- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 2YT-851-971/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08097-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, L. M., Y. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kadangi nebuvo asmens, kuris galėtų pareikšti skundą dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas taip pat reikalauja grąžinti iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos išieškotus pinigus bei 1106,50 Eur, kuriuos iš pareiškėjo paėmė policijos pareigūnai. Nurodė, kad pažeidžiamos jo teisės. Pareiškėjas apskritai nesutinka su vykdomųjų bylų vykdymu, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš Ukrainos pilietį, o visi jo artimieji gyvena Ukrainoje, Odesos srityje ir niekas iš jų nebuvo atvykęs į Lietuvą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo asmeninius pinigus, esančius įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Antstolė 2021-11-19 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad antstolė nenustačiusi jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdomiesiems veiksmams pradėti priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus. Antstolė neribojo skolininko teisės už savo lėšas įsigyti skolininkui būtinų produktų. Pareiškėjas nenurodo, kurį antstolės patvarkymą skundžia. Vykdydama vykdomąsias bylas antstolė 2021-08-04 priėmė patvarkymą Nr. S-21-5-28826 dėl skolos išieškojimo, kurio pagrindu teismo priteistų žalų išieškojimas yra nukreiptas į skolininko V. K. gaunamas pajamas už atliekamą darbą įkalinimo įstaigoje. Iš skolininko nėra išieškomos visos jo gaunamos pajamos. Išskaičiuojama tik 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t. y. taip, kaip tai reglamentuojama CPK 736 straipsnyje. Nei vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai, nei aktuali teismų praktika nenumato kitokios išieškojimo tvarkos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ar ne. Antstolė areštavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje buvusias skolininko lėšas, t. y. 1006,50 Eur. Šios piniginės lėšos į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervestos 2021-07-30. Taip pat 2021-08-05 nuo skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB banke, nurašyta 1199,56 Eur suma. Antstolei pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose skolininkas jau atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje buvusiomis piniginėmis lėšomis bei piniginėmis lėšomis, kurios buvo skolininko vardu atidarytoje „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis skolininkas neturėjo galimybės pasinaudoti. Be to, pareiškėjo skundas surašytas 2021-11-08, o piniginės lėšos iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB antstolės kontoroje gautos ir įskaitytos atitinkamai 2021-07-30 ir 2021-08-05, taigi yra suėjęs naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų/neveikimo pateikti, kuris negali būti atnaujintas, kadangi piniginės lėšos iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautos prieš 101 dieną, skaičiuojant iki skundo surašymo dienos, o piniginės lėšos iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, gautos prieš 95 dienas, skaičiuojant iki skundo surašymo dienos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo Y. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje pareiškėjo atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/21/00774 dėl 3300 Eur turtinės žalos išieškojimo išieškotojos L. M. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-10 vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-380/2019 (v. b. l. 9); vykdomoji byla Nr. 0005/21/00775 dėl 30000 Eur neturtinės žalos išieškojimo išieškotojos L. M. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-10 vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-380/2019 (v. b. l. 7); vykdomoji byla Nr. 0005/21/01212 dėl 10000 Eur neturtinės žalos išieškojimo išieškotojos Y. M. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-10 vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-380/2019 (v. b. l. 7). Nustačius, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje yra piniginių lėšų, kurios priklauso skolininkui V. K., 2021-07-16 priimtas patvarkymas Nr. S-21-5-26449 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo Klaipėdos apskrities policijos komisariatas informuotas, jog yra areštuojamos skolininkui V. K. priklausančios lėšos, nurodant, kad areštuotos piniginės lėšos turi būti nedelsiant pervestos į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą (v. b. Nr. 0005/21/00774 l. 12). Šio patvarkymo pagrindu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą pervedė 1106,50 Eur. Šios piniginės lėšos paskirstytos priimant 2021-08-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-5-28387, kurio pagrindu išieškotojai L. M. pervesta: vykdomojoje byloje Nr. 0005/21/00774: 91,36 Eur būtinų vykdymo išlaidų ir 70,33 Eur turtinės žalos; vykdomojoje byloje Nr. 0005/21/00775: 251,24 Eur būtinų vykdymo išlaidų ir 639,36 Eur neturtinės žalos (v. b. Nr. 0005/21/00774 l. 14). Likusios piniginės lėšos, t. y. 54,21 Eur, skirtos antstolės vykdymo išlaidų dengimui. 2021-08-04 priimtas nurodymas Nr. S-21-5-28831 priverstinai nurašyto pinigines lėšas, kuris pateiktas Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (PLAIS) (v. b. Nr. 0005/21/00774 l. 17). Šio nurodymo pagrindu 2021-08-05 į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą pervesta 1199,56 Eur suma, nurašyta nuo skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB. 2021-08-19 priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-21-5-30881, kurio pagrindu išieškotojai L. M. pervesta 1126,46 Eur suma, likusi suma, t. y. 73,10 Eur, palikta antstolės vykdymo išlaidų dengimui (v. b. Nr. 0005/21/00774 l. 20). Nustačius, kad skolininkas V. K. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirba ir gauna darbo užmokestį, 2021-08-04 priimtas patvarkymas Nr. S-21-5-28826 dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. Nr. 0005/21/00774 l. 19). (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervedė 27,67 Eur. Kaip nurodė antstolė, šiai dienai ši piniginių lėšų suma dar nėra paskirstyta.
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus; sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 9 punktą nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas įtvirtinti CPK 661 straipsnyje.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su vykdomųjų bylų vykdymu, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš Ukrainos pilietį, o visi jo artimieji gyvena Ukrainoje, Odesos srityje, ir niekas iš jų nebuvo atvykęs į Lietuvą.
Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-380/2019 nuspręsta priteisti iš V. K. L. M. 3300 eurų turtinės žalos ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, Y. M. priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nuosprendis įsiteisėjo 2020-01-31. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad su Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-10 išduotais vykdomaisiais raštais Nr. 1-90-380/2019 dėl 3300 eurų turtinės žalos, 30000 eurų neturtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo į antstolę kreipėsi išieškotojos L. M. ir Y. M. (jos atstovė), kartu pateikdami galiojančius vykdomuosius dokumentus. Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus ir pradėti vykdymo veiksmus, atitinkamai 2021-07-15, 2021-07-15 ir 2021-10-26 surašė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-5-26155, Nr. S-21-5-26151 ir Nr. S-21-5-39986, raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-21-5-26160, Nr. S-21-5-26164 ir Nr. S-21-5-40009, vykdymo išlaidų apskaičiavimus Nr. S-21-5-26156, Nr. S-21-5-26163 ir Nr. S-21-5-40010, kuriuos registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkui (pareiškėjui). Minėti dokumentai priimti teisėtai, vadovaujantis galiojančiomis aktualiomis teisės normomis, taigi ir vykdomosios bylos pradėtos vykdyti ir vykdomos teisėtai. Taip pat pažymėtina, kad išieškotojo gyvenamoji vieta ar jo neatvykimas į Lietuvos Respubliką nesudaro jokių kliūčių vykdomajam dokumentui pateikti ir antstoliui priimti jį vykdyti, kadangi įstatymai išieškotojui suteikia teisę vykdomąjį dokumentą pateikti nuotoliniu būdu, t. y. paštu ar per Elektroninės vykdomosios bylos portalą (www.antstoliai.lt) (Sprendimų vykdomo instrukcijos 4.2. punktas).
Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus - tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Pareiškėjas prašo grąžinti iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos išieškotus pinigus bei 1106,50 Eur, kuriuos iš pareiškėjo paėmė policijos pareigūnai.
Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog antstolė vykdymo metu nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje yra piniginių lėšų, kurios priklauso pareiškėjui, ir 2021-07-16 patvarkymu Nr. S-21-5-26449 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, informavo Klaipėdos apskrities policijos komisariatą, jog yra areštuojamos skolininkui V. K. priklausančios lėšos, nurodant, kad areštuotos piniginės lėšos turi būti nedelsiant pervestos į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą. Šio patvarkymo pagrindu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą pervedė 1106,50 Eur. 2021-08-04 priimtas nurodymas Nr. S-21-5-28831 priverstinai nurašyto pinigines lėšas, kuris pateiktas Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (PLAIS). Šio nurodymo pagrindu 2021-08-05 į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą pervesta 1199,56 Eur suma, nurašyta nuo skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB. Šios į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo paskirstytos išieškotojams priteistos žalos atlyginimui bei antstolės vykdymo išlaidoms apmokėti. Pažymėtina, kad, kaip nurodo antstolė, 2021-07-15 antstolė pateikė užklausimą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui ir gavo atsakymą, kad V. K. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Nustačius aplinkybę, kad antstolei pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose skolininkas jau atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, antstolė padarė pagrįstą išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje buvusiomis piniginėmis lėšomis bei piniginėmis lėšomis, kurios buvo skolininko vardu atidarytoje „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti. Be to, nustačius, kad skolininkas V. K. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirba ir gauna darbo užmokestį, 2021-08-04 priimtas patvarkymas Nr. S-21-5-28826 dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme nurodyti išskaitų dydžiai neprieštarauja įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Be to, kaip teisingai nurodo antstolė, nei vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai, nei aktuali teismų praktika nenumato kitokios išieškojimo tvarkos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ar ne. Taigi antstolės areštuotos ir iš pareiškėjo išieškotos piniginės lėšos, panaudotos dalinai atlyginti iš pareiškėjo priteistą žalą, taip pat atlyginti antstolės vykdymo išlaidas, nepatenka į pinigines lėšas, iš kurių nebūtų galima išieškoti. Pažymėtina, kad iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog antstolė nėra areštavusi pareiškėjo piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl pareiškėjo teisė tenkinti jo būtiniausius poreikius nėra pažeidžiama. Taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo teksto turinio apskritai neaišku, kokį antstolės patvarkymą pareiškėjas skundžia (Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punktas).
Be to, galimybė skųsti antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymus juos atlikti numatyta CPK 510 straipsnio 1 dalyje. CPK 512 straipsnio nuostatos numato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme yra nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks naikinamasis 90 dienų terminas yra nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Pasibaigus naikinamajam procesiniam terminui, teisė atlikti tam tikrą procesinį veiksmą išnyksta nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių svarbos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje analogiškose bylose, išaiškinta, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Procesinių terminų praleidimo padariniai nustatyti CPK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog piniginės lėšos iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir iš pareiškėjo vardu atidarytos banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB antstolės kontoroje gautos ir įskaitytos atitinkamai 2021-07-30. ir 2021-08-05, laikytina, kad pareiškėjo skundo padavimo metu (2021-11-08) buvo suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510-512 straipsnius paduoti.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/21/00774, Nr. 0005/21/00775 ir Nr. 0005/21/01212 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Išsiųsti nutarties kopijas pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, L. M. – su vertimu į rusų kalbą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.