Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Darbo sutarties 10 punkte įtvirtintas Atsakovės konfidencialumo įsipareigojimas, o būtent, kad:

„iv) Darbuotojas įsipareigoja nenaudoti savo, <...>, ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis pas Darbdavį, ar kitaip prieinamomis ir priklausančiomis Darbdaviui.

v) Darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką žinių ir informacijos, kurią ji/jis gavo dirbdamas Įmonėje, slaptumą. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su Įmone, jos <...> vadovybe, <...>, kitais asmenimis, susijusiais su Įmone <...>. Šis įsipareigojimas galioja, nepriklausomai nuo to, ar šios komercinės paslaptys susiję su buvusiomis Darbuotojo pareigomis įmonėje. <...> Komercinėmis paslaptimis yra laikomi šie duomenys: <...> informacija apie kitus Įmonės darbuotojus <...>.

viii) Darbuotojo įsipareigojimai saugoti komercines paslaptis ir kitą informaciją (šios darbo sutarties 10 dalies iv, v, vi, vii punktai ir atitinkami Įmonės lokaliniai norminiai aktai) išlieka ir po darbo santykių pasibaigimo.“ Ieškovas ir Atsakovė 2012-07-02 taip pat pasirašė Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą , kuris, be kita ko, nustato Atsakovės konfidencialumo ir neviliojimo įsipareigojimus, o būtent: Sutarties 1.2. punktas numato, kad Atsakovė įsipareigoja laikyti konfidencialią informaciją paslaptyje ir jos neatskleisti bet kokioms trečiosioms šalims. Pagal Sutarties 1.1. punktą konfidencialia informacija, be kita ko, yra laikoma bet kokia informacija apie Ieškovą, kurią Atsakovė sužino iš Ieškovo. Sutarties 3.4. punktas numato, kad Atsakovė įsipareigoja tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek jai pasibaigus nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilioti Ieškovo darbuotojų ir nesiūlyti Ieškovo darbuotojams nutraukti sutartis, sudarytas su Ieškovu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad už Sutartyje nustatytų neviliojimo įsipareigojimų vykdymą Atsakovei, kaip buvusiai Ieškovo darbuotojai, yra mokama ypač didelė kompensacija – net 2575 litų per mėnesį (bruto) (Sutarties 3.5. punktas), kuri sudaro net daugiau nei 65% Atsakovės buvusio darbo užmokesčio (3950 Lt).

Atsakovė 2015 m. sausio 15 d. nutraukė darbo sutartį su Ieškovu LR DK127 str.1d. pagrindu, t. y. darbo sutartis buvo nutraukta Atsakovės (darbuotojos) pareiškimu. Darbo sutarties nutraukimo dieną Atsakovė susirašinėjimu el. laiškais patvirtino ir pripažino, kad ją pačią Atsakovas Danske Bank, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą suviliojo darbu „Danske Bank“ grupės paslaugų centre, einant sistemų vadovės pareigas .Atsakovė, nutraukusi darbo sutartį su Ieškovu, nedelsdama įsidarbino Banke. Atsakovei nutraukus Darbo sutartį su Ieškovu, Ieškovui tapo žinoma, kad Atsakovė Banko vardu pradėjo vilioti Ieškovo darbuotojus, siekdama, kad šie įsidarbintų Banke. Tokiu būdu Atsakovė perviliojo dirbti Banke Ieškovo darbuotoją M. T.. Ieškovo žiniomis, Atsakovė įsidarbinti Banke viliojo ir kitus Ieškovo darbuotojus: E. D., K. Ž. ir A. K.. Atsakovės aktyvias pastangas pervilioti į Banką dirbti Ieškovo darbuotoją M. T. pagrindžia visa eilė įrodymų, įskaitant jos susirašinėjimą su M. T., susirašinėjimą tarp M. T. ir kitų Ieškovo darbuotojų ir tai, kad iš karto po darbo sutarties su Ieškovu nutraukimo M. T., kaip buvo sutaręs su Atsakove, įsidarbino Banke. Atsakovės atliktus M. T. viliojimo įsidarbinti Banke veiksmus patvirtina 2015 m. vasario – kovo mėnesiais Atsakovės iš jos el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųsti el. laiškai M. T., kurių tema nurodyta, kaip , pvz. „Antras interviu“, „Dar vienas testas“. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad Atsakovė ne tik kad aktyviai siūlė ir M. T. įkalbinėjo įsidarbinti Banke, bet taip pat su juo aktyviai aptarinėjo jo darbo santykių nutraukimo su Ieškovu sąlygas ir įsidarbinimo Banke sąlygas .Atsakovės atliktus M. T. viliojimo įsidarbinti Banke veiksmus taip pat patvirtina ir M. T. susirašinėjimas su kitais Ieškovo darbuotojais. Atsakovė, pasinaudodama Ieškovo komercinėmis paslaptimis, t. y. žiniomis apie talentingus Ieškovo darbuotojus, jų darbo sąlygas, vykdomus projektus, gabumus ir kt., pateikė pasiūlymą M. T., Banko vardu pasiūlydama aukštesnį atlyginimą . Ieškovo žiniomis, Atsakovė, pasinaudodama Ieškovo komercine paslaptimi (apie Ieškovo darbuotojus ir jų darbo sąlygas) taip pat viliojo Banke įsidarbinti Ieškovo darbuotoją K. Ž., pasiūlydama jam aukštesnį atlyginimą. Apie šiuos Atsakovės veiksmus šis darbuotojas informavo Ieškovą, nurodydamas, kad Atsakovė kvietė įsidarbinti Banke, organizavo susitikimus su Banko atstovais ir siūlė didesnį atlyginimą .Ieškovas, siekdamas, kad šis darbuotojas nenutrauktų darbo sutarties su Ieškovu, buvo priverstas jam žymiai pakelti atlyginimą. Dėl tokių Atsakovės neteisėtų Ieškovo darbuotojo K. Ž. viliojimo veiksmų ir komercinių paslapčių atskleidimo Ieškovas buvo priverstas patirti nepagrįstų ir nenumatytų laiko sąnaudų (pokalbiams su Atsakovės viliojamu įsidarbinti Banke darbuotoju K. Ž.) ir finansinių kaštų, darbuotojui pakeliant mėnesinį atlyginimą. Ieškovas informavo Atsakovę ir Banką apie atliekamus sistemingus, neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus: 2015-03-10 Atsakovei ir Bankui išsiuntė pirmąjį raštą dėl neteisėtų veiksmų , atsakymą į šį raštą 2015 -03-17 pateikė tik Bankas. Ieškovas 2015-03-27 Atsakovei ir Bankui pateikė pakartotinį raštą, į pakartotinį raštą 2015-04-08 atsakė tik Bankas . Ieškovas 2015 -06-05 dar kartą pateikė Atsakovei raštą dėl baudos sumokėjimo ir skubaus nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ,į šį raštą Atsakovė atsakė 2015-06-18 raštu. Ieškovas aukščiau aprašytus Atsakovės veiksmus vienareikšmiškai vertina kaip priešingus teisei tyčinius veiksmus, kuriais Atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. įsipareigojimas nevilioti Ieškovo darbuotojų ir neatskleisti konfidencialios informacijos. Atsakovė atskleidė Bankui informaciją apie Ieškovo darbuotojus, jų darbo sąlygas ir, pasinaudodama tokia konfidencialia informacija, šiuos darbuotojus viliojo įsidarbinti Banke, pastaraisiais veiksmais tyčia pažeisdama Sutarties 1.2. punktą, 3.4.1. punktą, 3.4.3. punktą ir 3.4.4. punktą. Sutarties 4.2. punktas numato, kad Atsakovei pažeidus Sutarties 3 punkte numatytą neviliojimo įsipareigojimą, Atsakovė įsipareigoja Ieškovui sumokėti 100 000 Lt (28 962 EUR) dydžio baudą. Ši bauda yra laikytina tik Ieškovo ir Atsakovės iš anksto sulygtais minimaliais Ieškovo patirtais nuostoliais. LAT yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Įvertindamas tai, kad Atsakovė tyčiniais, tęstiniais, daugkartiniais, neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais pažeidė Sutarties 3.4.1. punkte, 3.4.3. punkte ir 3.4.4. punkte įtvirtintus įsipareigojimus, bei nepaisydamas to, kad Ieškovo faktiškai patirti nuostoliai yra žymiai didesni nei Sutartyje nustatyta bauda, Ieškovas prašo Teismo priteisti iš Atsakovės Ieškovo naudai Sutarties 4.2. punkte Šalių sulygtą 28 962 EUR dydžio baudą. Be to, įvertindamas situacijos rimtumą, Atsakovės tęstinius tyčinius veiksmus, kurie, pažymėtina, gali būti Atsakovės tęsiami ir ateityje, bei siekdamas užkirsti tam kelią, Ieškovas, vadovaudamasis teismų praktikoje pripažįstamais teisių gynybos būdais, prašo Teismo įpareigoti Atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant Atsakovei siūlyti Ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas Atsakovą.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo statymas paskirtis - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Ieškovo vykdomo verslo sfera – informacinių technologijų (IT) paslaugų teikimas . Informacinių technologijų (IT) paslaugų centrą („Danske Group IT Lietuva“) kuria ir Atsakovas – šis faktas oficialiai patvirtintas 2015 m. sausio mėn., t. y. kaip tik tuo metu, kai buvo pradėti vilioti Ieškovo darbuotojai. Bankas neieško tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o, naudodamasis jam atskleista konfidencialia informacija, vilioja parengtus specialistus, turinčius patirtį ir kvalifikaciją. Šiuo atveju, Ieškovo žiniomis, informacinių technologijų (IT) paslaugų centrą kuriantis Bankas IT paslaugas teiks „Danske Bank“ grupės mastu. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, „Danske Bank“ veiklą vykdo daugelyje Europos valstybių . Vien Lietuvoje įsteigta: UAB Danske Capital investicijų valdymas, UAB Danske lizingas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio (filialo) pagrindu Lietuvos miestuose papildomai veikia klientų aptarnavimo centrai. Taigi Banko kuriamas IT paslaugų centras aptarnauja Bankui priklausančias bendroves, t. y. teikia paslaugas, IT sektoriuje. Ieškovas, kaip minėta, taip pat teikia IT paslaugas. Tuo atveju, jeigu Bankas neturėtų IT paslaugų centro, IT sistemų kūrimui būtų užsakomos paslaugos iš kitų įmonių, tame tarpe, pavyzdžiui, ir iš Ieškovo. Taigi šiuo atveju Ieškovas ir Atsakovas laikytini konkurentais Konkurencijos įstatymo 3 str.7d. įtvirtinta prasme, inter alia nagrinėjamiems santykiams taikytinas ir Konkurencijos įstatymas.

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog:

3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;

4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui“.

Minėtoje normoje įvardintų veiksmų atlikimas yra pagrindas konstatuoti, kad buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. LAT detaliai išaiškino konkurencijos teisės draudimus ir suformavo aiškią praktiką, kad pagal Konkurencijos įstatymą yra draudžiama siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį ir sudaryti sąlygas įsidarbinti konkuruojančiame ūkio subjekte (pervilioti darbuotoją). Tinkama ir sąžininga praktika yra nesikišti į veikiančio ūkio subjekto vidaus reikalus, jo santykius su darbuotojais ir jokiais būdais jų nepaveikti, kad jie nutrauktų darbo santykius su įmone. Konkurencijos sąžiningumo požiūriu yra nepriimtina, kai ūkio subjektas teikia pasiūlymus nedirbti įmonėje, pereiti į besivaržantį toje pačioje rinkoje subjektą, kadangi pasiūlymu siekiama mažinti to ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, konkurentas netenka kvalifikuotų darbuotojų. Tuo atveju, jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai turi būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžiningu konkuravimu. Ieškovo darbuotojų išėjimas iš darbo išimtinai sietinas su jų perviliojimu ir įdarbinimu Banke, pasinaudojant Atsakovės turėta konfidencialia informacija, ir Ieškovui sukeliant nepatogumų – perviliotų specialistų netekimas, naujų specialistų atranka, jų priėmimas, apmokymas, kur kas didesnės laiko sąnaudos užduočių atlikimui ir kt. Tuo tarpu Atsakovas, pasinaudodamas Atsakovės turima konfidencialia informacija, Ieškovo sąskaita gauna itin didelę pridėtinę vertę – jau apmokytus gabius darbuotojus. Ieškovas, vadovaudamasis teismų praktikoje pripažįstamais teisių gynybos būdais, prašo teismo įpareigoti Atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant Atsakovui siūlyti Ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas Atsakovą. Jeigu teismas nesutiks su Ieškovo pozicija dėl Konkurencijos įstatymo taikymo nagrinėjamoje byloje, alternatyvus ginčo teisinių santykių kvalifikavimas ir prašomas taikyti gynybos būdas galimas, remiantis LR CK 1.5 str.1 d., 1.137 str. 3 d. bei 6.263 str.1d.

Atsakovas, naudodamasis Atsakovei žinoma konfidencialia informacija ir perviliojęs Ieškovo darbuotojus dirbti Banke, elgėsi nesąžiningai, neteisingai ir nerūpestingai, tokiu būdu pažeisdamas LR CK 1.5 str.1d.. Be to, visiškai nepaisydamas iš Ieškovo gautų įspėjimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir nespręsdamas Ieškovui itin nepalankiai susiklosčiusios situacijos iš esmės net ir po Ieškovo raštu pateiktų įspėjimų, Atsakovas pripažintinas piktnaudžiavęs teise (LR CK 1.137 str.3d.).Atsakovas nesielgė taip, jog Ieškovui nepadarytų žalos (LR CK 6.263 str.1d.), kadangi Ieškovui žalą neabejotinai sukėlė kvalifikuoto darbuotojo netekimas. Ieškovas prašo įpareigoti Atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant Atsakovui siūlyti Ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas Atsakovą.

Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str.1d., Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovės Ieškovo naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus Banko atžvilgiu grindžia ta aplinkybe, kad Bankas neva nesąžiningai konkuravo, nes siūlė darbą Ieškovo darbuotojams. Ieškovas tokius teiginius grindžia tokiomis aplinkybėmis, kaip tai, kad Bankas yra viešai paskelbęs, jog Lietuvoje yra kuriamas informacinių technologijų [IT] paslaugų centras, kuris ieško naujų darbuotojų. Ieškovo teigimu, IT paslaugų centro kūrimas sukuria konkurenciją Ieškovui, nes tokiu būdu Bankas vilioja Ieškovo darbuotojus, kaip tuo tarpu Ieškovas teikia IT paslaugas. Ieškovas taip pat teigia, kad dėl šios priežasties Bankas turi būti vertinamas kaip konkurentas. Ieškovas visiškai nepagrįstai tapatina Banko padalinio (IT paslaugų centro) darbuotojų atliekamas darbines funkcijas kaip veiklą, kuri konkuruoja su Ieškovo vykdoma veikla. Iš ieškinyje pateiktų argumentu yra akivaizdu, kad Ieškovas nesupranta, ar sąmoningai netinkamai interpretuoja, kokią veiklą vykdo Bankas. Bankas yra Danijos karalystės kredito įstaigos padalinys, kuris Lietuvoje teikia finansines paslaugas. Pagal steigimo dokumentus , Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 20 str., kitus taikytinus teisės aktus, Bankas kitų paslaugų, nei finansinės paslaugos, teikti neturi teisės ir neteikia. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Bankas teikia IT paslaugas tretiesiems asmenims - ūkio subjektams, ir tokiu būdu konkuravo su Ieškovu IT paslaugų srityje. Bankas, vykdydamas savo veiklą, gali samdytis įvairių specialybių darbuotojus, tame tarpe ir IT specialistus, kurie vykdo darbines funkcijas, kurios įgalina Banką teikti finansines paslaugas. Ieškovo ieškinyje minimas IT paslaugų centras yra Banko struktūrinis padalinys, kurio darbuotojai, tame tarpe ir IT srities darbuotojai yra įdarbina tam, kad Bankas galėtų teikti finansines paslaugas. Bankas sutinka su Ieškovo teiginiais, kad jei Bankas neturėtų IT specialistų, jis turėtų tokias paslaugas užsakyti iš kitų įmonių, pavyzdžiui Ieškovo, arba, atsižvelgiant į bankams taikomus reikalavimus informacinėms sistemoms, išvis negalėtų teikti finansinių paslaugų. Tačiau IT specialistai nėra vieninteliai specialistai, be kurių Bankas negalėtų vykdyti veiklos: Bankui reikalingi finansininkai, ekonomistai, vadybininkai, apskaitos specialistai, vidaus auditoriai, teisininkai ir kitas daugiau ar mažiau kvalifikuotas personalas. Jei vadovautis Ieškovo pateikta logika, Bankas išvis negalėtų samdytis jokio kvalifikuoto personalo, jei atitinkamas panašaus pobūdžio kvalifikuotas paslaugas teiktų tokia specializacija užsiimantys subjektai: audito įmonės, valdymo Įmonės, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, advokatų kontoros, statinių priežiūros paslaugas teikiančio įmonės ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, Banko nuomone Ieškovas nepagrįstai siekia išplėsti konkurencijos sampratą. Ieškovas teigia, kad Bankas konkrečiai siūlė buvusiam Banko darbuotojui M. T. nutraukti darbo sutartį su Ieškovu, taip pat viliojo įdarbinti ir kitus Ieškovo darbuotojus – E. D., K. Ž. ir A. K.. Bankas pažymi, kad informaciją apie naujas darbo vietas, tame tarpe ir darbo vietas IT specialistam, viešai skelbė ir skelbia informacijos priemonėmis, savo tinklalapyje www.danskebank.lt, specializuotuose darbo pasiūlymus teikiančiose interneto svetainėse, tokiose kaip www.cvonline.lt, socialiniuose tinklalapiuose, pvz. facebook. Taigi, apie laisvas darbo vietas ir įdarbinimo specialybes IT specialistams, tame tarpe ir Ieškovo darbuotojams, buvo žinoma viešai.

LR darbo kodekso 2 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtintas principas dėl laisvės pasirinkti darbą. Ieškovo teigimu specialisto įdarbinimas pas kitą darbdavį reiškia konkurenciją ir tokiu atveju bet kokie darbdaviai yra laikomi konkurentais LR konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. įtvirtinta prasme. Ieškovas savo abstrakčiu reikalavimu uždrausti Bankui siūlyti Ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti į Banką iš esmės siekia suvaržyti savo darbuotojų laisvę pasirinkti darbą, nes esant tokio draudimo precedentui bet koks specialisto perėjimas dirbti pas kitą darbdavį galėtų būti traktuojamas kaip sąžiningos konkurencijos nesilaikymas. Banko nuomone toks Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo interpretavimas yra netinkamas, ir kaip tik apribotų ar net paneigtų konkurenciją darbo rinkoje. Ieškovas teigia, kad dėl Banko veiksmų neva patyrė nuostolių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią nurodytą aplinkybę.

Ieškovas teigia, kad Ieškovo pateiktas antstolės A. S. 2015-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neva įrodo Ieškovo darbuotojų viliojimo faktą. Susipažinus su pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu darytina priešinga išvada, kuri patvirtina Banko 2015-04-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išsakytą poziciją, kad Bankas neinicijavo darbo sutarčių nutraukimo Ieškovo darbuotojams. Iš protokole esančio teksto galima daryti išvadą, kad atspausdinta komunikacija (jei tokia vyko) patvirtina, kad buvęs Ieškovo darbuotojas praėjo Banko organizuotą darbuotojų atranką, o ne buvo vienasmeniškomis Atsakovės pastangomis ir pagalba įdarbintas Banke. Bankas atkreipia teismo dėmesį į Ieškovo pateikto rašytinio įrodymo - antstolės A. S. 2015-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo - turinį bei apskritai kelia klausimą dėl jo leistinumo. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad pirma, antstolis faktines aplinkybes konstatavo ne betarpiškai, o pagal tris advokato atsiųstus elektroninius laiškus (žr. „pašto dėžutėje buvo trys advokato atsiųsti elektroniniai laiškai"'). Taigi antstolis nenurodė konkretaus konstatuotų aplinkybių šaltinio, kas kelia pagrįstų abejonių fiksuotų aplinkybių autentiškumu ir išsamumu. Antstoliui pateikta ir fiksuota informacija gali būti nepilna, todėl jos tikrasis turinys gali būti iškraipytas. Abejones patvirtina ir tai, kad antstolis, konstatavo aplinkybes, kurios jam buvo susakytos telefonu: „2015 m. kovo 26 d. 16.10 val. antstolei paskambino asmuo, prisistatęs Addendum Solutions vadovu E. J., kuris nurodė, kad:...". Tokiu būdu galima konstatuoti bet ką, kas yra sakoma antstoliui, tačiau išsakyta informacija jokiu būdu nepatvirtina, kad nupasakotos aplinkybės egzistavo iš tiesų. Todėl pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas prima facie įrodymu. Be to, protokolo turinys kelia abejonių dėl jame nurodytų aplinkybių objektyvumo ir egzistavimo. Bankui nėra žinoma, kaip ir kokiu pagrindu remiantis buvo užfiksuotas faktinių aplinkybių protokolo turinys, t.y. privatus asmenų susirašinėjimas, kurio slaptumas yra saugomas įstatymų. Banko nuomone privataus asmenų susirašinėjimo fiksavimas, stebėjimas, atskleidimas ir (arba) panaudojimas pažeidžia asmens susižinojimo neliečiamumą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 166 ir 168 straipsnius. Banko nuomone, pateiktas antstolės A. S. 2015-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra neleistinas įrodymas, todėl negali būti vertinamas ir neturi būti prijungiamas prie bylos. Bankas nepažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. reikalavimų, nes Bankas ir Ieškovas nėra ir negali būti laikomi konkurentais pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą. Ieškovas neturi pagrįstų argumentų teigti, kad Bankas yra konkurentas ar nesąžiningai konkuruoja, todėl Ieškinyje bando Banką kaltinti nesąžiningu elgesiu, piktnaudžiavimu teisėmis , tačiau Ieškovas negali pagrįsti savo reikalavimų. Bankas neneigia, kad Ieškovo nurodyti jo darbuotojai teikė savo kandidatūras į Banke esančias laisvas darbo vietas. Banko nuomone tai rodo, kad Ieškovo įmonėje darbuotojai nėra patenkinti savo darbo sąlygomis, todėl siekia įsidarbinti pas kitus darbdavius. Bankas taip pat pažymi, jog ir pats Ieškovas pripažįsta, jog ne visi Ieškovo darbuotojai buvo įdarbinti Banke, kas savo ruožtu tik patvirtina, kad Bankas vykdė darbuotojų atranką. Ši aplinkybė paneigia Ieškovo argumentus, jog Bankas per Atsakovę siekė pasiūlyti ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis su Ieškovu.

Ieškovas ieškiniu Atsakovei R. G. reiškia savarankiškus reikalavimus, susijusius neteisėtų veiksmų uždraudimu bei baudos priteisimu. Nors reikalavimai Atsakovei dėl baudos priteisimo yra kildinami iš Konfidencialios informacijos apsaugas, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo, sudaryto tarp Ieškovo ir Atsakovės. Kaip Bankas buvo nurodęs Ieškovui 2015-03-17 ir 2015-04-08 adresuotose raštuose , Bankas darbuotojų atranką vykdo įvertindamas potencialių kandidatų į laisvą darbo vietą gebėjimus, vertinimą atliekant etapais, bei atranką organizuojant išorinių konsultantų, bei iš Danijos atvykusių ekspertų. Taigi sprendimo priėmimas dėl naujų darbuotojų priėmimo į darbą, tame tarpe ir dėl Ieškovo paminėtų darbuotojų, nebuvo R. G. kompetencija ir Bankas nebuvo įgaliojęs R. G. priimti savarankiškų sprendimų dėl darbuotojų priėmimo į darbą. Bankas taip pat nebuvo įgaliojęs Atsakovės teikti pasiūlymus dėl įdarbinimo. Tiesioginį Atsakovės bendravimą su Ieškovo darbuotojais šios bylos kontekste Bankas vertina tik kaip buvusių kolegų bendravimą ir bendro pobūdžio informacijos pateikimą apie darbo sąlygas Banke bei informacijos persiuntimą apie Banko jau priimtus sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo, kurio Bankas nesankcionavo ir neįgaliojo atlikti, t.y. Atsakovė šiuos veiksmus vykdė savarankiškai. Bankas Atsakovės neprašė pateikti informacijos apie ieškovo darbuotojus ir jokios konfidencialios informacijos apie Ieškovo darbuotojus (pvz. apie atlyginimą) iš Atsakovės nėra gavęs.

Vertinant Ieškovo reikalavimus, pareikštus Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo pagrindu, Bankas mano, kad: įsipareigojimai dėl nekonkuravimo ir neviliojimo galėtų būti taikomi tik ta apimtimi, kiek tai susiję su išvardintais Ieškovo klientais (UAB „DPD Lietuva", UAB „Omnitel", AB TeliaSonera, AB TEO LT); - įsipareigojimai galėtų būti taikomi tik tokiu atveju, jei darbuotojui už nekonkuravimo įsipareigojimo laikymąsi būti mokamas atlyginimas. Priešingu atveju toks Įsipareigojimas nepagrįstai ir neproporcingai varžytų darbuotojo teisę į laisvę pasirinkti darbą. Bankas neturi informacijos, kad Atsakovei po darbo santykių pas Ieškovą pabaigos būtų buvęs mokamas atlyginimas pagal Nekonkuravimo susitarimą. Banko vertinimu jei toks atlyginimas nebuvo mokamas, sąlygos dėl nekonkuravimo turėtų būti laikomos tariamu sandoriu, pripažįstant kad mokėta kompensacija „už nekonkuravimą" iš tiesų yra mokėto darbo atlyginimo dalis. Nekonkuravimo susitarimo 4.2 punkto turinio analizė leidžia teigti, kad bauda gali būti taikoma tik darbuotojui pažeidus Nekonkuravimo susitarimą jo darbo pas Ieškovą metu (referuojama į darbo pareigų pažeidimą bei atleidimą iš darbo); ieškovo reikalaujamas ir nekonkuravimo susitarime numatytas baudos dydis prieštarauja bet kokiems protingumo kriterijams.

Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė R. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo 2012-07-02 Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą pripažinti negaliojančiu (CK1.80str.1d., Ck2.164str., 6.156str.6d., 6.228str.1d.). Ieškovas UAB „Addendum Solutions" ir Atsakovė R. G. 2012-07-02 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Atsakovė tapo Ieškovo darbuotoja ir ėjo projektų vadovės pareigas. 2012-07-02 šalys sudarė Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą. 2015 -01-19 Atsakovė pradėjo dirbti pagal darbo sutartį Danske Bank A/S Lietuvos filiale. Ieškovas 2015-03-10 ir 2015-03-17 d. Atsakovei ir Bankui išsiuntė pirmąjį raštą dėl neteisėtų veiksmų. Atsakymą į šiuos raštus 2015-03-17 ir 2015-04-08 pateikė Bankas. Ieškovas 2015 -06-05 pateikė Atsakovei raštą dėl baudos sumokėjimo ir skubaus nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo. Į šį raštą Atsakovė atsakė 2015 -06-18 raštu. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priešieškinį prašo patenkinti.

LR Konstitucijos 48 str.1d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę pats spręsti, kokią veiklą jam pasirinkti. Ši nuostata remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą yra viena iš būtinų sąlygų žmogaus, asmenybės gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padėčiai visuomenėje užimti. Teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti - ji negali būti traktuojama kaip garantuojanti, kad kiekvienas asmuo turės darbą ar gaus konkretų pageidaujamą darbą, taip pat ji neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti jos įgyvendinimą, nustatant atitinkamus pagrįstus ir teisėtus reikalavimus. Dirbdamas darbą, darbuotojas įgyja ar pagerina savo kvalifikaciją, profesines žinias ir įgūdžius. Aukštesnė profesinė kvalifikacija sudaro prielaidas jam geriau konkuruoti darbo rinkoje, pretenduoti į didesnį atlyginimą už darbą, taigi ji yra reikšmingas veiksnys, pagerinantis sąlygas darbuotojui įgyvendinti savo teisę pasirinkti konkretų pageidaujamą darbą bei už darbą gauti teisingą atlyginimą. Darbdaviai suinteresuoti apsaugoti įmonės komercines ar technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją (klientų sąrašai, kainų politika, kitos žinios apie įmonės veiklą, kt.) nuo šių paslapčių panaudojimo konkurencijai su jais. Tokią galimybę turi buvę darbuotojai, todėl darbdaviai siekia su jais sudaryti nekonkuravimo susitarimus. Tokie susitarimai neišvengiamai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Tiek pakankama darbdavio turtinių interesų apsauga, tiek darbuotojo darbo teisių apsauga - būtinos normalios ūkinės veiklos šiuolaikinėje visuomenėje prielaidos (LAT 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013). Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimas laikytinas negaliojantis, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal Darbo sutarties su UAB „Addendum Solutions" 3 p. darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 3950 Lt. Pagal Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo 3.5 p. įsipareigoja mokėti Specialistui už kiekvieną mėnesį 2575 Lt. kompensaciją. Bendrai susumavus užmokestį pagal abi sutartis yra 6525 Lt. Pagal Darbo sutarties su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 3 punktu darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį mėnesinį darbo užmokestį 3067€. (kas būtų 10 590 Lt.). Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 str. Aiškindamas šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pasirašant tiek darbo sutartį, tiek nekonkuravimo susitarimą buvo deramasi dėl bendro darbo užmokesčio. Bendra suma atitiko tiek vidutinį tokių specialistų darbo užmokestį, tiek Atsakovės pageidavimus dėl darbo užmokesčio, o darbdavys pasiūlė išskaidymo į dvi sutartis nesureikšminti, nes bendra suma atlyginimo į rankas nesiskiria nuo suderėto atlyginimo. Darbas buvo pakeistas, praėjus organizuotą banko atranką, bei gavus iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo geresnį pasiūlymą, ženkliai besiskiriantį nuo ankstesnio darbdavio, kuris atitiko šio laikotarpio tokio pobūdžio specialistams mokamas algas. LAT išaiškino, kad kompensacija už nekonkuravimą negali būti įtraukta į darbo užmokestį, nes darbo užmokestis yra atlygis darbuotojui už darbo sutartyje sulygtų funkcijų atlikimą, kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi susitarti dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 str. 3 d.). Teismas aiškiai nustatė, jog susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimą turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip pat atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje nebuvo numatyta teisinga kompensacija už susitarimą nekonkuruoti, Kasacinis teismas išvedė taisyklę, kad „susitarimai, kuriais be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštarauja imperatyviosioms (privalomosioms) įstatymo normoms, todėl yra negaliojantys ab initio. Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų, tačiau sutarties laisvės principas, kaip ir kiti bendrieji teisės principai, nėra absoliutus. Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei (viešasis interesas). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jei nėra sąžiningai atlyginama, toks susitarimas yra negaliojantis.

Kaip matyti iš Susitarimo turinio, Susitarimas apima tris sritis: (i) konfidencialios informacijos apsauga; (ii) nekonkuravimas; (iii) neviliojimas. Šiuo atveju Ieškinio pagrindą Atsakovės atžvilgiu sudaro dvi sritys: (i) konfidencialios informacijos apsauga ir (iii) neviliojimas. Atsakovė Priešieškiniu iš esmės kvestionuoja (ii) nekonkuravimo sritį, nors dėl šios srities tarp Ieškovo ir Atsakovės ginčo nėra. Priešieškinyje nurodoma, jog, remiantis Susitarimo 1.1. punktu, komercinių paslapčių sąrašas yra priedas Nr. 1 prie šios sutarties. Šalys Susitarimo 1.2. punktu susitarė, kad Atsakovė įsipareigoja laikyti konfidencialią informaciją paslaptyje ir jos neatskleisti bet kokioms trečiosioms šalims. Pagal Susitarimo 1.1. punktą konfidencialia informacija, be kita ko, yra laikoma bet kokia informacija apie Ieškovą, kurią Atsakovė sužino iš Ieškovo. Be to, Darbo sutarties 10 punkte papildomai įtvirtintas Atsakovės konfidencialumo įsipareigojimas, o būtent, kad: „iv) Darbuotojas įsipareigoja nenaudoti savo, <...>, ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis pas Darbdavį, ar kitaip prieinamomis ir priklausančiomis Darbdaviui. v) Darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką žinių ir informacijos, kurią ji/jis gavo dirbdamas įmonėje, slaptumą. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su įmone, jos <...> vadovybe, <...>, kitais asmenimis, susijusiais su įmone <...>. Šis įsipareigojimas galioja, nepriklausomai nuo to, ar šios komercinės paslaptys susiję su buvusiomis Darbuotojo pareigomis įmonėje. <...> Komercinėmis paslaptimis yra laikomi šie duomenys: <...> informacija apie kitus Įmonės darbuotojus <...>. viii) Darbuotojo įsipareigojimai saugoti komercines paslaptis ir kitą informaciją (šios darbo sutarties 10 dalies iv, v, vi, vii punktai ir atitinkami įmonės lokaliniai norminiai aktai) išlieka ir po darbo santykių pasibaigimo."

Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog tiek Šalių sudarytomis sutartimis, tiek Ieškovo priimtu vidiniu aktu (direktoriaus įsakymu, patvirtinančiu komercinių ir technologinių paslapčių sąrašą) buvo nustatytas ir Ieškovei žinomas konfidencialios informacijos / komercinių paslapčių turinys. Atsakovė nurodo, jog, remiantis Susitarimo 3.2. punktu, yra nustatyta aiški nekonkuravimo susitarimo galiojimo apimtis. Ieškovas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju Ieškinio pagrindas Atsakovės atžvilgiu neapima „nekonkuravimo" srities. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir įsipareigojimų nevilioti Ieškovo darbuotojų nevykdymo. Taigi Atsakovės dėstomi argumentai dėl „konkuravimo apribojimų" laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovė pažymi, jog Susitarimo 3.4. punkte nurodyta, jog „šioje sutartyje įtvirtintų nekonkuravimo įsipareigojimų galiojimo metu <...> specialistas įsipareigoja <...>". Ieškovas pripažįsta, jog, aiškinant lingvistiškai, 3.4. punkte nurodyti Atsakovės įsipareigojimai - nevilioti Ieškovo darbuotojų (3.4.1. punktas); nesiūlyti Ieškovo darbuotojams nutraukti sutartis, sudarytas su Ieškovu (3.4.3. punktas); nesiūlyti Ieškovo darbuotojams įsidarbinti pas Ieškovo konkurentus (3.4.4. punktas) - galioja numatytą laiko tarpą, t. y. galiojant darbo sutarčiai ir 1 (vienerius) metus po jos pasibaigimo. Atsakovės teigimu, tai reiškia, kad Ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti už nekonkuravimo ir neviliojimo įsipareigojimų prisiėmimą ne tik darbo sutarties galiojimo metu, bet ir vienerius metus po Sutarties nutraukimo. Su pastaruoju aiškinimu Ieškovas nesutinka. Susitarimo 3.5. punkte įtvirtinta, jog 2575 litų suma yra kompensacija Specialistui už numatytų nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi. Kompensacija Atsakovei buvo mokama 2,5 metų (visą darbo teisinių santykių laikotarpį). Kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi paskirtis – asmens galimybės panaudoti įgytą kvalifikaciją ir sukauptą darbo patirtį, gaunant pajamų pragyvenimui, ribojimas. Atsižvelgiant į kompensacijos paskirtį / tikslą, darytina išvada, jog nėra protinga laikyti, kad po darbo sutarties nutraukimo Atsakovei neva turėjo būti mokama kompensacija ir dėl Ieškovo darbuotojų neviliojimo. Tokios kompensacijos mokėjimas, nutrūkus darbo santykiams, neturi nei teisinio pagrindimo, nei logikos. Susitarimu Šalys susitarė, jog įsipareigojimai dėl Konfidencialios informacijos apsaugos ir neplatinimo galioja visą Darbo sutarties galiojimo laiką bei 2 (du) metus po Darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) dėl bet kokių priežasčių (Susitarimo 1.3. punktas). Kompensacija už prisiimto įsipareigojimo laikymąsi Susitarime nenumatyta. Taigi kompensacijos mokėjimas po darbo teisinių santykių pasibaigimo išimtinai vertintinas tik konkurencijos aspektu. Konkurencijos įstatymo nuostatos šiuo atveju taikytinos tik Banko atžvilgiu , o ne Atsakovės atžvilgiu.

2013-10-23 Ieškovo Direktoriaus įsakymu Nr. 2013/10-ITSR patvirtinta Informacinių technologijų sistemos resursų naudojimo tvarka, kuria nustatyti Ieškovo IT sistemos resursų naudojimo reikalavimai, jos naudotojų teisės ir pareigos bei atsakomybė. Su Tvarka yra supažindinami Ieškovo darbuotojai (tarp jų ir buvusi Ieškovo darbuotoja - Atsakovė). Tvarkoje nustatyta, jog elektroninis paštas, kurio adresą suteikia Ieškovas, privalo būti naudojamas išimtinai su darbu susijusioms funkcijoms atlikti (Tvarkos 3.2.1. punktas). Esant pastarajam reikalavimui, visi su darbo funkcijų atlikimu susiję gauti ir išsiųsti elektroninio pašto pranešimai privalo būti išsaugomi ir archyvuojami naudotojo kompiuteryje arba kitoje Administratoriaus nurodytoje vietoje (Tvarkos 3.2.3 punktas). Ieškovo vadovo sprendimu Administratoriui gali būti suteikta teisė stebėti ir kontroliuoti bet kokį naudojimąsi IT sistemos resursais, įskaitant, bet neapsiribojant lankytų žiniatinklio puslapių, elektroninio pašto, informacijos, saugomos naudotojo kompiuteryje ar kitame įrenginyje, kontrolę, peržiūrą, registraciją ir kt. (Tvarkos 6.4. punktas). Šiuo atveju, kaip matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolei buvo pateikta ir protokole užfiksuota informacija (dėl kurios keliamas ginčas) siųsta iš ieškovo suteikto el. pašto (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis aukščiau nurodytu reguliavimu, darytina išvada, jog Atsakovės ginčijamų įrodymų rinkimo būdas, pačiai Atsakovei sutinkant (patvirtinta Atsakovės parašu Tvarkoje), yra leistinas ir teisėtas.

Ieškovo teikiami įrodymai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys Atsakovės privatų gyvenimą. Dar daugiau, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota ne tik su Atsakove tiesiogiai susijusi informacija (siųsti ei. laiškai), tačiau ir kitų asmenų susirašinėjimas, dėl ko ir dėl šios priežasties Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip neva netinkama įrodinėjimo priemonė. Atsakovės dėstomi argumentai dėl į bylą pateiktų įrodymų netinkamumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S filialą su atsakovės priešieškiniu sutinka. Bankas pritaria priešieškinyje išsakytiems argumentams ir motyvams, kad esant situacijai, kai už nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą nėra mokamas atlyginimas, Susitarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Bankas neturi informacijos, kad Atsakovei po darbo santykių pas Ieškovą pabaigos būtų buvęs mokamas atlyginimas pagal Susitarimą bei pasisakęs, kad jei toks atlyginimas nebuvo mokamas, sąlygos dėl nekonkuravimo turėtų būti laikomos negaliojančiu sandoriu, pripažįstant kad mokėta kompensacija „už nekonkuravimą" iš tiesų yra mokėto darbo atlyginimo dalis.

Ieškovui nepateikus įrodymų, kad Atsakovei po darbo sutarties nutraukimo buvo mokama Susitarimo 3.5 punkte nurodyta kompensaciją ir aiškinant, kad ji turėjo būti mokama tik Atsakovės pas Ieškovą darbo metu, tai reikštų, kad po darbo santykių pabaigos Atsakovui liktų tik įsipareigojimai Ieškovo (darbdavio) atžvilgiu, kai tuo tarpu Ieškovas pagal Susitarimą turėtų tik teises ir jokių įsipareigojimų Atsakovei (darbuotojai). Tokia situacija įtvirtintų esminę šalių nelygybę, todėl Susitarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Vertindamas Susitarimo turinį Bankas atkreipia dėmesį, kad Atsakovės Įsipareigojimai dėl nekonkuravimo ir neviliojimo, konkuravimo turinys, konkurentų ratas, kompensacijos mokėjimas yra nustatyti Susitarimo 3 straipsnyje. Susitarime numatyta Atsakovo atsakomybė taip pat siejama tik su Susitarimo 3 str. pažeidimais, t.y. įsipareigojimu nekonkuruoti, už kurį, Banko nuomone turi būti mokamas atlyginimas. LAT yra pasisakęs, kad „Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK6.193 straipsnyje, yra išaiškintos ir suformuotos taip: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant j tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais." Atsižvelgiant į LAT suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, Bankas laikosi pozicijos, kad jei Ieškovas nemokėjo Atsakovei Susitarimo 3.5 punkte numatytos kompensacijos po darbo santykių pabaigos, Atsakovei negali būti taikomi nekonkuravimo įsipareigojimai, numatyti Susitarimo 3 straipsnyje.

Nustatyta, kad Ieškovas UAB „Addendum Solutions“ ir Atsakovė R. G. 2012-07-02 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Atsakovė tapo Ieškovo darbuotoja , ėjo projektų vadovės pareigas iki 2015-01-15, kuomet darbo sutartis buvo nutraukta DK127str1d. pagrindu (darbuotojos pareiškimu). Minėtoje darbo sutartyje 10p. įtvirtintas Atsakovės konfidencialumo įsipareigojimas. Be to Atsakovė 2012-07-02 pasirašė Konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą, kuriame buvo nustatyti Atsakovės konfidencialumo ir neviliojimo įsipareigojimai. Nutraukusi darbo sutartį su Ieškovu, Atsakovė įsidarbino Danske Bank A/S Lietuvos filiale sistemų vadove.