- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-3952-863/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36342-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- Uždarajai akcinei bendrovei „Dami Travel“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Dami Travel“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 17 968,32 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 768,32 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 26 d.), 9 529,05 Eur negautas pajamas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Dami Travel“ ir AB „Citadele“ bankas 2017 m. vasario 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. OS-20160210-198021. Paaiškino, kad pagal minėtą sutartį AB „Citadele“ bankas suteikė atsakovei 20 000 Eur kreditą (overdraftą), o atsakovė įsipareigojo naudoti overdraftą įmonės apyvartinių lėšų papildymui bei sutartyje nustatytais terminai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Nurodė, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal tarp šalių sudarytą grafiką įmokų laiku nemokėjo, į pradinio kreditoriaus pretenziją nereagavo, todėl sutartis 2019 m. liepos 26 d. buvo nutraukta. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „Citadele“ bankas perleido jam reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Pažymėjo, kad faktinė reikalavimo perleidimo diena 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nurodė, jog po reikalavimų perleidimo atsakovė į pretenzijas dėl įsikalinimo nereagavo ir paskolos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka t. y. neginčija įsikalinimo dalyje dėl 17 968,32 Eur negrąžinto kredito ir 768,32 Eur palūkanų priteisimo. Paaiškino, jog nesutinka su reikalavimu dėl 9 529,05 Eur negautų pajamų priteisimo, kadangi mano, jog minėtos pajamos turėjo būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo, o ieškovas jas paskaičiavo iki 2025 m. kovo 5 d. Nurodė, jog kaip kompensaciją sutinka sumokėti ieškovui 1 000 Eur negautų pajamų. Paaiškino, kad atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją dėl visuotinai paskelbto karantino, įmonė praktiškai nevykdo jokios veiklos, todėl neturi galimybės sumokėti ieškovui viso įsiskolinimo iš karto. Atsižvelgiant į tai prašė teismo išdėstyti prašomą priteisti įsikalinimą 5 metų laikotarpiui.
Į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį nuotoliniu būdu prisijungė ieškovo atstovas ir nurodė, jog yra pasiruošęs bylos nagrinėjimui iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, jog dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos bendrovė, kurios pagrindinė veikla keleivių pervežimas sausumos keliais, buvo priversta keisti veiklos pobūdį, šiuo metu užsiima siuntu išvežiojimu, siuntas vežioja ir bendrovės direktorius, todėl neturi galimybių dalyvauti teismo posėdyje.
Paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko pilnai. Paaiškino, jog ginčas su atsakove kilo dėl negautų pajamų, tai buvo pagrindinė kliūtis derybose dėl taikaus ginčo išsprendimo. Mano, jog į atsakovės įsiskolinimą yra žiūrima pakankamai palankiai, nes prašoma priteisti palūkanų tik nuo suteikto kredito, tačiau atsakovė turi ir palūkanų įsiskolinimo. Taip pat nurodė, jog ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nes mano, jog tokiu atveju finansuos atsakovės veiklą. Pažymėjo, jog pagal 2017 metų atsakovės balansą matyti, jog bendrovė turi nemažai materialaus ilgalaikio turto, kurį realizavus galėtų atsiskaityti; iš pateiktos sąskaitos banko išrašo, kuris pateiktas tik iš vieno banko ir tik už vieną mėnesį, matyti, jog bendrovė atsiskaito su lizingo bendrove ir išmoka atlyginimą direktoriui, todėl vertinti jos situacijos kaip išimtinės, nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas ir atsakovė UAB „Dami Travel“ sudarė Kredito sutartį Nr. OS-20160210-198021, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 20 000 Eur dydžio overdrafto limitas laikotarpiui iki 2018 m. vasario 10 d. už 16 procentų metinį atlygį. Minėta sutartis kelis kartus buvo keista, 2018 m. kovo 5 d. pakeitimu šalys sulygo dėl 19 750 Eur atsakovės skolos grąžinimo dalimis iki 2025 m. kovo 5 d. už 16 procentų metinį palūkanų atlygį. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – nemokėjo grafike numatytų įmokų, todėl 2019 m. liepos 11 d. pranešimu sutartis su atsakove nutraukta nuo 2019 m. liepos 26 d.
Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į atsakovės skolą, o pastaroji bendrovė šį reikalavimą perleido ieškovui. Iš į bylą pateikto išrašo prie Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog ieškovui buvo perleistas reikalavimas į atsakovės 17 968,32 Eur suteikto ir negrąžinto kredito įsiskolinimą, 768,32 Eur nesumokėtas palūkanas ir 337,26 Eur delspinigius.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimo pagal sutartį perleidimo teisėtumo, atsakovė taip pat neginčija negrąžinto kredito bei iki sutarties nutraukimo nesumokėtų palūkanų dydžio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio ir 6.873 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, ieškovui iš atsakovės priteistina 17 968,32 Eur negrąžinto kredito ir iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų, bet nesumokėtų, palūkanų – 768,32 Eur.
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo prašomų priteisti 9 529,05 Eur pelno palūkanų už laikotarpį iki 2025 m. kovo 5 d. t. y. iki sutarties sulygtame grafike numatytos paskutinės įmokos sumokėjimo dienos. Atsakovė tokį reikalavimą vertina nepagrįstu, mano, jog palūkanos už naudojimąsi pinigais galėjo būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina.
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovui priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovės nesumokėtos pelno palūkanos išreikštos tvirta pinigų suma kaip negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutartimi sulygto termino pabaigos (2025 m. kovo 5 d.), todėl reikalavimas dėl 9 529,05 Eur negautų pajamų priteisimo tenkintinas pilnai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 28 265,69 Eur (17 968,32 + 768,32 + 9 529,05) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už ieškinio padavimą teismui patyrė 636 Eur žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355(keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,24 Eur priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, leidžiant mokėti iki 500 Eur mėnesines įmokas.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Nagrinėjamu atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai. Atsakovė savo prašymą dėl sprendimo atidėjimo grindžia sudėtinga epidemiologine situacija ir negalėjimu iš karto atsiskaityti su ieškove. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes nėra pagrindo abejoti, jog dėl COVID – 19 pandemijos šalyje įvesto karantino režimo nustatyti draudimai ir apribojimai palietė ir atsakovės veiklą, tačiau šios aplinkybės savaime nelaikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams), taip pat niekaip nepagrindė aplinkybės, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, pastarasis bus realiai įvykdytas. Atsakovės už vieno mėnesio laikotarpį pateiktas banko sąskaitos išrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, atspindintis atsakovės turtinę padėtį (turimą turtą, pajamas ir įsipareigojimus).
Nenustačius įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui, atsakovės prašymas atmestinas. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės įsiskolinimas susidarė dar 2019 metų liepos mėnesį, per visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo atsakovė nė kiek nesumažino bendro įsiskolinimo, todėl ir dėl šios priežasties teismas mano, jog nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiktų CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto esmės, nes būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, suteikiant atsakovei pranašumą ieškovo atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Dami Travel“, juridinio asmens kodas 302690268, ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 17 968,32 Eur (septyniolikos tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 32 euro centų) negrąžintą kreditą, 768,32 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 32 euro centų) palūkanas, 9 529,05 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 5 euro centų) negautas pajamas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (28 265,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 636 Eur (šešių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Dami Travel“, juridinio asmens kodas 302690268, valstybės naudai 7,24 Eur (septynių eurų ir 24 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.