėsio skleidžiamo blogo kvapo ir galimos ligų rizikos teismas pažymi, kad pats pareiškėjas, valydamas patalpą, galėjo panaikinti blogą kvapą ir sumažinti jo nurodomą ligų riziką. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys pagal vidaus tvarkos taisykles, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio kameroje atmestini (b. l. 17). Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal aptartas Higienos normos HN 134:2015 35 ir 37 punktų nuostatas, už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl pelėsio) konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus, todėl atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skundėsi, kad langas kameroje buvo išdaužytas, neužsidarė, jame nebuvo nei rėmų, nei rankenos, be to, kadangi langas buvo sudaužytas, 2018 m. liepos 22 d. naktį pro langą pateko lietus.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Fotografijose yra užfiksuotas lango, esančio kamerų tipo patalpoje Nr. 17, vaizdas (b. l. 44-45), tačiau iš jų negalima daryti išvados, kad langas buvo be rėmų ir rankenos, ir kad jis neužsidarė, kaip teigė pareiškėjas, kadangi fotografijoje matyti lango rėmai ir rankena, o įdužusio stiklo nematyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kada buvo padarytos šios fotografijos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gegužės 25 d. patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17, jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 35), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. pagal pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundą patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17, nustatė, kad šioje kameroje lango stiklas buvo išimtas, langas techniškai netvarkingas, tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo, ir davė nurodymą Alytaus pataisos namų administracijai nustatytus pažeidimus pašalinti (b. l. 7). Atsižvelgiant į minėtas patikrinimų datas, negalima daryti išvados, kad langas pareiškėjo kameroje buvo netvarkingas visą ginčo laikotarpį, kadangi iki ginčo laikotarpio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad langas techniškai netvarkingas (nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis dar 2018 m. liepos 18 d. skundėsi dėl netvarkingo lango Alytaus PN pareigūnui, po to tą pačią dieną nutarė kreiptis su skundu į administraciją dėl laikymo sąlygų, tačiau pareigūnas suplėšė jo skundą (b. l. 2), tačiau, kaip jau rašyta, bylos duomenys nepatvirtina šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės). Kai pareiškėjas kreipėsi su 2018 m. liepos 30 d. skundu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, buvo vasara, taigi oras lauke buvo šiltas. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas sprendžia, jog pareiškėjas dėl netvarkingo, tinkamai neužsidarančio lango ar be stiklo lango negalėjo patirti didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo ar kitų nepatogumų, kaip jis teigia skunde. Kaip nurodė pats pareiškėjas skunde, lietus pro netvarkingą langą į kamerą pateko vieną naktį - 2018 m. liepos 22 d. (b. l. 2). Be to, pareiškėjas skundžiasi dėl netvarkingo lango 2018 m. liepos 17 d. - 2018 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu, t. y. neilgu 36 dienų trukmės laikotarpiu. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo nusiskundimas yra per menkas ir pernelyg trumpalaikis, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes. Be to, bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatęs, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo netvarkingas langas, davė nurodymus Alytaus PN administracijai pažeidimus pašalinti (b. l. 7), todėl teismas sprendžia, kad pažeidimai buvo šalinami. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl netvarkingo lango) konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus, todėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas teigė, kad lango matmenys neatitiko reikalavimų, kadangi buvo 80 x 40 cm, o turėtų būti ne mažiau kaip 80 x 80 cm. Teigė, kad kameroje prie dienos šviesos nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, kadangi šviesa nepapuldavo į kamerą dėl to, kad langas buvo prie lubų ir šone, be to, langas buvo per mažas.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis nustato, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų langų dydžiui. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Byloje esančiose fotografijose yra užfiksuotas kameros tipo patalpoje Nr. 17 esančio lango vaizdas (b. l. 44-45), tačiau remiantis vien tik fotografijomis, negalima daryti išvados, kokie yra lango išmatavimai (dydis). Atsakovės atstovo Alytaus PN pateiktais duomenimis administracinėje byloje Nr. I-6089-739/2018 pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, kurioje pareiškėjas skundėsi dėl laikymo sąlygų kamerų tipo patalpoje, ginčo laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (iki skundo datos), langas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 yra 1020 x 530 mm, t. y. 102 x 53 cm dydžio (b. l. 69). Taigi, langas yra didesnis nei nurodė šiuo atveju pareiškėjas skunde. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato, kurioje vietoje (kameros šone ar viduryje) ir kokiame aukštyje turi būti įrengtas langas. Langas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje Nr. 17 buvo kitokios formos ir mažesnis, nei numato Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis. Tačiau kita vertus, nurodyta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostata numato, kad langai turi būti tokie, kad užtikrintų gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei 2016 m. gruodžio 7 d., nei 2018 m. gegužės 25 d., nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nenustatė kamerų tipo patalpos Nr. 17 apšvietimo pažeidimų, patikrinimo aktuose nenurodė, kad dienos šviesa nepatekdavo į minimą patalpą (b. l. 38–41, 34–35, 7-8), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikęs patikrinimą, pareiškėjo skundą dalyje dėl langų dydžio persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 8). Be to, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad langas gyvenamojoje patalpoje užtikrino natūralią dienos šviesą (b. l. 17). Teismas pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Be to, pareiškėjas skunde nors ir teigė, jog lango matmenys buvo per maži, tačiau nenurodė, kaip lango dydis galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui (išskyrus tai, kad jis negalėjo tinkamai skaityti prie dienos šviesos). Dėl pareiškėjo argumento, kad jis negalėjo tinkamai skaityti dieną, teismas sprendžia, kad jeigu pareiškėjui nepakako šviesos, tai pareiškėjas turėjo galimybę įsijungti apšvietimą. Be to, laikotarpis, kurio metu pareiškėjas nurodė patyręs minėtus nepatogumus dėl lango dydžio, yra neilgas - 36 dienos. Todėl ir dėl laikotarpio trumpumo, teismo vertinimu, pareiškėjui lango dydis negalėjo sukelti didelių nepatogumų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skundėsi, kad radijo taškas kameroje buvo pritvirtintas per aukštai - 2,65 m aukštyje, todėl norint jį pasiekti (išjungti ir įjungti) reikėjo lipti ant grotų, esančių prie durų, dėl to jis rizikavo patirti traumą, buvo patirti susižalojimai ir neigiamos pasekmės.

Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 papunkčiu, kamerose įrengiamas radijo taškas. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Nurodyta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostata nereglamentuoja radijo taško įrengimo kameroje vietos. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė, kokias būtent neigiamas pasekmes ar nelaimingą atsitikimą jis patyrė dėl tokio radijo taško įrengimo (pareiškėjo teigimu, 2,65 m aukštyje), tik abstrakčiai teigė, kad jis rizikavo patirti traumą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad buvo patirti susižalojimai ir neigiamos pasekmės, tačiau nenurodė, ar tai įvyko būtent jam, ar kitam asmeniui. Tuo tarpu pareiškėjo medicinos dokumentuose (b. l. 21, 46-47) nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė traumą ar susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje. Pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad per aukštai buvo įrengtas radijo taškas 2018 m. liepos 17 d. - 2018 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu, t. y. 36 dienų trukmės laikotarpiu. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo nusiskundimas yra per menkas ir pernelyg trumpalaikis, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes, o bylos medžiagoje, kaip jau rašyta, nėra duomenų apie pareiškėjo patirtas neigiamas pasekmes. Remiantis tuo, kas nurodyta, šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad kameroje nuolat trūko oro, todėl jis jautė galvos skausmą ir negalėdavo pailsėti. Teigė, kad oras negalėjo patekti į kamerą, kadangi pastatas sukonstruotas pažeidžiant Higienos normų reikalavimus ir neatsižvelgta į tai, ar oras patenka į kamerą, ar oro judėjimo greitis tinkamas.

Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. [...].

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina pagal jos nuostatas oro judėjimo greitį, taip pat nurodė, kad kameros ventiliuojamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma (b. l. 16). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gegužės 25 d. patikrinęs kamerą Nr. 17, nenustatė Higienos normos 134:2015 pažeidimų (b. l. 35), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinęs kamerą Nr. 17, nustatė, kad išmatuotas oro judėjimo greitis 0,1 m aukštyje buvo 0,07 m/s, 1,1 m aukštyje - 0,09 m/s, tai neatitiko Higienos normos 134:2015 16 punkte nurodyto reikalavimo oro judėjimo greičiui šiltuoju metų laikotarpiu (b. l. 8). Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastarojo patikrinimo metu ir nustatė, kad oro judėjimo greitis pareiškėjo kameroje neatitiko reikalavimų, tačiau, remdamasis minėta Higienos normos HN 134:2015 3 punkto nuostata, rašte nurodė, kad oro judėjimo greičiui reglamentuojamų verčių užtikrinimui ir tinkamam kamerų tipo patalpų įrengimui reikėtų atlikti Alytaus PN pastato rekonstrukciją, todėl reikalavimų dėl oro judėjimo greičio užtikrinimo negalima taikyti (b. l. 8). Todėl teismas sprendžia, kad, kaip ir nurodyta Nacionalinio visuomenės sveikatos rašte, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl oro judėjimo greičio užtikrinimo šiuo atveju negalima taikyti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo skundžiamas laikotarpis yra neilgas - 36 dienos, todėl ir dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo patirti didelių nepatogumų dėl jo nurodomo oro trūkumo kameroje. Be to, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis nustato, kad jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigūnus duoti jam ventiliatorių (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis), o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose (b. l. 21, 46-47) nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydytoją dėl galvos skausmo, atsiradusio dėl oro trūkumo kameroje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl oro trūkumo kameroje) konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus, todėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, nei pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 21), nei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 46-47) nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl jo nurodytų neigiamų dvasinių išgyvenimų, psichologinio sukrėtimo, depresijos, nemigos ar kitokių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Minėtoje bylos medžiagoje (b. l. 21, 46-47) taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl rankos, pirštų, nugaros susižalojimų į vinis, išlindusius iš grindų ar į kriauklės kampą, kaip jis teigė skunde. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo arba kad jis susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė