Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos užsienio bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. D., B. D.-T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Be to, suinteresuotas asmuo kvestionuoja pareiškėjos nurodomo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, teigdama argumentus, jog jis neįrodytas ir atitinkamai nepagrįstas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 20 d. 9.00 val.; dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 13 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. vasario 28 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Nei iki teismo nustatyto termino, nei iki šios nutarties priėmimo jokių naujų įrodymų/paaiškinimų iš byloje dalyvaujančių asmenų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas pareiškėjos; šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir nukentėjusiam asmeniui 2023 m. sausio 11 d. išmokėta 663,05 Eur dydžio draudimo išmoka.

10. Nustatyta, kad pareiškėja (jos atstovė) 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į namo administratorę UAB „Mano Būstas Neris“ dėl informacijos pateikimo, kuri 2023 m. sausio 30 d. raštu informavo, jog 2022 m. gruodžio 31 d. įvykiui bendrojo naudojimo inžinerinė įranga įtakos neturėjo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į suinteresuotus asmenis V. D. ir B. D.-T., kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkes, dėl žalos atlyginimo, tačiau suinteresuotas asmuo B. D.-T. 2024 m. sausio 17 d. el. laišku informavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.

11. Byloje nustatyta, kad buvęs buto (duomenys neskelbtini), savininkas S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą, įskaitant butą (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo suinteresuoti asmenys V. D. ir B. D.-T. atitinkamai 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

13. Kasacinis teismas, inter alia, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pavyzdžiui, kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

14. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

15. Taigi, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui.

16. Be to, teismų praktikoje konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti/atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas/atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko S. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojoms – suinteresuotiems asmenims V. D. ir B. D.-T., pareikšti, t. y. nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2023 m. liepos 22 d. Pareiškėja kaip termino praleidimo priežastį nurodė tai, kad apie skolininko mirties faktą sužinojo tik 2024 m. sausio mėn., kai kreipėsi dėl žalos atlyginimo į nurodyto buto savininkes; tuomet pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

18. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Kreditoriaus aktyvumui ir domėjimuisi skolos išieškojimo procesu įtaką gali daryti kreditoriaus amžius, sveikata, gyvenimas kitoje valstybėje, kalbant apie fizinį asmenį, arba dydis bei organizacinė struktūra, kalbant apie juridinį asmenį, tačiau nepakankamas kreditoriaus aktyvumas negali būti pateisinamas tuo, kad palikimą perima valstybė ar kad skolininkas ir taip ilgą laiką vengė vykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Be to, teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

19. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

20. Kaip minėta, pareiškėja nagrinėjamu atveju per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), kreditorinio reikalavimo palikimą priėmusioms įpėdinėms nepareiškė; bylos duomenys, kaip minėta, patvirtina, jog palikimą įpėdinės priėmė 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.

21. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti minėto straipsnio 1 dalyje numatytą terminą jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

22. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nėra praleidusi trejų metų naikinamojo termino, kadangi pareiškimas teisme gautas 2024 m. sausio 30 d. Kaip minėta, pareiškėja pranešė įpėdinėms apie turimą kreditorinį reikalavimą dar 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. dar net nežinodama apie skolininko S. D. mirtį ir atitinkamai nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

23. Be to, iš byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad skolininko S. D. įsiskolinimas pareiškėjai nebuvo periodinio pobūdžio, o iš esmės vienkartinis – atlyginus nukentėjusiajam asmeniui žalą ir per įstatymų nustatytą terminą pareiškus regresinį reikalavimą atsakingam už žalos padarymą asmeniui. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja apie palikėjo mirtį, labiausiai tikėtina, sužinojo tik 2024 m. sausio mėn., gavusi šią informaciją iš palikėjo įpėdinių. Gavusi minėtą informaciją, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – operatyviai kreipėsi su pareiškimu dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo į teismą.

24. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, galimo kreditorinio reikalavimo pobūdį (ne periodinis, o vienkartinis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad pareiškėja iš esmės buvo aktyvi, nesielgė pasyviai (pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo teisę teikti atsakingam asmeniui per trejus metus, atitinkamai ji neprivalėjo tikrinti atsakingo asmens mirties fakto), taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo, pasyvumo, o priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, pripažintinos pateisinamomis/svarbiomis.

25. Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, tenkina pareiškėjos prašymą ir atnaujina praleistą trijų mėnesių terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kadangi nustatė, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

26. Teismas plačiau dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. šioje byloje nagrinėtas tik pareiškėjos prašymas dėl termino tokiam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, o ne dėl jo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai užsienio bendrovei „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, filialo j. a. k. 302649474, praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus S. D. (S. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinėms, priėmusioms palikimą – šiuo atveju V. D. ir B. D.-T..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.