Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., smurtaudamas, nežymiai sužalojo žmogų ir jam sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2025 m. balandžio 3 d., apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamojoje vietoje, individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir J. P. metu, tyčia mušdamas J. P. – rankoje laikydamas žiebtuvėlį, sudavė juo vieną kartą nukentėjusiajai J. P. į kairę akį, po to suėmęs rankomis J. P. galvą sudavė savo galva nukentėjusiajai į galvą, dėl to J. P. atsitrenkė į sieną pakaušiu, ir vieną kartą koja įspyrė nukentėjusiajai į dešinę koją pataikydamas į šlaunį. Šiais savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosrūvas kairio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke, abiejuose žastuose ir dešinėje šlaunyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) jis nuomoja kambarį pas S. P. Jis niekur nedirba, gauna invalidumą. Anksčiau eidavo dirbti pas žmones. Jis neturi namų, todėl prieš tris metus išsinuomojo kambarį pas S. Kartais su S. išgeria alkoholio. Namas priklauso S. ir gyvena dviese. Jis 2025 m. balandžio 3 d. buvo girtas, nes gėrė dviese, buvo S. namuose, kai atėjo S. mama J.. J. atėjusi pradėjo koliotis ir jis tuomet žiebtuvėliu sudavė jai į veidą, o po to savo galva trenkė J. į galvą ir įspyrė. Jis buvo girtas visų aplinkybių gerai nepamena. Jis nelabai gerai pamena, kaip buvo atvykusi policija. Jį išvežė iš S. namų, tačiau kur išvežė jis neprisimena, buvo girtas. Jis savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 115–121).

Kaltinamojo A. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2025 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) lankėsi pas dukrą S. Name buvo kartu ir A. V., kuris laikinai gyvena pas dukrą, nes jis neturi namų, dėl to dukra jį priėmė. Namas priklauso dukrai. A. tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ji jam pasakė, kad atiduotų namo raktus, nes dukra jo bijo, ir jis buvo priimtas gyventi tik laikinai. A. ją išlpūdo necenzūriniais žodžiais ir tuo metu įkišo ranką į kišenę, iš kurios ištraukė žiebtuvėlį ir su tuo žiebtuvėliu trenkė jai į kairį antakį. Vėliau, stovėdamas priešais ją, ją sugriebė ir su savo galva jai trenkė į kaktą, dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į sieną. Tada A. jai spyrė koja į dešinę šlaunį. Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, stresą, bei sužalojimus, kuriuos jau yra pateikus, ir jie yra nustatyti specialisto išvadoje. Prašo ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir patraukti A. baudžiamojon atsakomybėn ir įstatymų nustatyta tvarka jį nubausti. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji iškvietė policiją ir paprašė pareigūnų, kad išprašytų A. iš namų ir išvežtų. A. išvežė policijos pareigūnai, kur išvežė ji nežino. Po kelių dienų jai ant veido atsirado mėlynės, ji nuvažiavo į teismo medicinos ekspertus ir išsiėmė apdukciją. Dėl 2025 m. balandžio 3 d. įvykio tiek turtinių, tiek neturtinių pretenzijų A. V. neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš. Ji sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jai tyrėja išaiškino bylos baigtį teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nori, kad A. išsikeltų iš dukros namų ir negyventų. Dabar A. aiškina, kad jis ieško kur išsinuomoti butą (el. b. l. 23–25, 26–32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. P. parodė, kad 2025 m. balandžio 3 d. pas ją į svečius atėjo mama. Namuose buvo tik A. V. ir jos mama J. Ji A. priėmė gyventi laikinai, kadangi jis neturi kur gyventi, laukia būsto eilėje. A. V., kai atėjo mama, buvo išgėręs, ji taip pat. Tarp mamos ir A. kilo konfliktas, nes mama sakė A. išeiti iš jų namų, kadangi jis girtuokliauja ir priimtas gyventi laikinai. A. su mama susistumdė, matė tik, kai A. mamai savo galva trenkė jai į galvos sritį, į kaktą, ji juos išskyrė. Mama sakė, kad skauda galvą. Kiek ir kokius smūgius A. sudavė mamai tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo išgėrus, viso konflikto neprisimena. Po konflikto mama dar liko jos namuose, buvo kitame kambaryje. Kada ji išėjo namo, ji nežino, neprisimena (el. b. l. 58–60).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – namas esantis (duomenys neskelbtini). Namo teritorija neaptverta, įėjimas iš gatvės pusės arba iš kiemo, užėjus į namą yra prieškambaris, dešinėje pusėje laiptai į antrą namo aukštą, po dešine puse virtuvė, tiesiai svetainės kambarys, koridoriaus gale miegamasis ir vonios kambarys (el. b. l. 61–63).

Specialisto išvadoje Nr. G1245/2025 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis J. P., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą, jog J. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke, abiejuose žastuose ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio arba spaudimo jėga, kontroliuojant su kietais-bukais objektais, sužalojimai atitinka apie 3–7 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. l. 6–8).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. 10.05 val. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) skambino J. P., kuri pranešė, jog atėjo neblaivus nuomininkas, agresyvus, už butą nesumoka, negali jo išprašyti, daužo duris. Pranešėja bijo jį įleisti, vaikų nėra, Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) nereikia. Pranešėjo numeris– (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 80).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. 10.48 val. į BPC skambino J. P., kuri pranešė, jog A. V. konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš pareiškėją. Trenkė žiebtuvėliu į kairės pusės antakio sritį, taip pat A. savo galva trenkė jai į kaktą bei koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį (el. b. l. 79).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarybiniame pranešime, dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pagal Vilniaus apsk. VPK Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13427-25, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), buvo nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įtariamasis nustatytas atlikus nukentėjusiosios ir liudytojos apklausas (el. b. l. 73–76).

2025 m. gegužės 15 d. perklausius BPC pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip J. P. Praneša, kad laužo duris čia lyg ir nuomininkas, bet jisai ne nuomininkas. Jis pas jas gyvena jau keturi metai su viršum, pastoviai girtavimas, pastoviai neįmanoma išvaryt, visokiais žodžiais. Dabar jis lauke laužo duris. Peiliu grasina. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini), čia jos dukros namuose. Greitosios nereikia. Perklausius antrąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina pirmiau minėta moteris, prašo greičiau atvažiuoti. Fone girdisi riksmas ir daužymo garsai (el. b. l. 84–87).

2025 m. gegužės 15 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuota policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad pareigūnai įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), su pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo J. P. eina į namą, kuriame J. P. teigimu gyvena jos dukros draugas, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. V. Pareigūnas paragina A. V. susikrauti daiktus ir išeiti iš namo, nes jo nepageidauja matyti. A. V. išeina iš namo. Pareigūnai J. P. paaiškina, kad ji savo dukra nepriimtų A. V. į namus ir nekils bėdų. Taip pat pareigūnai perspėja A. V. daugiau prie pranešėjos namų nesirodyti, o jei taip nutiks, kitą kartą jis važiuos į areštinę. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el. b. l. 81–83).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be paties A. V. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė A. V.; liudytojos S. P. parodymai, kuomet ji nurodė, kad matė kaip A. V. susistumdė su nukentėjusiąja, ir jis savo galva trenkė pastarajai į galvos sritį; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtantys, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. V., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, tyčia, sukėlė J. P. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pranešus A. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 143–146). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 95–97), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas du kartus, baudos sumokėtos (el. b. l. 130–132), nedirbantis, pasak kaltinamojo gauna invalidumo išmoką. Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą (du smūgiai į galvos sritį, spyrimas), sukeltas pasekmes (nukentėjusioji sakė pajautusi fizinį skausmą bei stresą, jai nustatytus sužalojimus), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 164,84 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalota J. P. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 164,84 Eur. Civilinės ieškovės reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamasis jo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamojo A. V. 164,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis A. V. pasirašydamas įsipareigojimą atlyginti žalą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi ir prašė padarytos turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja CPK, kurio 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas tokį prašymą situaciją turi vertinti individualiai, atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-61/2011, 3K-3-626-378/2015).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei turtinė žala priteista dėl A. V. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kurie padaryti tyčine kaltės forma, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai suteiktos Gydymo paslaugų apskaitos išraše išvardintos paslaugos. Taigi civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl A. V. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl ji turi teisę į minėtos turtinės žalos atlyginimą per kuo įmanoma trumpesnį terminą, o vien kaltinamajam palankių sąlygų atlyginant turtinę žalą sudarymas pažeistų civilinės ieškovės turtinius interesus. Esant šioms aplinkybėms, A. V. prašymas dėl CPK 284 straipsnio nuostatų jam taikymo atmestinas.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V., paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. V., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš A. V. 164,84 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 84 ct.) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.