Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucijos civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1519, tarp V. B. ir D. K. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko šias pavardes: V. B. – „B.“, o D. K. – „K.“; patvirtino pareiškėjų 2023 m. vasario 28 d. sutartį dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių (toliau ir Sutartis).

2. Teisme 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas pareiškėjo V. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą išieškotojui D. V. B. iš skolininkės D. K. dėl Sutarties 3 dalies punktų nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo rezoliucijos esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. teisėjo rezoliucija prašymą tenkino, nurodant „Prašymą tenkinti.“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Pareiškėja D. K. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliuciją civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – nemotyvuotą pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo – 2023 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti rezoliuciją civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad:

4.1. Nesutinka su rezoliucija, nes vykdomojo rašto, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą Sutartį, išdavimo klausimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. priimant nutartį, o ne to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis.

4.2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui V. B. išduotas vykdomasis raštas pagal santuokos nutraukimo sutartį. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodytomis teisės normomis (CPK 646 straipsnio 1, 3 dalimis, 588 straipsniu), pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomąjį raštą vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, kai kita šalis nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai nevykdė ar netinkamai vykdė teismo sprendimo pareiškėjo nurodytoje dalyje. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Taigi nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

4.3. Pirmosios instancijos teismas priėmęs pareiškėjo prašymą, neišsiuntė jo apeliantei nenustatė termino atsiliepimui pateikti. Tokiu būdu buvo pažeista vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka, numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje.

4.4. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo sprendimo nevykdymą, nevertindamas, jog nebuvo pateikta jokių prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo motyvų.

5. Pareiškėjas V. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliuciją, bei priteisti iš apeliantės pareiškėjo naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

5.1. tiek teisiniame reguliavime, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, yra vienareikšmiškai numatoma pareiškėjo, negyvenančio kartu su nepilnamečiais vaikais, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

5.2. Pažymi, kad teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje, pareiškėjas ir apeliantė taikiu būdu susitarė ir nustatė bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, šią įformindami Sutarties 3 punkte. Akcentuoja, kad Sutarties 3.3. punkte yra numatoma, kad „Tėtis bendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį (nelyginių metų nelyginėmis savaitėmis; lyginių metų lyginėmis savaitėmis) paimdamas vaikus penktadienį iki 17 val. iš ugdymo įstaigos arba 16 val. iš jų gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur jos yra) ir grąžindamas jas sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą”. Sutarties 3.4. punkte nustatyta, kad “Tėtis su vaikais bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, bendravimas vyksta pirmadienį ir trečiadienį, Tėtis vaikus paima 7-8 val. ryte iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina juos tą pačią dieną iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Tėtis užtikrina tinkamą vaikų ugdymo įstaigos lankymą“, o Sutarties 3.5. punkte nurodoma, kad „Tėtis su vaikais bendrauja tris darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra nenumatytas bendravimas savaitgalį, bendravimas vyksta antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Tėtis vaikus paima 7-8 val. ryte iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina juos tą pačią dieną iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Tėtis užtikrina tinkamą vaikų ugdymo įstaigos lankymą“. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjas daro išvadą, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, tiek lyginėmis, tiek nelyginėmis savaitėmis, jam yra numatoma teisė su nepilnamečiais vaikais bendrauti trečiadieniais, vaikus paimant 7-8 val. ryte iš vaikų gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantė nesilaikė aukščiau nurodytos, teismo sprendimu patvirtintos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 16 d. (trečiadienį) pareiškėjui neperdavė nepilnamečių vaikų Sutarties 3.4. bei 3.5. punkte numatytu laiku.

5.3. Pareiškėjo atstovas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatytą siekiamybę, jog tėvai spręstų visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, nedelsdamas 2023 m. rugpjūčio 16 d. 10 val. 03 min. el. paštu pranešė apeliantei apie bendravimo tvarkos nevykdymą bei laikydamasis bendradarbiavimo principo nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai atvyksta pasiimti nepilnamečius vaikus. Be to, pareiškėjo atstovas akcentavo galimas teisines pasekmes jeigu apeliantė nesutiks vaikų perduoti pareiškėjui.

5.4. Pareiškėjui pakartotinai nuvykus pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, apeliantė toliau nesilaikė ir nevykdė Sutartyje nurodytos bendravimo tvarkos ir nepilnamečių vaikų pareiškėjui neperdavė. Pareiškėjas nurodo, kad šiuos apeliantės neteisėtus veiksmus pagrindžia pareiškėjo padarytas vaizdo įrašas, nufilmuotas 2023 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai atvykus į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjui atvykus į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, apeliantė pati neatidarė ir, tikėtina, neleido vaikams atidaryti durų. Pareiškėjas daro išvadą, kad apeliantei atsisakant perduoti nepilnamečius vaikus pareiškėjui, net po taikiu bendradarbiavimu pagrįsto pareiškėjo atstovo pateikto pranešimo, ši šiurkščiai pažeidė Sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

5.5. Pareiškėjas, pasinaudodamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, 2023 m. rugpjūčio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl dalies 2023 m. kovo 23 d. teismo sprendimo.

5.6. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad apeliantė piktnaudžiaudama aplinkybe, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, nevykdė teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje nustatytos ir res judicata galią turinčios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Dėl ko vertintina, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, todėl nesudaro objektyvių prielaidų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo rezoliuciją dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucija, kuria buvo tenkintas pareiškėjo V. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 3 dalies punktų nevykdymo. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde apeliantė D. K. teigia, jog pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstai išspręstas teismo rezoliucija. Tokiu būdu užkirsta teisė jai teisė atsiliepti į prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Be to, apeliantės nuomone, rezoliucija turėtų būti panaikinta ir tuo pagrindu, kad pareiškėjo prašymas visiškai nemotyvuotas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

8. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. B. teikia naujus įrodymus – 2023 m. rugpjūčio 16 d. jo atstovo el. laiško apeliantei kopiją.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas neprašo jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.

Dėl CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyto vykdomojo rašto išdavimo tvarkos, kai nevykdoma teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių

11. Nagrinėjamu atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar, civilinio proceso taisyklių taikymo kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą priimti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išsprendė priimdamas rezoliuciją.

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė tarp pareiškėjų V. B. ir D. K. (duomenys neskelbtini). sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini); savo ruožtu pareiškėjas V. B. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 dalies („Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku“ punktų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodytą pareiškėjo prašymą išsprendė 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucija, kurioje nurodė: „Prašymą tenkinti.“.

13. Nesutikdama su teismo rezoliucija, apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog vykdomojo rašto, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą sutartį išdavimo klausimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir priimant nutartį.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

15. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jau yra nurodęs, kad vien tik aplinkybė, jog šalių sutartis yra teismo tvirtinama sprendimu, o ne nutartimi neturi teisinio pagrindo pakeisti tokios sutarties teisinę padėtį CPK 646 straipsnio prasme. Tokia prejudicinė išvada padaryta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1912-340/2023, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis ir šiame apeliaciniame procese nagrinėjimo pareiškėjo V. B. atskirojo skundo dėl 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucijos priėmimo klausimas buvo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje vyraujančios pozicijos ir pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais kritikuojami pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai, mano, kad nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutarties, vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į CPK 646 straipsnyje įtvirtintą normatyvinį reglamentavimą.

17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje atskirai reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

18. Taigi įstatymas detaliai reglamentuoja, kaip teismas turi nagrinėti prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal nevykdomą teismo patvirtintą taikos sutartį. Tokia išsami tvarka yra nulemta taikos sutarties specifinio pobūdžio (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., ir Višinskis, V. (2022). Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas, p. 216).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

20. Tokia vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį specifika nustato ir įrodinėjimo paskirstymo naštą bei teismo pareigą pateiktų įrodymų visumos pagrindu nustatyti tam tikras aplinkybes ir jų pagrindu padaryti atitinkamas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

21. Taigi aukščiau pacituotų teisės šaltinių sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, jog vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, be kita ko, ir teismo patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis), yra kompleksinis procesas, kurio metu teismas turi nustatyti tiek taikos sutarties nevykdymo faktą, tiek analizuoti konkrečias taikos sutarties sąlygas (jų vykdytinumą, šalių valią ir tikruosius ketinimus, kaip šalys suvokia tam tikras sutarties sąlygas ir pan.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinkamai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti išsamią faktinių aplinkybių analizę, kuriai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rezoliucijos priėmimo procesinis institutas nėra pakankamas, siekiant pateisinti anksčiau aptartus įstatymų leidėjo CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisės normų tikslus.

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nevykdymo, nepagrįstai savo procesinį sprendimą įformino rezoliucija, užuot priėmęs rašytinę nutartį. Tai sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliuciją ir grąžinti pareiškėjo V. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodant, kad toks prašymas turi būti išsprendžiamas priimant rašytinę nutartį vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24. Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių argumentų, susijusių su (ne)tinkamu sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nevykdymu, analizė nėra tikslinga šiame apeliaciniame procese, dėl jų bus pasisakoma bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

25. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą rezoliuciją, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarčių ir rezoliucijų priėmimą, taip pat netinkamai aiškino CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė procesinį klausimą, dėl kurio turėjo priimti motyvuotą rašytinę nutartį, o tai sudaro pagrindą skundžiamą rezoliuciją panaikinti ir grąžinti pareiškėjo V. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Pareiškėjas prašo priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo rengimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų nepasisakoma.

27. Be to, apeliacinės teismas pastebi, kad nagrinėjamu atvejų pačios ginčo šalys yra nenuoseklios. Kiekvieno iš jų pozicija vykdomojo rašto išdavimo procedūros klausimu skiriasi nuo to, kuris iš jų kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina bylos dalyviams, kad toks sisteminis elgesys ateityje gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. (CPK 95 straipsnis)

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliuciją ir klausimą dėl pareiškėjo V. B. prašymo išduoti vykdomąjį raštą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.