Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ukrainietis, Ukrainos Respublikos pilietis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, gyvenantis Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2019 m. gegužės 14 d. apie 4.45 val. Klaipėdoje, netoli picerijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas O. M. (O. M.) dėl to, kad 2019-05-13 vykusio konflikto metu išmušė dantų protezą, dūrė peiliu septynis kartus į įvairias kūno vietas ir padarė tris nekiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ir raumenų pažeidimą, dvi durtines-pjautines kairio žasto žaizdas ir žasto raumenų pažeidimą, vieną durtinę-pjautinę dešinės blauzdos žaizdą ir raumenų pažeidimą, durtinę kiauryminę galvos plaukuotosios dalies kairės pusės žaizdą ir skylinį įspaustinį kaukolės skliauto lūžį ir galvos smegenų kairio didžiojo pusrutulio kaktinės bei momeninės skilčių minkštųjų dangalų povoratinklinę kraujosruvą, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą ir širdies pažeidimą. Dėl durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui ir širdies tamponadai, O. M. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. K. jį nužudė.

Iš 2019-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ties įvažiavimu į namo vidinį kiemą. Apžiūros metu apžiūrėtas ties įvažiavimu gulintis vyriškos lyties lavonas. Apžiūrint lavoną užfiksuoti rūbų pažeidimai bei padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą apžiūrėta namo laiptinė ir (duomenys neskelbtini) butas, esantis name (duomenys neskelbtini). Bute užfiksuoti skysčio, panašaus į kraują, pėdsakai, sulaužyti bei išmėtyti daiktai (t. 1, b. l. 21–54).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad O. M. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies pažeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui ir širdies tamponadai. Ištyrus mirusiojo kūną rastos septynios durtinės-pjautinės žaizdos, vienas durtinis kiauryminis kaukolės sužalojimas bei odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje (t. 1, b. l. 82–95).

Iš 2019-06-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Protokole užfiksuota, kad 2019-05-14 4 val. 48 min. paskambinęs P. R. kviečia policiją ir greitąją medicinos pagalbą dėl prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, sužaloto žmogaus (t. 1, b. l. 58–59).

Iš 2019-07-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasti ir paimti daiktai (t. 1, b. l. 177–178, t. 2, b. l. 1–24).

Iš 2019-07-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mirusiojo O. M. rūbai (t. 2, b. l. 26–39).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad šiukšlių konteineryje rastas peilis nepriskiriamas prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų (t. 2, b. l. 44–46).

Iš 2019-06-19–2019-06-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti baro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad O. M. ir O. K. į barą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo 22.13 val. V. K. į barą atėjo 23.12 val. Vaizdo įrašuose šie asmenys užfiksuoti vaikščiojantys po barą ir išeinantys iš baro (9 vnt. CD diskų su vaizdo įrašais saugomi Klaipėdos apskrities VPK) (t. 2, b. l. 57–84).

Iš 2019-05-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kamerų vaizdo „Body“ įrašai (t. 2, b. l. 90–92).

Iš 2019-07-24 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (įtariamojo V. K.). Apžiūros metu užfiksuota, kad 2019-05-14 nuo 4.39 val. iki 4.41 val. keletą kartų buvo rinkti trumpieji numeriai (t. 2, b. l. 102–103).

Iš 2019-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo V. K. rūbai, avalynė, dantų protezas ir plaukų šepetys. Apžiūros metu ant rūbų užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 2, b. l. 157–167).

2019-05-14 05.30 val. V. K. nustatytas 0,78 promilės girtumas (t. 1, b. l. 15).

Duotus parodymus įtariamasis V. K. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 3, b. l. 12–15).

Daiktų parodymo atpažinti metu įtariamasis V. K. atpažino peilį, kuriuo sužalojo O. M. (t. 3, b. l. 16–19).

Remiantis visais šiais įrodymais nustatyta, kad V. K. tyčia nužudė O. M.. Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino, aiškino smogęs du kartus O. M. – vieną kartą į šoną, o kitą kartą į koją, kaip atsirado kiti sužalojimai, nežino. Kaltinamasis tvirtino, kad po pirmojo smūgio peiliu O. M. jis daug ko neprisimena. V. K. detaliai paaiškino apie tarpusavio santykius su O. M., nurodė nesutarimų priežastis, patirtas nuoskaudas. V. K. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su O. M., O. K. girtavo bute, kuriame visi gyveno, kad išgertuvių metu jam O. M. sudavė smūgį į veidą ir sulaužė dantų protezą. Tai patvirtino liudytojas O. K., kuris po įvykio kartu su O. M. išėjo iš buto. Liudytojas J. K. parodė, kad pažadėjo V. K., kai šis paskambino, kitą dieną atvažiuoti ir viską išsiaiškinti. Tačiau tai V. K. nenuramino, jis išėjo į miestą, bare sutiko O. M. ir O. K., bet su jais nebendravo. Liudytojas O. K. patvirtino, kad V. K. buvo atėjęs į barą, kad jis liepė šiam eiti namo, nes atrodė, jog gali kilti konfliktas viešoje vietoje. Kaltinamasis prisipažino, kad grįžęs namo supjaustė O. M. daiktus. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros metu rasti sugadinti ir išmėtyti įvairūs daiktai. V. K., manydamas, kad pametė dantų protezą, išėjo jo ieškoti. Kaltinamasis aiškino, kad pasiėmė peilį, norėdamas apsiginti nuo O. M., nes bijojo, kad šis jį užpuls. Nors kaltinamasis tvirtina bijojęs O. M., tačiau jo veiksmai rodo priešingai, V. K. gadindamas daiktus, kaip tik siekė konflikto, norėjo atkeršyti O. M.. Kaltinamasis parodė, kad dantų protezo buvo nuėjęs ieškoti prie baro, kuriame anksčiau sėdėjo O. M. ir O. K.. Kaltinamasis tvirtina, kad sutikęs O. M. iš eisenos suprato, kad šis vėl jį puls, todėl pasakė, kad turi peilį, bet O. M. jį puolė. V. K. teigia apsigynęs keliais smūgiais nuo O. M. ir, kai šis pasisuko eiti link namų, jis bandė aplenkti O. M.. Tada, kaltinamojo teigimu, O. M. vėl jam sudavė smūgius, o jis išsitraukęs peilį smogė O. M. vieną kartą į šoną ir į koją, kitų smūgių nepamena. Šioje situacijoje kaltinamojo tvirtinimas, kad jis smogė peiliu O. M. gindamasis, neturi pagrindo. Iš kaltinamojo ir liudytojų O. K., J. K. parodymų matyti, kad V. K. ir O. M. dar iki įvykio konfliktuodavo, taigi šis paskutinis konfliktas nebuvo V. K. netikėtas. Nors, kaip teigia V. K., O. M. sudavė jam smūgius, padarė neteisėtus veiksmus, tačiau V. K. reakcija, t. y. septyni dūriai peiliu į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad V. K. padarytos kraujosruvos lūpų vidinėje pusėje ir nežymios kraujosruvos kitose kūno vietose, padaryti sužalojimai sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad O. M. mirties priežastis buvo durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda ir širdies pažeidimas, be to, padarytos trys nekiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ir raumenų pažeidimas, dvi durtinės pjautinės kairio žasto žaizdos ir žasto raumenų pažeidimas, viena durtinė-pjautinė dešinės blauzdos žaizda ir raumenų pažeidimas, durtinė kiauryminė galvos plaukuotosios dalies kairės pusės žaizda ir skylinis įspaustinis kaukolės skliauto lūžis ir galvos smegenų kairio didžiojo pusrutulio kaktinės bei momeninės skilčių minkštųjų dangalų povoratinklinė kraujosruva. Visi šie O. M. padaryti sužalojimai rodo, kad jis buvo nužudytas ne bandant nuo jo apsiginti, o iš pykčio ir keršto. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad ypatingo poveikio jo psichikai O. M. elgesys įvykio metu nesukėlė. V. K. gerai prisiminė įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė, kur smogė pirmus du kartus, nors kitų dūrių peiliu neprisiminė ar nenorėjo prisiminti, tačiau detaliai paaiškino po to atliktus savo veiksmus. Kaltinamasis nenurodė jokių konkrečių nukentėjusiojo O. M. įvykio metu išsakytų itin įžeidžiančių frazių, kurios būtų galėję sukelti jam afekto būseną. V. K. tvirtina, kad O. M. jį puolė, sudavė smūgius, tačiau pats pripažįsta, kad būtent jis nenorėjo leisti O. M. pirmam įeiti į butą, todėl susiklosčiusi situacija kaltinamajam nebuvo visiškai netikėta, kuri galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo būseną. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas dėl anksčiau įvykusio tarpusavio konflikto, septynis kartus peiliu dūrė O. M. į įvairias kūno vietas ir padarė tris nekiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ir raumenų pažeidimą, dvi durtines-pjautines kairio žasto žaizdas ir žasto raumenų pažeidimą, vieną durtinę-pjautinę dešinės blauzdos žaizdą ir raumenų pažeidimą, durtinę kiauryminę galvos plaukuotosios dalies kairės pusės žaizdą ir skylinį įspaustinį kaukolės skliauto lūžį ir galvos smegenų kairio didžiojo pusrutulio kaktinės bei momeninės skilčių minkštųjų dangalų povoratinklinę kraujosruvą, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą ir širdies pažeidimą. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo ir širdies pažeidimo įvykus ūmiam nukraujavimui ir širdies tamponadai, O. M. įvykio vietoje mirė. V. K. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, atlikti per trumpą laiko tarpą, sužalojimai padaryti peiliu smūgiuojant į gyvybiškai svarbias vietas. Kaltinamasis pamatęs, kad O. M. nesikelia, kraujuoja, norėjo padėti, kvietė pagalbą. Tai patvirtino liudytojas P. R., Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Byloje nėra duomenų, kad V. K. norėjo nužudyti O. M.. Visi šie V. K. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, darydamas šį nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo (peiliu suduoti septyni smūgiai į gyvybiškai svarbias kūno dalis – krūtinę, nugarą, galvą) nukentėjusysis O. M. gali mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. V. K. veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltinamasis V. K. nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino nužudęs O. M.. Kaltinamasis laisva valia pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį. Liudytojas P. R. patvirtino, kad kaltinamasis prašė kviesti pagalbą nukentėjusiajam. Todėl V. K. prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikaltimą yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kaltinamasis V. K. prisipažino, kad iki įvykio gėrė alkoholį namuose ir bare, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, po įvykio policijos pareigūnai tikrino girtumą. Todėl kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis nužudė pažįstamą asmenį, su kuriuo kartu dirbo, gyveno viename bute, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai rodo, kad buvo suduota ne mažiau kaip 7 smūgiai peiliu į įvairias kūno vietas. V. K. neteistas, dirbo, turi šeimą, charakterizuojamas gerai (2 t. b. l. 130–144). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. K. priteisti 3300 eurų turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad vyro palaikų pervežimas kainavo 2130 eurų, ritualinės paslaugos – 295 eurai, kitos laidotuvių išlaidos – 344 eurai, sugadintas kompiuteris – 200 eurai, kelionės išlaidos ir dokumentų vertimas į lietuvių kalbą kainavo apie 300 eurų, turėjo ir daugiau išlaidų, kurių negali pagrįsti dokumentais, prašo priteisti 3300 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 42, b. l. 7–45). Pripažinus V. K. kaltu dėl O. M. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Nukentėjusiosios turėtos 3300 eurų laidojimo ir kitos susijusios išlaidos yra realios, nėra padidintos, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusioji L. M. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl jos vyro O. M. mirties padaryta didelė moralinė žala, ji neteko artimiausio žmogaus, vaikai neteko tėvo (t. 42, b. l.7–45). Nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl sūnaus O. M. mirties, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą (t. 4, b. l. 46–50).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Nužudytojo O. M. žmonai L. M., motinai J. M. buvo padaryta didelė moralinė žala, jos neteko artimo žmogaus. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais V. K. veiksmais, kuriais buvo nužudytas O. M.. Nužudytojo O. M. žmona L. M. neteko artimo žmogaus, su kuriuo kartu išgyveno apie 20 metų, kartu augino du nepilnamečius vaikus, kurie dėl tėvo netekties taip pat patyrė didelių išgyvenimų. Nukentėjusioji J. M. dėl sūnaus O. M. mirties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, emocinį stresą ir tuo jai padaryta ypatinga žala, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nors nužudytasis turėjo šeimą ir gyveno atskirai, bet buvo dar jaunas, nukentėjusiąją su sūnumi siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jis padėdavo jai materialiai, dažnai bendraudavo kasdieniame gyvenime. Tačiau svarbu pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį kriterijų atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kaltinamasis yra darbingas, išsilavinęs, turi galimybes atlyginti visą pareikštą civilinį ieškinį. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo – L. M. 30 000 eurų ir J. M. 10 000 eurų – tenkintini, priteisiant iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai L. M. 30 000 eurų, J. M. – 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. K. turtui – 1106,50 euro sumai, saugomai Klaipėdos apskrities VPK.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilio kotas (rankena), pagalvės užvalkalas, supjaustytos guminės šlepetės dalis, polietileninis geltonos spalvos maišelis, popierinė servetėlė, sutepta į kraują panašia medžiaga, „Maximos“ maišas, guminių šlepečių dvi dalys, supjaustytas medžiagos gabalas (skiautė), į peilio dėklą panašus daiktas, apvyniotas mėlyna izoliacija, metalinė peilio geležtė su užrašu „Meister Koch Bergner Das Beste“, peilis, plunksnos formos, O. M. rūbai: sportinis džemperis, marškinėliai, juodos spalvos su logotipo ženklu „Motorcycle“, džinsinės kelnės, skarelė, kepurė su snapeliu, puskojinių pora ir trumpikės (t. 2, b. l. 47–48), įvykio vietos apžiūros metu (lauke netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir bute, adresu (duomenys neskelbtini)) paimti kraujo ėminiai, įpakuoti į popierinę servetėlę, suteptą į kraują panašia medžiaga, paimtą iš šiukšlių konteinerio, įpakuotą į voką, marlės gniužulas su dėmėmis, panašiomis į kraujo, įpakuotas į voką (t. 2, b. l. 51), saugomi Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; aplankas su O. M. vardu išduotais dokumentais: laikinu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), plastikine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiais nereikšmingais bylai popieriais, aplankas su įvairiais blankais, dokumentais ukrainiečių kalba, tušti vokai iš banko, adresuoti O. M., rankšluostis, termomarškinėliai, O. M. batai („New line Ecco“), sportinės kelnės, įvairūs sulipę pranešimai (popierius), adresuoti O. M., aplankas su O. M. dokumentais: prašymu išduoti Nacionalinę vizą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, el. laiškai (prašymai), susiję su O. M. asmeniu, muilo gabalėlis, nagų priežiūros reikmenys, antibakterinis skystis flakone, plaktukas, darbiniai rūbai: džinsinis kombinezonas, striukė su gobtuvu („Cannygo“), planšetė „Samsung CE0168“, juodos spalvos ekranu, kuris visiškai sudaužytas (suaižėjęs), saugomi Klaipėdos apskrities VPK (t. 2, b. l. 47–48), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. M., nukentėjusiajai atsisakius paimti daiktus, sunaikintini; V. K. daiktai: džinsinės kelnės („Blue Harbour“), striukė („Pros Perou“), megztinis („Knitewear“), batų pora („Sport“), plaukų šepetys, odinė piniginė, „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), balto metalo raktas, 1,89 Ukrainos grivenos, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ juodame dėkle su dviem SIM kortelėmis „Vodafon“ ir „Pildyk“, saugomi Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 301str., 302 str., 303 str., teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-05-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. K. L. M. 3300 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, J. M. priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą V. K. turtui – 1106,50 euro sumai, saugomai Klaipėdos apskrities VPK.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilio kotą (rankena), pagalvės užvalkalą, supjaustytos guminės šlepetės dalį, maišelį, suteptą popierinę servetėlę, maišą su užrašu „Maxima“, guminių šlepečių dvi dalis, supjaustytą medžiagos skiautę, į peilio dėklą panašų daiktą, apvyniotą mėlyna izoliacija, metalinę peilio geležtę su užrašu „Meister Koch Bergner Das Beste“, peilį, plunksnos formos, O. M. rūbus: sportinį džemperį, marškinėlius, juodos spalvos su logotipo ženklu „Motorcycle“, džinsines kelnės, skarelę, kepurę su snapeliu, puskojinių porą ir trumpikes (t. 2, b. l. 47–48), įvykio vietos apžiūros metu paimtus kraujo ėminius, įpakuotus į vokus, popierinę servetėlę įpakuotą į voką, marlės gniužulą su dėmėmis, panašiomis į kraujo, įpakuotus į voką (t. 2, b. l. 51), saugomus Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; aplanką su O. M. vardu išduotais dokumentais: laikinu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), plastikine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiais nereikšmingais bylai popieriais, aplanką su įvairiais blankais, dokumentais ukrainiečių kalba, vokus iš banko, adresuotus O. M., rankšluostį, termomarškinėlius, O. M. batus („New line Ecco“), sportines kelnės, pranešimus (popierius), adresuotus O. M., aplanką su O. M. dokumentais: prašymu išduoti Nacionalinę vizą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, el. laiškais, muilo gabalėlį, nagų priežiūros reikmenis, antibakterinį skystį, plaktuką, darbinius rūbus: džinsinį kombinezoną, striukę su gobtuvu („Cannygo“), planšetę „Samsung CE0168“, juodos spalvos sudaužytu ekranu, saugomus Klaipėdos apskrities VPK (t. 2, b. l. 47–48), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. M., nukentėjusiajai atsisakius paimti daiktus, sunaikinti; V. K. daiktus: džinsinės kelnes („Blue Harbour“), striukę („Pros Perou“), megztinį („Knitewear“), batų porą („Sport“), plaukų šepetį, odinę piniginę, „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), balto metalo raktą, 1,89 Ukrainos grivenos, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.